Byla 2A-1866-577/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys K. M., N. P. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys K. M., N. P. M..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
1.Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. M. 4677,44 Eur žalai atlyginti, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad per pastato, adresu ( - ), patalpas praeina šilumos perdavimo tinklo tranzitinis vamzdis. 2014-09-10 patalpose, nuosavybės teise priklausančiose atsakovui E. M., ieškovės darbuotojai užfiksavo neteisėtą prisijungimą prie šilumos energijos tinklo ir neteisėtą ieškovės tiekiamos šilumos energijos vartojimą. Pasak ieškovės, dėl šios neteisėtos veikos ji patyrė žalą: 1) pagamintos šilumos energijos netekimą, kuri pagal atliktus paskaičiavimus sudaro 4677,44 Eur; 2) 407,83 Eur už šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbus; 3) išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kurias sudaro antstoliui sumokėti 105,13 Eur už atliktą aplinkybių konstatavimą. Teigė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, pažeidimu, ir pareigų, numatytų 2010 m. spalio 25 d. energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2 dalies nevykdymu. Atsakovas yra kaltas dėl ieškovo patirtos turtinės žalos, nes buvo neatidus ir nerūpestingas savo patalpų šeimininkas, nesirūpino, nesidomėjo, iš kur jo patalpose atsirado 5 įvairaus dydžio radiatoriai, nekontroliavo, kaip jo patalpomis naudojasi nuomininkai, pats naudojosi gauta šiluma. Taip pat mano, kad atsakovas atsako be kaltės pagal CK 6.266 str.
    1. Atsakovas E. M. atsiliepime ir triplike nurodė su ieškiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti. Pasak atsakovo, jis neatliko neteisėtų veiksmų, nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir galimai atsiradusios žalos ieškovei bei atsakovo kaltės, kadangi atsakovas prie šilumos energijos tinklo niekada nebuvo prisijungęs ir niekada nevartojo ieškovės tiekiamos šilumos energijos; patalpas šildė elektros energija, o apie tai, kad vamzdis apvyniotas variniu vamzdžiu sužinojo tuomet, kai ieškovė liepė išardyti vamzdžio apdailą; nežino, kas atliko šiuos vamzdžio apdailos darbus. Ieškovės teiginį, kad atsakovas neteisėtai prisijungė prie šilumos energijos tinklo ir neteisėtai vartojo ieškovės tiekiamą šilumos energiją laikė nepagrįstu įrodymais. Teigia, kad R. S. ataskaitoje pateikiami nesąžiningi lauko temperatūros duomenys, todėl apskaičiuoti šilumos nuostoliai nepagrįsti.

41.3 Tretieji asmenys K. M. ir N. P. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

52. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovei 5 190,40 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2015-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 156 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 16,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

