Byla 2-132/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Alsantė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarties, kuria teismas ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, byloje pagal ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui UAB „Alsantė“ dėl skolos priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su atsakovo prisiimtų prievolių pagal sutartį neįvykdymu.

7Ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Alsantė“ 165021 Lt skolą, 11309,25 Lt delspinigių, 8,28% dydžio metines procesines palūkanas, 2263,30 Lt žyminio mokesčio ir 4917,15 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo vertę atitinkantį atsakovo įmonės turtą arba lėšas. Nurodė, jog su atsakovu buvo sudaryta naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už 2010 m. balandžio-gegužės mėnesį jam parduotus degalus.

8Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė ieškovo reikalavimui užtikrinti areštuoti atsakovo 176330,25 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atitinkamą atsakovo kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių ar lėšų dalį, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Teismas nustatė, kad didelė įsiskolinimo suma bei nereagavimas į ieškovo pretenzijas geranoriškai įvykdyti prievolę, leidžia spręsti apie galimą atsakovo turtinės įmonės padėties pablogėjimą arba teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą. Pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepranešus atsakovui, kadangi toks veiksmas gali realiai sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Atsakovas UAB „Alsantė“ padavė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Atskiruoju skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

141)

15Teismas nepagrįstai nutartį priėmė nepranešęs apie tai atsakovui ir pažeidė teisę būti išklausytam. LR CPK 148 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą turi būti pranešta atsakovui. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, esant realiai grėsmei, jog toks pranešimas gali sutrukdyti ar padaryti neįmanomu laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nutartis buvo priimta tinkamai neištyrus minėtų aplinkybių, pažeidus konstitucinius teisėtus lūkesčius, rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus.

162)

17Ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką turtinio pobūdžio bylose savaime didelė ieškinio suma nėra pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Turi būti atsižvelgta į šiuos kriterijus tik tais atvejais, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą. Teismas, konstatuodamas, kad reikalavimo suma yra didelė, neturėjo jokių duomenų apie atsakovo nuosavybės teise turimą turtą, todėl ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pritaikius turto areštą, atsakovui tapo sunkiau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, o areštavus lėšas, atsakovo finansinė veikla būtų neįmanoma, būtų paralyžuotas atsakovo darbas bei taptų neįmanoma atsiskaityti su įmonės kreditoriais

18Ieškovas G. V. įmonė „Šoklys“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą skundžiamai nutarčiai naikinti. Pabrėžia, jog įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslinga nagrinėti pranešus atsakovui ar jam nepranešus. Atsakovas atskirajame skunde apsiriboja abstrakčiais teoriniais samprotavimais, nepateikdamas jokių faktinių duomenų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Nebuvo pateikta jokių argumentų ir įrodymų, galinčių paneigti, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu, yra pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovo atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

21Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

22Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo skundo argumentų dėl šalių lygiateisiškumo, rungimosi principų, konstitucinių lūkesčių, atkreipia dėmesį į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, ir šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Nepritaikius atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo teisėtų interesų teisminė gynyba gali būti iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu.

23Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Reikalavimas dėl 176 330,25 Lt sumos priteisimo teismų praktikoje pripažintinas reikalavimu dėl didelės pinigų sumos priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 2-1167/2009). Šalis, kuriai pareikštas tokio dydžio piniginis reikalavimas, gali pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad tokia pinigų suma atsakovui nebėra didelė (CPK 12 str.). Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti, būtent atsakovas. Apeliantas, paduodamas atskirąjį skundą, remdamasis rungimosi principu (CPK 12 str.), galėjo pateikti teismui įrodymus apie savo turtinę padėtį ir įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi atskirajame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau nepasinaudojo šia teise ir nepateikė tokių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.). Nesant duomenų apie apeliantui priklausantį turtą ir įsipareigojimus, negalima teigti, jog jo turtinė padėtis yra gera, ieškinio suma jam nėra didelė ir apelianto nurodyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiama teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

24Atsakovas nurodo, jog pritaikius turto areštą, jam tapo sunkiau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, o areštavus lėšas atsakovo finansinė veikla būtų neįmanoma, būtų paralyžiuotas atsakovo darbas bei taptų neįmanoma atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kokių ir kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o laikinosios apsaugos priemonės taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei reikia teisėtam tikslui pasiekti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė pirmiausia areštuoti atsakovo (ne)kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant per mažai – lėšas. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs kurį nors iš ekonomiškumo principo aspektų (CPK 145 str. 2 d.).

25Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas motyvuoja ir tuo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendė neinformavęs atsakovo apie teismo posėdį. CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi teismas nustatė, jog ieškinio suma yra didelė. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.). Nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl nepranešimo atsakovui apie laikinąsias apsaugos priemones būtų neteisingai išspręstas ieškovo prašymas ar pažeistos atsakovo procesinės teises. Pabrėžtina, kad teise būti išklausytam atsakovas pasinaudojo ir įgyvendino paduodamas atskirąjį skundą.

26Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis yra gera ir sudaro pagrindą panaikinti teismo taikytą atsakovo turto areštą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d.).

27Šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės atsakovui prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 str.). Neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, pareikš prašymą pirmosios instancijos teismui dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ar tokio prašymo nepareikš, įstatymas jam suteikia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėtų sprendimas, kuriuo ieškinys (pareiškimas) būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu, 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

30.