Byla 1A-280/2012
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės, teisėjų Aloyzo Kruopio ir Kęstučio Jucio, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorams Nomedai Urbonavičienei, Mindaugui Sabaičiui, nuteistiesiems V. B., A. Š., M. B., D. S., I. D., G. C., gynėjams advokatams Andriui Bandzaičiui, Anatolijui Svilai, Aleksandrui Palamarčiukui, Gediminui Skaisčiui, Linui Belevičiui, nukentėjusiajam E. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S., A. Š. ir G. C. gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

2G. C. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį,

4129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;

5pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

7M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

8Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime nuo

92009-08-26 iki 2010-11-26 išbūtas laikas ir laikoma, jog M. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko.

10V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.

11Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

12I. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

13Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

14D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

15Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas

161 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose bei įpareigojimas be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

17A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

18Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime nuo

192009-12-09 iki 2010-12-09 išbūtas laikas ir laikoma, jog A. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko.

20Iš G. C. priteista Valstybinei ligonių kasai – 4980,09 Lt gydymo išlaidų.

21Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

22G. C. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 27 d., tarp 00.20 val. – 01.27 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą nužudyti E. Ž. ir L. Ž., dėl chuliganiškų paskatų – demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – esant galimybei sužaloti įvykio vietoje buvusius bei atsitiktinai joje ar šalia jos atsiradusius, taip pat šalia įvykio vietos gyvenančius kitus asmenis, tyčia šaudamas ne mažiau trylika kartų iš Kroatijos gamybos

239 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio į E. Ž. bei L. Ž., padarydamas E. Ž. aklą šautinę žaizdą dešinėje šlaunyje su giliosios šlauninės arterijos sužalojimu su svetimkūniu dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje, kiaurinę šautinę žaizdą dešinėje šlaunyje praeinančią per šlaunies audinius ir sužalojusią kairę šlaunį, ko pasėkoje gavosi akla šautinė žaizda kairėje šlaunyje vidiniame paviršiuje su svetimkūniu, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tyčia pasikėsino nužudyti E. Ž. ir L. Ž., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes E. Ž. laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, o į L. Ž. nepataikė ir šie aktyviai pasipriešino – padidinę automobilio BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį iš įvykio vietos pasišalino.

24Be to, G. C., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens, įgijo šaunamąjį ginklą – Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaidį ir ne mažiau trylika 9 mm kalibro LUGER (9x19mm) šovinių, kuriuos nešiojo ir laikė neteisėtai iki 2009 m. liepos 27 d.

25M. B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. gruodžio 9 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, panaudodamas šaunamąjį ginklą, pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.

26V. B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. rugsėjo 23 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d., apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, panaudodamas šaunamąjį ginklą, pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.

27I. D. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. gruodžio 9 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, panaudodamas šaunamąjį ginklą, pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.

28D. S. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2010 m. sausio 13 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, panaudodamas šaunamąjį ginklą, pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.

29A. Š. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m. gruodžio 9 d., Marijampolės mieste, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, tai yra, kad G. C., 2009 m. liepos 27 d. apie 00.20 val., ties (duomenys neskelbtini) namais, dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, panaudodamas šaunamąjį ginklą, pasikėsino tyčia nužudyti du žmones – E. Ž. bei L. Ž., vykusius automobiliu BMW X6.

30Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį išteisinti.

31Nuteistasis M. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be to, nuosprendis pagrįstas prieštaringas įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskirtos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais.

32Nuteistasis teigia, jog apie nusikaltimą sužinojo iš spaudos, o nusikaltimo padarymo metu buvo su šeima namuose. Mano, jog psichofiziologinio tyrimo išvada yra neteisinga. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi neteisėtai gautais V. B. parodymais, be to, šiuos parodymus pats V. B. paneigė teisiamojo posėdžio metu.

33Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį panaikinti, o nenustačius nuosprendžio panaikinimo pagrindų – pakeisti ir paskirti baudą.

34Nuteistasis V. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teigia, kad jo parodymai gauti pažeidus įstatymo reikalavimus.

35Apeliantas nesutinka su jam paskirta aiškiai per griežta bausme ir prašo atsižvelgti į tai, kad jis nėra teistas (teistumas išnykęs), turi šeimą, mažametį vaiką, su šeima gyvena užsienyje, dirba nuolatinį darbą ir išlaiko šeimą.

36Apeliaciniame skunde nuteistasis I. D. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį išteisinti.

37Nuteistasis I. D. teigia, jog skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant BPK normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliantas teigia, kad teismo padarytos išvados dėl jo kaltės yra abstrakčios ir paviršutiniškos.

38Apeliantas nurodo, jog jei asmuo apie jam žinomą labai sunkų nusikaltimą nepraneša būdamas įsitikinęs, kad teisingumo institucijos jau informuotos apie jį – nėra BK

39238 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties, Nepranešimas apie nusikaltimą yra trunkamoji veika, todėl pasibaigia praėjus laikui, per kurį buvo būtina ir prasminga informuoti teisėsaugos institucijas. Policijos pareigūnai nukentėjusiųjų automobilį apžiūrėjo 2009 m. liepos 27 d., tą pačią dieną apžiūrėta ir įvykio vieta, apklausta nukentėjusioji L. Ž., 2009 m. rugpjūčio 26 d. sulaikytas ir pats G. C.. Apeliantas mano, jog jam nebuvo pareigos pranešti apie padarytą nusikaltimą, nes apie padarytą nusikalstamą veiką pareigūnai žinojo tą pačią dieną, įvykis buvo aprašytas ir pagarsintas visuomenės informavimo priemonėse.

40Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad jis žinojo, jog G. C. 2009 m. liepos 27 d. 0.20 val. kėsinosi tyčia nužudyti du žmones. Teigia, jog minėtu laiku kartu su

41L. R. ir D. S. iš Marijampolės važiavo į Kauną, nes norėjo pamatyti, kas vairuoja automobilį BMW X6. Jam buvo žinoma, kad asmenys, važinėjantys pastaruoju automobiliu, persekiojo ir sumušė pažįstamą, vardu L., todėl jo ir kartu važiavusių asmenų tikslas buvo surasti automobiliu BMW X6 važinėjančius asmenis ir juos sumušti. Tačiau prie Kauno iš nežinomo telefono numerio gavo pranešimą ,,grįžk namo“. BMW automobilio jau nesimatė, todėl, nesant tikslo, prie kelio į Kačerginę apsisuko ir grįžo į Marijampolę. Važiuojant į Kauną matė kažkokius fejerverkus, tačiau kokia tai ugnis ir iš kur sklinda, nesuprato, nes buvo didelis atstumas. Apie automobilio BMW X6 apšaudymą sužinojo įvykio dieną žiūrėdamas žinias. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog kartu važiavusio L. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu įvertinti kaip liudytojo, tačiau jis (I. D.) ir kartu buvęs D. S. yra pripažinti kaltais dėl nepranešimo apie nusikaltimą.

42Be to, apeliantas teigia, kad nebuvo tirta aplinkybė, jog fejerverkus galėjo leisti besilinksminantys žmonės, nes nusikaltimas padarytas naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Tai, kad fejerverkai negali būti siejami su šūviais į nukentėjusiųjų automobilį, patvirtina ir nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, jog ji nematė liepsnų ir negirdėjo šūvių.

43Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį išteisinti.

44Nuteistasis D. S. pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nevertino ir neatsižvelgė ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos. Vadovaujasi BPK 305 straipsnio nuostatomis ir teigia, jog nuosprendyje neatlikta įrodymų analizė, nepaneigti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai, be to, nuosprendyje neišdėstytos išvados, kurie įrodymai patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą, taip pat neišdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

45Apeliantas pabrėžia, jog BK 238 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už tai, kad asmuo be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Tačiau asmuo laikomas nekaltu, jeigu jis nepranešė apie nusikaltimą, nes nebuvo įsitikinęs ar iš viso buvo padaryta nusikalstama veika. Nėra atsakomybės ir tuo atveju, kai asmuo nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą dėl to, jog buvo įsitikinęs, kad apie tai praneš pats nukentėjusysis ar kiti liudytojai. Pažymi, jog jis nusikaltimo nematė, o apie įvykį visuomenės informavimo priemonės pranešė kitą dieną, todėl laikoma, kad teisingumo institucijos apie įvykį jau buvo informuotos. Nuteistasis D. S. teigia, jog jis negalėjo matyti ne tik liepsnų iš šaudomo ginklo, bet ir atpažinti liepsnų šaltinio. Nukentėjusiojo E. Ž. parodymai, jog jis matė liepsnas, kurios atrodė kaip fejerverkai, yra prieštaringi, nes abu nukentėjusieji parodė, jog E. Ž. miegojo atsilenkęs sėdynę, be to, nukentėjusioji L. Ž. parodė, jog ji nematė liepsnų.

46Nuteistasis D. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik tais nuteistųjų parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitiko kitus byloje esančius įrodymus, o likusius vertino kritiškai – kaip norą išvengti atsakomybės. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais dėl V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisingumo. Teigia, jog jis (D. S.) ir visi kiti įtariamieji buvo apklausiami nerašant įtariamųjų apklausos protokolų, t. y. žodžiu paklausus dėl parodymų davimo ir gavus neigiamą atsakymą, buvo daromas psichologinis spaudimas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad įtariamiesiems davus parodymus, jiems kardomoji priemonė – suėmimas, buvo pakeista į lengvesnę, be to, pakeistas kaltinimas į BK 238 straipsnio 1 dalį.

47Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį išteisinti.

48Apeliantas teigia, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką, be to, nuosprendis priimtas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų, neišsamiai ištirti ir įvertinti byloje surinkti įrodymai, nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis (A. Š.) sakė, kad ,,C. pasiruošęs miesto gale laukia pasirodančio automobilio BMW X6 ir, kad šiandien geriausia proga juos sutvarkyti“, tačiau, apelianto teigimu, tokio pokalbio tarp jo ir E. J. niekada nebuvo. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir E. J., tačiau teismas E. J. parodymus interpretavo savaip ir laikė juos pagrįstais bei neginčijamais.

49Apeliaciniame skunde nuteistojo G. C. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria G. C. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus, BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį išteisinti.

50Nuteistojo G. C. gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas kaip patikimus ir leistinus įrodymus vertino duomenis, kurie nebuvo ištirti teisminio nagrinėjimo metu, kaip įrodymą vertino specialisto išvadą, kuri nebuvo gauta BPK numatyta tvarka, šiems netiesioginiams ir tarpusavyje logiškai nesusijusiems duomenims teismas suteikė išskirtinę reikšmę, tuo tarpu visus kitus įrodymus tiesiogiai susijusius su nagrinėjama veika ir paneigiančius kaltinimo pateiktą įvykių versiją, teismas nemotyvuotai vertino kritiškai. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas pavieniais, tarpusavyje nesusijusiais duomenimis, netinkamai atliktas įrodymų vertinimas sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

51Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, jog teismo ištirti objektyvūs bylos įrodymai neleidžia daryti išvados, kad G. C. 2009 m. liepos 26 d. dalyvavo bent viename susitikime Marijampolėje, kad žinojo apie konfliktą, kilusį tarp vietinių gyventojų ir asmenų, atvykusių automobiliu BMW X6, kad buvo automobilyje iš kurio šaudyta, kad disponavo šaunamuoju ginklu, kad turėjo kokį nors motyvą pasikėsinti nužudyti nukentėjusius, kad jis apskritai buvo įvykio vietoje. Nuteistasis

52G. C. savo kaltės nepripažino ir visą laiką nuosekliai aiškino, jog jis su jam inkriminuotais nusikaltimais nėra susijęs ir apie juos nieko nežinojo. Šie nuteistojo parodymai nėra paneigti teismo ištirtais įrodymais. Byloje ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamieji buvo apklausti apie 26 asmenys, iš kurių daugelis 2009 m. liepos 26 d. dienos metu važinėjosi ir susitikinėjo Marijampolėje įvairiose vietose bei kalbėjosi apie konfliktą, kilusį tarp vietinių gyventojų ir asmenų, atvykusių automobiliu BMW X6. Tačiau iš visų 26 įtariamųjų ir liudytojų tik D. S. parodė, jog jis 2009 m. liepos 26 d. dienos metu matė G. C. keliuose susibūrimuose, vykusiuose Marijampolės mieste. 2010-03-09 ikiteisminio tyrimo pareigūno apklaustas kaip įtariamasis D. S. parodė, jog „prie kapų važiuojant link Vilkaviškio“ susitikime jis pamatė G. C., kuris tikriausiai buvo atvykęs sidabrinės spalvos automobiliu ,,Audi A4“, ten taip pat buvo atvykę iš ankstesnio susitikimo A. Š., P. M., E. V. , E. J., I. D., L. G., M. ir kiti asmenys. Po to visi nuvažiavo į X , kur D. S. neva vėl matė G. C.. Beveik tokie pat parodymai yra užfiksuoti ir 2010-03-10 ikiteisminio tyrimo teisėjo pasirašytame įtariamojo D. S. apklausos protokole. Tačiau nė vienas iš kitų įtariamųjų bei liudytojų, kuriuos D. S. įvardino kaip buvusius nurodytose vietose, G. C. nematė. G. C. taip pat neigia ten buvęs. Teisiamojo posėdžio metu D. S. paaiškino, jog iš tikrųjų įvykio dieną jis G. C. nematė. Gynėjas pažymi, jog palyginus ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010-03-10 atliktos įtariamojo D. S. apklausos protokolo turinį su ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010-03-09 surašytu įtariamojo D. S. apklausos protokolu, yra akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas įtariamojo apklausos neatliko, o į protokolą kompiuterinės technikos pagalba perkėlė nukopijuotą ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010-03-09 surašytą apklausos tekstą, tik jį šiek tiek sutrumpino. Abiejuose tekstuose kartojasi identiški sakiniai, pastraipos, skyrybos ženklai, gramatinės klaidos ir pan. Gynėjo nuomone, nėra įmanoma, kad skirtingų pareigūnų apklaustas asmuo pakartotų idealiai atitinkantį tekstą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė ir teismo posėdžių sekretorė parodymus užfiksuotų identiškais sakiniais su identiškais skyrybos ženklais, padarytų tas pačias gramatines klaidas. Gynėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog asmenų duotų parodymų fiksavimas apklausos protokole ne pagal jų parodymus apklausos metu, o perrašant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnius apklausiamų asmenų parodymus, pažeidžia BPK 179, 188, 189 straipsnių reikalavimus, todėl tokie parodymai neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų ir teigia, jog šiuo protokolu negalima remtis, o ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytas įtariamojo apklausos protokolas taip pat neturi savarankiškos įrodomosios galios ir juo negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Nuteistojo

53G. C. gynėjas taip pat pažymi, kad D. S. kaltinimui naudingus parodymus davė, norėdamas, kad būtų paleistas iš suėmimo, tai jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir tai atitinka objektyvias aplinkybes: D. S. kaltinimui naudingus parodymus davė 2010-03-09, ikiteisminio tyrimo teisėjas jį apklausė 2010-03-10 ir tą pačią dieną, nepasibaigus suėmimo terminui, D. S. buvo paleistas iš suėmimo. Teisiamojo posėdžio metu D. S. davė kitokius parodymus, logiškai ir įtikinamai paaiškindamas priežastis, kodėl jis ikiteisminio tyrimo metu buvo priverstas duoti neteisingus parodymus. Todėl ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti D. S. parodymai negali būti vertinami kaip patikimas ir leistinas įrodymų šaltinis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu duotų D. S. parodymų nepatvirtina nė vienas kitas įrodymų šaltinis.