62.2.Teismas laikė esant įrodytą aplinkybę, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo savavališkai prisijungta prie ieškovės šilumos tinklų. Sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai – 2014-09-11 antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 14-1-01336-14, 2014-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolai, fotolentelės, 2014 m. lapkričio 3 d. apžiūros protokolas, liudytojo R. K. apklausos protokolas ikiteisminio tyrimo medžiagoje, 2016-02-01 teismo posėdžio metu apklausto liudytojo V. J. parodymai, yra pakankami patvirtinti aplinkybes, kad patalpose, esančiose ( - ), priklausančiose atsakovui nuosavybės teise, ant UAB „Vilniaus energija“ priklausančio šilumos magistralinio vamzdžio buvo užvyniotas varinis vamzdis – gyvatukas, absorbuojantis magistralinio vamzdžio šilumos energiją. Teismo nuomone, visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina negu netikėtina, kad nuo varinio vamzdžio buvo pajungti penki įvairių tipų ir dydžių šildymo radiatoriai, esantys atsakovo patalpose. Atsakovo argumentą, kad aptikę varinį vamzdelį ieškovo darbuotojai turėjo galimybę nustatyti neteisėtą prisijungimą, tačiau to nepadarė, laikė nepaneigiančiu neteisėto prisijungimo prie šilumos energijos tinklo, nes 2014-09-11 šios aplinkybės buvo užfiksuotos tiek antstolio, tiek pareigūnų dar iki trečiajam asmeniui K. M. pašalinant varinį vamzdį nuo šilumos tiekimo vamzdžio. Teismo vertinimu, atsakovo pateikta elektrinio katilo nuotrauka, 2002-04-19 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, 2013-01-01 elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis neįrodo, kad nebuvo prisijungta prie šilumos tinklų, o ir jo buvimas neužkerta kelio savavališkam prisijungimui prie šilumos tiekimo tinklų. Kadangi liudytojas I. S. (S.), kuris teigė padėjęs K. M. sumontuoti elektrinį katilą, yra susijęs giminystės/svainystės ryšiais su trečiuoju asmeniu, teismas šio liudytojo parodymų nevertino kaip patikimų ir nešališkų. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad bylos duomenimis atsakovo patalpose suvartotas elektros energijos kiekis šaltuoju periodu yra per mažas nei reikalinga patalpų šildymui, o po užfiksuotų 2014-09-11 aplinkybių demontavus įrenginius, suvartotas elektros energijos kiekis žiemos mėnesiais žymiai išaugo. Teismo nuomone, atsakovo kaip patalpų ( - ), savininko, neteisėti veiksmai pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu, ir pareigų, numatytų 2010 m. spalio 25 d. LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2 dalyje, pažeidimu. Nuomos faktą laikė nepaneigiančiu minėtų savininko pareigų; be to, Patalpų nuomos sutartis nėra įregistruota viešame registre, todėl ji prieš trečiuosius asmenis negali būti panaudota. Teismas konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą, jo kaltę, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusių pasekmių ieškovės turtui. Nustatydamas kompensuotinų nuostolių dydį, teismas rėmėsi 2015-06-22 pastato šilumos suvartojimo analize, parengta ieškovo darbuotojo dr. R. S., kuriam suteikta auditoriaus kvalifikacija atlikti energijos vartojimo auditą pastatuose, kurioje šilumos nuostoliai per varinį gyvatuką 2012/2013, 2013/2014, 2014/2015 šildymo sezonus įvertinti 4 677,44 Eur suma. Kadangi dėl savadarbės šildymo sistemos naudojimo tikslaus suvartoto kiekio Patalpose objektyviai nustatyti neįmanoma, ir kitokio būdo, nei naudojo ieškovės jos patirtai žalai suskaičiuoti nėra, laikė, kad už šilumos energijos netekimą žalos dydis yra pagrįstas. Įvertinęs ieškinio motyvuose ir įrodymuose detalizuotą žalos dydį, ieškinio sumą, ieškovės atstovės patikslinimą, teismas ieškinio rezoliucinėje dalyje prašomą priteisti sumą vertino rašymo apsirikimu. Ieškovei pateikus įrodymus, kad už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą sumokėjo 105,13 Eur, už šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbus, kurie buvo reikalingi, nes trūkis buvo ne toje vietoje, kurioje nustatytas neteisėto prisijungimo faktas, šias išlaidas (407,83 Eur) priteisė iš atsakovo.

7III.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

93.

10Atsakovas E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą atmetant ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat paskirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Teigia, kad pirmosios intsancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas.

113.1. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ant vamzdžio apvynioto varinio vamzdelio - gyvatuko galai, kurie yra įvesti į sieną, realiai sujungti su radiatoriais ir tokiu būdu atsakovas neva neteisėtai prisijungė prie šilumos tinklų. Nei ieškovės darbuotojai, nei antstolis nesiėmė veiksmų siekiant realiai įrodyti prisijungimo prie šilumos tinklų faktą, nors turėjo galimybes patikrinti, ar vamzdeliais teka termofikatas.

