Byla 2KT-78/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-881-425/2014

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Panevėžio apygardos teismo perduotas spręsti pareiškėjo UAB “Vilstata” visiems Visagino miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjams pareikštas nušalinimas.

3Pareiškėjo nuomone, Visagino miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-934-844/2014 pagal ieškovo I. C. ieškinį atsakovui UAB “Vilstata” dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą bei darbo užmokesčio priteisimo, negali nagrinėti tiek paskirtas teisėjas V. V., tiek kiti šio teismo teisėjai. Nušalinimas grindžiamas aplinkybe, kad Panevėžio apygardos teismas, gavęs UAB “Vilstata” akcininko ir valdybos nario V. M. skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo G. A. priimtų sprendimų ir elgesio nagrinėjant civilines bylas, pareikalavo šio teisėjo paaiškinimo. Šis faktas yra žinomas teisėjui V. V. ir kitiems Visagino miesto apylinkės teismo teisėjams, todėl, pareiškėjo nuomone, jiems yra padarytas poveikis, kad byloje nepriėmę tokio paties teismo sprendimo, kokį priėmė aukštesnės instancijos teismas, jie turės aiškintis Panevėžio apygardos teismui. Kadangi nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės susijusios su Panevėžio apygardos teismo pirmininko sprendimu perduoti Visagino miesto apylinkės teismui minėtą V. M. skundą, pareiškėjo nuomone, Panevėžio apygardos teisme šis nušalinimo pareiškimas negali būti nagrinėjamas.

4Visagino miesto apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2-934-844/2014 perdavė Panevėžio apygardos teismui, o Panevėžio apygardos teismas – Lietuvos apeliaciniam teismui.

5Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

6Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apylinkės teismo visiems teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimus sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Tuo atveju, kai nušalinimas pareikštas apylinkės teismo visiems teisėjams ir atitinkamo apygardos teismo visiems teisėjams, klausimą dėl jo pagrįstumo sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

7Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003;2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

8Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

9Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

10Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl visų Visagino miesto apylinkės teismo teisėjų ir visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-934-844/2014 padavęs pareiškėjas abejoja šių teisėjų nešališkumu dėl to, kad Panevėžio apygardos teismas paprašė Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo G. A. paaiškinimo dėl skundo, kurį padavė atsakovo akcininkas V. M.. Pareiškėjo nuomone, kadangi V. M. skunde nurodomos ir Panevėžio apygardos teisme bus analizuojamos aplinkybės, susijusios su konkrečių procesinių sprendimų priėmimu, tokiu būdu prašoma teisėjo pasiaiškinti dėl konkrečių priimtų sprendimų ir daromas atitinkamas poveikis visiems kitiems Visagino miesto apylinkės teismo teisėjams. Faktas, kad paaiškinimo iš teisėjo paprašė Panevėžio apygardos teismo pirmininkas, pareiškėjo nuomone, leidžia spręsti, kad nušalinimo pareiškimas negali būti nešališkai išnagrinėtas Panevėžio apygardos teisme.

11Pagal Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apylinkės teismo administracinės veiklos priežiūrą Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka atlieka atitinkamo apygardos teismo pirmininkas. Vienas teismo administravimo tikslų – užtikrinti Teisėjų etikos kodekso laikymąsi (Administravimo teismuose nuostatų 10.4 p.). Administracinės veiklos priežiūros subjektams nagrinėjant asmenų skundus dėl teisėjų veiksmų įprasta praktika yra paprašyti teisėjo paaiškinimo dėl skunde nurodytų aplinkybių. Kaip matyti išpridėto V. M. skundo, jame dėstomos ne tik konkrečių teisėjo G. A. priimtų procesinių sprendimų priėmimo aplinkybės, bet ir informacija apie šio teisėjo galimai artimus ryšius su viena iš ginčo šalių, kurie, teisėjui nenusišalinus nuo bylų nagrinėjimo, galėjo nulemti išimtinai vienai šaliai palankių procesinių sprendimų priėmimą. Panevėžio apygardos teismo prašyme pateikti paaiškinimą nėra detalizuota dėl kokių konkrečiai skunde nurodytų aplinkybių prašoma pasiaiškinti. Vadinasi, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teisėjo prašoma pasiaiškinti dėl priimtų procesinių sprendimų. Juo labiau nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai, kad paprašydamas teisėjo G. A. paaiškinimo dėl V. M. skunde nurodytų aplinkybių, Panevėžio apygardos teismas padarė įtaką visiems kitiems Visagino miesto apylinkės teismo teisėjams ir dėl to jie negalėtų nešališkai išnagrinėti civilinės bylos Nr. 2-934-844/2014.

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir aukštesnės instancijos teismo, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, ar kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

13Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Šiuo atveju pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą, nurodė tik aplinkybes apie paduotą skundą dėl vieno Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo, kuris nenagrinėja civilinės bylos Nr. 2-934-844/2014,galbūt neetiško elgesio. Panevėžio apygardos teismas turi pareigą išnagrinėti šio skundo pagrįstumą ir įvertinti teisėjo elgesį administracinės veiklos priežiūros nustatyta tvarka. Faktas, kad administracinės veiklos priežiūros subjektas pareikalauja teisėjo paaiškinimo dėl aplinkybių, kurias asmenys nurodo skunduose dėl konkrečių teisėjų veiksmų, nesudaro pagrindo manyti, kad tokiu būdu reikalaujama pasiaiškinti dėl konkrečių priimtų procesinių sprendimų ar pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą principas. Šis faktas pats savaime nereiškia nei to konkretaus teisėjo, kurio veiksmai skundžiami neprocesiniu skundu, nei juo labiau, kurio nors kito to paties ar kito teismo teisėjo, kurio atžvilgiu administracinės veiklos priežiūrą vykdo tas pats subjektas, šališkumo. Todėl pareiškėjo iškeltos abejonės Visagino miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų nešališkumu civilinėje byloje Nr. 2-934-844/2014 yra visiškai nepagrįstos ir laikytinos pareiškėjo asmenine subjektyvia nuomone, grindžiama prielaidomis ar samprotavimais, nesudarančiais pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, nepateikė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai abejoti visų Visagino miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

14Atsižvelgiant į šiuos argumentus, yra pagrindas daryti išvadą, kad nušalinimo pareiškime pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių, jogVisagino miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo teisėjai yra šališki ir suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Dėl to nušalinimo pareiškimas netenkinamas, o atmetus nušalinimo pareiškimą, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos Nr. 2-934-844/2014 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

16Netenkinti atsakovo UAB “Vilstata” nušalinimo pareiškimo, pareikšto Visagino miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-934-844/2014.

Proceso dalyviai
Ryšiai