Byla e2-875-1004/2018
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas, sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei, dalyvaujant atsakovei D. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Šiaulių universitetas atstovui vyr. juristui S. V., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pietinis būstas“ atstovui advokatui H. O., nedalyvaujant ieškovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei D. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Pietinis būstas“ ir VšĮ Šiaulių universitetas, dėl išmokėtų sumų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas ADB „Gjensidige“ (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. AAS „Gjensidige Baltic“ teisių perėmėjas) ieškiniu (b.l. 1-2) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 555,04 Eur piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2014-05-25 iš atsakovei D. K. priklausančio buto, esančio ( - ), buvo užlietas ieškovo draudėjo butas, esantis ( - ). Kadangi aplietas turtas buvo draustas įmonių turto draudimu, ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 554,04 Eur draudimo išmoką. Aplinkybę, jog apliejimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto įrodo draudėjo pranešimas apie įvykį, sunaikinto, sugadinto turto apžiūros aktas ir tai, jog atsakovės butas yra aukštu aukščiau draudėjo buto. Nurodė, jog atsakydama į ieškovo pretenziją, atsakovė pripažino, jog yra atsakinga dėl apliejimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas įgijo teisę regreso tvarka išreikalauti išmokėtų sumų iš atsakovės.

6Ieškovas teikdamas papildomus įrodymus (b.l. 24-27,59-62) nurodė, jog UAB „Šiaulių namų valda“ 2014-06-04 rašte Nr. 91 nurodyta, kad patalpos, esančios ( - ), buvo apipiltos ( - ), bute trūkus šalto vandens stovo atsišakojimo į butą sriegiui, kuris yra atsakovės buto atsakomybės ribose. Avarija buvo užregistruota įmonės gedimų registracijos žurnale Nr. 452. Papildė, jog namą, esantį ( - ), prižiūri bei 2014-05-25 įvykusį įvykį lokalizavo UAB „Šiaulių namų valda“ (2014-06-04 raštas Nr. 91). Į ieškinio 554,04 Eur sumą nebuvo įtraukta žala dėl pastato, esančio ( - ), bendro pastato kanalizacijos tinklų užsikimšimo 2014 m. gegužės 8 d. ir 18 d.

7Ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, ieškinio reikalavimus palaikė, juos prašė tenkinti visa apimtimi. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius paaiškinimus bei nenorėdamas didinti bylinėjimosi išlaidų ieškovas į teismo posėdį atstovo nesiuntė. Gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta ieškovo atstovui nedalyvaujant.

8Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 21), kuriuo su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko. Manė, jog ieškinys yra tikslintinas arba atmestinas, nes jos butas yra trečiame aukšte, o nukentėjęs butas yra pirmame aukšte, todėl labai mažai tikėtina, kad tokią žalą galėjo patirti pirmo aukšto butas, turint omenyje, kad antro aukšto butas nukentėjo labai mažai. Sutiko, kad bute trūko šalto vandens stovo atšakojimo iki skaitliuko sriegis (bendro naudojimo įrenginys). Nurodė, jog apžiūros aktas surašytas jai nedalyvaujant, nepateikti buvo apžiūrą atlikusių asmenų kvalifikacijos dokumentai. Taip pat sąmata nėra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti, nes prieš tai nukentėjusiame bute buvo fiksuota kanalizacijos avarija, kuri padarė ženklių nuostolių ir jokie remonto darbai nebuvo atliekami.

9Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Nurodė, kad nakties metu jos asmeninio buto trečiajame aukšte virtuvėje trūko bendro stovo, kuriuo naudojasi visas namas, mova (sriegis) atsišakojime į jos butą. Tai išgirdusi namo rūsyje ieškojo sklendžių, kad užsukti vandenį, tačiau negalėjo patekti į patalpas prie sklendžių. Paaiškino, jog skambino komendantei, avarinei tarnybai ir praėjo gera valanda, kol vanduo UAB „Šiaulių namų valdos“ darbuotojų buvo užsuktas. Nurodė, jog sėmė vandenį, kad kuo mažiau žalos būtų padaryta. Pažymėjo, jog galėjo užsukti savo buto sklendes, tačiau šiuo atveju reikėjo užsukti bendro stovo sklendes. Gavo laišką iš draudimo bendrovės, kad dėl minimo įvykio buvo aplietos pirmo aukšto patalpos ir prašoma grąžinti bendrovės išmokėtas išmokas. Bendradarbiavo su draudimo bendrove, atrašė kelis kartus, kad ne jos kaltė, tačiau vis tik yra įskaudinta, nes po kelių metu gavo iš teismo draudimo bendrovės procesinius dokumentus. Su universitetu taip pat bendradarbiavo, jam rašė, tarėsi dėl rakto nuo rūsio, kad nepasikartotų panaši situacija. Vamzdį sutvarkė po mėnesio savo lėšomis, keitė vamzdžio dalį, nors tai buvo bendras stovas. Taip pat nurodė, jog prieš savaitę iki minimo įvykio bute pirmame aukšte buvo įvykusios dvi kanalizacijos tinklų avarijos. Nesupranta, kaip gali būti aplieti visi pirmo aukšto buto keturi kambariai. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės prašė vadovautis anksčiau duotas paaiškinimais ir argumentais.

10Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Šiaulių universitetas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 56-57), kuriuo sprendimą dėl ieškovo pateikto ieškinio prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad universitetas patikėjimo teise valdo dalį pastato – bendrabučio, ( - ). Dėl ieškovo ieškinyje minimos įvykusios avarijos, kurios metu buvo užlietas butas, esantis ( - ), skundų ar pretenzijų trečiasis asmuo nėra gavęs. Pažymėjo, jog antrame aukšte tarp minimų butų, patikėjimo teise valdomų butų universitetas neturi.

11Trečiojo asmens VšĮ „Šiaulių universitetas“ atstovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, jog nebuvo draudimo kompanijos bendradarbiavimo, aiškinimosi, universiteto atstovo kvietimo į įvykio vietą. Tuo metu rūsyje buvo ir universiteto menininkų dirbtuvės, todėl durys prie bendrų stovų buvo rakinamos. Nurodė, jog UAB „Šiaulių namų valda“ atvyko ir užsuko vandenį. Pažymėjo, jog avarija įvyko namo privatizuotoje dalyje ir pastato vandens stovai yra bendri. Nesutiko su sąmatoje nurodyta patalpų dažymo forma, skaičiavimais darbo užmokesčio sąmatoje ir k.t. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės prašė vadovautis anksčiau duotas paaiškinimais ir argumentais.

12Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Pietinis būstas“ (buv. UAB „Šiaulių namų valda“ (b.l. 34-40,41-45)) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip neįrodytą. Taip pat pažymėjo, jog ieškinys neturi būti tenkinamas, nes ieškovas nepakeitė atsakovo, o pagal susiklosčiusią teismų praktiką atsakovė, kaip buto savininkė, šiuo konkrečiu atveju neturi pareigos atlyginti ieškovui patirtų išlaidų dėl draudimo išmokos. Nėra ir civilinės atsakomybės sąlygų, kad atsakovė būtų atsakinga dėl minimo įvykio. Teismo prašė iš ieškovo priteisti patirtas atstovavimo išlaidas.

13Ieškinys atmestinas.

14Byloje nėra ginčo, jog butas, esantis ( - ), asmeninės nuosavybės teise priklauso D. K.. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2014-05-25 iš ( - ), esančių patalpų buvo aplietos vandeniu žemiau esančios, ( - ) priklausančios patalpos, ( - ), apdraustos ieškovo (b.l. 5-6). Įvykio metu buvo aplietos trečiojo asmens ( - ) kabineto lubos ir sienos (b.l. 7). Ieškovas, vadovaudamasis lokaline sąmata, trečiajam asmeniui ( - ) kabinetui išmokėjo 1913,00 Lt (554,04 Eur) draudimo išmoką (b.l. 8-9,12-15,27).

152014-06-04 rašte Nr. 91 UAB „Šiaulių namų valda“ nurodė, 2014 m. gegužės 25 d. ( - ), patalpos buvo apipiltos ( - ), bute trūkus šalto vandens stovo atsišakojimo į butą sriegiui, kas užfiksuota įmonės gedimų registracijos žurnale Nr. ( - ) (b.l. 14). Iš atsakovės susirašinėjimo su ieškovu ir trečiuoju asmeniu Šiaulių universitetu medžiagos, UAB „Šiaulių namų valda“ rašto Nr. 91, nustatyta, kad sriegis atitrūko prieš uždaromąjį čiaupą ir vandens apskaitos skaitiklį, ir buvo neįmanoma nutraukti šalto vandens tekėjimo (b.l. 14,62,65). Analogiška informacija kaip ir rašte Nr. 91, pateikta ir UAB „Šiaulių namų valda“ 2014-05-27 rašte Nr. 82 Šiaulių universitetui (b.l. 75). Ieškovas 2017-05-24 ir 2017-08-08 rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, o užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo, trūkęs sriegis yra atsakovės buto atsakomybės ribose (b.l. 24-25). 2014-05-26 trečiojo asmens ( - ) kabineto pranešime ieškovui apie įvykį nurodyta, jog: „trūkus vandentiekio vamzdžiui trečio aukšto bute aplietos odontologinio kabineto patalpos – lubos ir sienos, atšokęs dažų sluoksnis, sudrėkusi elektros instaliacija, lempos jungtukai ir kt., <...>neveikia koridoriaus elektros apšvietimas po apliejimo (b.l. 13).

