Byla 2A-517/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-742-123/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Technometas“ ieškinį atsakovui V. S., dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Technometas“, tikslindamas 2009-11-06 pareikštą ieškinį, prašė pripažinti tariamais keturiolika sandorių, kuriuos ieškovas 2004 – 2006 metais sudarė su atsakovais UAB „Ermanta“, UAB „Sonateksas“, UAB „Vivega“, UAB „Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“, UAB „Foteksas“, o taip pat prašė priteisti solidariai iš šių atsakovų bei buvusio ieškovo BUAB „Technometas“ administracijos vadovo atsakovo V. S. (V. S.) 843 321 Lt žalą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų į bylą buvo įtraukti AB „Vakarų laivų gamykla“, UAB „Vakarų laivų remontas“, UAB „Feliūga“ bei Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

5Nurodė, jog atsakovas V. S., veikdamas ieškovo UAB „Technometas“ vardu, 2004 –2006 metais sudarė 14 sandorių su įmonėmis, kurios realiai nevykdė veiklos. Teigė, jog tai patvirtina ginčijamų sutarčių sudarymą bei jų vykdymą apibūdinantys įrodymai, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-08-26 sprendimas Nr. (6.5)-112, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities VMI 2009-06-15 patikrinimo aktas Nr. AC1-21. Šiame akte buvo konstatuota, jog UAB „Technometas“ 2004–2006 m. pagal 14 fiktyvių sandorių su UAB „Ermanta“, UAB „Sonateksas“, UAB „Vivega“, UAB „Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“, UAB „Foteksas“ sumokėjo šioms įmonėms 648 605 Lt (be PVM) už prekes ir darbus, kurių jos realiai neatliko (CK 1.86 str., 1.80 str. 2 d.). Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad ieškovas sumokėjo 95 324 Lt pirkimo PVM, kurį atsisakyta įtraukti į atskaitą ir bendrovė nebeturi pagrindo jį susigrąžinti iš valstybės biudžeto, taip pat priskaičiuota 80 098 Lt delspinigių bei paskirta 19 294 Lt bauda – iš viso 99 392 Lt. Tokiu būdu ieškovui padaryta 843 321 Lt žala. Teigė, jog atsakovas V. S., nuo 2003-07-23 iki 2008-08-08 vykdęs bendrovės vadovo pareigas, yra atsakingas už tokiais veiksmais įmonei padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d., 6.246-6.249 str.).

6Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas V. S. nurodė, kad jam vadovaujant UAB „Technometas“ dirbo pelningai, jis laikėsi nustatytos sandorių sudarymo tvarkos, todėl ieškinio reikalavimai neįrodyti (ABĮ 19 str. 8 d., Įstatų 4.3 p., DK 246 str. 2 p., CK 2.87 str. 7 d., 6.246-6.249 str.). Tvirtino, kad ieškovui BUAB „Technometas“ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, administratorė neturi teisės ginčyti sandorių, kurie sudaryti iki 2006-12-30, tai yra už laikotarpį, didesnį nei 36 mėnesiai (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Be to, ieškovas nenuginčijo Klaipėdos apskrities VMI 2009-06-15 patikrinimo akto Nr. ACI-21, nors jame delspinigiai apskaičiuoti už ilgesnį negu 180 dienų laikotarpį bei už laikotarpį, kai atsakovas jau nedirbo bendrovėje, todėl taikytina ieškinio senatis (CK 1.126 str. 2 d.). Tvirtino, jog tuo atveju, jeigu ginčijami sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos ir atsakovai UAB „Ermanta“, UAB „Sonateksas“, UAB „Vivega“, UAB „Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“, UAB „Foteksas“ turėtų grąžinti UAB „Technometas“ visa, ką yra gavę pagal sandorius, nes jokių dokumentų, patvirtinančių, kad šiuos pinigus būtų gavęs jis asmeniškai, ieškovas nepateikė.

7Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį buvo atmetęs, kaip nepagrįstą. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi iš dalies patenkinęs ieškovo BUAB „Technometas“ apeliacinį skundą, šį teismo sprendimą pakeitė – panaikino jo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, šį reikalavimą patenkino (CK 1.86 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-974/2000, 3K-3-667/2003, 3K-3-341/2005, 3K-3-619/200, 3K-3-47/2006, 3K-3-337/2008, 3K-3-418/2008, 3K-3-526/2010, 3K-3-155/2010, 3K-3-191/2006 ir kt.). Apeliacinis teismas, konstatavęs, jog UAB ,,Technometas“ pagal tariamus sandorius iš atsakovų nėra nieko gavęs, sprendė, kad iš atsakovų – juridinių asmenų, ieškovo naudai išieškotina tai, ką jie yra gavę pagal šiuos sandorius (CK 1.80 str. 2 d.). Spręsdamas dėl atsakovo V. S. atsakomybės, šis teismas nurodė, jog neįvykdžius sprendimo dėl restitucijos taikymo, negalima nustatyti nei žalos fakto nei jos dydžio, o tai reiškia, kad negalima nustatyti vienos iš būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, be kurios ji negalima (CK 6.246-6.249 str.). Todėl sprendė, jog ieškinio dalis dėl jo solidarios atsakomybės su kitais atsakovais pagrįstai netenkinta. Tačiau kartu šis teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas iš viso nemotyvavo sprendimo dėl ieškovo BUAB ,,Technometas“ reikalavimo priteisti iš buvusio bendrovės direktoriaus atsakovo V. S. 99 392 Lt, kuriuos Valstybinė mokesčių inspekcija paskaičiavo kaip delspinigius ir baudą už pagal fiktyvius sandorius paskaičiuotą ir deklaruotą pridėtinės vertės mokestį. Nesant sprendimo atmesti šį ieškovo reikalavimą, sprendimas šioje dalyje panaikintas ir byla perduota tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

8Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš naujo reikalavimą dėl delspinigių ir baudų priteisimo iš atsakovo V. S., ieškovas prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bauda buvo skirta bei delspinigiai paskaičiuoti – viso 99 392 Lt, todėl, kad sudarius fiktyvius sandorius nebuvo sumokėti mokesčiai, tai yra dėl atsakovo veiksmų.

9Nesutikdamas su šiuo reikalavimu, atsakovas teigė, jog tvirtinimas, kad jis yra kaltas dėl minėto yra nesąžininga ir nelogiška, nes sandoriai buvo pripažinti fiktyviais tik dėl to, kad buvo netinkamai tvarkoma visų subrangovų (atsakovų – juridinių asmenų) buhalterinė apskaita. Kartu prašė taikyti senatį dėl delspinigių priteisimo. Taip pat prašė taikyti CK 6.253 straipsnio 4 ir 5 dalį ir atleisti jį nuo civilinės atsakomybės.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovui BUAB „Technometas“ iš atsakovo V. S. 99 392 Lt žalos atlyginimą.

12Konstatavęs, jog atsakovas V. S. ieškovo UAB „Technometas“ direktoriumi dirbo laikotarpiu nuo 2003-08-01 iki 2008-08-08; jog Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-08-26 sprendimu Nr. (6.5)-112 buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities VMI 2009-06-15 patikrinimo aktas Nr. AC1-21 ir nurodyta UAB „Technometas“ sumokėti valstybei PVM, šio mokesčio delspinigių bei baudų, o taip pat socialinio mokesčio bei šio mokesčio delspinigių ir baudų (CPK 197 str. 2 d.); jog Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi pripažino negaliojančiais sandorius, sudarytus jam būnant bendrovės vadovu, nuo jų sudarymo momento, o taip pat vadovaudamasis Įstatų 6.2 punkto, 4.3 punkto, 6.25 punkto, 4.8 punkto, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies, CK 2.87 straipsnio, 6.246-6.249 straipsnių normomis, – pripažino, kad šis atsakovas, sudarydamas fiktyvius sandorius, pažeidė savo pareigas, todėl privalo visiškai atlyginti žalą.

13Nustatė, kad žala ieškovui padaryta dėl turto paradimo, nes dėl atsakovo V. S. veiksmų, priešingų juridinio asmens tikslams, pareigų pažeidimo – fiktyviai sudarytų sandorių, į atskaitą nepagrįstai įtraukto PVM, padidintos leidžiamų atsiskaitymų sumos, – Valstybinė mokesčių inspekcija priskaičiavo jam 80 098 Lt delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius bei skyrė 19 294 Lt baudą, iš viso 99 392 Lt delspinigių ir baudų. Sprendė, kad esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas iš jo priteisti reikalaujamus 99 392 Lt (CK 6.246-6.249 str.), o atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka CK 6.253 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų, todėl šiuo pagrindu jis negali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Atmesdamas atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui priteisti delspinigius, nurodė, kad pagal teismų praktiką mokesčių teisėje delspinigiai traktuojami kaip sankcija, bei mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kad šioje byloje delspinigių reikalaujama, nes mokesčiai nesumokėti nustatytu terminu, kad pagal bylos medžiagą PVM buvo įtrauktas į sąskaitas ir apmokėtas (t. 1, b. l. 125, 130, 140, 151, 159, 163-165) (Mokesčių administravimo įstatymo 81 straipsnio 2 dalis, 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 97 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 4-442-438/2010).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Technometas“ ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės, neteisingai aiškino Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties motyvus, kur pripažinta, jog nėra būtinųjų sąlygų taikyti jam civilinę atsakomybę dėl panaikintų sandorių sudarymo, todėl, priešingai nei konstatavo teismas, iš šių sandorių sudarymo kildinamai žalai taip pat nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas nepakeitė Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

172. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovas yra atsakingas už mokesčio administratoriaus ieškovui BUAB „Technometas“ paskaičiuotus baudą bei delspinigius, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas sumokėjo mokesčių administratoriui sprendime nurodytas baudas bei delspinigius, o šio fakto pastarasis neįrodinėjo. Todėl akivaizdu, jog, priešingai nei sprendė teismas, ieškovas žalos nėra patyręs.

183. Priešingai nei sprendė teismas, byloje nėra nustatytos atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiškusio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl neegzistuoja būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti atsakovo veiksmai ir kaltė. Sandorių, kurių pagrindu atsirado mokestinė nepriemoka, metu, atsakovai UAB „Foteksas“, UAB „Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“, UAB „Vivera“, UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ buvo PVM mokėtojai, be to, atsakovas negalėjo galimybės patikrinti, ar šiose įmonėse dirbantys darbuotojai dirba legaliai. Tuo tarpu be minėtų subrangovų pagalbos ieškovas objektyviai dėl darbuotojų stokos negalėtų atlikti darbų, už kuriuos priskaičiuota nepriemoka. Be to, atsakovas faktiškai buvo ne atskiro juridinio asmens vadovas, o padalinio vadovas, kuris, remiantis bylos medžiaga, buvo kontroliuojamas pagrindinio akcininko AB „Vakarų laivų gamykla“.

194. Teismui nutarus, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtą žalą, apeliantas prašo jį visiškai arba iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės, nes ieškovas dėl savo kaltės neapskundė mokesčių administratoriaus sprendimo, dėl ko turi sumokėti nepagrįstai paskaičiuotus delspinigius ir baudas.

205. Priešingai nei sprendė teismas, net ir nustačius, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtą žalą, šiam neapskundus mokesčių administratoriaus neteisėto sprendimo, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami tik už 180 dienų nuo nepriemokos atsiradimo.

216. Teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes nėra motyvuota, kodėl atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka CK 6.253 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų prasmės dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

227. Teismas nepasisakė dėl prašymo taikyti ieškinio senatį. Atsakovo atsakomybė kildinama iš sudarytų su UAB „Foteksas“, UAB „Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“, UAB „Vivera“, UAB „Sonateksas“, UAB „Ermanta“ sandorių. Kadangi paskutinis sandoris buvo sudarytas 2006-01-19, yra pagrindas taikyti trejų metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d.).

23Atsiliepimu į atsakovo V. S. apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Technometas“ prašo jį atmesti, priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama:

241. Atsakovas nepagrįstai Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išvadas, jog nėra būtinųjų sąlygų taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl panaikintų sandorių sudarymo, perkelia klausimui dėl žalos atlyginimo pagal valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu paskirtų baudų ir delspinigių. Akivaizdu, kad ieškinio dalis dėl solidarios atsakovo V. S. atsakomybės su kitais atsakovais buvo netenkinta ne dėl to, kad atsakovo veiksmuose nėra žalos, bet dėl to, jog neįvykdžius teismo sprendimo dėl restitucijos negalima nustatyti, kokia apimtimi sprendimas bus įvykdytas iš atsakovų – juridinių asmenų turto.

