Byla 2A-47-260/2017
Dėl deliktinės atsakomybės ir nuosavybės teisių gynimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. E. apeliacinį skundą dėl panaikinimo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1207-451/2016 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. E. dėl deliktinės atsakomybės ir nuosavybės teisių gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė A. E. (dabartinė pavardė – V.) 2013 m. spalio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t. b. l. 3-5), o 2013 m. gruodžio 4 d. su papildytu ir patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 52-55) ir prašė: 1) įpareigoti atsakovą K. E. leisti ieškovei netrukdomai naudotis rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ); 2) priteisti ieškovei iš atsakovo K. E. 700 Lt jos patirtos žalos dėl teismo nutarties nevykdymo; 3) nubausti K. E. dėl 2012-01-11 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymo, skiriant jam piniginę baudą. Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012-01-11 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2011-10-28 nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo ( - ) iki ( - ) bei pirmo aukšto patalpas ( - ), ( - ) užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E.. Tačiau atsakovas nuo 2013 m. pavasario naudotis minėtomis patalpomis jai trukdė, išjungė elektros energiją.

82.

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-1806-214/2014 priimtu sprendimu (2 t., b. l. 26-33) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. 100 (vieną šimtą) Lt nuostolių atlyginimo, ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo leisti netrukdomai A. E. naudotis rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ) – paliko nenagrinėtą, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

103.

11Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo K. E. apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1784-254/2014, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikino iš dalies, t. y. panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. priteista 100 Lt nuostolių atlyginimui; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti A. E. naudotis rūsio patalpomis R( - ) pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ), buvo paliktas nenagrinėtas; panaikino sprendimo dalį, kuria priteistos šalims ir valstybei bylinėjimosi išlaidos ir bylą šiose dalyse perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl dalies reikalavimų buvo atmestas, paliko nepakeistą.

124.

13Ieškovė 2015-01-02 pateikė teismui sutikslintą ieškinį ( 3 t., b. .l. 61-63), kuriame patikslino savo reikalavimus: nurodė, kad dėl nuostolių atlyginimo prašo priteisti jai iš atsakovo K. E. 5000 Lt kompensaciją už nepatogumus ir patirtas išlaidas dėl atsakovo K. E. kaltės, taip pat prašo priteisti iš atsakovo K. E. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas ir paskirti atsakovui K. E. piniginę baudą už Kauno apygardos teismo 2012-01-11 nutarties nevykdymą.

145.

15A. K. E. atsiliepime į sutikslintą ieškinį (3 t. , b. l. 104-105) prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog ieškinys pareikštas nepagrįstai, o už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ieškovei turi būti paskirta bauda, ½ dalį šios sumos priteisiant atsakovui patirtos žalos atlyginimui.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą K. E. leisti ieškovei A. V. (a.k. ( - ) netrukdomai naudotis rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ). Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas: 1) priteisė iš atsakovo K. E. ieškovei A. V. 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė iš ieškovės A. V. atsakovui K. E. 75,01 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė iš atsakovo K. E. valstybei 182,46 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 46 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei ir trečiajam asmeniui); 4)priteisė valstybei iš atsakovo K. E. 31,27 Eur (trisdešimt vieną eurą 27 ct) žyminį mokestį ir 4,78 Lt. (keturis eurus 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

207.

21Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis rūsio patalpomis ir pirmojo aukšto patalpomis name, esančiame ( - ), nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra namo ( - ), bendrasavininkai, kuriems priklauso po ½ dalį šio namo, todėl ieškovė kaip ir atsakovas turi teisę bendrai naudotis patalpomis, tame skaičiuje ir tomis, kurias nurodė ieškovė. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, taip pat tai, kad ieškovė pateikė ieškinį teismui, 2013-06-20 per notarų biurą atsakovui K. E. siuntė pareiškimą, reikalaudama raktų nuo rūsio ir pirmojo aukšto patalpų ir leidimo naudotis šiomis patalpomis, kad antstolės S. V. 2014-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad „Kai A. E. pasakė, kad ji neturi nei garažo pultelio nei raktų, tai E. K. replikavo, kad jai nebūtina juos turėti, nes ji gyvena ( - )“, pripažino, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas ir todėl šią ieškinio dalį patenkino.

228.

23Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti jai 5000 Lt už nepatogumus ir patirtas išlaidas dėl atsakovo K. E. kaltės, teismas pripažino, kad ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepatogumus ir patirtas išlaidas pagrįstumą.

249.

25Spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovo pareikštų prašymų nubausti kitą šalį, teismas nurodė, kad atsakovas prašo ieškovei paskirti baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį, o ieškovė prašo paskirti atsakovui piniginę baudą už Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymą. Teismas pripažino, kad šie prašymai netenkintini dėl tokių priežasčių. Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnis ir CPK 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Tai, kad ieškinio reikalavimas netenkinamas, savaime nereiškia, kad buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, nes priešingu atveju CPK 95 straipsnio nuostatos paneigtų kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Antra, teismas pripažįsta vieną iš nagrinėjamų ieškinio reikalavimų pagrįstu, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu, ir spręsti dėl CPK 95 straipsnyje įtvirtintų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padarinių taikymo. Trečia, ieškovė prašymą nubausti atsakovą už 2012-01-11 nutarties nevykdymą jau buvo pareiškusi pirminiame ieškinyje šioje civilinėje byloje, Kauno apylinkės teismas 2014-04-30 priėmė sprendimą šį prašymą atmesdamas, o 2014-11-24 Kauno apygardos teismas 2014-04-30 sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą.

2610.

27Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas konstatavo, kad tenkina vieną iš dviejų ieškovės pareikštų reikalavimų, todėl laikoma, jog ieškinys tenkinamas 50 procentų apimtyje. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė šalims ir valstybei bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

28III.

29Apeliacinio skundo, atsakovo prašymo, pateikto apeliacinės instancijos teismui, ir atsiliepimo į atsakovo pateiktą prašymą jį teisiniai argumentai

3011.

31Apeliaciniu skundu atsakovas K. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės A. V. ieškinys tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės A. V. ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą K. E. leisti A. V. netrukdomai naudotis rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ), atmesti; už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ieškovei taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą maksimalia apimtimi, ½ baudos sumos skirti jo, atsakovo, naudai; apie antstolės S. V. padarytas nusikalstamas veikas (BK 228 str., 300 str.) pranešti prokurorui; priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismas, spręsdamas šią bylą, šiurkščiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 176 str. - 185 str., pažeidė pareigą vadovautis suformuota teismų praktika, priėmė sprendimą neįvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų ir remdamasis suklastotais dokumentais. Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, visiškai prieštaraujantis įstatymų nuostatoms, įpareigojančioms teismą nagrinėjant bylas būti nešališku, laikytis sąžiningumo, protingumo, koncentruotumo, proporcingumo principų, todėl naikintinas.

3212.

33Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis patalpomis, tai padarė visiškai atleisdamas ieškovę nuo pareigos įrodyti aplinkybes, abstrakčiai ir nepagrįstai nustatęs kad atsakovas, kaip bendraturtis, neva elgiasi nesąžiningai kitų bendraturčių atžvilgiu, ar atsakovas bando turėti kažkokias hipotetines išskirtines teises į ginčo patalpas. Nustatydamas tokias aplinkybes teismas rėmėsi įrodymais, kurie prieštarauja elementariems logikos dėsniams ir iš viso negali būti laikomi įrodymais. Taip vertintina dėl tokių priežasčių:

342.1.

35Ieškovė privalėjo pateikti teismui aplinkybių, kuriomis ji grindžia reikalavimus, įrodymus, bet tokių nepateikė. Teismui jis pats (atsakovas) yra paaiškinęs, kad nė viena spyna name niekada nebuvo pakeista, o ieškovė visada turėjo raktus nuo visų namo durų. Tai įrodo pačios ieškovės ieškinyje dėstomi teiginiai, kad rūsyje pajungtuose šaldikliuose ji laikė maisto produktus (t.1, b.l. 4), o jos pateiktame Kauno AVPK Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės PN 2013-08-23 nutarime 12 eilutėje rašoma, kad, A. E. teigimu, 20 kg žuvies, buvusios šaldikliuose, parsivežta iš Norvegijos prieš 2 savaites (t.1, b.l.18). Tokiu būdu, ieškovė pati patvirtina, kad į namo rūsį pateko ir pasidėjo maisto produktus. Pripažintas faktas laikomas nustatytu. Be to, liudytojo baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00815-13 V. S. apklausos protokole (t.1, b.l. 150) aiškiai parašyta, kad „<...>paskambino moteris ir paaiškino, kad adresu ( - ), jos name nuo žaibavimo dingo elektra ir ji negali patekti prie elektros skydinės, paaiškino, kad rakto nuo rūsio neturi, visuomet vaikščiodavo per garažą.“ Tai patvirtina, kad ieškovė turi pultą nuo pakeliamų garažo vartų, kurie neveikia be elektros. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, taip pat nevertindamas to, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie kokį nors atsakovo atsisakymą padaryti ieškovei raktų kopijas (ji to net neprašė) ar darymą kažkokių kliūčių ieškovei papulti į minimas patalpas ir nepripažindamas pačios ieškovės pripažintų faktų, pažeidė ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ nuostatas, įpareigojančias teismą vertinti įrodymus laikantis logikos dėsnių, bet ir CPK 187 str. 2 d. nuostatas bei CPK 185 str. nuostatas, įpareigojančias vertinti visus byloje esančius įrodymus. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena ( - ), o į buvusius namus ( - ) atvažiuoja retkarčiais (t.1, b.l.30, 35, 36), 2014-04-30 Kauno apylinkės teismo sprendime (t.2, b.l.26-33) konstatuota „Atsakovas gyveno ginčo name, ir neabejotinai turėjo rūpintis turto saugumu, todėl durys būdavo užrakintos, (7 lapas 24 eilutė), antstolio V. Z. (gero ieškovės draugo, bendrapartiečio) 2013-07-03 konstatuotos aplinkybės kad durys yra užrakintos (kurios ir privalo būti užrakintos realizuojant teisę ir pareigą saugoti savo turtą), neįrodo, kad ieškovė neturi nuo jų rakto.