16I. Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje

172017 m. gruodžio 13 d. teismo nutartimi (b.l. 101) ieškovui buvo pasiūlyta iki teismo posėdžio pradžios raštu pateikti nuomonę apie atsakovės pakeitimą tinkamu atsakovu, tačiau iki 2018 m. vasario 6 d. ieškovas tokia teise nepasinaudojo.

18Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 str. 1 d. numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Taigi įstatymas nustato teismo teisę vienos iš šalių prašymu pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, bet ne pareigą savo iniciatyva keisti proceso šalis. Kaip jau minėta, ieškovas prašymo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu šioje civilinėje byloje nepateikė, todėl teismas netaiko CPK 45 str. nuostatų. Pažymėtina, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, byloje iškilus klausimui dėl šalies tinkamumo, teismas privalo ieškovui išaiškinti teisę pakeisti netinkamą šalį tinkama, tačiau teismas negali, nesant šalies prašymo, pats pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu, nes tik šalys gali disponuoti savo procesinėmis teisėmis.

19Ieškovui atsisakius keisti atsakovą tinkamu, ieškinys atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Taip pat pažymėtina, kad teismas priimdamas šį sprendimą vertina ir kitus šalių įrodymus dėl ginčo esmės.

20II. Dėl ginčo esmės

21Rašytiniame prašyme ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visa apimtimi. Ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose teigė, jog dėl patirtų nuostolių yra atsakingas buto savininkas, kurio veikos neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, neužtikrino, kad jam priklausantys santechnikos prietaisai būtų tvarkingi.

22Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, jog jos bute trūko šalto vandens stovo sriegis atšakojime iki jos buto. Vandens stovas yra bendro naudojimo įrenginys, todėl jai nepavyko užsukti vandens ir tokiu būdu išvengti žalos padarymo, nes raktai nuo rūsio durų, kur yra stovų užsukimai, buvo gauti tik beveik po valandos nuo avarijos pradžios. Atsakovė ėmėsi priemonių, kad padaryta žala būtų mažesnė. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis civilinio proceso dispozytivumo ir rungtyniškumo principais, kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kurias teigia esant, t. y. ieškovas turi įrodyti, kad dėl įvykusios avarijos yra buto Nr. ( - ) savininkės asmeninė atsakomybė, o atsakovė – kad trūkusi vandens stovo dalis yra bendrojo naudojimo objektas.

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009 nurodyta, jog tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.246–6.249 str.). Pagal CK 4.82 str., reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 d. nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 7 d.). Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 15 d. nustatyta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) ir vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 p. numato, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Reglamento 6.9 p. pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymu Nr. D1-895 (2012-06-27 įsakymo D1-549 redakcija), nuostatomis, numatančiomis, kad bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms priskiriama vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), todėl vadovaujantis nurodyta nuostata defektinė vamzdyno dalis yra priskirtina namo bendrojo naudojimo objektams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).

24Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl aukščiau įvykusios šalto vandens avarijos, buvo užlietos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos pirmame aukšte ir padaryta žala sienoms ir luboms, ką patvirtino liudytojas ekspertas A. Ž., atmesdamas prielaidas dėl galimų anksčiau įvykusių kanalizacijos avarijų (b.l. 47) trečiojo asmens patalpose. (Ginčo dalis dėl pačios sąmatos ir joje nurodytų darbų vertinimo ir k.t. klausimų teisiškai nėra reikšminga). UAB „Šiaulių namų valda“ rašte Nr. 91 nurodyta, jog patalpos apipiltos trūkus šalto vandens stovo atsišakojimo į atsakovės butą sriegiui. Analogiška informacija, kaip ir rašte Nr. 91, patvirtinta UAB „Šiaulių namų valda“ 2014-05-27 rašte Nr. 82 Šiaulių universitetui. Tarp šalių nėra ginčo, kad įvykis įvyko atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiose patalpose, trūkus šalto vandens stovo sriegiui, esančiam prieš ventilį. Duomenų, jog vandens nuotekis būtų įvykęs už šalto vandens ventilio, per kurį vanduo tiekiamas į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas ir kuriuo šis tiekimas, esant reikalui, gali būti nutraukiamas, byloje nenustatyta.

25Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žalą sukėlęs užliejimas įvyko ne dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto. Toks faktinių aplinkybių vertinimas nurodomas ir aktualioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).

26CK 6.263 str. numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Kasacinės instancijos teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 str. gali būti ne tik objekto savininkas, bet jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).