123.2. Trečiojo asmens K. M., kuris ieškovės darbuotojų nurodymu išardė izoliaciją ir nuėmė vamzdį, apklausos protokole nurodyti teiginiai patvirtina, jog antgaliai (balti vamzdžiai) buvo įvesti į sieną, tačiau nebuvo sujungti su patalpose esančiais radiatoriais. Atkreipė dėmesį, kad jei šis įrenginys būtų pajungtas ir juo tekėtų termofikatas, išardžius sistemą matytųsi karšto vandens tekėjimo žymės, tačiau byloje esančiose nuotraukose ir kituose įrodymuose nėra vandens nutekėjimo ženklų iš tos vietos sienoje, kur neva buvo prijungtas varinis vamzdelis prie šildymo sistemos. Daro išvadą, kad ieškovės atstovai patvirtino tik tą aplinkybę, jog apvynioto varinio vamzdelio gyvatuko galai yra įvesti į sieną.

133.3. Akcentavo procesiniuose dokumentuse minėtas aplinkybes, kad ginčo vamzdis buvo paslėptas po medinėmis spintelėmis, o atsakovas pats neatliko jokių vamzdžio apdailos darbų ir nežino, kas juos atliko; be to tranzitinis vamzdis atsakovui nuosavybės teise nepriklauso, jis juo niekada nesinaudojo ir nesidomėjo.

143.4. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų lygybės principą ir vertino tik ieškovės įrodymus. Pasak apelianto, būtent liudytojo I. S. parodymai patvirtino aplinkybę, jog atsakovas patalpas šildosi elektros energija bei paneigė liudytojo R. K. apklausos protokolu ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodytus teiginius. Pasak apelianto, faktą, kad įrengta šildymo elektra sistema jau veikia eilę metų iki šioje byloje paminėtos avarijos, įrodo elektrinio šildymo katilo nuotraukos bei apklausų protokolai. Taip pat pažymėjo, kad liudytojas I. S. yra atsakovo tėvo žmonos brolio dukters vyras, t.y. labai tolimas giminaitis, be to, šį faktą procesiniuose dokumentuose nurodė pats atsakovas, todėl nesutinka, jog jo parodymai negali būti vertinami.

153.5. Dėl patirtos žalos atlyginimo, nurodė, kad ginčijo Dr. R. S. parengtą šilumos suvartojimo analizę, pateikė oficialius lauko temperatūros duomenis, pagal kuriuos apskaičiuojami šilumos nuostoliai, ir teigia, kad apskaičiuoti šilumos nuostoliai yra visiškai nepagrįsti. Taip pat teikė įrodymą, jog analogiškame pastate, esančiame ( - ), patalpų vieno kvadratinio metro apšildymo kaina per vieną šildymo sezoną vidutiniškai yra 7,46 Eur. Kadangi abu pastatai yra analogiški, atsakovo manymu, šilumos sąnaudos privalo būti panašios. Atkreipė dėmesį, kad pagal nuomos sutartis visas komunalines paslaugas apmoka nuomininkai, todėl atsakovas neturi suinteresuotumo dėl mokėjimų dydžio.

163.6. Nesutinka, jog privalo atlyginti 407,83 Eur už šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbus, nes ieškovo darbuotojai liepė nuardyti izoliacinę medžiagą, siekdami nustatyti avarijos vietą. Taip pat nesutinka atlyginti išlaidas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, nes pasak apelianto, šias aplinkybes galėjo užfiksuoti ieškovės atstovas.

173.7. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime prašo atsakovo E. M. apeliacinį skundą atmesti, o 2016 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

183.8. Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą nustatančias taisykles. Dėl apelianto argumentų, kad ieškovės darbuotojai ar antstolis nesiėmė veiksmų siekiant realiai įrodyti prisijungimo prie šilumos tinklų faktą, pažymėjo, kad sistemos ardymas iki ikiteisminio tyrimo pareigūnų apžiūros galėjo pakenti ikiteisminiam tyrimui; be to, faktą, kad balti vamzdeliai pajungti nuo gyvatuko matyti filmuotoje medžiagoje; vaizdinėje medžiagoje matyti, kur sienose, grindyse nuvedami balti vamzdžiai ir kur jie kitose patalpose išvedami. Kad prijungta šildymo sistema buvo veikianti įrodo užfiksuotas veikiantis siurbliukas ir termometru užfiksuota temperatūra, šilti radiatoriai.

