Byla 3K-3-89/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rastuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rastuva“ ieškinį atsakovui A. G., dalyvaujant tretiesiems asmenims D. G., A. L., Z. K., R. G., R. G., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bendrovei administracijos vadovo veiksmais, atlyginimo.

5Ieškovas BUAB „Rastuva“ pareiškė ieškinį atsakovui A. G., nuo 1999 m. sausio 8 d. iki 2005 m. kovo 19 d. ėjusiam šios įmonės direktoriaus, o nuo 2002 m. spalio 1 d. – ir PHARE-2000 ESS verslo plėtrai fondo projekto vadovo, taip pat PHARE-2000 ESS žmogiškųjų išteklių fondo projekto vadovo pareigas, dėl 264 233,60 Lt žalos atlyginimo priteisimo (CK 2.87, 6.252, 6.263 straipsniai).

6Ieškovas nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 30 d. Centrinė finansų ir kontraktų agentūra (kurios teises ir pareigas vėliau perėmė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra), Vidaus reikalų ministerija ir ieškovas UAB „Rastuva“ pasirašė trišalę Subsidijos sutartį „Dėl Europos bendrijos išorinės pagalbos“ Nr. LT-0009-03-01-0073 „Naujos technologinės linijos, atitinkančios ES standartus, įdiegimas ir naujų darbo vietų kūrimas įmonėje“ (toliau – Subsidijos sutartis), pagal kurią ieškovui buvo suteikta parama medienos apdirbimo technologinei linijai įrengti. Bendras šio projekto biudžetas pagal sutartį buvo 149 000 eurų, iš kurių: 74 500 eurų (257 233,60 Lt) – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės subsidijuojamos, likusi dalis – ieškovo nuosavos lėšos. Vykdant Subsidijos sutartį, ieškovui buvo išmokėta 74 500 eurų (257 233,60 Lt) subsidijos suma, tačiau VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra 2004 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 4705 vienašališkai nutraukė Subsidijos sutartį dėl Europos bendrijos finansuojamų subsidijų sutarčių, sudaromų pagal decentralizuotas užsienio pagalbos programas, bendrųjų sąlygų (toliau – Bendrosios sąlygos) 4 straipsnio pažeidimo ir pareikalavo grąžinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 257 233,60 Lt. Ieškovui šios sumos negrąžinus, AB „Turto bankas“ (VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros teisių perėmėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, kuris 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – nutraukė Subsidijos sutartį ir priteisė AB „Turto bankas“ naudai iš UAB „Rastuva“ 257 233,60 Lt išmokėtos dotacijos ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas, nurodydamas, kad UAB „Rastuva“ pažeidė sąžiningos konkurencijos, skaidrumo, nešališkumo ir interesų konfliktų vengimo reikalavimus (Bendrųjų sąlygų 4 straipsnis), bei konstatuodamas, jog projekto vykdymo koordinavimą ir kontrolę vykdė UAB „Rastuva“ direktorius A. G., kuris, 2003 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 04/2003 sudaręs konkurso vertinimo komitetą ir pasiskyręs save konkurso vertinimo komisijos pirmininku, pagal Praktinio PHARE, ISPA ir SAPARD konkursų vadovo 4.3.8.3 punktą buvo atsakingas už vertinimo proceso koordinavimą ir nešališkumo bei konfidencialumo užtikrinimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetus UAB „Rastuva“ apeliacinį skundą, Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimas įsiteisėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą bei nutartį paliko nepakeistus.

7Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB „Rastuva“ iškelta bankroto byla, o 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia. AB „Turto bankas“ naudai priteista 257 233,60 Lt suma UAB „Rastuva“ bankroto byloje patvirtinta kaip AB „Turto bankas“ finansinis reikalavimas.