27Pagal CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). CK 4.83 str. 3 d. numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 str. nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d. išvardinta, kas yra laikoma bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tiek pagrindinės pastato konstrukcijos, tokios kaip stogas, tiek ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos, tokios kaip vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, yra pastato bendrojo naudojimo objektai (Įstatymo 2 str. 15 d. 1-2 p.). Vamzdyno dalis, kurioje dėl trūkusio sriegio įvyko avarija yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, kurio priežiūra pagal CK 4.84 str. 1 d. yra pavesta administratoriui. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog namą, esantį ( - ), administravo trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Pietinis būstas“ (buv. UAB „Šiaulių namų valda“.

28Sutiktina su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pozicija, jog ieškovo ieškinys atsakovei yra neįrodytas nenustačius atsakovės kaltės, kaip neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėto neveikimo) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėto veikimo), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CPK 178,185 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti 554,04 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės D. K. yra nepagrįstas ir pareikštas ne tam atsakovui, todėl atmestinas (CK 4.84 str., 6.249 str., 6.266 str., CPK 45 str.).

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29Trečiojo asmens atstovas prašė priteisti 300,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias susipažįstant su bylos medžiaga, pasirengiant teismo posėdžiui ir dalyvaujant teismo posėdžiuose. Prašė atsižvelgti į bylos sudėtingumą, specialių žinių būtinumą ir tai, kad UAB „Pietinis būstas“ į bylą įtrauktas ieškovo prašymu.

30Pažymėtina, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išplaukia iš CPK 47 str. 2 d. nuostatos, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas. Išimtys, t. y. tos teisės, kurių neturi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra nurodytos CPK 47 str. 2 d., kurioje nėra nurodyta, jog šie asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, to nenumato ir bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios taisyklės (CPK 79-100 str.). Lietuvos apeliacinio teismo ir Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-751/2011). Ieškovo ieškinys buvo atmestas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Pietinis būstas“ palaikė atsakovės poziciją byloje, į bylą įtrauktas ieškovo prašymu, todėl jam ieškovas privalo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

31Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą priteisimo iš ieškovo, turi būti pateikti šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo.

32Trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į minimų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.17-8.19 p. nurodyto dydžius, 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdžio laiko trukmę (iki 1 val.), taip pat į byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteistina 225,08 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (sumažinant dėl teismo posėdžio metu trečiojo asmens patirtų išlaidų dalį nuo 160,00 Eur iki 85,08 Eur, kuris atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, skaičiuojamą pagal maksimalų atstovo valandos atlygį).

33Atmetus ieškovo ieškinį dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas 6,42 Eur sumos bylinėjimosi išlaidas valstybei privalo atlyginti ieškovas, todėl šių išlaidų suma valstybei priteistina iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.).

34Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,

Nutarė

35ieškinį atmesti.

36Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, į.k. ( - ), 225,08 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Pietinis būstas“, į.k. ( - ).

37Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, į.k. ( - ), 6,42 Eur (šešis eurus keturiasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

38Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas ADB „Gjensidige“ (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. AAS „Gjensidige... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2014-05-25 iš atsakovei D. K. priklausančio buto,... 6. Ieškovas teikdamas papildomus įrodymus (b.l. 24-27,59-62) nurodė, jog UAB... 7. Ieškovo ADB „Gjensidige“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, ieškinio... 8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 21), kuriuo su ieškovo... 9. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, iš esmės palaikė... 10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Šiaulių... 11. Trečiojo asmens VšĮ „Šiaulių universitetas“ atstovas su pareikštu... 12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Pietinis... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Byloje nėra ginčo, jog butas, esantis ( - ), asmeninės nuosavybės teise... 15. 2014-06-04 rašte Nr. 91 UAB „Šiaulių namų valda“ nurodė, 2014 m.... 16. I. Dėl tinkamo atsakovo šioje byloje ... 17. 2017 m. gruodžio 13 d. teismo nutartimi (b.l. 101) ieškovui buvo pasiūlyta... 18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 str. 1 d.... 19. Ieškovui atsisakius keisti atsakovą tinkamu, ieškinys atmestinas kaip... 20. II. Dėl ginčo esmės... 21. Rašytiniame prašyme ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį... 22. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, jog jos bute trūko šalto vandens... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje... 24. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl aukščiau... 25. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad žalą sukėlęs užliejimas įvyko... 26. CK 6.263 str. numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio... 27. Pagal CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 28. Sutiktina su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų... 29. Trečiojo asmens atstovas prašė priteisti 300,00 Eur patirtas bylinėjimosi... 30. Pažymėtina, kad trečiojo asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų... 31. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą... 32. Trečiojo asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas... 33. Atmetus ieškovo ieškinį dėl procesinių dokumentų siuntimo teismo patirtas... 34. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 35. ieškinį atmesti.... 36. Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, į.k. ( - ), 225,08 Eur (du... 37. Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, į.k. ( - ), 6,42 Eur (šešis... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...