54Nuteistojo gynėjo nuomone, nė vienas teisiamojo posėdžio metu ištirtas įrodymas neleidžia teigti, jog G. C. buvo įvykio vietoje, kurioje buvo apšaudytas automobilis BMW X6. Toliau apeliaciniame skunde gynėjas analizuoja ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo E. J. bei nuteistųjų V. B. ir I. D. parodymų turinį, jų davimo aplinkybes, įrodomąją reikšmę: 2010-01-06 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. J. parodė, jog susitikime, vykusiame Marijampolėje, X g., A. Š. pasakė, jog ,,C. laukia už miesto link Kauno, ir kad šiandien geriausia diena sugaudyti kauniečius“. Iš šių parodymų matyti, jog pokalbio metu buvo ir L. J., L. R., P. K., V. Č. ir kiti asmenys. Po kelių dienų E. J. kalbėjosi su I. D., šis pasakojo, kad juos aplenkė ,,Audi” ir jie „besikalbėdami suprato, jog C. pridirbo nesąmonių”. Panašius parodymus E. J. davė ir apklaustas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2010-01-08. Nuteistojo gynėjas teigia, jog 2010-01-06 apklausos tekstas kompiuterinės technikos pagalba buvo nukopijuotas į 2010-01-11 liudytojo apklausos protokolą, tai patvirtina identiški protokolų tekstai. Tačiau nuteistasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė pasakęs tokius žodžius, o E. J. nurodyti pokalbyje dalyvavę asmenys, taip pat nepatvirtino, jog A. Š. pasakė tokius žodžius. Antrasis E. J. teiginys negali būti vertinamas kaip turintis bet kokią įrodomąją reikšmę, nes liudytojas teigia, kad jis ,,suprato”, jog ,,C. kažką padarė”. Tai yra tik subjektyvi paties E. J. išvada, kuri nėra pagrįsta konkrečiais faktiniais duomenimis, tuo tarpu liudytojas gali būti apklausiamas tik apie jam žinomas faktines aplinkybes, bet ne apie jo paties mintis, išvadas, prielaidas, kurios negali turėti jokios įrodomosios galios. Apklaustas kaip liudytojas 2011-05-16 teisiamajame posėdyje E. J. parodė, kad A. Š. nieko nesakė apie G. C., kad I. D. taip pat apie jį nieko neminėjo, I. D. pasakojo tik apie automobilį ,,Audi”, kam priklauso šis automobilis, jis nežino. Vertinant E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus taip pat reikia įvertinti jų davimo aplinkybes – E. J. davus parodymus prieš G. C. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir jis paleistas iš suėmimo nepasibaigus nustatytam suėmimo terminui.

55Be to, V. B. parodymų, kad kitą dieną po apšaudymo M. B., dalyvaujant G. (t. y. G. M.) sakė „kad aš būčiau matęs kaip šaudė C.”, ir kad grįžo su ,,Audi” 200 km/h greičiu, taip pat nepatvirtina kiti įrodymų šaltiniai. Nuteistasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu neigė sakęs V. B. tokius žodžius. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. M. taip pat neigė buvus tokį pokalbį. Teisminio nagrinėjimo metu pats V. B. pripažino, jog jis ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus dėl patirto psichologinio spaudimo, jo draugė buvo nėščia ir jai grėsė persileidimas, jis norėjo būti paleistas iš suėmimo. Šie nuteistojo teiginiai atitinka objektyvias aplinkybes – V. B. buvo paleistas iš suėmimo tą pačią dieną, kai buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

562010-02-19 apklaustas kaip įtariamasis I. D. parodė, jog X mikrorajone prie kioskų L. G. arba A. Š. pasakė, jog G. C. laukia už miesto. Vėliau I. D., D. S. ir L. R. važiuojant už Marijampolės juos pralenkė automobilis ,,Audi A4” užlenktais numeriais, jie „tarpusavyje pakalbėjo, kad aplenkė C.”, po to nuo Garliavos pusės jie pamatė į dangų kylančias šviesas. Šios apklausos metu I. D. parodė, kad sidabrinės spalvos ,,Audi A4” važinėdavo G. C., L. ir G.. Tačiau 2010-12-20 apklaustas kaip įtariamasis I. D. paaiškino, jog pokalbio metu nebuvo pasakymo apie už miesto laukiantį G. C., kad nuo Garliavos jie matė fejerverkus, kad jis nežino kam priklauso juos aplenkęs automobilis ,,Audi A4” ar ,,Audi A6”. Tokius pačius parodymus I. D. davė ir apklaustas teisiamajame posėdyje. I. D. taip pat kaip ir visi kiti asmenys buvo kalinamas ilgą laiką ir buvo paleistas iš suėmimo iš karto kai tik davė parodymus. Kaip ir kitais atvejais jo parodymų nepatvirtino kiti asmenys: tiek A. Š., tiek L. G. neigia, kad jie būtų sakę apie tai, jog G. C. laukė už miesto; L. R. paneigė automobilyje buvus pokalbį apie juos aplenkusį G. C.. Nuteistojo gynėjas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje remiamasi I. D. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, nepaisant to, kad apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisiamojo posėdžio metu jis davė kitokius parodymus. Gynėjas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas tik parodymais, gautais asmenis apklausus teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymais, būtų pažeidžiama Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 straipsnio 7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams.

57Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas remiasi liudytojo

58E. J. bei nuteistųjų D. S., V. B. ir I. D. parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei ikiteisminio tyrimo teisėjus, tačiau pastarųjų asmenų parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, vertina kritiškai kaip siekį išvengti patiems ir padėti kitiems išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendyje, įrašydamas tokius motyvus, teismas nutylėjo gynybos akcentuotas aplinkybes, neleidžiančias šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinti kaip patikimu ir leistin įrodymų šaltiniu. Nuteistojo G. C. gynėjas pažymi, jog kaltinamųjų parodymai yra įrodymų šaltinis, atitinkantis BPK 20 straipsnio reikalavimus. Šie įrodymai turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir įrodymai, gauti iš kitų šaltinių, kaltinamųjų parodymų negalima vertinti kritiškai vien tik todėl, kad teismas jais nenori tikėti. Atmesdamas kaltinamųjų parodymus, teismas privalo nurodyti įtikinamus tokio sprendimo motyvus, pagrįstus objektyviais bylos duomenimis. Gynėjas taip pat pažymi, jog E. J., D. S., V. B., I. D. apklausti kaip įtariamieji, ikiteisminio tyrimo metu nedalyvaujant kitiems įtariamiesiems. Dėl šios priežasties G. C. nė vienoje proceso stadijoje negalėjo įsitikinti D. S., E. J., V. B. ir I. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumu, negalėjo jiems užduoti klausimų. Grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymais, yra pažeidžiama Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 straipsnio

597 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams.

60Toliau apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog vertinant kiekvieno įrodymų šaltinio reikšmingumą, t. y. įrodomąją vertę, leidžiančią padaryti svarbias bylai išvadas, pirmiausia turi būti įvertintas jų informacinis turinys, t. y. kokias konkrečias faktines aplinkybes įrodo ir kokias išvadas leidžia padaryti tiek kiekvienas įrodymų šaltinis atskirai, tiek jį palyginus su kitais įrodymų šaltiniais. D. S., E. J., V. B. ir I. D., kaip matyti ir iš jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietoje nebuvo, paties įvykio (apšaudymo) nematė, automobilio, iš kurio buvo šaudyta, taip pat nematė, nematė ir kas sėdėjo automobilyje ir kas šaudė, apie ginklą, iš kurio buvo šaudyta, nieko nežino. V. B. ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ne apie jų pačių betarpiškai sužinotas faktines aplinkybes, o atpasakojo jų neva išgirstus kitų asmenų pasakojimus, kurie informacine prasme yra minimalios reikšmės, nes nėra aišku iš kur šie asmenys sužinojo tokią informaciją, ar ją gavo patys betarpiškai stebėdami įvykį, ar vėlgi išgirdo iš kitų asmenų (paminėti pasakojimai vyko jau tada, kai apie apšaudymą buvo paskelbusios masinės informacijos priemonės). Be to, baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja nustatyti pirminį bet kurios informacijos šaltinį – jei liudytojas duoda parodymus apie tai, kad jis kažkokią informaciją sužinojo iš kito asmens, visais atvejais turi būti nustatytas ir apklaustas ir tas asmuo, kadangi tik tokiomis procesinėmis priemonėmis galima patikrinti gautų išvestinių parodymų teisingumą. Aukščiau minėti E. J., V. B., I. D. ir D. S. parodymai tarpusavyje nesusieti, nes jie informaciją neva girdėjo atskirai, skirtingomis aplinkybėmis, skirtingose vietose, juos paneigė pirminiai informacijos šaltiniai, todėl paminėtų asmenų parodymai gali būti vertinami tik kaip nuogirdos, gandai, tačiau ne kaip įrodymai, kurie būtų patikrinti BPK numatytomis priemonėmis ir kurie būtų pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Skundžiamame nuosprendyje I. D. ir D. S. parodymai apie nuo Garliavos pusės matytas šviesas, susieti su šaudymu į E. Ž. automobilį, tačiau, nuteistojo gynėjo nuomone, tai prieštarauja kitiems įrodymams: nukentėjusioji L. Ž. parodė, jog ji matė ginklą, iš kurio į juos buvo šaudyta, tačiau jokių ryškių liepsnų nesimatė. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje neteisingai įrašyti L. Ž. parodymai neva ji matė liepsnas, nes ji teisminio nagrinėjimo metu tokių parodymų nedavė. Apeliantas remiasi bylos medžiaga ir teigia, jog buvo šaudyta iš ginklo su duslintuvu, o tokiu atveju duslintuvas slopina tiek garsą, tiek liepsnas. Todėl jeigu šūvio liepsnų nematė asmuo, nuo kurio ginklas buvo per kelis metrus, tai jų negalėjo matyti ir asmenys, esantys už keliolikos kilometrų nuo įvykio vietos.

61Be to, nuteistojo gynėjas teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog automobilis ,,Audi”, iš kurio buvo šaudyta į automobilį BMW X6, ir G. C. yra kokiu nors būdu susiję. Vienintelis tiesiogiai įvykį stebėjęs asmuo – nukentėjusioji L. Ž., kuri parodė, jog šaudyta buvo iš automobilio ,,Audi”, keturių durų, neseno modelio, šviesios spalvos, gal pilkos, gal sidabrinės. L. Ž. tiksliau apibūdinti automobilio negalėjo, negalėjo nurodyti automobilio modelio, tikslios spalvos, valstybinių numerių ar kitų identifikuojančių požymių. Gali būti automobilį iš kurio buvo šaudyta matė I. D. ir D. S., kurie parodė, kad važiuojant link Kauno juos aplenkė sidabrinės spalvos ,,Audi A4” arba ,,Audi A6” užlenktais numeriais. Šie asmenys automobilio valstybinių numerių nematė, kokių nors kitų individualių, išskirtinių požymių nepastebėjo. Apeliantas nurodo, jog automobilių modelis ,,Audi” yra vienas populiariausių modelių Lietuvoje, yra daugybė sidabro spalvos tiek A4, tiek A6 modelio ,,Audi” automobilių. Byloje yra duomenų, jog automobilį ,,Audi A4” sidabrinės spalvos turėjo liudytojas L. G., šis automobilis buvo registruotas G. L. tėvų vardu. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas L. G. parodė, jog vėliau šį automobilį pardavė. Tai, kad šis automobilis priklausė būtent L. G., o ne G. C., patvirtina ir objektyvūs duomenys – 2009 m. pavasarį policijos pareigūnai sustabdė šį automobilį, jį vairavo būtent L. G., o G. C. važiavo kaip keleivis. L. G. naudotas automobilis apžiūrėtas nebuvo, nebuvo nustatyta, jog jame būtų buvę šūvių pėdsakų ar daiktinių įrodymų, kurie leistų šį automobilį susieti su nusikaltimu. Jokie bylos įrodymai neleidžia daryti išvados, jog 2009-07-27 buvo šaudyta būtent iš L. G. priklausančio automobilio, o ne iš bet kurio kito sidabrinės spalvos ,,Audi”.

62Taip pat nenustatytas ir ginklas, iš kurio šaudyta į automobilį BMW X6. 2010-01-21 specialisto išvadoje Nr. 140-(6621)-IS1-523 nurodyta, jog rastos kulkos galimai šautos iš Kroatijos gamybos pistoleto kulkosvaidžio arba iš kito ginklo, apie kurį specialistai neturi duomenų. Apkaltinamajame nuosprendyje turi būti įrašomos tik teismo ištirtais įrodymais neabejotinai nustatytos aplinkybės, o ne subjektyvios prielaidos ar spėjimai. Todėl nėra pagrindo nuosprendyje įrašyti, jog buvo šaudyta būtent iš Kroatijos gamybos ginklo, nes galėjo būti šaudyta ir iš kito ginklo, apie kurį tyrimą atlikę specialistai neturėjo žinių. Tyrimo metu nebuvo rastas joks ginklas, nenustatyti jokie ginklą identifikuojantys požymiai, jokie įrodymai nepatvirtina, kad G. C. disponavo kokiu nors šaunamuoju ginklu, ištirti įrodymai neleidžia nuteistojo G. C. susieti ir su nusikaltimo įrankiu.