8Ieškovo teigimu, su juo sudaryta Subsidijos sutartis buvo nutraukta dėl nerūpestingų ir neatidžių atsakovo, kaip bendrovės administracijos vadovo, veiksmų. Suma, išmokėta ieškovui kaip dotacija ir priteista iš jo AB „Turto bankas“ naudai, yra tik minimalūs nuostoliai, nors realiai padaryta daug daugiau žalos, nes dėl priteistos grąžinti paramos sumos, taikyto arešto įmonė žlugo ir bankrutavo. Padarytos žalos dydis – 257 233,60 Lt – neįrodinėtinas, nes yra nustatytas įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

9Be to, ieškovo teigimu, atsakovas, painiodamas asmeninius ir juridinio asmens, kuriam atstovavo, interesus, padarė ir kitos žalos. 2004 m. birželio 17 d. UAB „Rastuva“, atstovaujama atsakovo A. G., sudarė sutartį su advokatu S. K. dėl bendrovės interesų atstovavimo ginče su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra, tačiau realiai tuo metu civilinio ginčo dėl subsidijos grąžinimo nebuvo. VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra pretenzijas dėl subsidijos grąžinimo pareiškė tik 2004 m. rugpjūčio 26 d. Ieškinys dėl subsidijos sutarčių nutraukimo ir subsidijos grąžinimo pasirašytas 2006 m. liepos 31 d. Dėl to, ieškovo nuomone, 7000 Lt suma advokatui S. K. buvo sumokėta ne už bendrovės interesų atstovavimą, o už atsakovo gynybą baudžiamojoje byloje, kurioje ikiteisminis tyrimas pradėtas ir įtarimai atsakovui pareikšti dar 2003 m. Taip atsakovas padarė įmonei 7000 Lt žalos, kurią privalo atlyginti.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino: priteisė iš atsakovo 257 233,60 Lt žalos atlyginimo ieškovo naudai ir 6162,18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė.

12Teismas konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-353-278/2006 nustatyti atsakovo A. G., kuris UAB „Rastuva“ direktoriumi buvo nuo 1999 m. sausio 4 d. iki 2006 m. lapkričio 16 d., t. y. visą subsidijų sutarties įgyvendinimo laikotarpį, neteisėti veiksmai, lėmę žalos įmonei atsiradimą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiame sprendime konstatuota, kad pirkimas subsidijuojamomis lėšomis turėjo būti organizuojamas remiantis Praktiniu PHARE, ISPA, SAPARD konkursų vadove nustatytomis viešųjų pirkimų taisyklėmis bei Bendrųjų sąlygų reikalavimais, kurių pagrindiniai – sąžininga konkurencija, skaidrumas, nešališkumas, konfidencialumas, geriausia pinigų vertė, konkrečiais ryšiais su perkančiąja organizacija susijusių asmenų nedalyvavimas konkurenciniuose konkursuose ir neprisidėjimas prie konkurso sąlygų rengimo. Šių reikalavimų pažeidimas, kaip nustatyta įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu, buvo pagrindas Subsidijos sutarčiai nutraukti ir išmokėtai dotacijai priteisti. Šiame teismo sprendime taip pat konstatuota, kad: atsakovo pasirašyta Nešališkumo ir konfidencialumo deklaracija neatitiko tikrovės – atsakovas (konkurso vertinimo komisijos pirmininkas), kiti komisijos nariai ir stebėtojas A. L. buvo šališki, susiję su konkurse dalyvaujančia UAB „Kurklių karjeras“; apie interesų konfliktą atsakovas, komisijos pirmininkas, neinformavo perkančiosios organizacijos, nenusišalino nuo vertinimo, nors konkursą laimėjusi UAB „Kurklių karjeras“ buvo UAB „Rastuva“ akcininkė; už tinkamą projekto įgyvendinimą buvo atsakinga UAB „Rastuva“, kurios vardu veikė atsakovas. Be to, teismo sprendime nustatyta, kad medienos apdirbimo technologinės linijos pirkimą Norvegijoje, pažeisdamas reikalavimus, organizavo pats atsakovas. Teismas konstatavo, kad toks linijos įsigijimas – per įmonės tarpininkus, dirbtinai padidinant įrangos vertę ir sudarant galimybę tarpininkams gauti pelno iš subsidijų lėšų, prieštaravo Bendrųjų sąlygų 17 straipsnio 3 punkte įtvirtintam draudimui, o pirkimas iš akcininko, kuris iki tol tokia veikla nesivertė, pažeidė skaidrumo, nešališkumo, interesų konfliktų vengimo principus. Šią bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina atsakovo, kaip UAB „Rastuva“ vadovo, veiksmų neteisėtumą.