193.9. Teigia, jog trečiojo asmens K. M. paaiškinimai, kad balti vamzdžiai nebuvo sujungti su radiatoriais, turėtų būti vertinti kritiškai, nes jis yra apelianto tėvas, be to, pagal V. N. ir R. F. apklausos protokoluose užfiksuotus paaiškinimus, būtent jis įrengė patalpose šiluminį mazgą.

203.10. Dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad apeliantas nurodė kelias pastabas dėl pastato šilumos suvartojimo analizės, tačiau neprašė skirti ekspertizės, nesikvietė kitų specialistų ir pan. Atsakovas nepagrindė teiginio, kad duomenys apie lauko temperatūras yra esminiai apskaičiuojant šilumos nuostolius. Paaiškino, jog energijos vartojimas pastate įvertinamas ir pagal šildymo sezono trukmę, atsižvelgiant į konkretaus šildymo sezono dienolaipsnių skaičių. Be to, atliekant pastato šilumos nuostolių skaičiavimus vertinami šilumos nuostoliai per tokias pastato išorės atitvaras kaip sienos bei langai, todėl apelianto minimas patalpų plotas neturi įtakos šilumos perdavimo nuostolių skaičiavimui nei per sienas, nei per langus.

213.11. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbų išlaidų atlyginimu. Nurodė, kad liudytojas V. J. paaiškino, jog užkišo ranką už izoliacinės medžiagos patikrinti, ar ji nėra šlapia, ir nustatė, kad po ja ant šilumos tinklo yra užvyniotas varinis gyvatukas. Daro išvadą, kad būtent gyvatuko pašalinimui ir šilumos tinklo būklės atstatymui atlikti darbai buvo būtini.

223.12. Taip pat ieškovės teigimu, darbuotojai, aptikę neteisėtą prisijungimą prie šilumos tinklų neprivalėjo ir negalėjo fiksuoti įvykio aplinkybių, nes vykdė savo tiesiogines pareigas, o apie apvyniotą gyvatuką informavo savo vadovą. Be to, net ir ieškovės darbuotojų vykdomas faktinių aplinkybių konstatavimas, nebūtų atliekamas nemokamai.

233.13. Tretieji asmenys K. M. ir N. P. M. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

244.1.

25Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

274.2.

28Atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, jog bylos medžiaga yra didelės apimties, be to, prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų operatyviau ir efektyviau atskleista ginčo esmė.

294.3.

30CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde atsakovas išsamiai išdėstė visus argumentus, nurodė, kokius jo manymu, įrodymus pirmosios intsancijos teismas vertino netinkamai ar atsisakė vertinti, o vien aplinkybė, kad bylos medžiaga yra didelės apimties, nesudaro būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

31Dėl apeliacinio skundo esmės

324.5.

33Iš bylos medžiagos nustatyta, kad per pastato, esančio ( - ) (toliau – Pastatas), patalpas tranzitu praeina šilumos perdavimo tinklo tranzitinis vamzdis, kuriuo tiekiama šilumos energija kitiems objektams (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14, b.l. 78, 86). Šilumos perdavimo tranzitinis šilumnešį perduodantis vamzdis yra Pastato negyvenamosiose patalpose, unikalus Nr. ( - ), ( - ) (toliau - Patalpos), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui E. M. (1 t., b.l. 14-15). 2014-09-12 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 14-1-01336-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 179 str. 1 d. dėl to, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai tikrindami šiluminę trasą pastebėjo, jog ( - ), ant rūsyje esančios šiluminės tranzitinės trasos padavimo vamzdžio yra apvyniotas varinis vamzdis, nuo kurio pajungti 5 įvairių tipų bei dydžių šildymo radiatoriai parduotuvėse tame pačiame name, tokiu būdu neteisėtai pasijungus, buvo naudojama šilumos energija (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 14-1-01336-14, b.l. 1). 2015-02-06 nutarimu ikiteisminis tyrimas sustabdytas, kadangi nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nepavyko (1 t., b.l. 13). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. M., kaip patalpų, esančių ( - ), savininkui, dėl žalos atlyginimo. Pirmosios intsancijos teismas ieškinį tenkino visiškai; konstatavęs, kad įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, priteisė iš atsakovo ieškovei 4677,44 Eur žalos atlyginimą už šilumos energijos netekimą, 407,83 Eur už šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbus, ir 105,13 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, taip pat procesines palūkanas ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas pažeidė materialines bei procesines teisės normas; nesutinka su teismo išvadomis dėl nuostolių dydžio.