362.2.

37Tai, kad ieškovė siuntė pareiškimą per notarą, kuo sprendimą grindė teismas, niekaip nepatvirtina fakto, kad ieškovė neturi rakto, bet akivaizdžiai parodo jos nesąžiningumą kreipiantis į teismą su ieškiniu. Nesuprantama, kodėl ieškovė siuntė informaciją atsakovui per notarą, o ne rašė atsakovui sms žinutę, neskambino jam, nesiuntė jam elektroninio laiško, ne su juo kabėjo, t. y. nesiėmė visuotinai pripažintų protingų, sąžiningų būdų bendrauti tikslu spręsti tarp bendraturčių kylančius klausimus. Iš tikrųjų tokių klausimų nekilo, ieškovė tik siekia iškraustyti atsakovą nelaukiant teismo sprendimo, pakenkti jam.

382.3.

39Teismas neteisingas išvadas padarė remdamasis suklastotais dokumentais. Sprendime teigiama: „Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad antstolės S. V. 2014-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad „Kai A. E. pasakė, kad ji neturi nei garažo pultelio nei raktų, tai E. K. replikavo, kad jai nebūtina juos turėti, nes ji gyvena ( - ) (tomas I, b.l.94-110)“. To, ką mini teismas, niekada nebuvo, tokios aplinkybės neegzistavo. Teismą jis ne kartą informavo, kad antstolė S. V. suklastojo įrodymus šioje byloje, t.y., 2014-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir prašė teismą vertinti šiuos „įrodymus“ pagal CPK 184 str. nuostatas, apie tai informuoti prokurorą.

402.4.

41Darydamas skundžiamame 2016-04-11 sprendime neteisingas išvadas pirmosios instancijos teismas ne tik rėmėsi suklastotu dokumentu, bet ir ignoravo aukštesniojo teismo nutartį. Teismas privalo vertinti visus (abiejų šalių) į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 str.), tačiau teismas ne tik nevertino - visiškai nieko nepasisakė apie Kauno apygardos teismo 2013-09-19 nutartį, kurioje aiškiai skelbiama, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ieškovė yra įpareigota netrukdyti atsakovui naudotis išvardintomis patalpomis, jose vykdyti legalią veiklą, laikyti asmeninius daiktus, leista tas patalpas užrakinti, uždrausta A. E. be atsakovo K. E. patekti į nurodytas patalpas, tame tarpe į rūsio patalpas, yra galiojančios (t.1, b.l. 26-27). Pažymėtina, kad šios laikinosios apsaugos priemonės taikytos ne siekiant suteikti atsakovui kažkokias išskirtines teises, o apsaugoti jo veiklą nuo piktavališkų ieškovės veiksmų, kuriuos ji daro tikslu jam kenkti. Teismas rėmėsi ieškovės pateikta 2012-01-11 Kauno apygardos teismo nutartimi, tačiau apie 2013-09-19 Kauno apygardos teismo nutartį sprendime nutylėjo. Tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias privalėjo vertinti visus įrodymus byloje, o ne pasirinktinai ką norisi.

422.5.

43Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimus teisėtais ir juos tenkinti. Ieškovė šiame procese neturėjo reikalavimo teisės, t. y. teisės kelti reikalavimų, susijusių su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto naudojimu, nes klausimas dėl naudojimosi turtu, taikant laikinąsias apsaugos priemones jau buvo išspręstas nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimo, kuri tuo metu jau buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str.). Tokiu būdu, ieškovė reikalavimą dėl naudojimosi bendrąja jungtine nuosavybe privalėjo reikšti teismui, kurio žinioje buvo civilinė byla, o ne atskiru ieškiniu. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymi, jog „LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas, nuosekliai plėtojamoje praktikoje aiškindamas minėtas CK nuostatas, yra pažymėjęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šalys po santuokos iširimo negeba bendradarbiauti ir susitarti dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe – gyvenamuoju namu“. Šioms problemoms spręsti egzistuoja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi turtu nustatymo institutai, tačiau ieškovė jais nesinaudojo.

4413.

