Byla 2YT-19113-615/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Antanui Danieliui, nedalyvaujant pareiškėjui R. T., suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. T. po savo motinos R. T. mirties ( - ) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti turtą.

5Pareiškėjas pareiškime (3-4 b.l.) nurodė, kad mirus pareiškėjo R. T. tėvui A. T. ( - ) motina R. T., tuo metu gyvenusi V. Krėvės pr. 125-15, Kaune, 1985 m. iškeitė šį butą į du butus: ( - ) ir ( - ). 1991 m. R. T. šiuos butus privatizavo už investicinius čekius. Butą, esantį ( - ), pareiškėjo motina R. T. padovanojo pareiškėjui R. T., o butą ( - ), padovanojo pareiškėjo broliui E. T.. Pareiškėjas R. T. turėtą butą adresu ( - ) 1994 m. gruodžio 28 d. padovanojo motinai R. T., kuri mirė ( - ). Mirus R. T. nei vienas iš sūnų, jos įstatyminių įpėdinių, per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo į likusį turtą - butą ( - ). ( - ) pareiškėjo brolis E. T. mirė. Po motinos mirties pareiškėjas R. T. priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, t.y. paėmė buto raktus, pradėjo rūpintis butu kaip savo turtu, prižiūrėti, mokėjo už jį mokesčius motinos vardu, reikalui esant atliko smulkius remonto darbus.

6Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (25-26 b.l.) nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. T. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. T. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. T. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymui patenkinti.

7Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškimą palaiko, jį grindžia pareiškime raštu išdėstytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas po mamos mirties priėmė palikimą, rūpinasi paveldėtu butu, moka komunalinius mokesčius. Ginčų dėl šio buto po pareiškėjo mamos mirties nebuvo. Pareiškėjo tėvas ir brolis yra mirę, kitų brolių ar seserų nėra.

8Teismas

konstatuoja:

9Pareiškimas tenkintinas.

10Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).

11Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

12Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

13Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui– į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas– palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą– tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

14Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas R. T. yra R. T. ir A. T. sūnus (12 b.l.). A. T. mirė ( - ) (10 b.l.). 1994-12-28 pareiškėjas R. T. padovanojo R. T. butą, adresu ( - ) (7, 19 b.l.). R. T. mirė ( - ) (11 b. l.). E. T. mirė ( - ) (9 b.l.). Notarės Rasos Inokaitienės liudijime nurodyta, kad Kauno m. 17-ajame notaro biure paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusios R. T. palikimą neužvesta, testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ar palikimo priėmimo faktų (18 b.l.). Aplinkybę, kad po R. T. pareiškėjas R. T. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, patvirtina R. T. apmokėtos sąskaitos už R. T. priklausiam butui teikiamas bendrojo naudojimo objektų administravimo ir komunalines paslaugas, taip pat už kitas suteiktas paslaugas, t.y. patiektą šilumą, vandenį, suvartotą elektros energiją ir kitas paslaugas (13-17 b.l.). Aptarti rašytiniai patvirtina, kad pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti savo motinos turtą po jos mirties ( - ). Pareiškėjas gyvena savo motinai R. T. nuosavybės teise priklausiusiame bute, rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, mokėjo mokesčius turimam nekilnojamajam turtui išlaikyti, naudojosi butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis. Jokio ginčo dėl mirusiosios palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.

15Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas po savo motinos R. T. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos R. T. mirties ( - ) (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

17Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje civilinėje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

18Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

Nutarė

19Pareiškimą tenkinti.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. T., a.k. ( - ) po savo motinos R. T., a.k. ( - ) mirties ( - ), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai