Byla 2A-616-370/2015
Dėl skolos priteisimo trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Logistika“; kitas byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo – bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos netiesioginį ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Logistika“; kitas byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo – bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu prašydamas priteisti trečiajam asmeniui UAB „Baltic Logistika“ iš atsakovės V. P. 2 033 690,76 Lt skolos. Nurodė, kad trečiasis asmuo turi 252 445,93 Lt (73 113,39 Eur) mokestinę nepriemoką, kurią sudaro pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) ir PVM delspinigiai. Ieškovui atlikus operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad atsakovė yra skolinga trečiajam asmeniui 2 033 690,76 Lt. Atsakovė iš trečiojo asmens pirko pagal 2013 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL000000003 įvairias statybines medžiagas ir įrankius, statybos organizavimo darbus už 1 008 654,22 Lt, pagal 2013 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL000000004 žemės sklypą už 680 000 Lt, pagal 2013 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL000000005 kompiuterį už 3 792,14 Lt ir pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL000000006 įvairias statybines medžiagas už 341 244,40 Lt. Pagal šias trečiojo asmens atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras susidarė mokėtinas į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestis. Ieškovo teigimu, pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovė yra neatsiskaičiusi su trečiuoju asmeniu. Ieškovas 2013 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą dėl 171 644,44 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimo iš trečiojo asmens turto. Šis sprendimas 2013 m. spalio 24 d. buvo išsiųstas vykdyti antstoliui, tačiau ieškinio pateikimo dieną trečiojo asmens mokestinė nepriemoka dar nebuvo nesumokėta. Kadangi ieškovo skolininkas (trečiasis asmuo) nepareiškia reikalavimo savo skolininkei (atsakovei), ieškovas, siekdamas apginti valstybės teises ir teisėtus interesus, trečiojo asmens vardu pareiškė atsakovei netiesioginį ieškinį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 22 d. sprendimu netiesioginį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės 73 113,39 Eur skolos, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl netiesioginio ieškinio paskirties, nurodė, kad netiesioginį ieškinį galima pareikšti tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę; 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti; 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina; 4) tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovas (kreditorius) turi neabejotiną ir vykdytiną 252 445,93 Lt (73 113,39 Eur) reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį. Teismas, vadovaudamasis ieškovo kartu su ieškiniu pateiktomis trečiojo asmens atsakovei išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis ir atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta trečiojo asmens ir atsakovės 2013 m. liepos 29 d. sudaryta sutartimi dėl statybinių prekių pardavimo ir statybos darbų organizavimo, sprendė, kad trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš atsakovės 2 033 690,76 Lt. Dėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentų, kad pastarasis neturi reikalavimo teisės į atsakovę, nes ji mokėjo už trečiąjį asmenį jo kreditoriams, t. y. atsakovės prievolė atsiskaityti su trečiuoju asmeniu pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras pasibaigė, teismas nurodė, jog atsakovės prievolė trečiajam asmeniui galėjo pasibaigti skolininko ir kreditoriaus susitarimu (CK 6.125 straipsnis), skolininko atleidimu nuo prievolės įvykdymo (CK 6.129 straipsnis) arba įskaitymu (CK 6.130 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovės prievolės trečiajam asmeniui pasibaigimas pirmais dviem atvejais yra negalimas, nes tai pažeistų ieškovo teisę į savo turtinio pobūdžio reikalavimo patenkinimą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovės prievolė trečiajam asmeniui pasibaigė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, nes byloje nėra objektyvių duomenų apie atliktą įskaitymą. Dėl atsakovės argumentų, kad ji už trečiąjį asmenį šio kreditoriams sumokėjo iš viso 1 722 798,16 Lt, teismas pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens turtiniai interesai yra glaudžiai susiję, nes atsakovė yra trečiojo asmens akcininko savininkė ir buvusi trečiojo asmens direktorė. Atsižvelgdamas į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovo paaiškinimus, kad atsakovė mokėjo kredito unijai už trečiąjį asmenį kaip įkeisto turto savininkė, teismas pažymėjo, jog atsakovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (trečiąjį asmenį) (CK 4.195 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovė už trečiąjį asmenį sumokėjo kredito unijai 1 170 000 Lt. Byloje nesant duomenų, kurių susitarimų pagrindu atsakovė vykdė trečiojo asmens prievoles kitiems asmenimis, teismas konstatavo, kad atsakovei neatsirado reikalavimo teisės į trečiąjį asmenį dėl likusios dalies – 552 798,16 Lt (1 722 792,16 Lt – 1 170 000 Lt). Tačiau teismas pažymėjo, kad reikalavimo teisės trečiajam asmeniui turėjimas nereiškia, kad atsakovės prievolės šiam asmeniui pasibaigė savaime, nes, kaip minėta, duomenų apie atliktą įskaitymą CK 6.130 straipsnio nustatyta tvarka byloje nėra. Atsižvelgdamas į atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, kad mokėjimo terminas pagal statybinių medžiagų pardavimo sutartį buvo 2014 m. liepos 29 d., teismas pažymėjo, jog įskaitymas galėjo būti atliktas taip pat po 2014 m. liepos 29 d., tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, byloje pateikta trečiojo asmens kreditorių ir debitorių reikalavimų suvestinė nelaikytina pareiškimu apie įskaitymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės ir trečiojo asmens sudarytas susitarimas dėl skolos perkėlimo taip pat nesudarė pagrindo teismui pripažinti, kad atsakovės prievolė atsiskaityti už parduotas prekes pasibaigė. Teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę, jos neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės ieškovui, todėl yra visos sąlygos iš dalies (ieškovo galiojančio ir vykdytino reikalavimo apimtyje – 252 445,93 Lt arba 73 113,39 Eur) tenkinti ieškovo netiesioginį ieškinį.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netiesioginį ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