45Teismas, neskirdamas ieškovei baudos už nepagrįsto ieškinio pareiškimą, pažeidė CPK 95 str. reikalavimus taikyti sankcijas už piktnaudžiavimą procesu. Toks teismo sprendimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegija 2001-10-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G.K. v. AB „Turto bankas“, konstatavo, kad teismas, nustatęs, jog asmuo piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, privalo ex officio šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų padarinius. Aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas konstatuojamas tada, kaip procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1707/2011). Ieškovė šiame procese neturėjo reikalavimo teisės, t. y. neturėjo teisės kelti reikalavimų, susijusių su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto naudojimu, nes klausimas dėl naudojimosi turtu, taikant laikinąsias apsaugos priemones jau buvo išspręstas nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimo, kuri tuo metu jau buvo išnagrinėta ir nagrinėjama apeliacinėje instancijoje. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str.). Tokiu būdu, ieškovė reikalavimą dėl naudojimosi bendrąja jungtine nuosavybe privalėjo reikšti teismui, kurio žinioje yra civilinė byla. Vertintina, kad ieškovės 2013-10-07 pareikštas ieškinys yra aiškiai nesąžiningas. Ieškovė neieškojo būdų spręsti su atsakovu jos procesiniuose dokumentuose nurodomas problemas (nes tokių problemų nebuvo) ir tai konstatuota sprendime. Iš bylos medžiagos aišku, kad visi jos atlikti veiksmai tai yra tik raštų pristatyti teismui rinkimas. Akivaizdu, kad tokios priemonės negali išspręsti galimų problemų ir tai įrodo, kad tokios problemos realybėje neegzistavo, o ieškovės veiksmai buvo skirti ne spręsti tariamas problemas, o jas sukurti.

4614.

47Ieškovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

4815.

492016 m. lapkričio 8 d. atsakovas K. E. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl šiame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos pagal atsakovo K. E. apeliacinį skundą dėl panaikinimo Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1207-451/2016 sustabdymo. Šiame prašyme atsakovas prašo sustabdyti bylą iki bus išnagrinėtos Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinė byla Nr. e2-20241-435/2016 ir baudžiamoji byla Nr.1-265-667/2016. Paaiškino, kad Kauno apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-265-667/2016, sufabrikuota prieš K. E. pagal melagingą įskundimą, kurioje jam buvo taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei neieškoti ryšių su A. V. (E.

50). Taigi, pirmosios instancijos teismo 2016-04-11 sprendimu, jei jis įsitesėtų, nusistovėjusi sąlyginai rami situacija būtų suardyta, nes teismas neįvertino informacijos byloje, kad be K. E. ir jo buvusios sutuoktinės A. V. name taip pat gyvena ir jos sugyventinis A. G., kuris K. E. muša kai tik gali pasiekti (dėl to 2016-03-31 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00208-16), nuolat laužiasi į jo veiklos patalpas ir grobia jo veiklos priemones (ikiteisminis tyrimas Nr.23-1-00815-13), o taip pat jo sūnus su draugais. Taigi, teismas įpareigojo visus šiuos asmenis sueiti į vienas patalpas ir neišvengiamai konfliktuoti. Tokiu sprendimu teismas bandė sudaryti sąlygas A. V. provokuoti naujus tariamus konfliktus ir daryti naujus baudžiamuosius procesus – juk K. E. negali pasišalinti iš savo namų dėl kardomosios priemonės, bet ir negali susitikti su A. V.. Visiškai aišku, kad įsitesėjus tokiam sprendimui K. E. privalėtų visiškai išsikraustyti iš savo namų, nes jis negali eiti į patalpas, kuriose gyvena jo buvusi sutuoktinė su sugyventiniu. Tai, kad 2016-04-18 nutartimi kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo panaikinta, šiuo atveju nieko nepakeitė, nes kita kardomoji priemonė – nebendrauti su buvusia sutuoktine – buvo palikta. Tokiu būdu, aišku, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas, jei jis įsitesėtų, būtų nuosprendis K. E. palikti savo namus, jis negalėtų juose dirbti. Be to, šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20241-435/2016 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nekilnojamųjų daiktų padalijimo, servituto nustatymo pagal jo ieškinį atsakovei A. V.. Pagal CPK 163 str. 3 d. nuostatas byla priverstinai stabdoma, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl privalomąjį bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakęs: „Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P., byla Nr. 3K-3-404/2009). Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. CPK 163 straipsnio 3 punkto, t. y. privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo, pagrindu nagrinėjama byla sustabdoma ne tada, kai yra prielaidos manyti, kad kyla kitas teisinis ginčas, o tada, kai kita civilinė byla jau iškelta, o sprendimas kitoje byloje turės prejudicinę arba įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. v. V. M., byla Nr. 3K-3-942/2000; 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“, byla Nr. 3K-7-248/2002; 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, byla Nr. 3K-3-577/2005, < ... > ir kt.)“. Sprendimai paminėtose šiuo metu nagrinėjamose bylose yra labai svarbūs nagrinėjamai bylai, visų trijų bylų aplinkybės yra glaudžiai susiję. Tai suponuoja išvadą kad šios civilinės bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas.

5116.

