Byla 2-1543/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, civilinėje byloje Nr. 2-292-230/2008 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovams V. M. , Ž. K. , A. P. K. , tretieji asmenys Kauno 20-ojo notarų biuro notarė R. V. , Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno 1-ojo notarų biuro notarė R. L. , V. (S.) M., dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas E. S. 2009 m. balandžio 16 d. ir 2009 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas (t. 2, b. l. 190, t. 3, b. l. 77) išdėstyti Kauno apygardos teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo (t. 2, b. l. 117-121), kuriuo iš ieškovo atsakovui V. M. priteista 2 500 Lt, atsakovams Ž. K. ir A. P. K. – 2 350 Lt atstovavimo išlaidų, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties (t. 3, b. l. 59-66), kuria iš ieškovo atsakovui V. M. priteista 1 000 Lt, atsakovams Ž. K. ir A. P. K. – 500 Lt atstovavimo išlaidų, vykdymą, nustatant, kad ieškovas sumokės atsakovui V. M. priteistas 3 500 Lt dydžio atstovavimo išlaidas per 35 mėnesius po 100 Lt, o atsakovams Ž. K. ir A. P. K. priteistas 2 850 Lt atstovavimo išlaidas - 29 mėnesiams po 100 Lt (paskutinį mėnesį mokant 50 Lt). Nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki: jis yra invalidas, gauna 1 026,52 Lt netekto darbingumo pensiją, jokio turto neturi, sąskaitoje tėra vos 126,52 Lt, todėl galėtų atsakovams bendrai mokėti po 200 Lt kas mėnesį. 2009 m. rugsėjo 9 d. ieškovas pervedė į antstolės sąskaitą 600 Lt (t. 3, b. l. 89).

4Kauno apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 30 nutartimi ieškovo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas (CPK 284 str. 1 d.) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtinais atvejais. Vertinant tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas turėtų būti išimtis, skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, o vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesinį institutą. Ieškovo pateikti duomenys, kad jis neturi nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 191), neturi transporto priemonių (t. 2, b .l. 192), gauna 1026,52 Lt pensiją (t. 2, b. l. 194) nepatvirtina išimtinai blogos skolininko turtinės padėties. Be to, pateikti rašytiniai įrodymai nėra pakankami visapusiškai įvertinti skolininko turtinę padėtį. AB banko Swedbanko pažyma patvirtina, kad ieškovas sąskaitoje turi tik 126,52 Lt (t. 2, b. l. 193), tačiau jis gali turėti indėlių ir kituose bankuose. Ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovas gyvena santuokoje, todėl turėtų būti vertinamos ir sutuoktinės pajamos bei jos vardu, tačiau bendrąja jungtine nuosavybe, turimas ir valdomas turtas. Atsižvelgiant į tai skolininko padėtis nevertintina, kaip išimtinai bloga, juo labiau kad ieškovas net samdo advokatą.

5Išieškotojo V. M. turtinė padėtis pagal jo pateiktus duomenis vertintina kaip sunkesnė, nei ieškovo, kadangi jis nekilnojamojo turto neturi, yra invalidas ir gauna tik 634,72 Lt pensiją. Atsakovai Ž. K. ir A.P. K. nepateikė turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, tačiau paaiškino, kad atsakovė Ž. K. dirba 0,5 etato ir gauna apie 400 Lt, turi du nepilnamečius vaikus, vyro individuali įmonė jokių pajamų neduoda, o dėl šios priežasties A.P. K. negali kreiptis net į darbo biržą. Nors šie paaiškinimai nepatvirtinti rašytiniais įrodymais, tačiau laikytini tikėtinais. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai Ž. K. ir A.P. K. dėl ieškovo iškelto ieškinio, kuriuo buvo ginčijamos jų nuosavybės teisės į namą, negali naudotis šiuo turtu nuo įgijimo momento, t. y. nuo 2006 m. gegužės 26 d., kas neabejotinai sunkina šių atsakovų turtinę padėtį, kadangi jie priversti nuomotis kitą būstą ir dėl to turėti papildomų išlaidų (atsakovės paaiškinimu šiuo metu tai sudaro apie 800 Lt per mėnesį). Kadangi ginčo valdos savininkai yra šie atsakovai, jie privalo ir faktiškai moka žemės nuomos mokestį, nors valdoje ir negali gyventi, ką patvirtino mokėjimo nurodymų nuorašai ir žemės nuomos mokesčio deklaracijos.