344.6.

35Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde neatskleista, kuo atsakovo manymu pasireiškė materialinių normų pažeidimas, akcentuojamas netinamas teismo atliktas įrodymų vertinimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose ir pasisakys dėl šių argumentų.

364.7.

37CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-40-690/2015, kt.).

384.8. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad ieškovo pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovas neteisėtai prisijungė prie šilumos tinklų, kadangi realus prisijungimo faktas nebuvo nustatytas (t.y., kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vamzdžio galai, kurie įvesti į sieną, realiai sujungti su radiatoriais). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

394.9. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog labiau tikėtina, kad nuo varinio vamzdžio buvo pajungti penki įvairių tipų ir dydžių šildymo radiatoriai, esantys atsakovo patalpose, padarė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismo sprendime išsamiai atskleisdamas šių įrodymų turinį, taip pat pasisakydamas, kodėl atmeta atsakovo argumentus dėl įrodymų pakankamumo. Atkreiptinas dėmesys, jog be apelianto neginčijamos aplinkybės, kad gyvatuko galai buvo įvesti į atsakovo patalpų sieną, iš byloje esančių įrodymų (antstolio G. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2014-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolų, fotolentelių, liudytojo R. K. apklausos protokolo), teismas nustatė, jog prie varinio vamzdžio, kuris buvo apvyniotas ant šilumos perdavimo tranzitinio vamzdžio, buvo prijungti kitokio tipo balti šildymo sistemos vamzdžiai, įeinantys į atsakovo patalpų sieną, bei tai, kad patalpose įrengti radiatoriai, kurie prijungti tokiais pat vamzdžiais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. K. parodymus, kad prie termometro, kuris rodė 30 laipsnių šilumos, įrengtas cirkuliacinis siurbliukas veikė, patvirtina ir 2014 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys.

404.10. Apeliantas teigia, kad byloje apklaustas liudytojas I. S. paaiškino, jog jo sumontuotoje šildymo elektra sistemoje taip pat naudojami balti daugiasluoksniai vamzdžiai, kurie yra standartiniai. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien toks liudijimas nepaneigia teismo išvados, kad šildymo radiatoriai, esantys atsakovo patalpose buvo pajungti nuo varinio vamzdžio. Pažymėtina, kad atsakovas nuosekliai tvirtino, kad jis nuo patalpų įsigijimo (t.y. daugiau nei 20 metų) nekeitė vamzdžio apdailos ir apie varinį vamzdį sužinojo tik tuomet, kai pats ieškovas liepė išardyti apdailą, o trečiasis asmuo K. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad šildymo sistemą elektra jis naudojasi tik apie apie dvejus metus, todėl akivaizdu, kad dėl vamzdžių tiesimo laiko, jų savybės vizualiai skirtųsi.

414.11. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Šiuo atveju, ieškovas įrodinėdamas aplinkybes dėl neteisėto prisijungimo ir ieškovės teikiamos šilumos energijos vartojimo, pateikė aukščiau minėtus įrodymus, patvirtinančius apie rastą ant vamzdžio užvyniotą gyvatuką, nuo kurio pajungti baltos spalvos vamzdžiai, įeinantys į sieną, taip pat įrodymus, apie atsakovo patalpose esančius radiatorius, kurie taip pat prijungti tokiais pat vamzdžiais. Taigi, pagal aukščiau minėtas taisykles, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad minėta sistema neveikė ir visuomet buvo naudojama tik šildymo sistema elektra, turėjo šias aplinkybes įrodyti.