63Toliau apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl psichofiziologinio tyrimo rezultatų leistinumo, patikimumo, neatitinka baudžiamojo proceso mokslo doktrinos, teismų praktikos reikalavimų, įstatymų nuostatų. Gynėjo nuomone, šis duomenų šaltinis negali būti vertinamas kaip leistinas įrodymų šaltinis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso doktrinoje yra laikomasi nuomonės, jog tyrimo poligrafu išvada negali būti naudojama kaip tinkama įrodinėjimo priemonė. Toks tyrimas negali būti laikomas specialisto išvada, ekspertizės aktu ar kitokiu BPK numatytu įrodymų šaltiniu. Dabar galiojantis BPK ir Poligrafo naudojimo įstatymas tokių tyrimų naudoti baudžiamajame procese neleidžia. Nėra moksliškai patvirtintų duomenų apie tokių tyrimų patikimumą, visas tiriamojo asmens reakcijas vertina žmogus, kurio išvados yra subjektyvios. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas tyrimą atlikęs V. S. paaiškino, jog tyrimas poligrafu fiksuoja tik žmogaus reakcijas, t. y. kad tiriamasis asmuo kažką žino apie įvykį, tačiau neleidžia nustatyti aplinkybių, kuriomis asmuo gavo tą informaciją. Tyrimas M. B. atliktas praėjus daugiau nei metams po įvykio, 2010-08-27, jis ilgą laiką buvo kalinamas, kaip parodė pats M. B., jis buvo įkalbinėjamas prisipažinti ir jam jau ikiteisminio tyrimo metu buvo žinomos kai kurios nusikaltimo aplinkybės. Todėl nėra galimybių paneigti M. B. parodymus, kad jo reakcijas sąlygojo jau po nusikaltimo gauta informacija. Gynėjas taip pat nurodo, jog psichofiziologinio tyrimo metodika nėra aprobuota Lietuvos Respublikoje, nėra oficialiai nustatytas tokių tyrimų patikimumo laipsnis, o suinteresuoto asmens V. S. parodymai, jog „metodika nerealiai tiksli“, kelia pagrįstų abejonių, nes šie teiginiai prieštarauja mokslinei literatūrai ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, V. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog jis yra vienintelis specialistas Lietuvoje, galintis atlikti tokio pobūdžio tyrimus baudžiamosiose bylose, todėl iškilus abejonių dėl V. S. pateiktų išvadų nėra galimybių pavesti pakartotinį ar papildomą tyrimą atlikti kitiems specialistams ar teismo ekspertams Lietuvoje, t. y. nėra procesinių galimybių patikrinti vieno asmens surašytų išvadų pagrįstumą ir teisingumą. Tyrimą atlikęs V. S. nėra įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Byloje nėra jokių duomenų apie V. S. išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją atlikti tyrimus būtent baudžiamosiose bylose. Taip pat akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje tirti ir nagrinėti nusikaltimai nėra niekaip susiję su Lietuvos Respublikos poligrafo panaudojimo įstatyme numatytu baigtiniu sąrašu atvejų, kuriais galima atlikti tyrimą poligrafu, ir baigtiniu sąrašu asmenų, kurių atžvilgiu toks tyrimas gali būti atliekamas. Be to, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, psichofiziologinio tyrimo negalima vertinti ir kaip BPK numatyto specialisto tyrimo. Psichofiziologinio tyrimo prigimtis ir atlikimo tvarka yra visai kitokia, nei baudžiamajame procese atliekamų specialistų tyrimų. Mokslinėje literatūroje teigiama, jog tiriant asmenį poligrafu jokių naujų faktinių aplinkybių tiesiogiai nėra nustatoma, daugiau informacijos procese neatsiranda, toks tyrimas galėtų būti priskirtas prie parodymų patikrinimo veiksmų. Atliekant tyrimą poligrafu yra užduodami klausimai įtariamajam, taigi gaunama tam tikra informacija iš šio proceso dalyvio. Tačiau BPK yra įtvirtintas baigtinis informacijos gavimo iš įtariamojo būdų sąrašas – įtariamojo apklausa (BPK 187-189 str.), parodymų patikrinimo veiksmai (BPK 191-197 str.). Atliekant įtariamojo apklausą ir kitus tyrimo veiksmus turi būti laikomasi visų procesinės formos reikalavimų, užtikrintos įtariamojo teisės ir pan. Tačiau tyrimo poligrafu metu įtariamajam nebuvo išaiškintos įtariamojo teisės, nebuvo rašomas protokolas, nedalyvavo gynėjas, o byloje nėra duomenų, jog M. B. gynėjo atsisakė, be to, tyrimo metu dalyvavo pašalinis asmuo – A. K., kuris nagrinėjamoje byloje nėra nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei specialistas, taip pat nėra įtrauktas į ikiteisminio tyrimo grupę, jokiais procesiniais dokumentais jam nėra pavesta atlikti jokių tyrimo ar kitų proceso veiksmų. Todėl pašalinių ir neturinčių kvalifikacijos asmenų dalyvavimas atliekant tyrimus, vertinamas kaip procesinis pažeidimas, pašalinantis galimybę vertinti tokio tyrimo rezultatus kaip patikimą ir įstatymų nustatyta tvarka gautą įrodymą. Nuteistojo gynėjas pažymi, jog remdamasis M. B. reakcijomis, kad automobilį vairavo ir šaudė G. C., teismas grindė ne paties M. B., o G. C. kaltę, taigi buvo remiamasi iš įtariamojo faktinės neteisėtos apklausos gauta nauja informacija. BPK nesant įtvirtintų normų, kurios leistų atlikti šį specifinį veiksmą ir reglamentuotų jo atlikimo tvarką, yra laikoma, jog psichofiziologinis tyrimas negali būti pripažintas leistinu įrodymų šaltiniu, jo pasėkoje gauti duomenys nėra gauti įstatymo nustatyta tvarka (atvirkščiai, tokį poligrafo panaudojimo būdą draudžia specialusis teisės aktas). Be to, Vadovybės apsaugos departamentas, kuriame dirba V. S. ir kuriam priklauso tyrimui atlikti panaudota techninė įranga, pagal šios institucijos veiklą reglamentuojančius teisės aktus nėra ekspertinė įstaiga ir neturi jokių įgalinimų atlikti kokias nors funkcijas baudžiamajame procese. Atitinkamai jokių įgalinimų baudžiamajame procese neturi ir šios institucijos darbuotojai, o proceso veiksmai negali būti atliekami ir įrodymai renkami savavališkai.

64Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tyrimo rezultatus, jog 2010-08-27 specialisto išvadoje nurodyta, kad uždavus klausimą Nr. 6 „kas atsitiko su automobiliu, iš kurio buvo šaudyta”, reakcija buvo į atsakymus „susprogdintas”, „supjaustytas”, „visiškai nieko nežinau”, uždavus klausimą Nr. 7 „kuris asmuo tą dieną vairavo automobilį, iš kurio buvo šaudyta”, reakcija buvo į atsakymus „G.”, „C.”, „L.”, „tiesiog nežinau”, uždavus klausimą Nr. 8 „kurie asmenys sėdėjo automobilyje, iš kurio buvo šaudyta”, reakcija buvo į atsakymus „C.”, „N.”, „M.”, „dar kažkas sėdėjo”, „tiesiog nežinau”, uždavus klausimą Nr. 9 „kas šaudė iš automobilio”, reakcija buvo į atsakymus „C.”, „dar kažkas šaudė”, „nežinau”, uždavus klausimą Nr. 10 „kas atsitiko su ginklu, iš kurio buvo šaudoma”, reakcija buvo į atsakymus „išardytas dalimis”, „padovanotas”, „nuskandintas”, „nežinau”, uždavus klausimą Nr. 13 „pas ką yra ginklas, iš kurio buvo šaudoma”, reakcija buvo į atsakymus „S. g.”, „B. g.”,

65„S. g.”, „Barakuose” ir teigia, jog palyginus šias reakcijas tarpusavyje matyti akivaizdūs ir logikai prieštaraujantys neatitikimai, t. y. remiantis specialisto išvada galima spręsti, jog G. C. ir vairavo automobilį, ir šaudė tuo pat metu, L. vairavo automobilį, tačiau jame nebuvo, ginklas buvo išardytas dalimis, padovanotas ir nuskandintas, nepaisant to jis tuo pat metu yra keturiose vietose. Nuteistojo gynėjas mano, jog esant tokiems prieštaravimams to paties duomens turinyje juo apskritai negalima remtis ir tokio duomens pagrindu negalima daryti jokių išvadų. Taip pat atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje nurodytos kasacinės nutarties Nr. 2K-627/2010 turinys nėra susijęs su psichofiziologinių tyrimų atlikimu baudžiamajame procese.

66Nuteistojo gynėjas nesutinka ir su skundžiamame nuosprendyje nurodytu motyvu, jog

67G. C. ir kitų kaltinamųjų kaltė yra „pilnai įrodyta” ir kitais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų E. Ž., L. Ž., liudytojų M. M., R. M., K. Ž., A. B., L. O., P. K., L. R., L. J., A. M. parodymais, apžiūrų protokolais, teismo medicinos specialisto išvada, balistinių tyrimų specialisto išvada. Gynėjas teigia, jog minėti įrodymų šaltiniai neleidžia daryti jokių išvadų dėl nuteistųjų kaltės, nes nukentėjusiųjų parodymai, specialistų išvados, apžiūrų protokolai, liudytojų K. Ž., R. M. parodymai patvirtina tik patį nusikaltimo padarymo faktą, tačiau jų turinys nėra susijęs su nuteistaisiais. Liudytojų M. M., A. B., L. O. parodymai visiškai nesusiję su byloje nagrinėjamais nusikaltimais, jie neatitinka įrodymų liečiamumo kriterijaus, todėl neturi būti nurodyti nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje. Priešingai, nei nurodė teismas, liudytojų P. K., L. R., L. J., A. M. parodymai ne patvirtina nuteistųjų kaltę, o paneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus E. J., V. B., I. D., D. S. parodymus apie susitikimų metu išsakytus žodžius dėl to, kad G. C. neva laukia už miesto, apie pokalbius automobiliuose, apie neva susitikimuose dalyvavusį G. C.. Gynėjas remiasi liudytojo L. G. parodymais, jog automobilis „Audi A4”, sidabrinės spalvos, priklausė jam, o ne G. C., įvykio dieną jis (L. G.) šiuo automobiliu po Marijampolę nevažinėjo, prie Garliavos nuvykęs nebuvo, ir teigia, kad minėti parodymai taip pat paneigia kaltinimo tezę ir bandymą susieti L. G. turėtą automobilį su apšaudymu bei su nuteistuoju G. C.. Gynėjas taip pat teigia, jog skundžiamo nuosprendžio motyvas, kad teismas dalį nurodytų liudytojų parodymų vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamiesiems, rodo teismo šališkumą ir išankstinį nusistatymą nekritiškai vertinti tik kaltinimui naudingus parodymus, tuo tarpu kiti įrodymai, dėl kurių šaltinių neobjektyvumo ar šališkumo byloje nėra jokių duomenų, vertinti kritiškai nepaisant jų turinio, jų atitikimo kitiems bylos duomenims.

68Be to, gynėjas skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų G. C. kaltę. Atlikus įrodymų tyrimą, taip pat nepanaikintos abejonės dėl G. C. kaltės. Teigia, jog baudžiamoji atsakomybė yra individualizuota ir turi būti nustatyti kiekvieno asmens atlikti veiksmai. Gynėjas remiasi nukentėjusiosios L. Ž. parodymais, kad automobilyje „Audi” buvo 4 asmenys, ir teigia, kad yra būtina ne tik nustatyti kiekvieno iš šių asmenų tapatybę, bet ir kiekvieno iš jų vaidmenį. Bylos duomenimis nustatyta, jog šaudyta iš vieno ginklo, šaudyta trumpai, todėl akivaizdu, jog šaudė vienas asmuo. Siekiant tinkamai kvalifikuoti kiekvieno automobilyje buvusio asmens veiką, būtina nustatyti kuris iš jų šaudė, kuris vairavo automobilį, kokius veiksmus atliko kiti automobilyje buvę asmenys, koks susitarimas juos siejo, negalima atmesti ir vykdytojo eksceso tikimybės. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog G. C. pasikėsinimą nužudyti įvykdė vienas, nuorodų į bendrininkavimą nėra, nėra apibrėžtas kitų automobilyje buvusių asmenų vaidmuo, juos siejusių susitarimų ribos ir pan. Gynėjas teigia, jog apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsti netiesioginiais įrodymais galima tik tada, kai jie sudaro vientisą nuoseklią grandinę, leidžiančią kategoriškai atmesti bet kokias kitas įvykio paaiškinimo versijas, tačiau nagrinėjamoje byloje ištirti įrodymai G. C. parodymų nepaneigia.

69Gynėjas taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu pažeisti esminiai BPK principai bei įstatymų saugomos asmenų teisės. Nuteistojo G. C. baudžiamoji byla perduota teismui su

702011-01-14 surašytu kaltinimu dėl pasikėsinimo nužudyti ir jokie nusikaltimo bendrininkai nėra nurodyti. Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl kitų įtariamųjų, taip pat įtariamų dėl pasikėsinimo nužudyti L. Ž. ir E. Ž., nutrauktas tik 2011-05-18. Taigi, tuo pačiu metu G. C. buvo kaltinamas vienas įvykdęs nusikaltimą, o kiti asmenys buvo įtariami įvykdę tą patį nusikaltimą veikdami bendrininkų grupe. Pažymi, jog 2010-12-30 įsigaliojus BPK 220 straipsnio pakeitimams, prokuroras teismui privalėjo perduoti visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, tačiau teismui perduotoje baudžiamojoje byloje nebuvo jokių duomenų apie kitus 26 buvusius įtariamuosius, apie jų duotus parodymus, taip buvo apribota gynybos teisė susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis, apribota ir bylą nagrinėjančiam teismui susipažinti su visais tyrimo metu surinktais duomenimis ir išsiaiškinti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

71Teismo posėdyje nuteistojo G. C. gynėjas ir pats nuteistasis prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą. Nuteistieji M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Š. bei jų gynėjai prašė patenkinti visų nuteistųjų apeliacinius skundus. Prokuroras prašė nuteistojo G. C. gynėjo bei nuteistųjų M. B., V. B., I. D.,

72D. S. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

73Nuteistojo G. C. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir nuosprendis keičiamas, kadangi jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 p., 3 p., 326 str. 2 d. 2 p.).

74Nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).

75Dėl nuteistojo G. C. gynėjo apeliacinio skundo

76Iš G. C. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo nuteistąjį išteisinti dėl abiejų nusikalstamų veikų, t. y. dėl pasikėsinimo nužudyti – pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5, 7 ir

778 punktus bei dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šovinių įgijimo, nešiojimo ir laikymo – pagal BK 253 str. 1 d.

78Pirmiausia kolegija atsakys į apelianto argumentus dėl pasikėsinimo nužudyti du asmenis. Nuteistojo G. C. gynėjo skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip įrodymą vertino specialisto išvadą ir kitus duomenis, kurie nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje, netiesioginiams įrodymams teismas suteikė išskirtinę reikšmę, o įrodymus, paneigiančius kaltinimo pateiktą įvykių versiją, teismas nemotyvuotai vertino kritiškai, todėl apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė pavieniais, tarpusavyje nesusijusiais duomenimis.

79Atsakydama į šiuos skundo argumentus, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nustatant faktines bylos aplinkybes ir renkant bei vertinant įrodymus, nepadarė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, kaip to ir reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o jo aprašomojoje dalyje išdėstė įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei išvadas, bausmės skyrimo motyvus. Taigi teismas laikėsi BPK 241 str. 2 d., 242 str. 1 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų. Įrodymai byloje gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Teismas nepažeidė nešališkumo principo, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.

80Priešingai nei teigia G. C. gynėjas, byloje įrodymai įvertinti ne atskirai, atsietai, o aptartas ir įvertintas surinktų duomenų visetas. Apelianto argumentai dėl įrodymų netinkamo įvertinimo yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Šie skundo teiginiai yra abstraktūs, išreiškia apelianto subjektyvią nuomonę ir jokiais logiškais bei įtikinamais argumentais nepagrįsti. Taigi esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pagrįstas prielaidomis ir spėjimais. Visi G. C. kaltę patvirtinantys įrodymai atitinka BPK 20 str. 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus ir, remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, buvo tinkamai ištirti ir įvertinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlikus įrodymų tyrimą. Ta aplinkybė, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo G. C. gynėjas, nereiškia, jog jie įvertinti netinkamai ar juos įvertino šališkas teismas.

81Apeliantas, aptardamas 2009 m. liepos 26 d. konfliktą, įvykusį tarp Marijampolės miesto vaikinų ir asmenų, atvykusių iš Kauno automobiliu BMW X6, tvirtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad G. C. dalyvavo bent viename susitikime tarp minėtų asmenų ar buvo įvykio vietoje. Nors G. C. viso proceso metu kaltės nepripažino ir neigė šaudęs į nukentėjusiuosius, tačiau byloje surinkti patikimi įrodymai patvirtina jo kaltę. Apeliantas plačiai aptaria liudytojo D. S. parodymus, kurie, jo nuomone, yra nepatikimi, kadangi teisiamajame posėdyje jis paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui ir paaiškino, kad įvykio dieną jis G. C. nematė. Be to, gynėjas nurodo, kad D. S. išvis nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kadangi apklausos protokolas yra nukopijuotas nuo 2010-03-09 ikiteisminio tyrimo pareigūno surašyto protokolo.

82Kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad D. S. kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas du kartus tyrėjos ir vieną kartą pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 73-74, 79-80, 82-84). Palyginus įtariamojo D. S. papildomos apklausos protokolą, surašytą 2010-03-09 tyrėjos (t. 4, b. l. 79-80), ir įtariamojo apklausos protokolą, surašytą 2010-03-10 ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 4, b. l. 82-84), daroma išvada, jog protokolų turinys yra identiškas ir juose užfiksuoti vienodi parodymai, tik skiriasi (keliais sakiniais) įtariamojo parodymai apklausų pradžioje ir paskutinis sakinys protokolų pabaigoje. Įtariamojo D. S. parodymai, prasidedantys sakiniu: ,,< ... > kad įvyko konfliktas tarp L. G. ir tarp asmenų su BMW X6, kad jie susistumdė“ ir apklausos pabaiga: ,,Tada su I. ar tai telefonu, ar tai susitikęs kalbėjausi apie BMW X6 sušaudymą, ar jis matė kas čia atsitiko“ yra visiškai tapatūs, todėl laikoma, kad įtariamojo apklausos protokolas apklausus D. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra nukopijuotas nuo jo apklausos protokolo pas tyrėją. Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog šiuo konkrečiu atveju yra pažeistos BPK 179, 188, 189 straipsnių nuostatos, nes įtariamojo D. S. parodymai apklausos metu nebuvo fiksuojami taip, kaip nurodė įtariamasis, o buvo perrašytas jo ankstesnis apklausos protokolas, surašytas tyrėjos.

83Kadangi šis įtariamojo D. S. apklausos protokolas neatitinka BPK 20 str. 4 d. įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, todėl jis negali būti laikomas tinkamu įrodymų šaltiniu ir juo nebuvo galima grįsti G. C. kaltės. Kolegijos nuomone, atmetus šį įrodymą pakanka kitų įrodymų šaltinių, paneigiančių G. C. versiją, jog jis nedalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

84Kolegija kaip patikimą įrodymų šaltinį laiko D. S. parodymus, duotus 2010-03-18 parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet jis, dalyvaujant gynėjui, parodė dvi vietas Marijampolės mieste: pirmą – ant kelio link Vilkaviškio (kuomet įvykio dieną ieškojo automobilio BMW X6), kur jis su draugais buvo sustojęs ir kur pamatė G. C.; antrą – kur jie su draugais buvo sustoję X gatvėje ir kur dar kartą matė G. C. (t. 4, b. l. 85-89).

85Apelianto teiginys, kad D. S. kaltinimui naudingus parodymus davė norėdamas, kad būtų paleistas iš suėmimo, nepasitvirtino. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. S. iš suėmimo buvo paleistas 2010-03-10 (t. 4, b. l. 67-68), o jo parodymai buvo tikrinami vietoje praėjus 8 dienoms po paleidimo, t. y. 2010 m. kovo 18 d. (t. 4, b. l. 85-89), todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiuo rašytiniu įrodymu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, o pakeistus D. S. parodymus teisme pagrįstai atmetė, nes jis nenurodė jokių įtikinamų motyvų, kodėl anksčiau tvirtino matęs G. C. tuomet, kai visi Marijampolės mieste ieškojo automobilio BMW X6. D. S. duoti parodymai teisme vertinami kaip siekimas padėti G. C. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

86Toliau apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su liudytojo E. J. bei nuteistųjų V. B., I. D. parodymų įvertinimu ir mano, kad jais nepatvirtinta aplinkybė, jog įvykio vietoje buvo G. C. ir kad jis apšaudė automobilį BMW X6.

87Pažymėtina, kad ir pirmos apklausos metu, ir apklausiamas kaip įtariamasis pas ikiteisminio tyrimo teisėją E. J. nurodė, kad jis įvykio dieną kartu su nuteistaisiais, važinėdami automobiliais Marijampolės mieste, ieškojo kauniečių automobilio BMW X6, kurie buvo sumušę jų draugą L. G.. Būnant X rajone, A. Š. pasakė, kad ,,< ... > C. pasiruošęs – gale miesto laukia X6, kad šiandien geriausia galimybė juos ,,suvaryti“, t. y. sumušti“. Jis taip pat parodė, jog sekančią dieną sužinojęs, kad apšaudytas automobilis BMW X6, suprato ,,< ... > kad tai galėjo padaryti C., nes buvo pasiruošęs“. Be to, I. D. sakė, jog jam bevažiuojant link Kauno, jį aplenkė automobilis Audi A4 su užlankstytais numeriais, prie Garliavos matė ,,fejerverkus“, suprato, jog buvo šaudoma iš automato, o grįžtant į Marijampolę jį aplenkė tas pats automobilis Audi A4 su užlankstytais numeriais. E. J. žino, kad šiuo automobiliu važinėjo G. C. (t. 3, b. l. 36-37, 38-44, 45-47). Aukščiau nurodytas aplinkybes E. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 38-44) ir apklaustas kaip liudytojas, kuomet buvo jam nutraukta byla – 2010-01-11 (t. 3, b. l. 48-49, 51-54). Nuteistojo gynėjo teiginys, kad 2010-01-06 įtariamojo E. J. protokolo tekstas (t. 3, b. l. 36-37) kompiuterinės technikos pagalba buvo nukopijuotas į 2010-01-11 liudytojo apklausos protokolą (t. 3, b. l. 51-54) nepasitvirtino, kadangi iš protokolų turinio matyti, jog tai nėra identiški tekstai – E. J. esmines įvykio aplinkybes papasakojo vienodai ir nurodė analogiškus teiginius, pasakytus tiek A. Š., tiek I. D.. Ta aplinkybė, jog I. J. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, neturi jokios įtakos vertinant jo parodymus. Apeliantas teigia, jog E. J. parodymais negalima remtis, nes tai tik subjektyvi jo nuomonė, nepagrįsta konkrečiais faktiniais duomenimis. Nors liudytojas E. J. teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus ir pradėjo neigti, jog įvykio dieną A. Š., o po įvykio I. D. kalbėjo apie tai, kad G. C. buvo pasiruošęs ir laukė automobilio BMW X6 gale miesto, šį automobilį galėjo apšaudyti G. C., nes jis automobiliu Audi A4 nuvažiavo link Kauno, o po pastebėtų ties Garliava ,,fejerverkų“ (automato liepsnos), skubiai sugrįžo į Marijampolę, tačiau teisme kolegijos pirmininkui pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, pripažino, jog tuomet nemelavo, sakė tiesą (t. 6, b. l. 20-21). Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia teigti, kad E. J. ikiteisminiame tyrime nurodė ne tikrąsias, o išgalvotas įvykio aplinkybes. Todėl kolegija sprendžia, kad liudytojas E. J., kaip ir anksčiau paminėtas D. S., teisme pakeisdami savo parodymus, tokiu būdu siekė padėti G. C. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad D. S. ir E. J. parodymai ikiteisminiame tyrime sutapo su kitais bylos duomenimis – kaltinamųjų I. D., V. B., nukentėjusiųjų E. Ž. ir L. Ž. parodymais, specialistų išvadomis, automobilio, įvykio vietos apžiūros protokolais bei kitais rašytiniais įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad teisingus reikia laikyti ne pakeistus teisme, o būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus D. S., E. J. parodymus, kurie buvo aptarti anksčiau ir V. B., I. D. parodymus, apie kuriuos bus pasisakyta dabar.

88Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas G. C. dėl pasikėsinimo nužudyti du žmones, pagrįstai jo kaltę grindė ir dar vieno įtariamojo, t. y. V. B., parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime. V. B., apklaustas tyrėjo (t. 1, b. l. 185-187), parodymus patikrinus vietoje (t. 1, b. l. 188-192) ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b. l. 2-4), patvirtino, jog jis įvykio dieną su G. M. ir kitais draugais, važinėdami po Marijampolės miestą, ieškojo kauniečių automobilio BMW X6, tarp kurių ir L. G. įvyko konfliktas. Pamatęs ieškomą BMW X6, važiuodamas paskui pasekė jį 10-20 km už Marijampolės. Kitą dieną susitiko su M. B., kuris pasakė: ,,< ... > kad aš būčiau matęs kaip šaudė C., paskui dar pasakė, kad grįžo su Audi 200 km per valandą greičiu į Marijampolę“. ,,M. B. pradėjo pasakoti, kad į BMW X6 šaudė C.“. Pasakė ,,pamatytum koks vaizdas, kaip šaudė C.“. Apeliantas neteisus tvirtindamas, kad šiais V. B. parodymais negalima tikėti vien todėl, kad jų nepatvirtina kartu buvęs G. M., be to, apklaustas

89M. B. taip pat neigė sakęs tokius žodžius. Ta aplinkybė, kad šių V. B. parodymų nepatvirtino kartu buvęs G. M., neduoda pagrindo aptartus parodymus atmesti. V. B. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino E. J. ir D. S.. V. B., kaip nuteistieji D. S., I. D. bei liudytojas E. J. apklausti teisiamajame posėdyje pakeitė parodymus. V. B. paaiškino, jog pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė G. C. kaltinančius parodymus todėl, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas: tyrėjai liepė pasakyti, kas šaudė, o jei jis to nepadarys, tuomet draugei, kuri laukėsi jo vaiko, gali įvykti persileidimas. Kolegija pastebi, kad V. B. apie G. C. įvykdytą nusikaltimą parodymus davė ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 2-4), apklausoje dalyvavo jo interesams atstovaujantis gynėjas, tad ir gynėjas, ir V. B. po apklausos jokių pastabų nepareiškė, su protokolo turiniu sutiko ir protokolą pasirašė. Beje, V. B. savo ranka parašė: ,,Man, perskaityta iš mano žodžių surašyta teisingai“. Taip pat apklausos protokole nurodyta, kad V. B. parodymus davė gera valia; jo niekas nevertė, neprašė duoti parodymų, niekas jam nedarė psichologinio ar kitokio spaudimo duoti parodymus. Aptartas apklausos protokolas paneigia apelianto versiją, kad V. B. tokius parodymus davė dėl patirto psichologinio spaudimo. Be to, apelianto teiginiai yra deklaratyvūs – byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis poveikis. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo I. D. parodymais, kadangi jis teisiamajame posėdyje davė kitokius parodymus, o jo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino kiti asmenys, t. y. A. Š., L. G., L. R.. Be to, apelianto nuomone, I. D. buvo paleistas iš suėmimo iš karto, kai tik davė G. C. kaltinančius parodymus.

90Kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, pažymi, jog I. D. parodymais pagrįstai buvo vadovautasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nes jo nurodytas aplinkybes, t. y. kad G. C. laukia už miesto ir kad jam su kitais važiuojant link Kauno, juos aplenkė automobilis Audi A4 su užlenktais galiniais numeriais, kuriuo važiavo G. C., patvirtino V. B., E. J., I. D., D. S.. I. D., apklaustas kaip įtariamasis, davė išsamius parodymus apie tai, kad prie X ežero buvo sumušti A. Š. ir L. G. tų vaikinų iš Kauno, kurie važinėjosi automobiliu BMW X6, todėl jie nutarė jiems atkeršyti ir važinėdami po Marijampolės miestą ieškojo automobilio BMW X6. Vėliau L. G. ar A. Š. jam pasakė, jog G. C. laukia kauniečių automobilio gale Marijampolės miesto. Kai I. D. kartu su D. S., L. R. važiavo link Kauno, juos dideliu greičiu aplenkė G. C. automobilis Audi A4 su užlenktais numeriais. Neprivažiavus Garliavos, pamatė į viršų kylančias baltos spalvos liepsnas ir visi iš to padarė išvadą, kad Garliavoje galėjo įvykti susišaudymas tarp G. C. ir BMW važiavusių asmenų (t. 4, b. l. 35-37). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja N. U. (buvusi O.), kuri ikiteisminiame tyrime apklausė I. D., parodė, jog parodymus jis davė niekieno neprašomas ir neverčiamas. Kadangi įtariamojo I. D. parodymai buvo patikrinti teisme (BPK 276 str. 4 d.), todėl jie laikomi patikimu įrodymų šaltiniu ir jais buvo galima vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, I. D. buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 39-40), tačiau jo parodymai nėra tokie informatyvūs, tačiau jis vis tik patvirtino anksčiau duotus parodymus, t. y. kad visi ieškojo automobiliu BMW X6 važiavusių asmenų, juos ketino ne sumušti, o tik išsiaiškinti ir kad juos aplenkė automobilis Audi A4 su užlenktais numeriais. Esant šioms aplinkybėms, kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog I. D. parodymais nebuvo galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad A. Š., L. G., L. R. kaip ir visa eilė kitų asmenų buvo įtariami prisidėję prie šio nusikaltimo padarymo, todėl jie neigė ne tik savo kaltę, bet ir ką nors žinantys apie G. C. padarytą nusikaltimą. I. D. ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti du asmenis dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (t. 4, b. l. 41-42).

91Gynėjas teigia, kad grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį asmens, kuris nebuvo apklaustas teisme ar ikiteisminio tyrimo teisėjo dalyvaujant baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, parodymais, būtų pažeidžiama Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte bei BPK 44 str. 7 d. numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė užduoti klausimus kaltinimui naudingus parodymus duodantiems liudytojams. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo pažeistos šių įstatymų nuostatos, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad G. C. buvo sulaikytas 2009-08-26, tą pačią dieną jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 187 str. 2 d. dėl M. M. mamai R. M. priklausančio namo Marijampolės mieste padegimo ir pats apklaustas (t. 3, b. l. 154-162). Visi kiti nuteistieji (išskyrus M. B.), o taip pat E. J. buvo sulaikyti, įteiktas pranešimas apie įtarimą ir apklausti įtariamaisiais ne dėl R. M. namo padegimo, o dėl pasikėsinimo nužudyti E. ir L. Ž. pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., todėl apklausų metu užtikrinti G. C. dalyvavimą nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad BPK 44 str. 7 d. nuostatose yra įtvirtinta įtariamojo ar kaltinamojo teisė, kurią jis turi, t. y. ,,< ... > pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti < ... >“, bet nuteistieji ir E. J., kurie davė G. C. kaltinančius parodymus, tuo metu buvo apklausti ne kaip liudytojai, o kaip įtariamieji, todėl jis neturėjo jokios teisės dalyvauti kitų įtariamųjų apklausoje ir užduoti jiems klausimus. Apklausų metu nebuvo pažeisti BPK 179, 188, 189 straipsniuose numatyti reikalavimai.

92G. C. gynėjas nesutinka su D. S., E. J., V. B., I. D. parodymais dar ir dėl to, kad jie įvykio vietoje nebuvo, paties įvykio (apšaudymo) nematė, kas sėdėjo automobilyje, kas šaudė taip pat nematė ir nieko nežino apie ginklą. Taip pat gynėjas teigia, kad jų parodymai nesusieti, nes jie informaciją iš kitų asmenų girdėjo atskirai, skirtingomis aplinkybėmis, skirtingose vietose, juos paneigė pirminiai informacijos šaltiniai.

93Priešingai nei teigiama skunde, D. S., E. J., V. B., I. D. parodymai vertinami ne kaip nuogirdos ar gandai, o kaip patikimi įrodymų šaltiniai, kurie, kartu su kitais įrodymais, buvo pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

94Nustatant faktines bylos aplinkybes ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo pagrįstai vadovautasi aukščiau aptartų nuteistųjų, liudytojo E. J., nukentėjusiųjų E. ir L. Ž. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi nuteistieji, taip pat liudytojai E. J., P. K. buvo geri draugai, bendravo seniai, kartu leisdavo laisvalaikį, todėl jie neturėjo jokio tikslo ar motyvo apkalbėti G. C.. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatos, jog teismas, vertindamas atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, turi atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2010). Asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių . Išvada dėl parodymų patikimumo daroma įvertinus jų turinį ir sulyginus su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Nuteistieji D. S., I. D., V. B., E. J., apklausti kaip įtariamieji, parodymus davė įstatymų nustatyta tvarka, jų teisėms apklausų metu atstovavo gynėjai, jie patys patvirtino apie surašytų parodymų teisingumą, beje, kai kurie iš jų G. C. kaltinančius parodymus davė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo. Taigi pripažįstant G. C. kaltu pagrįstai remtasi aukščiau aptartais parodymais, atitinkančiais nukentėjusiųjų parodymus, automobilio BMW X6, įvykio vietos apžiūros protokolus bei specialistų išvadas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatant faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pagrįstai buvo vadovautasi V. B., D. S., I. D., E. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo patvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu ir kurie visiškai atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, o teisiamajame posėdyje jų duotus parodymus atmetė ir įvertino kaip siekimą išvengti patiems ir padėti G. C. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šių asmenų parodymus kolegija negali laikyti visiškai nuosekliais ir išsamiais, tačiau jie yra pakankamai detalūs ir papildo vieni kitus, o esminėse detalėse sutampa. Jų parodymai negali būti ir visiškai vienodi, kadangi jie, Marijampolės mieste ieškodami kauniečių automobilio BMW X6, važinėjo skirtingomis mašinomis ir buvo skirtingose vietose, o po to visi persekiojo šį automobilį važiuodami link Kauno, o, likus apie 10 km iki Garliavos, kažkas iš draugų atsiuntė SMS žinutę, jog visi apsisuktų ir sugrįžtų į Marijampolę.

95Apeliantas neteisus teigdamas, kad nuosprendyje neteisingai nurodyti nukentėjusiosios

96L. Ž. parodymai apie tai, kad įvykio metu, kada buvo apšaudytas jos vairuojamas automobilis, ji matė liepsnas. Tokio teiginio nuosprendyje nėra. Iš nuosprendžio šeštame puslapyje (arba t. 6, b. l. 136) išdėstytų L. Ž. parodymų matyti, kad nukentėjusioji teigė, jog ,,šaudė vienas asmuo nuo galinės Audi automobilio sėdynės, šaudė greitai, kaip iš automato, matė ginklo vamzdį ar liepsnas“. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, kuriuos ji patvirtino (t. 1, b. l. 131-137, t. 6, b. l. 24). Ikiteisminio tyrimo metu ji taip nurodė, jog ji pro atidarytą langą (už vairuotojo sėdynės) matė ginklą ilgu vamzdžiu, nukreiptą į jų automobilį, iš kurio buvo šaudoma, tačiau liepsnų nematė (t. 1, b. l. 134-135).

97Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 65-71) konstatuojama, kad tirti pateiktos 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių trys kulkos, paimtos automobilio BMW X6 (valst. Nr. duomenys neskelbtini) apžiūros metu, viena kulka paimta 2009-07-27 įvykio vietos apžiūros metu, penkios tūtelės, paimtos 2009-07-27 įvykio vietos apžiūros metu, tikimiausia buvo šautos Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistolete-kulkosvaidyje. Atmetamas kaip nepasitvirtinęs skundo argumentas, jog buvo šaudyta iš ginklo su duslintuvu, kadangi vieninteliai įvykio liudytojai – nukentėjusieji šios aplinkybės nenurodė, taip pat tai nebuvo žinoma ir kitiems nuteistiesiems.

98Apeliantas, ginčydamas nukentėjusiosios L. Ž. parodymus dėl automobilio Audi modelio, spalvos, bando įtikinti teismą, jog G. C. niekas nesieja su L. Ž. matytu automobiliu Audi, iš kurio buvo apšaudytas E. ir L. Ž. automobilis. Nukentėjusiosios parodymus dėl automobilio Audi apibūdinimo papildė nuteistieji V. B., E. J., I. D. ir D. S.. Jie parodė, kad automobilis Audi A4 šviesios spalvos su užlenktais galiniais valstybiniais numeriais, važiavęs dideliu greičiu ir aplenkęs jų automobilius, važiavusius link Kauno, buvo G. C.. Visiškai nesvarbu, kad minėtas automobilis anksčiau priklausė L. G., o buvo registruotas G. L. tėvų vardu, svarbu tai, kad įvykio metu šiuo automobiliu naudojosi G. C. ir iš jo buvo šaudoma į nukentėjusiuosius. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė baudžiamąją bylą Nr. 65-1-01121-09, kuri buvo apžiūrėta: matyti, jog šio nusikaltimo padarymu buvo įtarti dar dvidešimt asmenų, kurių tarpe buvo ir L. G. (t. 6, b. l. 62-63). Jam pasislėpus, buvo paskelbta paieška (t. 6, b. l. 32), o galiausiai 2011-05-18 Kauno apygardos prokurorė priėmė nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 187 str. 2 d.

99Kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvada Nr. 140-(6621)-ISI-523 (t. 1, b. l. 65-71), kadangi ji atitinka specialisto išvadai keliamus reikalavimus, todėl ji teisėtai pripažinta leistinu įrodymu, kuriuo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi spręsdamas G. C. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kadangi nuteistieji V. B., I. D. ir liudytojas E. J. buvo įsitikinę, kad automobilį BMW X6 apšaudė tikrai G. C., o įvykio vietoje ir iš šio automobilio buvo išimtos 9 mm kalibro LUGER šovinių kulkos ir tūtelės, todėl specialistas davė tikimiausią išvadą, kad jos buvo šautos Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistolete-kulkosvaidyje. Jokių kitų duomenų, kad surastos šovinių kulkos būtų šautos iš kito ginklo, byloje nėra. Plačiau apie tai, kokiu būdu G. C. disponavo šaunamuoju ginklu, bus pasisakyta vėliau.

100Apeliantas, ginčydamas visus byloje surinktus įrodymus, nesutinka su jų vertinimu, tačiau, tai, kad byloje surinkti duomenys buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo gynėjas ir G. C., šie įrodymai nelaikomi niekiniais.

101Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1-5 dalys). Įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

102Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas itin išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė visus nuteistuosius, nukentėjusiuosius E. ir L. Ž., liudytojus R. M., K. Ž., A. B., L. O., E. J., P. K., L. R., M. M., L. J., L. G., A. M., specialistą bei rašytinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teismas, vertindamas įrodymus, priešingai nei tvirtina apeliantas, laikėsi BPK

10320 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek G. C. kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. Nuosprendį teismas pagal BPK 301 str. 1 d. reikalavimus pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, pagarsinęs atskirus procesinius veiksmus aiškinosi priežastis, kodėl nuteistieji ir liudytojai keitė parodymus, šalino prieštaravimus ir laikydamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – G. C. teisinančius – įrodymus. Kolegija sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pažeistos BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

104Teismų praktika rodo, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jeigu tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Šioje konkrečioje byloje G. C. kaltė yra grindžiama ne tik tiesioginiais (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, kiti rašytiniai įrodymai), bet ir netiesioginiais įrodymais, t. y. nuteistųjų V. B., I. D., D. S., liudytojo

105E. J. parodymais. Jų apklausų, parodymų patikrinimų vietoje protokolai patvirtina, jog esmines nusikalstamos veikos aplinkybes jie sužinojo vieni iš kitų (patys betarpiškai įvykio nematė) bei iš liudytojų, kuriems vėliau buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl to paties įvykio.

106Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su liudytojų K. Ž., R. M., M. M., A. B., L. O., P. K., L. R., L. J., A. M. parodymais ir teismo duotu jų įvertinimu. Dar kartą kolegija pažymi, kad tai, jog šių liudytojų parodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo apeliantas ir G. C., nerodo teismą buvus šališku. Priešingai nei teigiama skunde, liudytojų P. K., L. R., L. J., A. M. parodymai nepaneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus E. J., V. B., I. D., D. S. parodymus, kadangi tiek prieš įvykį, tiek įvykio metu jie visi nebuvo kartu, nebuvo vienoje vietoje (po Marijampolės miestą ir važiuodami link Kauno persekiodami automobilį BMW X6, važinėjo skirtingais automobiliais), todėl negirdėjo ir negalėjo išgirsti tų pokalbių ir frazių, kurias girdėjo E. J., V. B., I. D. ir D. S.. Kolegija taip pat sprendžia, kad apelianto nurodyti liudytojai, vienaip ar kitaip susiję su jų persekiojamu automobiliu BMW X6, nebuvo nuoširdūs proceso metu ir, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė neteisingus parodymus, t. y. nuslėpė tikrąsias įvykio aplinkybes arba išvis neigė dalyvavę tos dienos ir nakties įvykiuose. Gynėjas taip pat savaip interpretuoja nukentėjusiosios L. Ž. parodymus ir teigia, jog automobilyje Audi buvo 4 asmenys, todėl būtina nustatyti ne tik kiekvieno iš jų tapatybę, bet ir jų vaidmenį. Kolegija sprendžia, kad šie apelianto teiginiai yra hipotetiniai, kadangi nė vienas apklaustas asmuo ne tik kad nenurodė, kas kartu su G. C. važiavo automobilyje Audi A4, bet neįvardijo ir tų asmenų atliktų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų apie asmenis, vykusius šiuo automobiliu, todėl kategoriškai tvirtinti, kad Audi A4 buvo būtent keturi asmenys, nėra jokio pagrindo. Be to, L. Ž., ikiteisminiame tyrime davusi parodymus apie šiuos asmenis, teisme negalėjo kategoriškai patvirtinti, jog buvo keturiese, tik nurodė, jog ,,< ... > buvo daugiau nei du asmenys“ (t. 6, b. l. 23-24). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad G. C. viso proceso metu kaltės nepripažino ir kategoriškai neigė dalyvavęs persekiojant automobilį BMW X6 ir pasikėsinęs nužudyti E. ir L. Ž.. G. C. pateikė versiją, kad įvykio metu jis buvo su šeima namuose (t. 6, b. l. 104-105). Iš byloje esančių nutarimų matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas ir dėl L. R., G. M., L. G. (t. 6, b. l. 35-38), o prokurorei pateikus baudžiamąją bylą Nr. 65-1-01121-09, kuri yra išskirta į atskirą dėl jau anksčiau išvardintų asmenų, buvo pagarsinta bylos medžiaga, byla apžiūrėta teisme, su ja susipažino visi proceso dalyviai, tarpe jų ir G. C. gynėjas (t. 6, b. l. 62-64), susipažinimui bylos nagrinėjime buvo skelbta pertrauka ir pasiūlyta proceso dalyviams, susipažinus su pateikta byla, pareikšti prašymus, tačiau jokių prašymų nebuvo pareikšta.

107Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji byla buvo perduota teismui tik dėl G. C.,

108V. B., A. Š., I. D., D. S. ir M. B. (t. 5, b. l. 57-59), todėl teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį tik dėl jų ir jų padarytų nusikalstamų veikų, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 255 str. 1 d. nuostatomis, negalėjo pažeisti nagrinėjimo teisme ribų. Šiais motyvais yra paneigiami apeliacinio skundo argumentai dėl nusikaltimo bendrininkų nenustatymo ar ne visos bylos medžiagos nepateikimo teismui.

109BPK 7 str. numato, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimai, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tenkino G. C. ir jo gynėjo prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, liudytojų apklausos ir dėl to skelbdavo bylos nagrinėjime pertraukas. Šiuo konkrečiu atveju nėra pažeistos BPK 7 str. nuostatos, nes apeliantas iš esmės ginčija visų jo atstovaujamajam nepalankių įrodymų vertinimą.

110Apelianto skundo argumentas, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, visiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuoja ir BPK 58 str., kuriame yra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliantas skunde nenurodė nė vienos iš šiame įstatyme numatytos aplinkybės. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios instancijos teismo teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Taip pat byloje nebuvo pažeistos G. C. teisės, įtvirtintos BPK 21 str., 22 str. bei 44 str., o apelianto nurodytas argumentas, jog buvo apribota gynybos teisė susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis atmetamas kaip nepasitvirtinęs, nes jau anksčiau buvo aptarta ir pasisakyta, kad gynybos teisės buvo visiškai realizuotos teisme G. C. ir jo gynėjui susipažinus su visa baudžiamosios bylos Nr. 65-1-01121-09 medžiaga (t. 6, b. l. 62-64).

111Nuteistojo G. C. gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl psichofiziologinio tyrimo rezultatų leistinumo, patikimumo pabrėžia, jog jis neatitinka baudžiamojo proceso mokslo doktrinos, teismų praktikos reikalavimų, įstatymų nuostatų ir plačiai išdėsto savo argumentus. Kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo teiginius, pažymi, kad šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės teismų praktikoje. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad toks tyrimas negali būti laikomas patikimu įrodymų šaltiniu – tai prieštarauja BPK 20 str. išdėstytoms nuostatoms. Šio straipsnio trečioje dalyje yra nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). Iš nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. C. kaltu, rėmėsi specialisto išvada (t. 1, b. l. 106-111), gauta atlikus įtariamojo M. B. psichofiziologinį tyrimą, panaudojant poligrafą. M. B., kaip ir kitiems asmenims šioje byloje, buvo pareikštas kaltinimas pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p. 7 p. pasikėsinus nužudyti E. ir L. Ž. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. M. B. buvo sulaikytas 2009-08-26 ir ne kartą apklaustas kaip įtariamasis, tačiau kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog apie E. Ž. apšaudymą žino tik iš žiniasklaidos (t. 4, b. l. 112, 190-192, 194, t. 5, b. l. 4-5, 8-10). M. B. psichofiziologinis tyrimas panaudojant poligrafą atliktas tik po metų, t. y. 2010-08-27. Ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti E. ir L. Ž. jam nutrauktas 2010-12-21 nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (t. 5, b. l. 13-14).

112Nuosprendyje teismas aptarė tik keturias M. B. psichofiziologines reakcijas į užduotus klausimus, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad tokių tiriamojo reakcijų buvo labai daug. Plačiai šios M. B. psichofiziologinės reakcijos aptariamos ir gynėjo apeliaciniame skunde. Reikia sutikti su apelianto teiginiu, kad palyginus visas psichofiziologines reakcijas tarpusavyje, matyti akivaizdūs prieštaravimai ir logiškai nepaaiškinantys neatitikimai. Specialisto išvadoje užfiksuota M. B. kūno reakcija į tyrimą atlikusio specialisto paruoštus klausimus, susijusius su nusikaltimu, buvo įvairiapusė ir mažai informatyvi, kadangi į vieną klausimą buvo gautos ne viena, o kelios reakcijos. Pavyzdžiui, į klausimą: ,,Ar žinote, kuris asmuo tą dieną vairavo automobilį, iš kurio buvo apšaudytas BMW X6?“, buvo gautos net keturios M. B. psichofiziologinės reakcijos į atsakymus: ,,G.“, ,,C.“, ,,L.“, ,,tiesiog nežinote, kas vairavo“. Panašiai buvo reaguota ir į kitus klausimus. Nuosprendyje konstatuojama, jog buvo užfiksuotos M. B. psichofiziologinės reakcijos į atsakymus, kad automobilyje, iš kurio buvo apšaudytas BMW X6, sėdėjo G. C., kad į kaunietį ar automobilį BMW X6 šaudė G. C. ir jomis vadovautasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, kolegija sprendžia, kad nei šio psichofiziologinio tyrimo specialisto išvada, nei specialisto V. S. paaiškinimais teisme nebuvo galima vadovautis grindžiant G. C. kaltę, kadangi M. B. psichofiziologinės reakcijos į atsakymus buvo prieštaringos, nenuoseklios ir mažai informatyvios. Kolegija pažymi, kad ir atmetus šį įrodymų šaltinį ir juo nesivadovaujant, byloje pakanka kitų – tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kurie buvo aptarti anksčiau G. C. kaltei pagrįsti.

113Apibendrinant kas pasakyta, be aukščiau išdėstytų motyvų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Poligrafo naudojimo įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad šio įstatymo 5 str. 3 d. numatytais atvejais tyrimo subjektai tiria poligrafu tuos asmenis, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja: atitinkamos institucijos valstybės tarnautojus, pareigūnus ir karius, taip pat asmenis, atrinktus tarnybai, jeigu to prašo kitos Lietuvos Respublikos tarnybos institucijos. Šiame įstatyme nenumatyta, jog tyrimas poligrafu atliekamas pagal įtariamo ar kaltinamo asmens pageidavimą, siekiant patikrinti jo ar kito asmens parodymus.

114BPK 20 str. numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Tyrimas poligrafu nėra įteisintas baudžiamojo proceso kodekse, o Poligrafo naudojimo įstatymas nesiejamas su baudžiamuoju procesu. Teismas gali naudoti tik tas priemones, kurias numato baudžiamojo proceso kodeksas. Kaip minėta, nuosprendis yra keičiamas dėl dalies nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.).

115Nuteistojo G. C. nusikalstama veika, numatyta BK 253 str. 1 d. dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo ir laikymo, yra neįrodyta, todėl ši nuosprendžio dalis turi būti panaikinta. Tačiau nuosprendžio dalis, kuria G. C. pagal BK 253 str. 1 d. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų nešiojimą yra teisėta ir pagrįsta.

116Nuteistojo G. C. gynėjas, ginčydamas G. C. nuteisimą pagal BK 253 str. 1 d., tvirtina, kad joks ginklas nebuvo surastas ir nėra įrodymų, patvirtinančių, jog G. C. apskritai disponavo kokiu nors šaunamuoju ginklu. Iš tiesų šaunamasis ginklas, iš kurio buvo šauta ir pasikėsinta į dviejų žmonių gyvybes bei sunkiai sutrikdyta E. Ž. sveikata, nebuvo surastas. Tačiau nuteistųjų D. S.,

117I. D., V. B., liudytojo E. J. parodymais nustatyta, jog jiems įvykio vakarą tapo žinoma, kad į nukentėjusiuosius šaudė būtent G. C., kuris prieš įvykį laukė nukentėjusiųjų už miesto. Tą aplinkybę, kad iš pravažiuojančio automobilio Audi buvo apšaudytas automobilis BMW X6, patvirtino nukentėjusioji L. Ž.. Ji parodė, jog ,,,< ... > šaudė greitai, kaip iš automato < ... >“, matė ginklo vamzdį, nukreiptą į jų automobilį. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad aptarti įrodymai patvirtina pagrįstą išvadą, kad G. C. iki įvykio, t. y. 2009 m. liepos 27 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu-Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletu-kulkosvaizdžiu ir ne mažiau trylika 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šoviniais. Nors šaunamasis ginklas nebuvo surastas, tačiau nustatyta, kad G. C. turėtu ginklu buvo pasikėsinta į nukentėjusiuosius ir sunkiai sutrikdyta E. Ž. sveikata. Nusikalstamų veikų padarymo įrankio neradimas ir jo neištyrimas nereiškia, kad vertinant kitus ištirtus įrodymus negali būti nustatyta kaltinamojo kaltė padarius tiek BK 253 str. 1 d., tiek BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p. numatytas nusikalstamas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-406/2012).

118BK 253 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą (neturint leidimo) šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą. Tai reiškia, jog pagal BK 253 str. 1 d. nusikalstamai neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali reikštis minėtomis nusikalstamomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimų sudėtį, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš BK 253 str. 1 d. paminėtų veikų.

119Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 str. 1 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ar apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Tokia teismų praktika susiformavo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinėje sesijoje priimtos kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009.

120Šiuo konkrečiu atveju teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes: nurodyti kada, kur, iš kokio šaltinio, kokiomis aplinkybėmis G. C. įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei ne mažiau trylika šovinių. Nuosprendyje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šias teismo išvadas (BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Esant šioms aplinkybėms naikinama nuosprendžio dalis dėl G. C. nuteisimo pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą-kulkosvaizdį ir ne mažiau kaip trylika 9 mm kalibro LUGER šovinių, nes jo kaltė nėra įrodyta. Tuo tarpu kita nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai nešiojo iki 2009 m. liepos 27 d., yra pagrįsta ir paliekama galioti.

121Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, o taip pat išanalizavęs ir aptaręs ištirtus įrodymus šiame teisme sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. C. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 ir 7 punktus yra pagrįstos, tačiau neįrodyta, kad jis pasikėsino nužudyti E. ir L. Ž. dėl chuliganiškų paskatų, todėl šis kvalifikuojantis požymis šalinamas.

122Pažymima, kad BK 22 str. 1 d. numatyta, jog pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nustatant nusikaltimo, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje požymius, atskleidžiant kaltininko tyčią, būtina nustatyti valinį jos turinį, siekimą apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Todėl, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. BK 129 str. numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau tais atvejais, kai veika nutrūksta pasikėsinimo stadijoje, pasikėsinimu nužudyti gali būti kvalifikuojami tik tokie veiksniai, kurie padaromi tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pasikėsinimas įmanomas tik veikiant tiesiogine tyčia, siekiant kito asmens nužudymo (kasacinės nutartys Nr. 2K-442/2006, 2K-443/2011, 2K-501/2011). Nusikalstama veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-500/2007). Apie kaltininko tyčios turinį yra sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo. Nustatyta, kad G. C. nusikaltimą padarė tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė daromos veikos pavojingumą asmenų gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir norėjo bei siekė atimti gyvybes E. ir L. Ž..

123Pažymima, kad tuo atveju, kai kėsinamasi nužudyti du ar daugiau asmenų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tačiau nė vieno nužudyti nepavyksta, veika kvalifikuojama pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 ir 7 p. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali, t. y. grėsmės kitų žmonių gyvybei realumas turi būti paremtas faktinės įvykio situacijos vertinimu, grindžiamu aplinkybėmis, leidžiančiomis kaltininkui suvokti, kad jo veiksmai kelia pavojų aplinkiniams. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kvalifikuojant kaltininko veiką pagal kvalifikuojantį požymį - nužudymą ,,kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu“, šio būdo panaudojimas yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus gyvybei, bet ir bent vieno kito ar kelių kitų žmonių gyvybei.

124Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad G. C., važiuodamas automobiliu Audi A4 ir iškišęs pro šoninį automobilio langą (sėdėdamas ant galinės sėdynės už vairuotojo) šaunamąjį ginklą – Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą - kulkosvaizdį, ne mažiau trylika kartų šovė į automobiliu BMW X6 važiuojančius E. ir L. Ž. bei padarė sunkų sveikatos sutrikdymą E. Ž., o į

125L. Ž. nepataikė ir taip pasikėsino juos nužudyti. Šiuo konkrečiu atveju yra svarbu tai, kad G. C., paleidęs ne mažiau kaip trylika šūvių iš nurodyto ginklo, suvokė, kad paleisti šūviai yra pavojingi žmonių gyvybei. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-530/2010). Nužudymo kvalifikavimui pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. nėra būtina, kad pavojingo kėsinimosi metu būtų sužalotas nors vienas kitas žmogus, o būtina nustatyti tik pavojaus kito žmogaus gyvybei realumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-12/2007).