91. Dėl netiesioginio ieškinio pagrindų. Teismas netinkamai aiškino ir taikė mažiausi dvi netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas. Viena iš sąlygų yra aplinkybė, kad skolininkas turimos turtinės teisės neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos nėra, nes trečiasis asmuo ėmėsi aktyvių ir rezultatyvių veiksmų savo teisėms apginti, t. y. susitarė su atsakove, kad ji atliks mokėjimus už trečiąjį asmenį. Teismas šios aplinkybės nevertino. Atsakovė trečiojo asmens įsipareigojimus dengė nuo 2012 m. vidurio, kai trečiojo asmens įsipareigojimų ieškovui dar nebuvo atsiradę. Dėl šios aplinkybės nėra dar vienos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – skolininko neveikimo ar atsisakymo veikti ir kreditoriaus (ieškovo) interesų pažeidimo.

102. Dėl trečiojo asmens teisės reikalauti 680 000 Lt. Teismo išvada, kad trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš atsakovės 2 033 690,76 Lt yra nepagrįsta, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai rodo, jog trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės į 680 000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL000000004 už parduotą žemės sklypą, nes atsakovė su trečiuoju asmeniu yra atsiskaičiusi. Atsakovės ir trečiojo asmens 2013 m. liepos 29 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad trečiasis asmuo gavo pinigus dar prieš šios sutarties sudarymą. Trečiojo asmens reikalavimas atsakovei 2013 m. rugsėjo mėn. pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. BAL000000003, Nr. BAL000000005 ir Nr. BAL000000006 sudarė 1 353 690,76 Lt (realiai įsiskolinimas buvo apie kelis šimtus tūkstančius litų), o ne 2 033 690,76 Lt.

113. Dėl atsakovės interesų pažeidimo. Teismas 2015 m. sausio 7 d. posėdyje bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui, nors buvo informuotas, kad atsakovė serga, o jos atstovas dar 2014 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą dėl bylos atidėjimo dėl suplanuotų atostogų. Teismas netenkino atsakovės atstovo ir trečiojo asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, nors tam neprieštaravo ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovas. Atsakovė negalėjo tinkamai apginti savo teisių teismo posėdyje – teikti prašymus ir įrodymus, duoti paaiškinimus, užduoti klausimus ir kt. Tai lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą.