424.12.Pasak apelianto, trečiojo asmens K. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad antgaliai (balti vamzdžiai) buvo įvesti į sieną, tačiau nebuvo susijungti su patalpose esančiais radiatoriais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad visų pirma, tokio teiginio apeliaciniame skunde cituojamuose K. M. parodymuose nėra. Be to, dėl giminystės ryšių su atsakovu (trečiasis asmuo yra apelianto tėvas), dėl ikiteisminiame tyrime apklausto asmens statuso (apklaustas liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką,) K. M. parodymai nevertintini, kaip patikimi.

434.13.Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų, t.y. elektrinio katilo nuotraukos, 2002-04-19 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 103265, 2013 m. sausio 1 d. elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties, reikšmės ginčo išsprendimui. Teismas sprendė, kad šie įrodymai neįrodo, jog nebuvo prisijungta prie šilumos tinklų. Teisėjų kolegija pritardama skundžiamo teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja. Taip pat pažymi, kad iš paties atsakovo darytos elektros katilo nuotraukos apskritai nėra galimybės nustatyti, kad būtent šis įrengimas yra ginčo patalpose, kada jis įrengtas, ar veikiantis ir pan. Kita vertus, apelianto iniciatyva apklaustas liudytojas I. S. nurodė, jog padėjo įrengti elektrinį šildymą, kaip pagalbinį. Apeliaciniame skunde nenurodyti įrodymai, kurie byloje paneigtų pirmosios intsancijos teismo išvadą, kad vien katilo buvimas neužkerta kelio savavališkam prisijungimui prie šilumos tiekimo tinklų. Vertindamas apelianto argumentus dėl šildymo elektra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į ieškovo pateiktus įrodymus apie suvartojamos elektros energijos kiekius, t.y. jų mažą kiekį šaltuoju sezono metu, taip pat skirtumą iki ir po rastų įrengimų demontavimo, kuomet suvartotas elektros energijos kiekis žiemos mėnesiais išaugo. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra jokio pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, bei padaręs išvadą, jog ieškovė įrodė aplinkybę, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo savavališkai prisijungta prie ieškovo šilumos tinklų, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles.

444.14.Taip pat apeliantas nesutinka su teismo sprendime esančiu teiginiu, kad jis neginčijo nustatyto žalos dydžio. Teigia teikęs duomenis apie vidutinę oro temperatūrą bei patalpų, esančių ( - ), šildymo išlaidas, ir mano, jog apskaičiuoti šilumos nuostoliai visiškai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto samprotavimai apie temperatūros įtaką šilumos nuostolių dydžiui neparemtos jokiomis specialių žinių turinčių asmenų išvadomis, atitinkamais rašytiniais įrodymais, todėl laikytini nepaneigiančiais ieškovo pateiktoje 2015-06-02 Pastato šilumos suvartojimo analizės nustatytų duomenų, kuriais rėmėsi teismas skundžiamame teismo sprendime. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šilumos nuostolių dydį, neturėjo jokio pagrindo remtis duomenimis apie visai kitame pastate šildymui patiriamų išlaidų dydį; juolab, kad net nepateikti įrodymai, jog šilumos suvartojimą lemiančios aplinkybės ginčo patalpose bei apelianto nurodytame pastate, yra analogiškos, duomenų apie šildymo būdą ir pan.

454.15.Kaip minėta, apeliantas nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl 407,83 Eur už šilumos tinklų izoliacinės medžiagos atstatymo darbus bei 105,13 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, priteisimo. Teigia, kad ieškovo darbuotojai patys liepė nuardyti izoliacinę medžiagą, siekdami nustatyti avarijos vietą; o faktines aplinkybes galėjo užfiksuoti ieškovės darbuotojai.