52Ieškovė A. V. 2017 m. sausio 5 d. raštu pareiškė nuomonę dėl atsakovo prašymo sustabdyti bylą. Ji nurodė, kad atsakovo prašymas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-667/2016 atsakovui pareikšti kaltinimai pagal BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymaus sveikatos sutrikdymas), BK 145 str. 1 d. ( grasinimas nužudyti ar sunkai sutrikdyti žmogaus sveikatą) ir BK 187 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sugadinimas). Taigi šioje byloje nustatinėjamos aplinkybės ar atsakovas padarė nusikalstamas veikas neturės jokios reikšmės nagrinėjant prašomą sustabdyti bylą dėl ieškovės teisės naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Civilinėje byloje Nr.e2-20241-435/2016 pagal K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės atidalijimo, bet iki nenustatyta naudojimosi tokiu turtu tvarka, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi teisę naudotis visomis ginčo patalpomis. Civilinėje byloje dėl atidalijimo priimtas spendimas turės ne prejudicinę galią, bet sukurs šalims naujus nuosavybės santykius.

53Teisėjų kolegija

konstatuoja:

54IV.

55Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5617.

57Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo, šalių pateiktų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė tokias reikšmingas šiam prašymui išspręsti aplinkybes:

581.1.

59Kauno apylinkės teisme nuo 2015 m. liepos 10 d. yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-44-667/2017 (2016 metais buvęs bylos Nr. 1-265-667/2016), kurioje K. E. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. padarymu. Šioje byloje 2016 m. birželio 1 d. priimta nutartimi Kauno apylinkės teismas iš dalies patenkino kaltinamojo K. E. prašymą ir panaikino jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kito prašymo – panaikinti anksčiau paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. V. – netenkino.

601.2.

61Kauno apylinkės teisme nuo 2016 m. liepos 26 d. nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1692-435/2017 (2016 metais buvęs bylos Nr. e2-20241-435/2016) dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, atidalinimo ir servituto nustatymo, pradėta pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V.. Šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus atidalinti šalių bendrą turtą pagal architekto V. M. 2016 metais parengtą gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ) atidalijimo projektą. Atsakovė 2016 m. gruodžio 12 d. byloje pateikė priešieškinį, kuriame pareiškė reikalavimą atidalinti tą patį turtą pagal architektės ( - ) parengtą projektinį pasiūlymą. Kauno apylinkės teismas šioje byloje ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi įpareigojo atsakovę A. V., gyv. ( - ), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos netrukdyti K. E. adresu ( - ), naudotis prieš namo, esančio ( - ), garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), jam jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius ir patikėtus daiktus, netrukdyti patalpas ( - ) užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. V. patekti nesant K. E., bei įpareigoti A. V. leisti K. E. adresu ( - ), netrukdomai naudotis namo patalpomis ( - ), taip pat įpareigoti ieškovą K. E., esant būtinybei, įleisti atsakovę A. V. ar jos įgaliotus asmenis į ieškovo naudojamas ir užrakintas patalpas arba sudaryti galimybę atsakovei ar jos įgaliotiems asmenims patekti į minėtas patalpas.

6218.

63Įvertinusi šias (nutarties 17 p.) nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti atsakovo K. E. prašymą dėl bylos sustabdymo nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Stabdyti pagal atsakovo apeliacinį skundą nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-47-260/2017 iki bus išnagrinėtos atsakovo nurodytos Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinė Nr.e2-1692-435/2017 ir baudžiamoji Nr.1-44-667/2017 bylos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, nes pastarosiose bylose nustatyti faktai neturės galios prašomai stabdyti bylai, nėra poreikio remtis faktais, kurie gali būti nustatyti tik išnagrinėjus kitas bylas.

6419.

65Netenkinusi prašymo sustabdyti bylą, teisėjų kolegija bylą pagal atsakovo K. E. apeliacinį skundą nagrinėja iš esmės. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

6620.

67Šios bylos dalykas – patikrinimas pagrįstumo ir teisėtumo teismo sprendimo dalies, dėl kurios paduotas atsakovo apeliacinis skundas.

6821.

69Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-5095-748/2015 pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo K. E. priešieškinį ieškovei A. E. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, atsakovo K. E. prašymu teismas atsakovo priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo ieškovę A. E., a.k. ( - ) gyv. ( - ), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. neesant bei įpareigojo ieškovę A. E. leisti K. E. netrukdomai naudotis bendromis patalpomis ( - ), adresu: ( - ). Šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2012 m. sausio 11 d., kada jos buvo panaikintos Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-212-555/2012. 2013 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieškovės A. E. ieškinys, o 2013 m. gruodžio 4 d. papildytas ir patikslintas ieškinys, kuriuose ieškovė prašė: 1) įpareigoti atsakovą K. E. leisti ieškovei netrukdomai naudotis rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ); 2)priteisti ieškovei iš atsakovo K. E. 700 Lt jos patirtos žalos dėl teismo nutarties nevykdymo; 3)nubausti K. E. dėl 2012-01-11 Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymo, skiriant jam piniginę baudą. Savo reikalavimus ieškovė grindė aplinkybe, kad po teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nuo 2013 m. pavasario atsakovas K. E. pradėjo jai trukdyti naudotis rūsio patalpomis ( - ), taip pat pirmojo aukšto patalpomis ( - ), kurias pradėjo rakinti. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ieškinį, 2014 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-1806-214/2014 priimtu sprendimu (2 t., b. l. 26-33) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. 100 (vieną šimtą) Lt nuostolių atlyginimo, ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo leisti netrukdomai A. E. naudotis rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ) – paliko nenagrinėtą, o kitoje dalyje ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo K. E. apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1784-254/2014, Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikino iš dalies, t. y. panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovei A. E. iš atsakovo K. E. priteista 100 Lt nuostolių atlyginimui; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti A. E. naudotis rūsio patalpomis ( - ) pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ), buvo paliktas nenagrinėtas; panaikino sprendimo dalį, kuria priteistos šalims ir valstybei bylinėjimosi išlaidos ir bylą šioje dalyje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl dalies reikalavimų buvo atmestas, paliko nepakeistą. Ieškovė 2015-01-02 pateikė teismui sutikslintą ieškinį ( 3 t., b. l. 61-63), kuriame patikslino savo reikalavimus, nurodė, kad dėl nuostolių atlyginimo prašo priteisti jai iš atsakovo K. E. 5000 Lt kompensaciją už nepatogumus ir patirtas išlaidas dėl atsakovo K. E. kaltės, taip pat prašo priteisti iš atsakovo K. E. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas ir paskirti atsakovui K. E. piniginę baudą už Kauno apygardos teismo nutarties nevykdymą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui K. E. 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą K. E. leisti ieškovei A. V. (a.k. ( - ) netrukdomai naudotis rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ). Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Išspręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas: 1) priteisė iš atsakovo K. E. ieškovei A. V. 43,00 Eur (keturiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisė iš ieškovės A. V. atsakovui K. E. 75,01 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisė iš atsakovo K. E. valstybei 182,46 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 46 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei ir trečiajam asmeniui); 4)priteisė valstybei iš atsakovo K. E. 31,27 Eur (trisdešimt vieną eurą 27 ct) žyminį mokestį ir 4,78 Lt. (keturis eurus 78 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Dėl šio teismo sprendimo atsakovas K. E. padavė nagrinėjamą apeliacinį skundą.

7022.

71Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkintas ieškovės reikalavimas ir atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovei naudotis jos ieškinyje nurodytomis patalpomis name, esančiame ( - ), bei netenkintas atsakovo prašymas už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį ieškovei taikyti CPK 95 straipsnyje nustatytą baudą maksimalia apimtimi, ½ baudos sumos skirti jo, atsakovo, naudai. Todėl teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja tik šio skundo ribose. Dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti jai piniginę kompensaciją už nepatogumus bei turėtas išlaidas, taip pat skirti atsakovui baudą už teismo nutarties nevykdymą, teisėjų kolegija nepasisako (CPK 320 str.).

7223.

73Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą K. E. leisti ieškovei A. V. netrukdomai naudotis rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ), atsakovas teigia, kad teismas tokį reikalavimą patenkino be pagrindo, kadangi ieškovė neįrodė tokio reikalavimo pagrįstumo, teismas netinkamai vertino įrodomus, vadovavosi suklastotais dokumentais.

7424.

75Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

7625.

77Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis jos ieškinyje nurodytomis patalpomis name, esančiame ( - ), priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, naikinti šią teismo sprendimo dalį atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

7826.

79Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-509-748/2011 pagal A. E. ieškinį atsakovui K. E. ir šio atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškovė A. E. buvo įpareigota iki teismo sprendimo įsiteisėjimo netrukdyti atsakovui K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant, uždraudžiant į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. neesant bei įpareigota leisti atsakovui K. E. netrukdomai naudotis bendromis patalpomis ( - ), adresu: ( - ), tačiau šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo tik iki 2012 m. sausio 11 d., kada Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-212-555/2012 buvo panaikintos Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones dalyje dėl leidimo rūsio patalpas nuo ( - ) iki ( - ) bei pirmo aukšto patalpas ( - ) užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E.. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokioje situacijoje, panaikinus paminėtas laikinąsias apsaugos priemones, net ir nesant teismo nutarties, kuria atsakovas būtų įpareigotas atrakinti visas patalpas, jis, kaip bendraturtis, privalėjo elgtis sąžiningai ir netrukdyti ieškovei naudotis bendro jos ir atsakovo turto – namo – patalpomis.

8027.

81Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad priimdamas apskųstąjį sprendimą pirmosios instancijos teismas visiškai nieko nepasisakė apie Kauno apygardos teismo 2013-09-19 nutartį, kurioje aiškiai skelbiama, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis ieškovė yra įpareigota netrukdyti atsakovui naudotis išvardintomis patalpomis, jose vykdyti legalią veiklą, laikyti asmeninius daiktus, leista tas patalpas užrakinti, uždrausta A. E. be atsakovo K. E. patekti į nurodytas patalpas, tame tarpe į rūsio patalpas, yra galiojančios (t.1, b.l. 26-27). Nors pirmosios instancijos teismas sprendime iš tiesų nevertino atsakovo nurodytos Kauno apygardos teismo 2013-09-19 nutarties, tačiau šia nutartimi, priimta tarp šalių nagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje Nr.2A-1996-555/2013, buvo netenkintas atsakovo K. E. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę iki teisminių ginčų pabaigos netrukdyti atsakovui naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), jose gyventi, laikyti atsakovui priklausančius daiktus, užrakinti išvykstant; uždrausti į minėtas patalpas ieškovei patekti atsakovui nesant; įpareigoti ieškovę leisti netrukdomai naudotis bendromis patalpomis ( - ). Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojimo klausimai paprastai išsprendžiami teismo nutartimis, tai ar laikinosios apsaugos priemonės taikomos, ar netaikomos, ar yra galiojančios, ar panaikinamos, nurodoma nutarčių rezoliucinėse dalyse. Taigi tik nurodymas teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, o ne nutarties motyvuose, leidžia nustatyti, kokia laikinoji apsaugos priemonė yra taikyta ir galiojanti. Byloje nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2012-01-11, kada jos buvo panaikintos Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 203-09-19 nutartimi jos nebuvo vėl pritaikytos. Todėl aptarto atsakovo apeliacinio skundo argumento pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, nurodytų šios nutarties 26 punkte, negalima laikyti nepagrįstomis.

8228.

83Vertindama pirmosios instancijos teismo byloje priimto sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas trukdo jai naudotis ieškinyje nurodytomis patalpomis name, esančiame ( - ). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad aplinkybė, jog atsakovas ieškovei trukdo naudotis patalpomis įrodyta antstolio V. Z. 2013-07-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. ( - ) fiksuotos faktinės aplinkybės apie apribotas ieškovės galimybes naudotis rūsio, garažo, katilinės, darbo kambario patalpomis (kuriose yra boileris, šalto ir karšto vandens padavimo čiaupas, namo šildymo reguliavimo sistema) ir apie galimybę naudotis garažo patalpa automobilio saugojimui, nurodant, kad garažo durys užkaltos medine tvora ir iš lauko į garažą patekti negalima, iš kiemo pusės į rūsį, esantį po namu, vedančios durys užrakintos, durys pirmame gyvenamojo namo aukšte, gyvenamojo namo viduje, vedančios į šalia pagrindinės pirmo aukšto gyvenamos erdvės esantį darbo kambarį užrakintos, šiose duryse yra įrengta spyna su kodu, dar vienos durys esančios namo viduje ir vedančios į rūsį, esantį po namu, yra užrakintos ir pan.; ieškovės 2013-06-20 siųstu per notarą atsakovui pareiškimu dėl raktų nuo rūsio patalpų grąžinimo; antstolės S. V. 2014-02-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotais duomenimis apie apsunkintas ieškovės galimybes patekti ( - ), į patalpas, kuriose yra elektros tiekimo ir šaldymo sistemos visam namui įrenginiai, taip pat, įrašu protokole , kad antstolei konstatuojant faktines aplinkybes „Kai A. E. pasakė, kad ji neturi nei garažo pultelio nei raktų, tai E. K. replikavo, kad jai nebūtina juos turėti, nes ji gyvena ( - )“ (tomas I, b.l.94-110). Šių nurodytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nesivadovaujant atsakovo ginčijamu antstolės S. V. įrašu apie atsakovo repliką faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas tikrai neužtikrino normalių sąlygų, t.y. trukdė, ieškovei naudotis jos ieškinyje nurodytomis patalpomis. Šią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina ir ieškovės paaiškinimas, kad ji neturi raktų ir vartų atidarymo pultelio. Atsakovas nors ir teigia, kad ieškovė turi visus raktus ir vartų pultelį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

8429.

85Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti ieškovės reikalavimus teisėtais ir juos tenkinti, nes ieškovė šiame procese neturėjo reikalavimo teisės, t. y. teisės kelti reikalavimų, susijusių su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto naudojimu, nes klausimas dėl naudojimosi turtu, taikant laikinąsias apsaugos priemones jau buvo išspręstas nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukimo, kuri tuo metu jau buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str.). Tokiu būdu, ieškovė reikalavimą dėl naudojimosi bendrąja jungtine nuosavybe privalėjo reikšti teismui, kurio žinioje buvo civilinė byla, o ne atskiru ieškiniu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė pareiškė reikalavimą, susijusį su jos pažeistos teisės naudotis turtu gynimu, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl pažeistos teisės gynimo kiekvienam asmeniui suteikta teisė kreiptis į teismą (CPK 5 str.).

8630.

87Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip matyti iš jo paaiškinimų nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme 2016 m. kovo 21 d. vykusiame teismo posėdyje, visiškai nepagrįstai nesutiko su ieškovės reikalavimais ir dėl to, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų atskiroje byloje, ir dėl to, kad galioja Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir dėl to, kad ieškovė viena naudojasi žymiai didesne namo patalpų dalimi, nei naudojasi jis. Toks atsakovo siekimas, kad nebūtų patenkinti byloje pareikšti ieškovės reikalavimai įpareigoti jį leisti ieškovei netrukdomai naudotis rūsio patalpomis ( - ), pirmojo aukšto patalpomis ( - ), esančiomis ( - ), netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas trukdo ieškovei naudotis bendru turtu, dėl ko pirmosios instancijos teismas tikrai turėjo pagrindą aptariamą ieškovės reikalavimą patenkinti, taip pat sudaro pagrindą netikėti atsakovo aiškinimu, kad ieškovė turi raktus ir turi galimybe naudotis patalpomis, tačiau dirbtinai sukuria padėtį, kad atrodytų kitaip, taip kenkdama atsakovui.

8831.

89Pripažinus, kad ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis ieškinyje nurodytomis patalpomis gyvenamajame name ( - ), yra pagrįstas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad buvo pagrindas ieškovei skirti baudą už nepagrįsto ieškininio pareiškimą (piktnaudžiavimą procesu). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

9032.

91Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui teisėjų kolegija nepasisako. Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

9233.

93Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais. Šis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

94Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95apeliacinį skundą atmesti.

96Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

97Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė A. E. (dabartinė pavardė – V.) 2013 m. spalio 8 d. kreipėsi į... 8. 2.... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr.... 10. 3.... 11. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo K. E. apeliacinį... 12. 4.... 13. Ieškovė 2015-01-02 pateikė teismui sutikslintą ieškinį ( 3 t., b. .l.... 14. 5.... 15. A. K. E. atsiliepime į sutikslintą ieškinį (3 t. , b. l. 104-105) prašė... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino... 20. 7.... 21. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą netrukdyti... 22. 8.... 23. Atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti jai 5000 Lt už nepatogumus ir... 24. 9.... 25. Spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovo pareikštų prašymų nubausti kitą... 26. 10.... 27. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas konstatavo, kad tenkina vieną... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo, atsakovo prašymo, pateikto apeliacinės instancijos... 30. 11.... 31. Apeliaciniu skundu atsakovas K. E. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 32. 12.... 33. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą... 34. 2.1.... 35. Ieškovė privalėjo pateikti teismui aplinkybių, kuriomis ji grindžia... 36. 2.2.... 37. Tai, kad ieškovė siuntė pareiškimą per notarą, kuo sprendimą grindė... 38. 2.3.... 39. Teismas neteisingas išvadas padarė remdamasis suklastotais dokumentais.... 40. 2.4.... 41. Darydamas skundžiamame 2016-04-11 sprendime neteisingas išvadas pirmosios... 42. 2.5.... 43. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Nebuvo jokio teisinio... 44. 13.... 45. Teismas, neskirdamas ieškovei baudos už nepagrįsto ieškinio pareiškimą,... 46. 14.... 47. Ieškovė atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.... 48. 15.... 49. 2016 m. lapkričio 8 d. atsakovas K. E. pateikė Kauno apygardos teismui... 50. ). Taigi, pirmosios instancijos teismo 2016-04-11 sprendimu, jei jis... 51. 16.... 52. Ieškovė A. V. 2017 m. sausio 5 d. raštu pareiškė nuomonę dėl atsakovo... 53. Teisėjų kolegija... 54. IV.... 55. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 56. 17.... 57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo,... 58. 1.1.... 59. Kauno apylinkės teisme nuo 2015 m. liepos 10 d. yra nagrinėjama baudžiamoji... 60. 1.2.... 61. Kauno apylinkės teisme nuo 2016 m. liepos 26 d. nagrinėjama civilinė byla... 62. 18.... 63. Įvertinusi šias (nutarties 17 p.) nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 64. 19.... 65. Netenkinusi prašymo sustabdyti bylą, teisėjų kolegija bylą pagal atsakovo... 66. 20.... 67. Šios bylos dalykas – patikrinimas pagrįstumo ir teisėtumo teismo sprendimo... 68. 21.... 69. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta,... 70. 22.... 71. Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m.... 72. 23.... 73. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 74. 24.... 75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 76. 25.... 77. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą,... 78. 26.... 79. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 80. 27.... 81. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad priimdamas apskųstąjį sprendimą... 82. 28.... 83. Vertindama pirmosios instancijos teismo byloje priimto sprendimo pagrįstumą... 84. 29.... 85. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo... 86. 30.... 87. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip matyti iš jo paaiškinimų... 88. 31.... 89. Pripažinus, kad ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas įpareigoti... 90. 32.... 91. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės... 92. 33.... 93. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo... 94. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 95. apeliacinį skundą atmesti.... 96. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti... 97. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....