6Byla pagal ieškovo ieškinį buvo iškelta 2007 m. balandžio 27 d. (t. 1, b. l. 3-8), ieškinio nepagrįstumas nustatytas pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų. Bylinėjimosi išlaidas atsakovai patyrė dėl nepagrįstų ieškovo veiksmų. Suteikus prioritetą ieškovo interesams bus nepagrįstai suvaržytos bylą laimėjusios šalies teisės ir neproporcingai pažeisti teisėti jų lūkesčiai ir interesai. Ieškovas nuo 2008 m. spalio 6 d. priimto teismo sprendimo žinodamas, kad ieškinys yra atmestas, galėjo kaupti lėšas būsimam sprendimo vykdymui. Ieškovo geranoriškumo nerodo ir 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo vykdymui sumokėta 600 Lt suma, kadangi jis tai padarė tik tuomet, kai buvo paskirtas klausimo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nagrinėjimas, nors tai galėjo padaryti iš karto po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 30 d. nutarties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad išdėsčius sprendimo vykdymą po 100 Lt kas mėnesį vos ne 3 metų laikotarpiu (atitinkamai 35 ir 29 mėnesiams), taip pat vertinant ilgą bylinėjimosi laiką, būtų visiškai sumenkintas sprendimas ir pamintas teisingumas.

7Ieškovas E. S. atskiruoju skundu (t. 3, b. l. 100-104) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, remdamasis šiais motyvais:

81. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vien įprastai bloga materialinė padėtis nesudaro pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, bet ieškovo materialinė padėtis ne įprastai prasta, o tragiška: jis yra invalidas, gauna 1 026 Lt/mėn. invalidumo pensiją, neturi nekilnojamojo turto, įskaitant gyvenamojo būsto. Atsakovo V. M. , kuris irgi yra invalidas, mėnesio pajamos - 634,72 Lt, neturi jokio nekilnojamojo turto, turtinė padėtis negalėjo būti vertinama kaip sunkesnė už ieškovo, nes pastarasis, pardavęs ginčo namą, gavo 150 000 Lt.

92. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles:

10a) pirmosios instancijos teismas elgėsi nekorektiškai advokato samdymą prilygindamas įrodymui apie gerą ieškovo turtinę padėtį. Teisę turėti atstovą byloje dalyvaujančiam asmeniui numato tiek Advokatūros įstatymas, tiek CPK, tiek Konstitucija ir ji nėra vien turtingųjų privilegija. Jeigu teisėjų kolegija manytų priešingai, apeliantas akcentuoja, kad advokatus samdė ir atsakovai, vadinasi, jų turtinė padėtis taip pat yra gera. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis nėra apmokėjęs savo advokato pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose;

11b) pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovas gali turėti indėlių kituose bankuose, ieškovo sutuoktinė gali turėti turto ar pajamų, kurios laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. nutartyje teismas rėmėsi prielaidomis, prieš tai nepasiūlęs ieškovui surinkti ir pateikti papildomų įrodymų, kurie išsklaidytų teismo abejones (CPK 177 str. 1 d., 179 str.1 d.). Apeliantas pateikia VĮ Registrų centras 2009 m. spalio 7 d. pažymas, kad nei jis, nei jo sutuoktinė neturi nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų; VSDFV 2009 m. spalio 7 d. pažymą, kad apelianto sutuoktinė gauna tik 477,37 Lt per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją;