46Akivaizdu, jog šiuo atveju buvo būtina užfiksuoti rastą savadarbį įrenginį bei kitas aplinkybes, susijusias civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato faktinių duomenų nustatymo galimybę įvairiomis priemonėmis, t.y. šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Įstatymas nereikalauja įrodymus užfiksuoti pačiai šaliai, juolab nešališko asmens (antstolio), kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę teikti tokią paslaugą, aplinkybių konstatavimas yra patikimesnis, turi didesnę įrodomąją galią. Taigi, išlaidų, susijusių su faktinių aplinkybių konstatavimu laikyti nepagrįstomis, nėra jokio pagrindo. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad izoliacinės medžiagos pašalinimas buvo atliktas siekiant rasti avarijos vietą. Pažymėtina, kad liudytojas J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškodamas pratekėjimo vietos pamatė ventilį, o praskleidęs izoliaciją ir varinį vamzdį - gyvatuką; defektą (avarijos vietą) nustatė tą patį vakarą, tačiau ne patalpoje. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad trečiasis asmuo įrenginį bei izoliacinę medžiagą nuėmė kitą dieną, t.y. tuomet, kai avarijos vieta jau buvo nustatyta. Taigi, pripažintina, jog ieškovė įrodė, kad atlikti darbai buvo būtini būtent gyvatuko pašalinimui bei šilumos tinklo būklės atstatymui.

474.16.Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

484.17.Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

49Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

50Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
1.Ieškovė UAB „Vilniaus...
4. 1.3 Tretieji asmenys K. M. ir N. P. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į... 5. 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį... 6. 2.2.Teismas laikė esant įrodytą aplinkybę, kad atsakovui nuosavybės teise... 7. III.... 8. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. 3.... 10. Atsakovas E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2016 m. vasario 29 d.... 11. 3.1. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog... 12. 3.2. Trečiojo asmens K. M., kuris ieškovės darbuotojų nurodymu išardė... 13. 3.3. Akcentavo procesiniuose dokumentuse minėtas aplinkybes, kad ginčo... 14. 3.4. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė įrodymų lygybės principą ir... 15. 3.5. Dėl patirtos žalos atlyginimo, nurodė, kad ginčijo Dr. R. S. parengtą... 16. 3.6. Nesutinka, jog privalo atlyginti 407,83 Eur už šilumos tinklų... 17. 3.7. Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime prašo atsakovo E. M.... 18. 3.8. Ieškovė nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas pažeidė įrodymų... 19. 3.9. Teigia, jog trečiojo asmens K. M. paaiškinimai, kad balti vamzdžiai... 20. 3.10. Dėl žalos dydžio, pažymėjo, kad apeliantas nurodė kelias pastabas... 21. 3.11. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su... 22. 3.12. Taip pat ieškovės teigimu, darbuotojai, aptikę neteisėtą... 23. 3.13. Tretieji asmenys K. M. ir N. P. M. atsiliepimų į apeliacinį skundą... 24. 4.1.... 25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau... 26. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ... 27. 4.2.... 28. Atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 29. 4.3.... 30. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 31. Dėl apeliacinio skundo esmės... 32. 4.5.... 33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad per pastato, esančio ( - ) (toliau –... 34. 4.6.... 35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde neatskleista, kuo atsakovo... 36. 4.7.... 37. CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius... 38. 4.8. Nagrinėjamoje byloje apeliantas teigia, kad ieškovo pateikti įrodymai... 39. 4.9. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog labiau tikėtina, kad nuo... 40. 4.10. Apeliantas teigia, kad byloje apklaustas liudytojas I. S. paaiškino, jog... 41. 4.11. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis),... 42. 4.12.Pasak apelianto, trečiojo asmens K. M. parodymai duoti ikiteisminio... 43. 4.13.Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, iš skundžiamo sprendimo... 44. 4.14.Taip pat apeliantas nesutinka su teismo sprendime esančiu teiginiu, kad... 45. 4.15.Kaip minėta, apeliantas nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl 407,83 Eur... 46. Akivaizdu, jog šiuo atveju buvo būtina užfiksuoti rastą savadarbį... 47. 4.16.Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui,... 48. 4.17.Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 49. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 50. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti...