Byla 2-1422/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „MV Retail“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-5213-262/2009 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Kauno audinių projektas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo, kuriuo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,MV Retail“ būtų priteista skola, išdavimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Kreditorius UAB „Kauno audinių projektas“ 2009 m. birželio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priimti (išduoti) teismo įsakymą, kuriuo jo naudai iš skolininko UAB „MV Retail“ būtų priteista (išieškota) 250 696,31 Lt komunalinių ir nuomos mokesčių skola, 6 139,78 Lt delspinigių, 6 % dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 1 534 Lt žyminis mokestis (b. l. 1-2). Taip pat prašė areštuoti skolininko (ne)kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant per mažai - pinigines lėšas, leidžiant skolininkui mokėti darbo užmokestį ir kitas su tuo susijusias išmokas darbuotojams, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su kreditoriumi.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 1 d. nutartimi (b. l. 4-5) kreditoriaus prašymą tenkino dėl didelės ieškinio sumos (CPK 144 str. 1 d.) ir, siekdamas užtikrinti kreditoriaus turtinius interesus, areštavo 256 836,09 Lt dydžio skolininko nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Nustačius, kad skolininkas neturi pakankamai nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto arba jo nesant, neviršijant reikalavimo sumos areštuotinos skolininko piniginės lėšos, esančios bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.

5Skolininkas UAB „MV Retail“ atskiruoju skundu (b. l. 20-21) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti skolą ir netesybas yra nepagrįstas, kad kreditorius nenurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas patiria nuostolių (negali versle naudoti piniginių lėšų, užšaldytos lėšos nuvertėja). Tikina, kad įmonės veikla yra pelninga, stabili ir perspektyvi.

6Kreditorius UAB „Kauno audinių projektas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 27-29) su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak kreditoriaus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje kilo turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kas savaime padidina sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-322/2003). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesusijęs su priešingos šalies mokumu ar nemokumu, turimo turto dydžiu ar finansiniu stabilumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2003 rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-362/2003). Skolininkas atskirąjį skundą grindžia deklaratyviais teiginiais apie puikią įmonės finansinę padėtį, bet neprideda tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė visapusiškai teisėtą bei pagrįstą nutartį. Panaikinti arba pakeisti ją, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme įtvirtintų pagrindų.

11Byloje kilo ginčas dėl pagrindų, kuriems esant teismas kreditoriaus prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, įrodinėjimo, įrodinėjimo pakankamumo laipsnio ir įrodinėjimo pareigos (lot. onus probandi) paskirstymo tarp šalių.

12CPK 144 straipsnio 1 dalis sako, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurių nesiėmus sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui (ad hoc - kreditoriui), įvykdymas pasunkėtų arba išvis pasidarytų neįmanomas. Juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys ar aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės. Šie faktiniai duomenys ar aplinkybės gali būti susijusios su prievolės dydžiu ir pobūdžiu (sutartinė/deliktinė, solidarioji/dalinė, pirminė/regresinė atsakomybė), prievolės pabaigos momentu; skolininko statusu (fizinis/juridinis asmuo), jo turtine padėtimi, vykdoma ūkine-komercine veikla, kt.

13Kreditorius prašė priteisti iš skolininko per ¼ mln. Lt; objektyviąja prasme tai ženkli suma. Didelė reikalavimo suma teismų praktikoje per se laikoma realia grėsme, didinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007). Pirmosios instancijos teismui sprendžiant, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirminėje civilinio proceso stadijoje (vos iškėlus bylą) ir iš šiandieninių pozicijų žvelgiant į ateities perspektyvas, išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų gali būti tiek faktinė (pvz., skolininkas sudarė preliminariąją sutartį, įdėjo skelbimą dėl turto perleidimo), tiek hipotetinė (teoriškai įmanoma). Kad nagrinėjamu atveju būtų galima apsispręsti, ar reikėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užteko objektyviai didelės reikalavimo sumos. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas galėtų be apribojimų perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims (pastarųjų interesus gintų CK 4.96 str.), prisiimti naujų prievolių, jų įvykdymą garantuoti disponuojamu turtu ir pan., kas padidintų sprendimo neįvykdymo riziką.

14Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.). Kvestionuodamas žemesnės instancijos teismo nutartį apeliantas nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, įrodymų, kad turi (ne)kilnojamojo turto ir/ar kitokio vertingo turto (turtinių teisių), kurį realizavus būtų galima patenkinti kreditoriaus reikalavimus. Vice versa, skolininkas pripažįsta (CPK 182 str. 5 p., 187 str.), jog antstolis areštavo įmonės sąskaitas, vadinasi, skolininkas neturi užtektinai kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad skolininkas būtų finansiškai pajėgus iškart sumokėti kreditoriui 256 836,09 Lt sumą, jei prireiktų.

15Aplinkybė, ar skolininkas iš tikrųjų skolingas kreditoriui prašomą priteisti (išieškoti) pinigų sumą, bus nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.), teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepaiso materialinio reikalavimo pagrįstumo (CPK 144 str. 1 d.).

16Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pagrindų, kuriems esant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, buvimo, adekvačiai įvertino grėsmę teismo sprendimui įvykdyti (galinčias kilti pasekmes), teisingai parinko laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą, išimtis, nepažeidė proporcingumo, ekonomiškumo principų, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.