12c) nors atsakovai K. nepateikė jų turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, teismas laikė tikėtinais atsakovų paaiškinimus, kad jie negali naudotis ginčo objektu ir yra priversti būstą nuomotis, kad atsakovo A. P. K. įmonė neveikia. Atsakovai K. nepateikė nuomos sutarties, o procesiniuose dokumentuose prašo siųsti korespondenciją ne kokiu nors nuomojamos gyvenamosios vietos adresu, bet adresu, kur gyvena atsakovės Ž. K. motina. Tuo pačiu adresu yra registruota A. P. K. įmonė, skelbiamas stacionarus įmonės telefono numeris internetinėje telefonų knygoje priskirtas Ž. K. motinai. Be to, neaišku, kodėl atsakovai K. nesinaudoja ta namo ir ūkinio pastato dalimi, kurios raktus jiems perdavė pardavėjas V. M. . Tik pažymas iš VSDFV, VĮ Registrų centro, VĮ „Regitra“ laiko tinkamais įrodymais, galinčiais įrodyti atitinkamai atsakovų pajamas, jų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones (CPK 177 str. 2-3 d.). Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė įrodymus apie atsakovų turimą nekilnojamą turtą (šiais metais įsigytus 2 žemės sklypus) ir 5 jų vardu registruotas transporto priemones.

133. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovų paaiškinimais, kurie neparemti įrodymais, ir, atvirkščiai, nepagrįstai nesivadovavo ieškovo atstovo paaiškinimais, kurie yra paremti oficialiais rašytiniais įrodymais, apeliantas teikia papildomus įrodymus ir prašo apeliacinės instancijos teismo juos priimti (CPK 314 str).

144. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad apeliantas neteisėtai naudojasi patalpomis, nes šią bylą nagrinėja Kauno miesto apylinkės teismas (civilinės bylos Nr. 2-964-454/ 2009).

15Atsakovai Ž. K. ir A. P. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 132-134) skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Su atsiliepimu atsakovai prideda įmonės metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2008 m. ir pažymą, kad įmonės pelnas 2009 m. sudarė 3 410 Lt. Vidutinės įmonės pajamos per mėnesį tėra 400 Lt, įmonėje dirbanti atsakovė gauna 400 Lt darbo užmokestį, išlaiko du nepilnamečius vaikus, atsakovas – vieną. Apelianto atstovo advokato D. V. veiksmus, sudarant lombardo sutartį su A. P. K. įmone, laiko nesuderinamais su advokatui keliamais etikos reikalavimais. Dėl sunkios įmonės finansinės padėties ir 2 m. užsitęsusio bylinėjimosi su ieškovu pagal akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ginčijant sandorius, sustabdytos bylos pagal atsakovų ieškinį ieškovui dėl iškeldinimo iš ginčo namo atsakovai priversti skolintis pinigų, kad galėtų išsinuomoti gyvenamąjį būstą, sumokėti mokesčius už nekilnojamąjį turtą, kuriuo ir toliau neteisėtai naudojasi ieškovas, o du žemės sklypus įsigijo iš sukauptų santaupų, pardavę atsakovo motinos dovaną. Neigia, kad atsakovų šeima gyvena atsakovės Ž. K. motinai priklausančiame bute, nes butas per mažas 5-ių asmenų šeimai. Juridinių asmenų registro duomenys apie A. P. K. įmonės vardu registruotą telefono numerį pasenę. Atsakovų manymu, jie neturi pareigos pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-594/2006) pabrėžė, kad teismo sprendimas atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunkti skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių įvykdyti sprendimą labai sunku. Teismas, priimdamas nutartį dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiu bus užtikrintas sprendimo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tikina, jog ieškovo turtinė padėtis nėra nei prasta, nei juo labiau tragiška. Ieškovas gauna nemažą invalidumo pensiją – 1 026,52 Lt per mėnesį. Netgi priverstinai vykdant teismo sprendimą iš ieškovo pajamų būtų atskaičiuojama tik po 300 Lt {(20 % x 800 Lt) + (70 % x [1 026,52 Lt – 800 Lt]} per mėnesį, o ieškovas prašo šią sumą sumažinti 1/3 iki 200 Lt. Atsakovų žiniomis, ieškovas turėjo kelis butus, vėliau juos pardavė; ieškovas važinėja prabangiu automobiliu, nuo 2009 m. rudens ieškovo sutuoktinei pradėta mokėti senatvės pensija.

16Atsakovas V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 151-152) su skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Anot atsakovo, ieškovui atstovavo advokatas, todėl jis privalėjo išaiškinti klientui teisines perspektyvas, o ieškovas, kaip bylos iniciatorius, - įvertinti riziką ir prisiimti su tuo susijusią atsakomybę, t. y. iš anksto atidėti dalį lėšų, iš kurių vėliau galėtų sumokėti atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Tas pats pasakytina ir apie įrodymų rinkimą. Įrodymus apie savo sunkią materialinę padėtį ieškovas turėjo pateikti su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo be atskiro teismo prašymo. Pabrėžia, jog jis honorarą advokatui turėjo sumokėti ir sumokėjo iš karto, nors atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė lyginant su ieškovu: atsakovas yra invalidas, nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. bedarbis, gauna 634,72 Lt netekto darbingumo pensiją; už prieš 3 metus parduotą namą gautus pinigus išleido pragyvenimui.

17Atskirasis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

19Absoliučių apskųstos nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

20Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, nustatydamas, ar egzistuoja aplinkybės, kurios reikšmingos sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, nors pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles. Įrodinėjimo proceso pažeidimus eliminuoja apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nurodydamas prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą netenkinimo motyvus.

21CPK 284 straipsnio 1 dalis sako, kad teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti arba pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Iš minėtos normos galima daryti išvadas, kad pakeisti sprendimo vykdymo tvarką yra teismo teisė, o ne pareiga; kad ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę nustatymą; kad sprendžiant sprendimo vykdymo pakeitimo klausimus reikia įvertinti abiejų šalių turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, kurias sąlygoja konkrečios bylos specifika.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m. lapkričio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-1113/2001) išaiškino, kad galima atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis; kai susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių būtų labai sunku įvykdyti sprendimą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovas neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vienintelis jo pajamų šaltinis - 1 026 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensija. Ieškovas gyvena susituokęs, tad santuokos metu įgytas turtas ir pajamos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str.). Ieškovo sutuoktinė taip pat savo vardu neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, gauna 477,37 Lt dydžio per mėnesį netekto darbingumo pensiją. Duomenų, ar ieškovo sutuoktinė turi savo vardu registruotų transporto priemonių, ar jai nuo 2009 m. rudens buvo pradėta mokėti senatvės pensija, ar ieškovas (jo sutuoktinė) turi santaupų kredito įstaigose, byloje nėra. Pažymėtina, kad įrodinėjant procesinio teisinio pobūdžio juridinius faktus [...] įrodymus turi pateikti šalis, pareiškusi teismui atitinkamą prašymą (pvz., CPK 284 str. 1-2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 10 p.). Be to, pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį teismas gali, o ne privalo pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti papildomus įrodymus, jei esamų įrodymų neužtenka. Ieškovas pateikė ribotą, nevisapusišką informaciją apie savo turtinę padėtį. Iš jos matyti, kad ieškovas gauna pensiją, didesnę už minimalią mėnesinę algą (800 Lt) ir didesnę negu vidutinė bet kurios rūšies valstybinio socialinio draudimo pensija, kurios dydžiai 2009 m. svyruoja nuo 355 Lt iki 934 Lt (http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3160404&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=5689&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=). Ieškovas neturi asmenų, kuriuos pagal įstatymą ar sutartį privalėtų išlaikyti, neturi specialių poreikių, kurie būtų nebūdingi kitiems panašaus amžiaus, sveikatos būklės asmenimis. Tokiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis yra ypač sudėtinga dėl menkų pajamų ar didelių išlaidų. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad po galutinės ir neskundžiamos kasacinio teismo nutarties būtų susiklosčiusios ekstraordinarinės aplinkybės, kai ieškovas neteko gyvenamojo ploto, dėl ko jam šiuo metu būtų pernelyg komplikuota įvykdyti teismo sprendimą. Nors, kaip minėta, ieškovas nei jo sutuoktinė neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto, ieškovas, kaip ir anksčiau, taip ir dabar gyvena ginčo name nemokėdamas atsakovams Ž. K. ir A. P. K. už naudojimąsi jų turtu. Vadinasi, teisiškai išsprendus bylą dėl sandorių nuginčijimo, faktinė situacija nedaug tepasikeitė ir ieškovas kol kas nepatyrė papildomų (gyvenamojo ploto nuomos) išlaidų.