126Kaip jau buvo minėta, G. C. kategoriškai neigė savo kaltę ir parodymų apie tos dienos įvykius išvis nedavė, todėl apie jo tyčios turinį ir atliktus objektyviuosius veiksmus yra sprendžiama iš nuteistųjų ir liudytojų, kurie išanalizuoti anksčiau, parodymų. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad G. C. su kitais nuteistaisiais ir asmenimis, dėl kurių byla nutraukta, 2009 m. liepos 27 d., važinėdami automobiliais po Marijampolės miestą, ieškojo asmenų, važinėjančių automobiliu BMW X6, o pamatę šios markės automobilį, jį persekiojo. G. C., pasivijęs automobilį BMW X6, Garliavoje, ties Marijampolės gatvės 34 ir 36 namais, esant mažam atstumui, automobiliams prasilenkiant, iš didelės galios šaunamojo ginklo iššovė net trylika kartų į nukentėjusiuosius, važiavusius automobiliu BMW X6. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad G. C. žinojo, jog persekiojamame automobilyje yra du žmonės, todėl jis suvokė, kad pasirinktas nužudymo būdas – šaudant iš pistoleto kulkosvaidžio į automobiliu vykstančius žmones, paleistų šūvių skaičius, lokalizacija, esant rikošeto galimybei kėlė realų pavojų ne tik jų, bet ir kitų – šalia įvykio vietos gyvenančių – žmonių gyvybei. Kadangi atstumas tarp G. C., turinčio rankose šaunamąjį ginklą, ir nukentėjusiųjų buvo labai mažas, todėl jis suvokė sukėlęs realų pavojų ne tik E. Ž. gyvybei, bet ir automobilį vairavusios L. Ž. gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka į ją nepataikė. G. C. norimo rezultato nepasiekė tik todėl, kad L. Ž., padidinusi automobilio greitį, iš įvykio vietos pasišalino ir, nuvykus į ligoninę, buvo suteikta savalaikė pagalba jos vyrui – jis operuotas ir taip išgelbėta jo gyvybė. Vadinasi, G. C. nepabaigė nusikaltimo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

127Nuosprendis yra keičiamas ir dėl G. C. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., t. y. šioje dalyje nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p., 3 p.). G. C. veiką kvalifikuojantis požymis ,,dėl chuliganiškų paskatų“ iš nuosprendžio šalinamas šiais motyvais:

128pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nužudė (ar pasikėsino nužudyti kaip šiuo konkrečiu atveju) žmogų (žmones) dėl chuliganiškų paskatų. Šios veikos būtinas motyvas – ne dėl asmeninių santykių su nukentėjusiuoju kilusios paskatos, o dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementariausių elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Kolegija sprendžia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra išdėstytos prieštaraujančios išvados: iš pradžių teigiama, ,,< ... > kaltinamojo veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu sąlygojo keršto motyvas < ... >“, o po to dėstoma, kad į konfliktą Marijampolės mieste buvo įsivėlę nenustatyti asmenys, važinėję automobiliu BMW X6, su G. C. pažįstamu L. (G.) ir tai teismas įvertino kaip nereikšmingą, jokių pasekmių nesukėlusį konfliktą. Tačiau faktinės aplinkybės rodo ką kita: nuteistųjų V. B., I. D., D. S. ir liudytojo E. J. parodymais nustatyta, kad 2009 m. liepos 26 dieną net dvidešimt septyni asmenys (jų draugai ir pažįstami) automobiliais važinėjo po Marijampolės miestą ir ieškojo kauniečių automobilio BMW X6, kuriuo važinėję asmenys buvo ne tik įsivėlę į konfliktą su L. G., bet ir 2009 m. liepos 18-19 dienomis prie ežero sumušę lazdomis bei apšaudę guminėmis kulkomis A. Š. ir jo draugą. Nuteistieji V. B., I. D., D. S. ir liudytojas E. J. parodė, kad tą dieną, t. y. 2009 m. liepos 27 d. ,,< ... > buvo geriausia proga kauniečius sugaudyti < ... >“, ,,<... > šiandien geriausia galimybė juos ,,suvaryti“, todėl visi ieškojo automobiliu BMW X6 važinėjančių asmenų ir buvo nutarę juos sumušti. Vadinasi, šios nusikalstamos veikos motyvas kaip tik ir buvo dėl asmeninių santykių su nukentėjusiuoju, t. y. kauniečiu važinėjusiu automobiliu BMW X6, kilusios paskatos – siekis jam atkeršyti už sumuštus draugus. Taigi pagal nustatytus faktus, apibūdinančius G. C. nusikaltimo motyvus, kaltės turinį, nukentėjusiojo E. Ž. sunkų kūno sužalojimo būdą pasikėsinus atimti gyvybę dviems žmonėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino BK 129 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikalstamos veikos sudėties požymį ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Esant šioms aplinkybėms, G. C. šalintinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos.

129Dėl nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Š. apeliacinių skundų

130Nuteistieji V. B., M. B., I. D., D. S. ir A. Š. prašo nuosprendžio dalį, kuria jie nuteisti pagal BK 238 str. 1 d. panaikinti ir juos išteisinti. Tiesa, V. B. savo skunde iškėlė alternatyvų prašymą – nenustačius nuosprendžio panaikinimo pagrindų, sušvelninti jam paskirtą bausmę paskiriant baudą (apie tai bus pasisakyta vėliau).

131Į visus penkis apeliacinius skundus bus atsakyta kartu.

132Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes dėl apeliantų padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 238 str. 1 d., patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Teismas, pripažindamas V. B., M. B., I. D., D. S. ir A. Š. kaltais pagal BK 238 str. 1 d., rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis.

133Apeliantai M. B., V. B. ir A. Š. deklaratyviai skunde teigia, jog nuosprendis yra pagrįstas prieštaringais įrodymais, tačiau konkrečiai nenurodo, kokius įrodymus jie laiko prieštaringais, todėl šis jų skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

134Apeliantas A. Š., ginčydamas liudytojo E. J. parodymus, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį jam ir kitiems nuteistiesiems, neigia sakęs E. J., jog ,,< ... > C. pasiruošęs – gale miesto laukia X6, kad šiandien geriausia galimybė juos ,,suvaryti“, t. y. sumušti“ (t. 3, b. l. 45-47). Atsakant į nuteistojo G. C. gynėjo apeliacinį skundą, buvo nuosekliai išanalizuoti, aptarti, įvertinti E. J. parodymai, duoti viso proceso metu ir pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl visų nuteistųjų, nes jo nurodytas esmines bylos aplinkybes patvirtino kiti bylos duomenys, t. y. nukentėjusiosios L. Ž. parodymai, kuriais nustatyta, jog įvykio metu į jos vairuojamą automobilį BMW X6 šaudė asmuo, važiavęs sidabrinės spalvos automobiliu AUDI A4 ar A6 ir sėdėjęs galinėje sėdynėje (už vairuotojo); D. S. patvirtino, jog įvykio vakarą G. C. važinėjo sidabrinės spalvos AUDI A4 automobiliu; pats G. C. pripažino, kad šios markės automobiliu naudojosi 2009 m. birželio mėn., V. B. parodymais nustatyta, jog po įvykio M. B. jam pasakojo, kad į automobilį BMW X6 šaudė G. C. ir tai ,,savo akimis“ matė pats M. B.; I. D. parodymai patvirtina, kad prieš įvykį G. C. laukė prie Marijampolės miesto kauniečių automobilio BMW X6 ir ketino juos sumušti: I. D. vairuojamą automobilį važiuodamas dideliu greičiu aplenkė G. C. automobilis AUDI A4, o netrukus, neprivažiavus Garliavos, pamatė ,,< ... > baltos spalvos į viršų kylančias šviesas < ... > ir ,,iš to padarė išvadą, jog Garliavoje galėjo įvykti susišaudymas tarp BMW ir C.“ (t. 4, b. l. 35-37, 39-40). Tą aplinkybę, kad G. C. paleido į automobilį BMW X6 net 13 šūvių, patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuojama, kad ant automobilio dešinės pusės ratų, sparnų, slenksčio, priekinio žibinto bei buferio, priekinės sėdynės atlošo, priekinės panelės padaryti pažeidimai yra šautiniai, tikėtina, kad jie padaryti trylika šūvių, 9 mm skersmens sviediniais (kulkomis), šaudant atitinkamo kalibro šaunamuoju ginklu (t. 1, b. l. 91-93). Specialisto išvada patvirtina, kad E. Ž. padarytos šautinės žaizdos (aklos ir kiaurinės) su svetimkūniais dešinėje ir kairėje šlaunyse (t. 1, b. l. 119-120) ir taip pat padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

135Apeliantas D. S. nurodo nesutinka tik su V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Šis skundo argumentas atmetamas, kadangi aukščiau išanalizuotus ir aptartus V. B. parodymus apie tai, kad į automobilį BMW X6 šaudė G. C., patvirtino kiti bylos duomenys. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis V. B. parodymais, o vėliau iškeltas tiek D. S., tiek V. B. versijas apie neva Garliavoje matytus ,,fejerverkus“ atmesti kaip išgalvotus, siekiant patiems išvengti baudžiamosios atsakomybės bei padėti savo draugams – kitiems nuteistiesiems, palengvinti jų teisinę padėtį.

136Nepagrįstai D. S. skunde teigia, kad jis ir visi kiti nuteistieji (įtariamieji) buvo apklausiami nerašant įtariamųjų apklausos protokolų bei tai, kad jiems buvo daromas psichologinis spaudimas. Šios versijos buvo patikrintos apklausus teismo posėdyje liudytoją N. U. (buvusią O.), kuri, dirbdama Kauno apygardos prokuratūroje, kartu su kitais pareigūnais šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Liudytojai N. U. ir L. D. patvirtino, jog visos nuteistųjų, tarpe jų ir V. B., apklausos buvo vykdomos laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir niekas jokio poveikio jiems nedarė. Liudytoja N. U. pateikė teismui V. B. 2009-11-19 rašytą prašymą jį aplankyti, nes nori pakalbėti (t. 7, b. l. 66-67). Kai liudytoja nuvyko pas V. B., jis pareiškė, kad nori duoti nuoširdžius parodymus ir papasakoti, kas jam žinoma šioje byloje, todėl po to ir buvo atlikta jo apklausa. Apklausos metu jis prisipažino, kad bijo G. C. bei jo aplinkos žmonių, bet parodymus vis tiek davė (t. 7, b. l. 72-74). Šios liudytojos parodymus patvirtino ir liudytojas L. D., dirbantis vyriausiuoju tyrėju (t. 7, b. l. 74-76). Kardomoji priemonė – suėmimas V. B., kaip ir kitiems nuteistiesiems, buvo pakeista išnykus suėmimo taikymo pagrindams, o ne dėl to, kad jie davė kaltinimui palankius parodymus.

137Apeliantai I. D. ir D. S. tvirtina, kad jie neturėjo pareigos pranešti apie padarytą labai sunkų nusikaltimą teisėsaugos institucijoms, kadangi pareigūnai apie padarytą nusikalstamą veiką žinojo tą pačią dieną, įvykis buvo aprašytas ir pagarsintas visuomenės informavimo priemonėse. Baudžiamosios atsakomybės už nepranešimą apie nusikaltimą nustatymo tikslas yra padėti teisėsaugos institucijoms užkardyti nusikaltimus, taip pat juos išaiškinti, todėl jiems buvo privalu apie įvykdytą nusikaltimą pranešti teisėsaugos institucijoms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog BK 238 str. yra numatyta atsakomybė už nepranešimą be svarbios priežasties apie visas asmeniui žinomas nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo įvykį, jo padarymo laiką, vietą, jį padariusius asmenis, taip pat visas kitas nusikaltimo užkardymui ar jo atskleidimui svarbias aplinkybes. Vadinasi, už šią veiką nuteisti M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Š. disponavo tikromis žiniomis pagrįsta informacija apie tai, kad G. C. šaudė į kauniečius, važiuojančius automobiliu BMW X6, net parodė matę liepsnas – įvyko susišaudymas, todėl jie visi privalėjo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Negalima sutikti su apeliantų teiginiais, jog žinia apie G. C. įvykdytą nusikaltimą buvo tik tam tikros paskalos, kadangi visi nuteistieji patys dalyvavo automobiliu BMW X6 važinėjančių kauniečių paieškoje, o juos suradę, visi persekiojo automobilį beveik iki Garliavos: apie tai, kad šaudė G. C., jiems tapo žinoma tuoj po įvykio, nes jis ,,grįžo su AUDI 200 km per valandą greičiu atgal į Marijampolę“, ,,Iš B. pasakymo suprato, jog BMW apšaudė C.“, ,,kalbėdami supratome, kad C. pridarė nesąmonių, nes tas AUDI buvo C.“ (t. 1, b. l. 185-187; t. 2, b. l. 11-12, t. 3, b. l. 36-37, 38-44, 45-47). Visi šie parodymai laikytini reikšmingais, patvirtinančiais faktines bylos aplinkybes. D. S. ir I. D. teiginys, jog jie buvo įsitikinę, kad apie padarytą nusikaltimą teisėsaugos institucijoms praneš patys nukentėjusieji ar kiti liudytojai atmestinas, kadangi ši aplinkybė neatleidžia jų nuo prievolės įvykdyti pilietinę pareigą. Priešingai nei teigiama skunduose, nukentėjusieji E. Ž. ir L. Ž. kategoriškai nepatvirtino, kad įvykio vietoje matė šviesas, kurias gali apibūdinti kaip fejerverkus, o kitų duomenų, jog nenustatyti asmenys Kaune ar ties Kaunu, leido fejerverkus, byloje nėra, todėl ši aplinkybė pagrįstai ir nebuvo tiriama. Nurodytas skundo argumentas vertinamas kaip nuteistųjų siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantai taip pat tvirtina, jog nematė nei paties įvykio, nei ginklo, iš kurio buvo šaudoma, tačiau aptarta įrodymų visuma patvirtina, jog jie visi disponavo patikima informacija, turėjo pakankamai tikrų duomenų, kad G. C. padarė labai sunkų nusikaltimą, apie kurį jie turėjo informuoti teisėsaugos institucijas. Nenustatyta, kad tai jie nepadarė dėl svarbios priežasties. Nuteisti asmenyss už nepranešimą apie nusikaltimą nėra nei G. C. artimieji giminaičiai, nei šeimos nariai, o tai, kad jie yra G. C. draugai, neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

138Sutinkama su skundų teiginiu, kad nusikaltimas yra trunkamasis, tačiau sprendžiant apie laiko tarpą, per kurį nuteistieji privalėjo pranešti teisėsaugos įstaigai, apeliantų argumentai nepagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog laikas, per kurį privalu pranešti pasibaigia tada, kai asmuo, apie kurio labai sunkų nusikaltimą nebuvo pranešta, pats atvyksta ir prisipažįsta, arba, kai teisėsaugos institucijos pačios išaiškina slepiamą labai sunkų nusikaltimą. Šiuo konkrečiu atveju nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl nuteistiesiems nepranešimo laikas skaičiuojamas skirtingai, t. y. iki tos dienos, kuomet jie buvo sulaikyti, pateiktas įtarimas apie jų pačių padarytą labai sunkų nusikaltimą (tą patį) ir apklausti įtariamaisiais: M. B., I. D. ir A. Š. – iki 2009 m. gruodžio 9 d., V. B. – iki 2009 m. rugsėjo 23 d. ir D. S. – iki 2010 m. sausio 13 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji buvo įsitikinę, jog apie jiems žinomą labai sunkų nusikaltimą buvo jau informuotos teisėsaugos institucijos.

139Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes bei nuosprendžio motyvus, kuriuose analizuojami įrodymai bei pagrindžiama nuteistųjų veikos juridinė kvalifikacija, M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Š. pagrįstai pripažinti kaltais ir jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 238 str. 1 d.

140Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

141Pažymima, jog bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Vadinasi, kiekvienu atveju teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet įvertinti ir nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, jog teismas argumentavo savo poziciją skirti nuteistiesiems terminuotas laisvės atėmimo bausmes – nuteistajam G. C. – reali laisvės atėmimo bausmė, o nuteistiesiems V. B., A. Š., I. D., D. S., M. B., pritaikius BK 75 str. nuostatas, paskirtų bausmių vykdymas atidėtas.

142Teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 str., vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 str.), į tai, kad G. C. padarė vieną labai sunkų ir antrą – apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 4 d., 6 d.), į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių ir į labai sunkaus nusikaltimo padarinius – veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas G. C. paskyrė mažesnes bausmes, negu sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai.

143Nors nuteistieji V. B., A. Š., I. D., D. S. ir M. B. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tyčios formą ir veikos pasekmes, į jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei asmenybes charakterizuojančius duomenis.

144Teismas, įvertinęs šiuos duomenis bei visas BK 54 str. 2 d. nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiems nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes, todėl jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

145Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, taip pat įvertinus tai, jog V. B. praeityje buvo teistas (nors teistumas išnykęs), atmetamas jo prašymas sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti baudą. Jam yra paskirta teisinga bausmė, todėl nėra juridinio pagrindo ją sušvelninti.

146Nuteistajam G. C. pašalinus iš kaltinimo kvalifikuojančią aplinkybę, numatytą BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p. – chuliganiškas paskatas ir neteisėtą šaunamojo ginklo – Kroatijos gamybos

1479 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio ir ne mažiau trylikos 9 mm kalibro LUGER šovinių įgijimą ir laikymą, susiaurėjo kaltinimo apimtis, tačiau tai nesuteikia teisinio pagrindo jam sušvelninti paskirtas bausmes.

148Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,

Nutarė

149Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

150Nuosprendžio dalį, kuria G. C. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be atitinkamo leidimo, iš tyrimo nenustatyto asmens įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą – Kroatijos gamybos 9 mm kalibro pistoletą – kulkosvaizdį ir ne mažiau trylika 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių, panaikinti.

151Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies kvalifikuojantį požymį, nurodytą BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 8 p., tai, kad G. C. pasikėsino nužudyti E. ir L. Ž. iš chuliganiškų paskatų.

152Nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S., A. Š. apeliacinius skundus atmesti.

153Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. G. C. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1... 4. 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus laisvės atėmimo bausme 9... 5. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės... 7. M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1... 8. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir... 9. 2009-08-26 iki 2010-11-26 išbūtas laikas ir laikoma, jog M. B. paskirtą... 10. V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1... 11. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės... 12. I. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1... 13. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės... 14. D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1... 15. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 16. 1 (vieneriems) metams ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –... 17. A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 238 straipsnio 1... 18. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir... 19. 2009-12-09 iki 2010-12-09 išbūtas laikas ir laikoma, jog A. Š. paskirtą... 20. Iš G. C. priteista Valstybinei ligonių kasai – 4980,09 Lt gydymo išlaidų.... 21. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 22. G. C. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 27 d., tarp 00.20 val. – 01.27... 23. 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio į E. Ž. bei L. Ž., padarydamas E. Ž.... 24. Be to, G. C., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, neteisėtai, be... 25. M. B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m.... 26. V. B. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m.... 27. I. D. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m.... 28. D. S. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2010 m.... 29. A. Š. nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. liepos 27 d. 00.20 val. iki 2009 m.... 30. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m.... 31. Nuteistasis M. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai... 32. Nuteistasis teigia, jog apie nusikaltimą sužinojo iš spaudos, o nusikaltimo... 33. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m.... 34. Nuteistasis V. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai... 35. Apeliantas nesutinka su jam paskirta aiškiai per griežta bausme ir prašo... 36. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. D. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m.... 37. Nuteistasis I. D. teigia, jog skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant... 38. Apeliantas nurodo, jog jei asmuo apie jam žinomą labai sunkų nusikaltimą... 39. 238 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties, Nepranešimas apie... 40. Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad jis žinojo, jog G.... 41. L. R. ir D. S. iš Marijampolės važiavo į Kauną, nes norėjo pamatyti, kas... 42. Be to, apeliantas teigia, kad nebuvo tirta aplinkybė, jog fejerverkus galėjo... 43. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m.... 44. Nuteistasis D. S. pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai... 45. Apeliantas pabrėžia, jog BK 238 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją... 46. Nuteistasis D. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik tais... 47. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m.... 48. Apeliantas teigia, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių,... 49. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. C. gynėjas prašo Kauno apygardos teismo... 50. Nuteistojo G. C. gynėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas kaip... 51. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, jog teismo ištirti objektyvūs bylos... 52. G. C. savo kaltės nepripažino ir visą laiką nuosekliai aiškino, jog jis su... 53. G. C. gynėjas taip pat pažymi, kad D. S. kaltinimui naudingus parodymus... 54. Nuteistojo gynėjo nuomone, nė vienas teisiamojo posėdžio metu ištirtas... 55. Be to, V. B. parodymų, kad kitą dieną po apšaudymo M. B., dalyvaujant G.... 56. 2010-02-19 apklaustas kaip įtariamasis I. D. parodė, jog X mikrorajone prie... 57. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas remiasi... 58. E. J. bei nuteistųjų D. S., V. B. ir I. D. parodymais, duotais pas... 59. 7 dalyje numatyta įtariamojo (kaltinamojo) teisė užduoti klausimus... 60. Toliau apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, jog vertinant kiekvieno... 61. Be to, nuteistojo gynėjas teigia, jog teisminio nagrinėjimo metu ištirti... 62. Taip pat nenustatytas ir ginklas, iš kurio šaudyta į automobilį BMW X6.... 63. Toliau apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog pirmosios... 64. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tyrimo rezultatus, jog 2010-08-27... 65. „S. g.”, „Barakuose” ir teigia, jog palyginus šias reakcijas... 66. Nuteistojo gynėjas nesutinka ir su skundžiamame nuosprendyje nurodytu motyvu,... 67. G. C. ir kitų kaltinamųjų kaltė yra „pilnai įrodyta” ir kitais... 68. Be to, gynėjas skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno... 69. Gynėjas taip pat nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu pažeisti esminiai BPK... 70. 2011-01-14 surašytu kaltinimu dėl pasikėsinimo nužudyti ir jokie... 71. Teismo posėdyje nuteistojo G. C. gynėjas ir pats nuteistasis prašė... 72. D. S. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.... 73. Nuteistojo G. C. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir... 74. Nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmetami... 75. Dėl nuteistojo G. C. gynėjo apeliacinio skundo... 76. Iš G. C. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis prašo... 77. 8 punktus bei dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šovinių įgijimo,... 78. Pirmiausia kolegija atsakys į apelianto argumentus dėl pasikėsinimo... 79. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, kolegija pažymi, kad pirmosios... 80. Priešingai nei teigia G. C. gynėjas, byloje įrodymai įvertinti ne atskirai,... 81. Apeliantas, aptardamas 2009 m. liepos 26 d. konfliktą, įvykusį tarp... 82. Kolegija, atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad D.... 83. Kadangi šis įtariamojo D. S. apklausos protokolas neatitinka BPK 20 str. 4 d.... 84. Kolegija kaip patikimą įrodymų šaltinį laiko D. S. parodymus, duotus... 85. Apelianto teiginys, kad D. S. kaltinimui naudingus parodymus davė norėdamas,... 86. Toliau apeliaciniame skunde gynėjas nesutinka su liudytojo E. J. bei... 87. Pažymėtina, kad ir pirmos apklausos metu, ir apklausiamas kaip įtariamasis... 88. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas G. C. dėl... 89. M. B. taip pat neigė sakęs tokius žodžius. Ta aplinkybė, kad šių V. B.... 90. Kolegija, atsakydama į šiuos skundo argumentus, pažymi, jog I. D. parodymais... 91. Gynėjas teigia, kad grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį asmens, kuris... 92. G. C. gynėjas nesutinka su D. S., E. J., V. B., I. D. parodymais dar ir dėl... 93. Priešingai nei teigiama skunde, D. S., E. J., V. B., I. D. parodymai vertinami... 94. Nustatant faktines bylos aplinkybes ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį... 95. Apeliantas neteisus teigdamas, kad nuosprendyje neteisingai nurodyti... 96. L. Ž. parodymai apie tai, kad įvykio metu, kada buvo apšaudytas jos... 97. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 65-71) konstatuojama, kad tirti pateiktos 9... 98. Apeliantas, ginčydamas nukentėjusiosios L. Ž. parodymus dėl automobilio... 99. Kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto išvada Nr. 140-(6621)-ISI-523 (t.... 100. Apeliantas, ginčydamas visus byloje surinktus įrodymus, nesutinka su jų... 101. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka... 102. Iš bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas itin išsamiai ir... 103. 20 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas... 104. Teismų praktika rodo, jog ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką... 105. E. J. parodymais. Jų apklausų, parodymų patikrinimų vietoje protokolai... 106. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama ir su liudytojų K. Ž., R. M., M. M.,... 107. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji byla buvo perduota teismui... 108. V. B., A. Š., I. D., D. S. ir M. B. (t. 5, b. l. 57-59), todėl teismas bylą... 109. BPK 7 str. numato, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme... 110. Apelianto skundo argumentas, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas,... 111. Nuteistojo G. C. gynėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios... 112. Nuosprendyje teismas aptarė tik keturias M. B. psichofiziologines reakcijas į... 113. Apibendrinant kas pasakyta, be aukščiau išdėstytų motyvų, teisėjų... 114. BPK 20 str. numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 115. Nuteistojo G. C. nusikalstama veika, numatyta BK 253 str. 1 d. dėl neteisėto... 116. Nuteistojo G. C. gynėjas, ginčydamas G. C. nuteisimą pagal BK 253 str. 1 d.,... 117. I. D., V. B., liudytojo E. J. parodymais nustatyta, jog jiems įvykio vakarą... 118. BK 253 str. 1 d. dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą... 119. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos... 120. Šiuo konkrečiu atveju teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų,... 121. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje... 122. Pažymima, kad BK 22 str. 1 d. numatyta, jog pasikėsinimas padaryti... 123. Pažymima, kad tuo atveju, kai kėsinamasi nužudyti du ar daugiau asmenų... 124. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad G. C., važiuodamas... 125. L. Ž. nepataikė ir taip pasikėsino juos nužudyti. Šiuo konkrečiu atveju... 126. Kaip jau buvo minėta, G. C. kategoriškai neigė savo kaltę ir parodymų apie... 127. Nuosprendis yra keičiamas ir dėl G. C. nuteisimo pagal BK 22 str. 1 d., 129... 128. pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nužudė (ar pasikėsino nužudyti... 129. Dėl nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S. ir A. Š. apeliacinių skundų... 130. Nuteistieji V. B., M. B., I. D., D. S. ir A. Š. prašo nuosprendžio dalį,... 131. Į visus penkis apeliacinius skundus bus atsakyta kartu.... 132. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai... 133. Apeliantai M. B., V. B. ir A. Š. deklaratyviai skunde teigia, jog nuosprendis... 134. Apeliantas A. Š., ginčydamas liudytojo E. J. parodymus, kuriais... 135. Apeliantas D. S. nurodo nesutinka tik su V. B. parodymais, duotais ikiteisminio... 136. Nepagrįstai D. S. skunde teigia, kad jis ir visi kiti nuteistieji... 137. Apeliantai I. D. ir D. S. tvirtina, kad jie neturėjo pareigos pranešti apie... 138. Sutinkama su skundų teiginiu, kad nusikaltimas yra trunkamasis, tačiau... 139. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinusi anksčiau išdėstytas... 140. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių... 141. Pažymima, jog bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė,... 142. Teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į bendruosius bausmės... 143. Nors nuteistieji V. B., A. Š., I. D., D. S. ir M. B. padarė nesunkų... 144. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis bei visas BK 54 str. 2 d. nustatytas... 145. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, taip pat įvertinus tai, jog... 146. Nuteistajam G. C. pašalinus iš kaltinimo kvalifikuojančią aplinkybę,... 147. 9 mm kalibro pistoleto-kulkosvaidžio ir ne mažiau trylikos 9 mm kalibro LUGER... 148. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 149. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:... 150. Nuosprendžio dalį, kuria G. C. nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. už tai, kad... 151. Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies kvalifikuojantį požymį,... 152. Nuteistųjų M. B., V. B., I. D., D. S., A. Š. apeliacinius skundus atmesti.... 153. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....