13Teismas padarė išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu iš ieškovo priteista 257 233,60 Lt dotacijos suma sumažėjo UAB „Rastuva“ turtas, įmonė neteko jai skirtos paramos. Teismas sutiko su ieškovo atstovo argumentu, kad šiuo atveju nereikšminga, jog įmonė realiai negrąžino priteistos subsidijos. Teismo nuomone, svarbu tai, kad nurodyta suma priteista iš ieškovo UAB „Rastuva“ ir jis įgijo reikalavimo teisę į šios sumos priteisimą iš atsakovo.

14Spręsdamas dėl atsakovo neteisėtus veiksmus ir atsiradusią žalą siejančio priežastinio ryšio, teismas nurodė, kad dėl nerūpestingų, neatidžių atsakovo veiksmų (nepranešant VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai, kad jo vadovaujama ir atstovaujama UAB „Rastuva“ ketina įsigyti ir įsigijo medžio apdirbimo stakles iš UAB „Kurklių karjeras“, su kuria ieškovas ir atsakovas buvo susiję; neišsiaiškinant, ar dėl tokio sandorio sudarymo nebus interesų konflikto) susidarė situacija, kurios pagrindu buvo nutraukta su UAB „Rastuva“ sudaryta Subsidijos sutartis ir taip ieškovui padaryta didelė žala.

15Pažymėjęs, kad įmonė, pareiškusi savo vadovui ieškinį dėl žalos atlyginimo, neprivalo įrodinėti jo kaltės, šis turi įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės, teismas, vertindamas, jog atsakovas nepateikė patikimų įrodymų kaltės prezumpcijai paneigti ir jo siekiui veikti išimtinai atstovaujamos įmonės interesais patvirtinti, konstatavo, kad atsakovas kaltas dėl ieškovui padarytos žalos, todėl privalo ją atlyginti.

16Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 7000 Lt advokato S. K. atstovavimo išlaidų, nurodydamas, jog byloje nepateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad už šio advokato baudžiamojoje byloje suteiktas atstovavimo paslaugas atsakovas sumokėjo iš įmonės lėšų ir kad įmonei nebuvo reikalinga teisinė pagalba.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 257 233,60 Lt žalos atlyginimo ieškovo naudai ir 6162,18 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, panaikino; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendime konstatavo Viešojo pirkimo komisijos, kuriai vadovavo atsakovas, ir šios komisijos vadovo (atsakovo) veiksmų neteisėtumą. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos apibrėžtimi, sprendė, jog ieškiniu prašomos priteisti sumos negalima vertinti kaip tiesioginių nuostolių, nes byloje nėra duomenų, kad BUAB „Rastuva“, vykdydama Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimą, būtų išmokėjusi AB „Turto bankas“ pinigų sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovo A. G. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės nustatyti, ar šių išlaidų bus realiai patirta, nes UAB „Rastuva“ yra bankrutuojanti įmonė ir su kreditoriais atsiskaito Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bei eiliškumu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškiniu prašoma priteisti suma negali būti pripažinta ir BUAB „Rastuva“ netiesioginiais nuostoliais (negautomis pajamomis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas gavo sumą, kurią reikalauja priteisti iš atsakovo, ir ją panaudojo – pirko medienos apdirbimo technologinę liniją. 2004 m. lapkričio 5 d. turto vertės nustatymo pažymos duomenimis, medienos apdirbimo linijos įrengimų, esančių ( - ), rinkos vertė 2004 m. spalio 7 d. buvo 1 071 100 Lt., o 2007 m. birželio 12 d. pakartotinio vertinimo pažymos Nr. 06-V-079 duomenimis, šio turto vertė 2007 m. birželio 8 d. – 345 000 Lt. Šis BAUB „Rastuva“ turtas buvo pardavinėtas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka siekiant atsiskaityti su BUAB „Rastuva“ kreditoriais ir 2011 m. vasario 17 d. parduotas už 60 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiomis aplinkybėmis, priteisus ginčo lėšas iš atsakovo, susidarytų situacija, kai BAUB „Rastuva“ dėl atsakovo veiksmų įgijo turto, o ne jį prarado. Nenustačiusi vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – žalos (BUAB „Rastuva“ turto netekimo arba sužalojimo, išlaidų turėjimo ar pajamų negavimo) fakto, teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Rastuva“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos, sprendė nepripažinti iš kasatoriaus AB „Turto bankas“ naudai priteistos grąžinti 257 233,60 Lt subsidijų sumos kasatoriui atsiradusia žala (nuostoliais). Kasatoriaus nuomone, tas faktas, kad jis nesumokėjo šios sumos AB „Turto bankas“, negalėjo būti pagrindas tokiai išvadai padaryti, nes bankroto byloje patvirtintas tokio pat dydžio AB „Turto bankas“ finansinis reikalavimas, ir tai reiškia, jog dėl 257 233,60 Lt subsidijų sumos Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu iš kasatoriaus priteisimo įmonė patyrė neigiamų padarinių – pakito įmonės turtinė padėtis, nes atsirado piniginė prievolė kreditoriui AB „Turto bankas“, kartu priteista pinigų suma sumažėjo įmonės turto balansas. Kasatoriaus teigimu, tai, kad dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų iš įmonės iki bankroto bylos jai iškėlimo priteista sumokėti kreditoriui pinigų suma gali būti pripažinta bankrutuojančios įmonės nuostoliais, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008, taip pat 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008, pateikti išaiškinimai.

222. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad kasatorius gavo paramą, ją panaudojo ir įgijo turtą, o ne jį prarado, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendime nustatytas (CPK 182 straipsnio 2 punktas) aplinkybes turto įsigijimo vertė (149 000 eurų) buvo daugiau kaip per pusę didesnė, nei reali turto rinkos vertė, todėl negalima išvada, kad, net ir sugrąžinus subsidijos sumą (74 500 eurų), kasatoriui liktų vertingo turto, t. y. jis gautų naudos. Be to, atsakovo prašymu UAB korporacijos „Matininkai“ 2004 m. spalio 7 d. nustatytas ginčo įrangos 1 071 100 Lt įvertinimas. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendime nebuvo pripažintas patvirtinančiu turto įsigijimo metu buvusią realią jo vertę. UAB korporacijos „Matininkai“ 2007 m. birželio 12 d. atlikto pakartotinio turto įvertinimo akte konstatuota, kad priverstinio ginčo įrangos pardavimo atveju jo vertė – tik 207 000 Lt. Bankroto bylos metu (2011 m. vasario 17 d.) įranga parduota už 60 000 Lt. Kasatoriaus teigimu, tokie prieštaringi ginčo turto vertinimai rodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima neginčytina išvada, jog kasatorius gavo naudos. Atsakovas šios aplinkybės taip pat neįrodė.

23Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas A. G. prašo skundą atmesti, apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo šiuos nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

241. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinė atsakomybė dėl netinkamo Subsidijos sutarties vykdymo buvo taikyta kasatoriui. Byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, nebuvo nagrinėta ir spręsta dėl atsakovo A. G., kaip bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų, jo konkrečiais veiksmais padarytos žalos, jos dydžio. Kasatoriaus argumentai, kad dėl nerūpestingų, neatidžių atsakovo veiksmų susiklostė situacija, kurios pagrindu buvo nutraukta su UAB „Rastuva“ sudaryta Subsidijos sutartis ir bendrovei padaryta didelė žala, nepagrįsti, nes neatitinka faktinių bylos duomenų.