124. Dėl papildomų dokumentų pateikimo. Dėl nedalyvavimo teismo posėdyje atsakovė neturėjo galimybės plačiau paaiškinti, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL000000004 už parduotą žemės sklypą yra atsiskaityta, taip pat pateikti prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo – 2012 m. birželio 26 d. bendradarbiavimo sutarties ir 2014 m. sausio 2 d. skolų suderinimo akto. Atsakovės prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis). Bendradarbiavimo sutartimi atsakovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo bendradarbiauti statant gyvenamuosius namus. Vykdant šią sutartį trečiasis asmuo pardavė atsakovei statybines medžiagas, organizavo statybos darbus, o atsakovė už tai savo lėšomis dengė trečiojo asmens įsipareigojimus bankui ir kitiems asmenims. Pagal bendradarbiavimo sutarties 4 punktą trečiasis asmuo sutiko, kad atsakovė dengtų trečiojo asmens įsipareigojimus ir kad tarpusavio įsiskolinimai bei mokėjimai būtų sudengti, t. y. šalys susitarė dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Skolų suderinimo aktas patvirtina, kad atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL000000003, Nr. BAL000000005 ir Nr. BAL000000006 atsiskaitė su trečiuoju asmeniu dar 2014 m. sausio 2 d. Šį faktą 2015 m. sausio 7 d. teismo posėdyje ne kartą nurodė trečiojo asmens atstovas, tačiau teismas jo nevertino.

135. Dėl atliktų mokėjimų už trečiąjį asmenį vertinimo. Teismas nurodė, kad atsakovė mokėjo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kaip įkeisto turto savininkė. Akivaizdu, kad kredito unija duodavo sutikimą parduoti įkeistą turtą tik su ta sąlyga, kad gautomis pajamomis bus dengiami trečiojo asmens įsipareigojimai. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, tačiau tik 1 170 000 Lt sumai. Pagal BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovo pateiktus duomenis 2015 m. sausio 5 d. atsakovė pati ar per trečiuosius asmenis buvo sumokėjusi ne 1 170 000 Lt, o 1 649 192,66 Lt. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad atsakovė trečiajam asmeniui jau buvo neskolinga (minėta, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį atsakovės skola trečiajam asmeniui buvo 1 353 690,76 Lt). Teismas šių duomenų netyrė ir jų nevertino, kaip ir atsakovės pateiktų įrodymų (banko sąskaitų išrašų ir mokėjimo pavedimo kopijų), iš kurių matyti, kad atsakovė, vykdydama įsipareigojimus pagal bendradarbiavimo sutartį, trečiojo asmens vardu atsiskaitė su trečiaisiais asmenimis. Atsakovė trečiojo asmens naudai iš viso sumokėjo 552 798 Lt, tačiau teismas nurodė, kad nepateikta duomenų, kurių susitarimų pagrindu atsakovė vykdė trečiojo asmens prievoles kitiems asmenims.

146. Dėl 2014 m. spalio 17 d. pažymos ir paaiškinimų vertinimo. 2014 m. spalio 27 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė, kad ne atsakovė jam skolinga, o jis yra skolingas atsakovei. Tai patvirtino ir teismui pateikta 2014 m. spalio 17 d. pažyma dėl įmonės kreditorių ir debitorių, iš kurios matyti, kad atsakovė ir trečiasis asmuo padarė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, po kurio trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovei 981 882,79 Lt. Nors teismas manė, kad ši pažyma nelaikytina prareiškimu apie įskaitymą, tačiau ji atspindi jau padaryto įskaitymo atlikimo faktą. Teismas turėjo vadovautis CK 6.131 straipsniu, kuris numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, apie tai pranešant kitai prievolės šaliai. Atsakovei paprašius, toks įskaitymas buvo atliktas. Minėtas skolų suderinimo aktas taip pat patvirtina, kad trečiasis asmuo yra skolingas atsakovei 964 518,21 Lt. Trečiojo asmens atstovas 2015 m. sausio 7 d. teismo posėdyje dar kartą paaiškino, kad atsakovė neskolinga trečiajam asmeniui, nes yra atsiskaičiusi, taip pat nurodė, jog už žemės sklypą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL000000004 yra atsiskaityta. Teismas į šiuos parodymus neatsižvelgė ir jų nevertino.

15Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nedėsto savo nuomonės dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, o atkartoja pirmosios instancijos teismui pateiktų savo procesinių dokumentų turinį.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Bylos duomenimis, ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nustatęs, kad trečiasis asmuo UAB „Baltic Logistika“ turi 252 445,93 Lt (73 113,39 Eur) mokestinę nepriemoką, kurią sudaro PVM ir PVM delspinigiai, mokėtini į valstybės biudžetą, o trečiasis asmuo turi atsakovei 2 033 690,76 Lt reikalavimo teisę, kurios neįgyvendina, pareiškė atsakovei netiesioginį ieškinį trečiojo asmens vardu dėl 2 033 690,76 Lt skolos priteisimo (CK 6.68 straipsnis).

18Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).

19Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovas yra trečiojo asmens kreditorius. Ginčo dėl to nėra, kaip ir dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio – 252 445,93 Lt (73 113,39 Eur). Taigi egzistuoja pirmoji būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų.

20Iš apeliaciniame skunde pateiktų argumentų matyti, kad atsakovė (apeliantė) nesutinka su kitų trijų būtinųjų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų egzistavimu nagrinėjamu atveju.

21Sprendžiant dėl antrosios sąlygos, yra svarbu nustatyti aplinkybę, kad skolininkas (trečiasis asmuo) savo skolininkui (atsakovei) turimos turtinės teisės neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti. Šią aplinkybę atsakovė pagrįstai akcentuoja apeliaciniame skunde. Ji nurodo, kad trečiasis asmuo ėmėsi aktyvių ir rezultatyvių veiksmų savo teisėms apginti, t. y. susitarė su atsakove, kad ji atliks mokėjimus už trečiąjį asmenį. Be to, apeliantės teigimu, nesant minėtos aplinkybės, nėra ir ketvirtosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – kreditoriaus (ieškovo) interesų pažeidimo dėl skolininko neveikimo ar atsisakymo veikti.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl antrosios sąlygos, pirmiausia būtina pasisakyti dėl trečiosios sąlygos, pagal kurią skolininko (trečiojo asmens) turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo pateikė atsakovei apmokėti keturias PVM sąskaitos faktūras: 2013 m. birželio 17 d. Nr. BAL000000003 – 1 008 654,22 Lt; 2013 m. liepos 29 d. Nr. BAL000000004 – 680 000 Lt; 2013 m. rugsėjo 2 d. Nr. BAL000000005 – 3 792,14 Lt; 2013 m. rugsėjo 3 d. Nr. BAL000000006 – 341 244,40 Lt. Apeliantė įrodinėja, kad pagal šias PVM sąskaitas faktūras trečiojo asmens turtinis reikalavimas atsakovei sudaro 1 353 690,76 Lt, o ne 2 033 690,76 Lt, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nes pagal vieną iš jų (2013 m. liepos 29 d. Nr. BAL000000004 – 680 000 Lt) atsakovė su trečiuoju asmeniu yra atsiskaičiusi ir šią aplinkybę, pasak apeliantės, patvirtina atsakovės su trečiuoju asmeniu 2013 m. liepos 29 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktas. Šia sutartimi trečiasis asmuo pardavė atsakovei žemės sklypą, kurio kaina – 680 000 Lt (t. 1, b. l. 225–228). Sutarties 4.1 punkte nurodyta, jog daikto kainą pirkėjas sumokėjo, o pardavėjo atstovas patvirtina, kad pardavėjas prieš sutarties sudarymą gavo 310 000 Lt grynaisiais pinigais ne notaro akivaizdoje ir 370 000 Lt mokėjimo pavedimu į pardavėjo atstovo nurodytas sąskaitas. Turint omeny pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybę, kad atsakovės ir trečiojo asmens turtiniai interesai yra glaudžiai susiję, nes atsakovė yra trečiojo asmens akcininko savininkė ir buvo trečiojo asmens direktorė, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktas, nesant byloje kitų (objektyvių) įrodymų dėl atsakovės 680 000 Lt sumos sumokėjimo trečiajam asmeniui, savaime nepatvirtina apeliantės įrodinėjamos aplinkybės dėl atsiskaitymo su trečiuoju asmeniu pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. BAL000000004. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas trečiojo asmens atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras trečiasis asmuo turi teisę reikalauti iš atsakovės 2 033 690,76 Lt.

23Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė jos ir trečiojo asmens 2014 m. sausio 2 d. sudarytą aktą dėl skolų suderinimo, iš jo matyti, kad akto šalys viena kitai įsiskolinimų neturi (t. 2, b. l. 74). Šis aktas, apeliantės teigimu, patvirtina, kad atsakovė pagal kitas tris PVM sąskaitas faktūras Nr. BAL000000003, Nr. BAL000000005 ir Nr. BAL000000006 su trečiuoju asmeniu atsiskaitė dar 2014 m. sausio 2 d. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad apeliantė šio įrodymo nebuvo pateikusi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jį atsisakytina priimti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pateikti šį įrodymą (kaip ir su apeliaciniu skundu pateiktus kitus įrodymus) apeliantei užkirto kelia pirmosios instancijos teismas, 2015 m. sausio 7 d. teismo posėdyje išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės ligos ir jos atstovo atostogų nepripažino svarbiomis priežastimis neatvykti į teismo posėdį (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė net neinformavo pirmosios instancijos teismo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, tai patvirtina teismo posėdžio garso įrašas ir bylos medžiaga. Antra, atsakovei ir jos atstovui neabejotinai turėjo būti žinoma apie skolų suderinimo akto egzistavimą ir jų svarbą bylos aplinkybėms nustatyti, todėl šis įrodymas galėjo būti iš anksto prieš posėdį pateiktas pirmosios instancijos teismui kitais būdais, t. y. paštu arba teismo raštinei (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau minėtą byloje nustatytą atsakovės ir trečiojo asmens turtinių interesų tarpusavio ryšį, į skolų suderinimo akto sudarymo datą (aktas sudarytas po ieškovo 2013 m. spalio 23–29 d. atlikto operatyvaus patikrinimo, kuriuo taip pat grindžiamas netiesioginis ieškinys, t. 1, b. l. 221–222), kritiškai vertina šio akto įrodomąją reikšmę. Apeliantės pozicija, grindžiama skolų suderinimo aktu, kad ji su atsakovu 2014 m. sausio 2 d. buvo visiškai atsiskaičiusi, prieštarauja minėto operatyvaus patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms.

24Apeliantė, savo pozicijai, kad ji dengė trečiojo asmens įsipareigojimus šio kreditoriams ir tokiu būdu buvo padengti jų tarpusavio įsipareigojimai, pagrįsti kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovės su trečiuoju asmeniu 2012 m. birželio 26 d. sudarytą bendradarbiavimo sutartį (t. 2, b. l. 73). Šia sutartimi atsakovė ir trečiasis asmuo įsipareigojo bendradarbiauti vykdant poilsio namų statybą, trečiasis asmuo įsipareigojo pagal poreikius pateikti atsakovei statybines ir kitas medžiagas, organizuoti statybos darbus, o atsakovė – už tai atsiskaityti; trečiasis asmuo sutiko, kad atsakovė dengtų trečiojo asmens įsipareigojimus bankui ir kitiems asmenims, o tarpusavio įsiskolinimai ir mokėjimai būtų sudengti. Teisėjų kolegija vėl atkreipia apeliantės dėmesį į CPK 314 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias ribotos apeliacijos modelį ir nustatančias ribojimus pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi jau nurodytais argumentais, atsisako priimti ir šį įrodymą, nes apie jo egzistavimą atsakovei ir jos atstovui neabejotinai turėjo būti žinoma bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, apeliantės pateikta bendradarbiavimo sutartis yra neinformatyvi, nenurodytos jos vykdymo aplinkybės, kad būtų galima daryti pagrįstas išvadas apie pagal šią sutartį atsakovei parduotas prekes ir statybų organizavimo darbus bei atsakovės atsiskaitymus su trečiojo asmens kreditoriais. Pažymėtina, kad ieškovas buvo nurodęs konkrečias PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindų atsirado trečiojo asmens reikalavimo teisė atsakovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. BAL000000003 ir Nr. BAL000000006 išrašytos pagal atsakovės ir trečiojo asmens 2013 m. liepos 29 d. sudarytą statybinių prekių pardavimo ir statybos darbų organizavimo sutartį. Šios aplinkybės apeliantė neginčija. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija kaip nesėkmingą bandymą vertina apeliantės bendradarbiavimo sutarties apeliacinės instancijos teismui pateikimą siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, kurių susitarimų pagrindu atsakovė vykdė trečiojo asmens įsipareigojimus kitiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad beveik visi apeliantės nurodyti jos mokėjimai trečiojo asmens kreditoriams buvo atlikti iki minėtų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, todėl nėra pagrindo spręsti apie apeliantės akcentuojamą atsakovės ir trečiojo asmens tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad minėtos atsakovės prievolės pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras būtų pasibaigusios priešpriešinių reikalavimų įskaitymu (CK 6.130 straipsnis). Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl trečiosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos egzistavimo nagrinėjamu atveju.