23Atsakovų turtinė padėtis žymiai nesiskiria nuo ieškovo. Atsakovai Ž. K. ir A. P. K. kas mėnesį gauna kintamo dydžio pajamas iš individualios įmonės veiklos ir minimalią algą, sumažintą pusiau dėl 0,5 etato, turi nekilnojamo turto ir transporto priemonių, bet taip pat turi išlaikytinių, kuriuos privalo išlaikyti pagal įstatymą (CK 3.192 str.), ir negali naudotis įsigytu ginčo namu. Nepriklausomai nuo to, kur gyvena atsakovų K. šeima, t. y. nuomos ar panaudos pagrindais pas svetimus ar artimus žmones, situacija, kai savininkai dėl trečiųjų asmenų (ieškovo) veiksmų negali gyventi nuosavybės teise turimame name, yra nenormali.

24Atsakovas V. M. , kaip ir ieškovas, yra invalidas, gauna 634,72 Lt netekto darbingumo pensiją, nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nebedirba. Ta aplinkybė, kad V. M. už parduotą ginčo namą prieš 3 m. gavo 150 000 Lt, ad hoc nėra teisiškai reikšminga, nes pardavėjas neprivalėjo ir negalėjo iš anksto žinoti, jog ieškovas ginčys sandorius, bei ruoštis bylinėjimuisi, pvz., deponuoti atitinkamą pinigų sumą tuo tikslu, kad vėliau galėtų ją išleisti bylinėjimuisi ir savotiškai kurį laiką finansuoti ieškovą.

25Kitos šiuo atveju svarbios aplinkybės susijusios su skolininko statusu civilinėje byloje, ginčo trukme ir išlaidų pobūdžiu. Skolininkas yra ieškovas, t. y. asmuo, kuris kreipėsi į teismą. Skirtingai nuo atsakovų, kurie be jų valios traukiami dalyvauti byloje, ieškovas gali pasirinkti reikšti ieškinį ar ne. Ieškovas nusprendė kreiptis į teismą, todėl jis turėjo įvertinti teisines bylinėjimosi perspektyvas ir savo finansines galimybes, jei teigiamos bylinėjimosi perspektyvos nepasitvirtintų. Bylinėjimasis abiejų instancijų teismuose ir kasaciniame teisme užtruko daugiau kaip 2 metus. Ieškinys ir ieškovo apeliacinis bei kasacinis skundai buvo atmesti, todėl iš ieškovo atsakovų naudai priteistos išlaidos, kurias atsakovai sumokėjo advokatams (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Tai įprastos kiekvienos civilinės bylos, kurioje dalyvaujantis byloje asmuo kreipiasi teisines pagalbos, išlaidos, t. y. jų rūšį galima numatyti a priori, nors a priori neaiškus tikslus išlaidų dydis.

26Esant tokiai situacijai, darytina išvada, kad bylos šalių materialinė padėtis apylygė. Kadangi išlaidų atsiradimą įtakojo ta šalis, kuri ir privalo jas kompensuoti priešingai šaliai, net priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju iš ieškovo pajamų nebūtų išskaičiuota ženkliai daugiau, nei kad jis prašo išdėstyti sprendimo vykdymą (po 300 Lt vietoj 200 Lt - CPK 736 str.), bet dėl išdėstymo sprendimo vykdymas užsitęstų dar apie 2-3 m., manytina, jog sprendimo vykdymo dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymas apelianto nurodytu būdu pažeistų teisėtus išieškotojų lūkesčius.

27Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad naudojimasis savo teisėmis (kaip antai advokato samdymas) per se nerodo geros advokatą samdančio asmens turtinės padėties; taip pat kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies yra paremta prielaidomis, nors ji turi būti grindžiama tik įrodymais, kurie patvirtina ar paneigia tam tikrus faktus. Tačiau padaryti įrodinėjimo pažeidimai nesudaro pagrindo priimti priešingą nutartį, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl skundas atmetamas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.