252. Kasacinio skundo argumentais, kuriais analizuojamos aplinkybės, susijusios su kasatoriaus įsigytų įrengimų vertės pokyčiais, keliami fakto klausimai, kurie pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta dėl CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės, todėl kasatoriaus argumentai dėl šių normų netinkamo aiškinimo ir taikymo vertinti kaip teisiškai nereikšmingi. Bylos duomenimis, kasatorius, įgyvendindamas projektą, kuriam kaip parama buvo suteikta ginčo subsidijos suma, gavo didelę ekonominę naudą. Dėl to, tenkinus ieškinį, atsirastų prielaidos nepagrįstam kasatoriaus praturtėjimui.

26Trečiojo asmens A. L. pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį įstatymo atsiliepimams į kasacinius skundus keliamų reikalavimų (CPK 351 straipsnio 1 dalis).

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

30Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo

31CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

32Kasacinio skundo argumentai iš esmės susiję su viena iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – žala (nuostoliais), t. y. ar Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu AB „Turto bankas“ naudai iš kasatoriaus BUAB „Rastuva“ priteista grąžinti 257 233,60 Lt subsidijos suma pagal pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas faktines aplinkybes (ieškovas gavo subsidijos sumą ir ją panaudojo – pirko medienos apdirbimo technologinę liniją; Subsidijos sutarties nutraukimą ir prievolę grąžinti nurodyto dydžio dotaciją lėmė atsakovo A. G., kaip ieškovo BUAB „Rastuva“ administracijos vadovo, neteisėti veiksmai; AB „Turto bankas“ naudai priteista 257 233,60 Lt suma UAB „Rastuva“ bankroto byloje patvirtinta kaip AB „Turto bankas“ finansinis reikalavimas; ieškovo įgyta medienos apdirbimo technologinė linija pardavinėta Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir parduota už 60 000 Lt) gali būti vertinama kaip ieškovo BUAB „Rastuva“ patirta žala (nuostoliai).

33Teisėjų kolegija, vertindama kaip pagrįstus kasatoriaus argumentus, pateiktus žalos (nuostolių) sampratos ir šio instituto aiškinimu kasacinio teismo praktikoje klausimais, pažymi, kad žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008, taip pat 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008). Be to, spręsdamas, ar apskaičiuotos ir kaip kreditoriaus finansinis reikalavimas patvirtintos, bet nesumokėtos sumos (baudos, delspinigiai) pripažintini bankrutuojančios įmonės nuostoliais, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, bankroto byloje patvirtinus finansinius reikalavimus kreditoriui, bankrutuojanti įmonė patiria turtinių praradimų (nuostolių), kurie bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimu gali būti išieškoti iš asmenų, savo veiksmais lėmusių nuostolių atsiradimą; nelaikant apskaičiuotų, bet nesumokėtų baudų ir delspinigių bankrutuojančios įmonės nuostoliais, susidarytų teisinė situacija, kad bankrutuojančiai įmonei, kuriai uždrausti finansiniai atsiskaitymai (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), būtų užkirsta galimybė išieškoti nuostolius, padarytus trečiųjų asmenų (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8, 14 punktai, CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008).

34Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmiau aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra suformuluoti nutartyse, priimtose civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra tapačios arba iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, tačiau bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei padarytos žalos (nuostolių) požiūriu aptarta kasacinio teismo praktika, kaip tokia, vertinant, ar patyrė žalos bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė dėl iš jos priteistos grąžinti, tačiau negrąžintos kreditoriui subsidijos sumos, kai šio finansinis reikalavimas negrąžintos sumos dydžio įstatyme nustatyta tvarka patvirtintas bankroto byloje, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.

