Byla 2K-500/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant R. Bartulienei, dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų.

2Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų vienuolikai mėnesių. Bausmę paskirta atlikti kalėjime.

3Iš V. I. V. D. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, kuria nuteistojo V. I. apeliacinis skundas atmestas.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimą,

Nustatė

6V. I. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.00 val., B. A. gyvenamojo namo, esančio ,,duomenys neskelbtini“ kaime, virtuvėje, susinervinęs dėl B. A. ir V. D. pareikštų priekaištų dėl jo netinkamo elgesio su virtuvėje buvusiu šunimi, 14 kartų peiliu smogė V. D. į veidą, kaklą, krūtinę, rankas. V. D. nugriuvus ant grindų, V. I. virtuvėje paimtu kitu peiliu dar ne mažiau kaip keturis kartus smogė V. D. į kaklą ir krūtinę. V. I. nukentėjusiajai padarė daugybines durtines–pjautines žaizdas, nuo jų likus daugybiniams randams, buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiosios kūnas, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. V. D. V. I. nenužudė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes smogiant paskutinį kartą nulūžo peilio geležtė.

7Kasaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo išsamiai išnagrinėti bylą, pakeisti veikos kvalifikavimą, režimą, sumažinti bausmę ir priteistos neturtinės žalos dydį.

8Kasatorius nurodo, kad jis davė teisingus parodymus, kuriuos teismas ignoravo ir jo kaltę pagrindė vien tik nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Kasatorius prašo papildomai apklausti nukentėjusiąją ir liudytojus; paskirti papildomą ekspertų apžiūrą dėl nukentėjusiosios judesių apribojimų; užklausti Vėžaičių seniūniją dėl jo charakteristikos; užklausti, kodėl advokatas J. Stepanovas atsisakė dalyvauti Klaipėdos apygardos teisme; apklausti tyrėją R. Kazlauskienę dėl bylos fabrikavimo priežasčių. Kasatorius prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra II grupės invalidas, serga tuberkulioze, praeityje turėjęs sunkių galvos traumų, taip pat į tai, kad labai gailisi, rašydamas nukentėjusiajai laiškus, atsiprašė jos ir jos artimųjų, kad siekia susitaikymo.

9Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo jo parodymus, paaiškinimus, prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus (liudytojų laiškus) ir apskritai jo skundo nuodugniai neišnagrinėjo, todėl nepagrįstai paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies taikymo

12Nuteistojo prašymas pakeisti veikos kvalifikavimą (beje, nenurodo pagal kokį BK straipsnį) nepagrįstas, todėl netenkintinas.

13Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė, kad V. I. V. D. vienu peiliu smogė 14 kartų į veidą, kaklą, krūtinę, rankas, o kitu – dar ne mažiau kaip keturis kartus į kaklą bei krūtinę. Dėl ant nukentėjusiosios kūno likusių daugybinių randų, buvo nepataisomai subjaurotas jos kūnas, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat šis teismas nustatė, kad V. I. V. D. nenužudė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes smogiant paskutinį kartą nulūžo peilio geležtė.

14Iš dalies su nustatytomis aplinkybėmis sutinka ir nuteistasis, tik teigia, kad nužudyti nukentėjusiosios nenorėjo.

15Kvalifikuoti kasatoriaus veiką pagal padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai yra netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia. Tuo tarpu veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai V. I. veikoje yra įrodyti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. I. savo veikai pasirinko pavojingą, sunkiai kūną žalojantį įrankį – peilį, ir dar ne vieną, nukentėjusiajai sudavė daug stiprių smūgių (iš viso ne mažiau kaip 18, vieno peilio geležtė užlinko, kito – nulūžo), durtiniai pjautiniai sužalojimai lokalizavosi tokiose kūno vietose, kur yra gyvybiškai svarbūs vidaus organai ir stambiosios kraujagyslės, veika nutrūko tik dėl to, kad nulūžo antrojo peilio geležtė, kasatorius iš įvykio vietos pasišalino, palikdamas nukentėjusiąją, kuri gausiai kraujavo (ligoninėje konstatuota išreikšta mažakraujystė dėl nukraujavimo). Nukentėjusioji nemirė tik dėl to, kad jai laiku buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. Taigi šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad kasatorius, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, siekė konkretaus rezultato – atimti jai gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Taigi V. I. nusikalstamą veiką teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

16Nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstos šiais įrodymais: nukentėjusiosios, liudytojų B. A., E. J., J. V., iš dalies paties nuteistojo parodymais, kitais bylos duomenimis. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus motyvuotai paneigė, o ne ignoravo V. I. versiją, kad jis nukentėjusiosios nužudyti nenorėjo. Taigi teismas nuosprendyje pateikė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas dėl V. I. padarytos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės ir tyčios teisingumą, dar kartą įvertino įrodymus ir nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl minėta pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga.

17Patikrinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

18Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo jo parodymus, paaiškinimus, prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus (liudytojų laiškus) ir apskritai jo skundo nuodugniai neišnagrinėjo.

19Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis prašė prie bylos pridėti K. ir B. A. laiškus, tačiau teisėjų kolegija šį jo prašymą motyvuotai atmetė, nurodydama, kad laiškai yra asmeninio pobūdžio, juose nėra konkrečių duomenų, turinčių reikšmės bylai. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl pareikšto prašymo atitinka BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatas.

20Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir privalo tai padaryti, kai įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo atliktas neišsamiai (pvz., neištirtos esminės bylos aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Šis teismas motyvuotai atmetė nuteistojo prašymą atlikti įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus, teismo medicinos ekspertą bei kitus prašymus.

21Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Be to, kasatorius nenurodė, į kokius svarbius jo apeliacinio skundo argumentus nebuvo atsakyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skundo esminius argumentus išsamiai patikrino ir pateikė dėl jų motyvuotas išvadas.

22Kasatoriaus prašymai papildomai apklausti nukentėjusiąją ir liudytojus, paskirti papildomą ekspertizę, užklausti Vėžaičių seniūniją dėl jo charakteristikos ir kiti paliktini nenagrinėtais, nes tai yra apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

23Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

24Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 22 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 1 dalis – V. I. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

25Dėl paskirtos bausmės ir režimo

26Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tais atvejais, jeigu neteisingos bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija jau argumentavo, kad baudžiamasis įstatymas V. I. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai, teismas paskyrė bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas V. I. bausmę teismas įvertino tai, kad tiesiogine tyčia padarytas labai sunkus nusikaltimas, kad nenustatyta nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, taip pat kaltinamojo asmenybę, kad anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą padarė būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu ir per lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas V. I. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę, o kadangi naują nusikalstamą veiką padarė neatliktos bausmės laikotarpiu lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, todėl BK 64 straipsnio pagrindu pagrįstai buvo pridėta dalis neatliktos bausmės.

27Kasatoriaus nurodytų aplinkybių, kad jis yra II grupės invalidas, serga tuberkulioze, praeityje turėjęs sunkių galvos traumų, bylos duomenys nepatvirtina. Abiejų instancijų teismai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi – nenustatė, todėl kasatoriaus teiginys, kad jis nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindas sumažinti jam paskirtos bausmės dydį.

28BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teismas įvertino kasatoriaus asmenybę (teistas už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą už kvalifikuotą žmogaus nužudymą, šį nusikaltimą padarė būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu neatlikęs paskirtos bausmės per lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpį), padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą ir, nepažeisdamas BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatų, laisvės atėmimo bausmę V. I. pagrįstai paskyrė atlikti kalėjime. Taigi keisti V. I. bausmės atlikimo vietą nėra pagrindo.

29Dėl neturtinės žalos dydžio

30Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl V. I. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė tiek fizines, tiek dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą, taip pat atsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką ir nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai patenkino.

32Nuteistasis V. I. prašymo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį nepagrindžia jokiais argumentais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nukentėjusiajai priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Nuteistojo V. I. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu... 3. Iš V. I. V. D. priteista 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.... 4. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 6. V. I. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d., apie 20.00 val., B. A.... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo išsamiai išnagrinėti bylą,... 8. Kasatorius nurodo, kad jis davė teisingus parodymus, kuriuos teismas ignoravo... 9. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo jo... 10. Kasacinis skundas atmestinas.... 11. Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies taikymo... 12. Nuteistojo prašymas pakeisti veikos kvalifikavimą (beje, nenurodo pagal kokį... 13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų... 14. Iš dalies su nustatytomis aplinkybėmis sutinka ir nuteistasis, tik teigia,... 15. Kvalifikuoti kasatoriaus veiką pagal padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnio... 16. Nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstos šiais įrodymais:... 17. Patikrinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir... 18. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo... 19. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis prašė prie bylos pridėti K. ir... 20. Apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324... 21. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus teismas privalo išdėstyti... 22. Kasatoriaus prašymai papildomai apklausti nukentėjusiąją ir liudytojus,... 23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje... 24. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas –... 25. Dėl paskirtos bausmės ir režimo... 26. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę... 27. Kasatoriaus nurodytų aplinkybių, kad jis yra II grupės invalidas, serga... 28. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji... 29. Dėl neturtinės žalos dydžio... 30. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl V. I. nusikalstamų veiksmų... 32. Nuteistasis V. I. prašymo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 34. Nuteistojo V. I. kasacinį skundą atmesti....