25Nurodytos nepasitvirtinusios aplinkybės dėl atsakovės ir trečiojo asmens numatytos tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, kai trečiasis asmuo parduota atsakovei prekes ir darbus, o atsakovė už juos atsiskaito su trečiuoju asmeniu atlikdama mokėjimus šio kreditoriams, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad yra ir antroji netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga – trečiasis asmuo neįgyvendina turimos turtinės teisės atsakovei. Pažymėtina ir tai, kad šiai sąlygai konstatuoti pakanka ir aplinkybės, kai skolininkas (trečiasis asmuo), bandydamas įgyvendinti savo turtinę teisę, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus. Akivaizdu, kad neįgyvendinamas savo turimos turtinės teisės trečiasis asmuo pažeidžia kreditoriaus (ieškovo) interesus, nes pagal bylos duomenis ieškovas negali priverstinai išieškoti (padedant antstoliui) iš trečiojo asmens mokestinę nepriemoką į valstybės biudžetą.

26Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam asmeniui iš atsakovės ne visą atsakovės pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras susidariusią skolą, o tik skolos dalį, lygią ieškovo turimai turtinei teisei trečiajam asmeniui.

27Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atidėjo apeliantei 1 501,88 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Netenkinus apeliacinio skundo, valstybei iš apeliantės priteistinas atidėtas žyminis mokestis (CPK 84, 93 ir 96 straipsniai).

30Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti valstybei iš atsakovės V. P. (a. k. ( - )) 1 501,88 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus vieną Eur 88 ct) žyminio mokesčio (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752), įmokos kodas – 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 22 d. sprendimu netiesioginį... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015... 9. 1. Dėl netiesioginio ieškinio pagrindų. Teismas netinkamai aiškino ir... 10. 2. Dėl trečiojo asmens teisės reikalauti 680 000 Lt. Teismo išvada, kad... 11. 3. Dėl atsakovės interesų pažeidimo. Teismas 2015 m. sausio 7 d. posėdyje... 12. 4. Dėl papildomų dokumentų pateikimo. Dėl nedalyvavimo teismo posėdyje... 13. 5. Dėl atliktų mokėjimų už trečiąjį asmenį vertinimo. Teismas nurodė,... 14. 6. Dėl 2014 m. spalio 17 d. pažymos ir paaiškinimų vertinimo. 2014 m.... 15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Bylos duomenimis, ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 18. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68... 19. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovas yra trečiojo asmens... 20. Iš apeliaciniame skunde pateiktų argumentų matyti, kad atsakovė... 21. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos, yra svarbu nustatyti aplinkybę, kad... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl... 23. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė jos ir trečiojo asmens 2014 m.... 24. Apeliantė, savo pozicijai, kad ji dengė trečiojo asmens įsipareigojimus... 25. Nurodytos nepasitvirtinusios aplinkybės dėl atsakovės ir trečiojo asmens... 26. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti aplinkybę, kad pirmosios instancijos... 27. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 29. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi atidėjo apeliantei... 30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 31. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 32. Priteisti valstybei iš atsakovės V. P. (a. k. ( - )) 1 501,88 Eur (vieną...