35Pažymėtina, kad Subsidijos sutarties pagrindu ieškovas (paramos gavėjas) įgijo teisę gauti ir gavo sutartyje nurodyto dydžio dotaciją medienos apdirbimo technologinei linijai įsigyti. Subsidijos sutarties pagrindu, atsižvelgiant į tokių sutarčių specifiką, esmę bei paskirtį, atsirado, be kita ko, ir pagrįstas ieškovo lūkestis (tikėjimasis), kad sutartis bus įgyvendinta tinkamai ir suteiktos dotacijos sumos iš jo nebus pareikalauta grąžinti. Projektą vykdė ir visą atsakomybę už jo įgyvendinimą prisiėmė paramos gavėjas ieškovas UAB „Rastuva“, kurios vardu veikė bendrovės administracijos vadovas atsakovas A. G. Byloje nustatyta, kad atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, pažeidė subsidijų sutarčių sudarymo ir įgyvendinimo reikalavimus bei principus, ir tai buvo pagrindas ginčo Subsidijos sutarčiai nutraukti bei pareikalauti, jog ieškovas grąžintų jam suteiktą dotaciją. Taigi Subsidijos sutarties įgyvendinimas susijęs su paramos gavėjo (ieškovo) vardu veikusio asmens (šiuo atveju – ieškovo administracijos vadovo atsakovo A. G.) veiksmų teisėtumu. Šio asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo) nulemtas subsidijos gavėjo intereso (šiuo atveju – ieškovo pagrįsto tikėjimosi, kad jam suteiktos dotacijos iš jo nebus pareikalauta grąžinti) pažeidimas yra gavėjo patirta žala, o būtinybė grąžinti suteiktą subsidijos sumą – turtiniai praradimai (nuostoliai), kurie nevykdžiusio arba netinkamai vykdžiusio savo pareigas juridinio asmens vadovo dotaciją privalančiam grąžinti juridiniam asmeniui (ginčo atveju – atsakovo kasatoriui) turi būti atlyginami (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

36Remiantis tuo, kas aptarta, negalima sutikti su apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad ieškovas nepatyrė turtinių praradimų (nuostolių) ir nėra pagrindo juos priteisti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iš įmonės priteistą grąžinti subsidijos sumą nepagrįstai, pažeisdamas CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos, nepripažino įmonei padarytais nuostoliais.

37Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas dėl jo administracijos vadovo neteisėtų veiksmų patyrė turtinių praradimų. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą vertina kaip pagrįstą ir atitinkančią pirmiau šioje nutartyje aptartus bei išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu priteista 257 233,60 Lt subsidijos suma, nepriklausomai nuo to, buvo sumokėta ši suma kreditoriui ar ne (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), sumažėjo UAB „Rastuva“ turtas, nes įmonė neteko jai skirtos paramos. Kreditorius įgijo reikalavimo teisę kasatoriui, kad šis grąžintų priteistą sumą, o kasatorius – galimybę išieškoti šią suma kaip nuostolius, padarytus trečiųjų asmenų, šiuo atveju – administracijos vadovo atsakovo A. G. (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8, 14 punktai, CK 6.246–6.249 straipsniai).

38Pagal nagrinėjamos bylos duomenis ir joje nustatytas aplinkybes (CPK 353 straipsnio 1 dalis) nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų išvada, kad byloje įrodyta, jog atsakovas netinkamai vykdė savo kaip kasatoriaus BUAB „Rastuva“ administracijos vadovo pareigas ir Subsidijos sutarties įgyvendinimo laikotarpiu atliko neteisėtų veiksmų, lėmusių (priežastinis ryšys) kasatoriui būtinybės grąžinti suteiktą 257 233,60 Lt dotacijos sumą atsiradimą. Bendrovės administracijos vadovo kaltė preziumuojama, tačiau taip pat turi būti nustatyta, nes paneigti nurodytą prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, galėtų (ir turėtų) atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai pagal bylos duomenis ir joje nustatytas aplinkybes spręsta, kad atsakovas nepateikė patikimų įrodymų kaltės prezumpcijai paneigti ir jo siekiui veikti išimtinai atstovaujamos įmonės interesais patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai pripažinta, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovui atsirado jo, juridinio asmens (kasatoriaus) vadovo, deliktinė civilinė atsakomybė.

39Tačiau kartu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje keltas deliktinės atsakomybės klausimas, pažymi, jog pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo buvusią) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

40Bylos duomenimis, ieškovas gautą 257 233,60 Lt subsidijos sumą, kuri dėl neteisėtų atsakovo veiksmų priteista iš jo grąžinti kreditoriui AB „Turto bankas“, panaudojo medienos apdirbimo technologinei linijai įsigyti. Šis BAUB „Rastuva“ turtas buvo pardavinėtas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka siekiant atsiskaityti su BUAB „Rastuva“ kreditoriais ir 2011 m. vasario 17 d. parduotas už 60 000 Lt (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė reikšminga, sprendžiant, kiek nukentėjęs asmuo (kasatorius) dėl padarytos žalos realiai prarado. Be to, CK 6.249 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda, nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos sąlygos šiai normai taikyti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovo patirti turtiniai praradimai yra ne 257 233,60 Lt, o 197 233,60 Lt dydžio. Remiantis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais dėl deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinio pobūdžio ir CK 6.249 straipsnio 6 dalimi, apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo ieškovui ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iš atsakovo priteisimo, ir priteistą ieškovui iš atsakovo žalos atlyginimo sumą sumažinant iki 197 233,60 Lt, o priteistą valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 4744,88 Lt.

41Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

42Kiti kasacinio skundo argumentai yra iš esmės faktinio pobūdžio ir neturi įtakos apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl dėl jų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui bei teismų praktikai formuoti, taigi nesudarančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje išvardytų kasacijos pagrindų, teisėjų kolegija nepasisako.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo dalis dėl 257 233,60 Lt žalos atlyginimo ieškovui BUAB „Rastuva“ ir 6162,18 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iš atsakovo A. G. priteisimo, ir priteistą ieškovui BUAB „Rastuva“ iš atsakovo A. G. 257 233,60 Lt sumą sumažinti iki 197 233,60 Lt, o priteistą valstybei iš atsakovo 6162,18 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą – iki 4744,88 Lt.

45Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

46Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos bendrovei administracijos vadovo... 5. Ieškovas BUAB „Rastuva“ pareiškė ieškinį atsakovui A. G., nuo 1999 m.... 6. Ieškovas nurodė, kad 2002 m. rugsėjo 30 d. Centrinė finansų ir kontraktų... 7. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 14 d. nutartimi UAB... 8. Ieškovo teigimu, su juo sudaryta Subsidijos sutartis buvo nutraukta dėl... 9. Be to, ieškovo teigimu, atsakovas, painiodamas asmeninius ir juridinio asmens,... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį iš... 12. Teismas konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d.... 13. Teismas padarė išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18... 14. Spręsdamas dėl atsakovo neteisėtus veiksmus ir atsiradusią žalą... 15. Pažymėjęs, kad įmonė, pareiškusi savo vadovui ieškinį dėl žalos... 16. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 7000 Lt advokato... 17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovas BUAB „Rastuva“ prašo panaikinti apeliacinės... 21. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas CK 6.249... 22. 2. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad kasatorius gavo... 23. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas A. G. prašo skundą atmesti,... 24. 1. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinė... 25. 2. Kasacinio skundo argumentais, kuriais analizuojamos aplinkybės, susijusios... 26. Trečiojo asmens A. L. pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 30. Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo ... 31. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė... 32. Kasacinio skundo argumentai iš esmės susiję su viena iš atsakovo civilinės... 33. Teisėjų kolegija, vertindama kaip pagrįstus kasatoriaus argumentus,... 34. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmiau aptarti Lietuvos... 35. Pažymėtina, kad Subsidijos sutarties pagrindu ieškovas (paramos gavėjas)... 36. Remiantis tuo, kas aptarta, negalima sutikti su apskųstoje apeliacinės... 37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas dėl jo administracijos... 38. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis ir joje nustatytas aplinkybes (CPK 353... 39. Tačiau kartu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje... 40. Bylos duomenimis, ieškovas gautą 257 233,60 Lt subsidijos sumą, kuri dėl... 41. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 42. Kiti kasacinio skundo argumentai yra iš esmės faktinio pobūdžio ir neturi... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 45. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 46. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...