252. Lietuvos apeliaciniam teismui įsiteisėjusia 2012 m. spalio 16 d. nutartimi pripažinus V. S. būnant bendrovės vadovu sudarytus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas fiktyvius sandorius, pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatytą bendrovės valdymo pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, CK 2.87 straipsnyje nustatytą pareigą kitų juridinio asmens organų atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, vadovautis bendrovės įstatais, todėl privalo atlyginti žalą visiškai (CPK 182 str. 2 p.).

263. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis iš esmės buvo ne atskiro juridinio asmens vadovas, o padalinio vadovas, kuris buvo kiekvieną dieną kontroliuojamas. Ieškovo UAB „Technometas“ įstatuose nurodyta, kad bendrovė yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, tačiau nėra nurodyta, kad bendrovė yra kitos bendrovės padalinys. UAB „Technometas“ įėjo į AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinių įmonių grupę tik 2005-05-12, kai pastaroji įmonė įsigijo jos akcijas.

274. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog yra nekaltas dėl fiktyvių sutarčių sudarymo, t. y. nepaneigė įstatymo nustatytos prezumpcijos. Priešingai, atsakovo veiksmų negalima laikyti paprastu atsakovo neatsargumu, susijusiu su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika.

285. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra duomenų, kad ieškovas atliko veiksmus, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Ieškovas bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija, teikė dokumentus ir pastabas, todėl įmonei buvo skirta minimali 10 proc. nuo nesumokėtų mokesčių bauda. Esant situacijai, kad mokestinės baudos ir delspinigiai įmonei paskirti būtent dėl neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, tai vėlesnių įmonės vadovų sprendimas nedalyvauti mokestiniame ginče negali turėti įtakos atsakovo atsakomybės apimčiai.

296. Atsakovas netinkamai interpretuoja teismo sprendime nurodytą teismų praktiką dėl delspinigių skaičiavimo. Įstatymas numato delspinigių skaičiavimą už ne daugiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, tuo tarpu šis terminas netaikomas mokesčių administratoriaus sprendime nustatytiems delspinigiams.

307. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas išsamiai motyvavo sprendimą, tuo tarpu teismų praktikoje konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

318. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas įsiteisėjo 2009-09-15.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).

34Apeliacine tvarka nagrinėjama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi konstatavus sandorių, dėl kurių Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimu paskyrė ieškovui BUAB „Technometas“ sankcijas, fiktyvumą, mokėtinos baudos ir delspinigiai ieškovui priteistini iš buvusio bendrovės vadovo atsakovo V. S. kaip įmonei padaryta žala.

35Teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, kad ieškovas UAB „Technometas“ yra bankrutuojanti įmonė, todėl byloje esama viešojo intereso, prieš imdamasi nagrinėti apeliacinio skundo argumentus, mano esant tikslinga apžvelgti esmines bylos, teismų informacinės sistemos (LITEKO) bei Juridinių asmenų registro duomenimis nustatytas aplinkybes, taip pat faktus, nustatytus įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais kitose bylose tarp tų pačių šalių (CPK 7 str., 179 str. 3 d., 182 str. 2 p.).

36Faktinės bylos aplinkybės

37Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovui UAB „Technometas“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta L. L.. Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtintas finansinių kreditorių bei jų reikalavimų sąrašas bendrai 599 919,06 Lt sumai, iš kurių 251 495,38 Lt – kreditoriaus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas. Konstatavus, kad įmonės turto nepakaks administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti, teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi įmonei taikyta supaprastinta bankroto procedūra, o 2010 m. birželio 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama (civilinė byla Nr. B2-72-460/2014) (CPK 179 str. 3 d.).

38Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. S. nuo 2003-08-01 iki 2008-08-08 ėjo ieškovo UAB „Technometas“ vadovo pareigas (t. 2, b. l. 9–10). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo vienintelis akcininkas nuo 2005-05-12 – AB „Vakarų laivų gamykla“. Be to, minimo registro duomenų bazėje esanti informacija patvirtina, kad atsakovas V. S. yra UAB „MK ir K remontas“ vienintelis akcininkas (nuo 2008-05-10) ir vadovas (nuo 2008-08-04).

39Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu dėl patikrinimo akto patvirtinimo nusprendė iš dalies patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. birželio 15 d. patikrinimo aktą ir nurodyti UAB „Technometas“ sumokėti į jos sąskaitą 95 324 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 36 158 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 9 532 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą, 97 291 Lt pelno mokesčio, 43 855 Lt pelno mokesčio delspinigių, 9 729 Lt pelno mokesčių baudą, 332 Lt socialinio mokesčio, 85 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 33 Lt socialinio mokesčio baudą. Mokesčių administratoriaus sprendime konstatuota, kad UAB „Technometas“ sudarytų sandorių su UAB ,,Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“, UAB ,,Foteksas“, UAB ,,Ermanta“, UAB ,,Sonateksas“ ir UAB ,,Vivega“ aplinkybės rodo, kad sutarčių šalys realiai civilinių teisių ir pareigų neįgijo, o šios aplinkybės sandorio šalims buvo gerai žinomos. Sutartys bei PVM sąskaitos-faktūros iš UAB „Techometas“ pusės pasirašytos vadovo V. S.. Taip pat nurodoma, jog mokestinė nepriemoka susidarė bei baudos paskirtos dėl to, jog eilė ieškovo sudarytų sandorių yra fiktyvūs (CPK 197 str. 2 d.) (t. 1, b. l. 55-68).

40Remdamasi minėtų sprendimu bei kitais byloje surinktais įrodymais, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. nutartimi, iš dalies patenkinusi ieškovo BUAB „Technometas“ apeliacinį skundą, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovo BUAB „Technometas“ sandorius, sudarytus su aukščiau minėtomis įmonėmis (CK 1.86 str.). Kolegija sprendė, kad pagal UAB ,,Technometas“ užsakymus UAB ,,Foteksas“, UAB ,,Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“ ir UAB ,,Ermanta“ rangos darbų pagal sutartis neatliko, o UAB ,,Sonateksas“ ir UAB ,,Vivega“ prekių pagal sąskaitas-faktūras nepateikė, kadangi šie atsakovai neturėjo verslo vykdymo vietos, materialinių resursų ir atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų, todėl akivaizdu, jog atlikti sudėtingų laivų remonto, įrangos gamybos darbų ar tiekti prekes ir medžiagas užsakovui tiesiog negalėjo (CPK 182 str. 2 p.) (t. 4., b. l. 30-40).

41Dėl atsakovo V. S. civilinės atsakomybės

42Kaip teisingai nurodė teismas bei savo procesiniuose dokumentuose pažymi šalys, civilinei bendrovės valdymo organo (vadovo) atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 str.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę.

43Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas atsako už bendrovės tikslų įgyvendinimą, įstatymuose bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, veiklos organizavimą; vadovo pareiga juridiniam asmeniui yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. grindžiama pasitikėjimu, toks asmuo turi būti lojalus vadovaujamai bendrovei, veikti išimtinai jos interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą – nustatoma, ar taip buvo elgiamasi. Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kai dėl to bendrovei kyla žala (nuostoliai), lemia šio asmens atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, tai yra pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą (CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str., 6.246-6.249 str., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 str. 6, 8 d., 37 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012, etc.).

44Naujausiose kasacinio teismo nagrinėtose bylose aktualiais byloje klausimais pažymėta, jog vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės–komercinės rizikos. Išaiškinta, kad siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. business judgment rule), pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas bona fide geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės – komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013, 2014 m. sausio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

45Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas V. S. skundą dalyje dėl jo civilinės atsakomybės nebuvimo iš esmės grindžia tuo, kad byloje nėra nustatytos atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiškusio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas; kad sandorių, kurių pagrindu atsirado mokestinė nepriemoka, metu, atsakovai UAB „Foteksas“, UAB „Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“, UAB „Vivera“, UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ buvo PVM mokėtojai. Be to, teigiama, kad jis neturėjo galimybės patikrinti, ar šiose įmonėse dirbantys darbuotojai dirba legaliai; kad kalbamu metu jis faktiškai buvo ne atskiro juridinio asmens vadovas, o padalinio direktorius, kuris, remiantis bylos medžiaga, buvo kontroliuojamas pagrindinio akcininko AB „Vakarų laivų gamykla“. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais argumentais, visų pirma, pažymi, kad apeliantas neginčija teismo nustatyto fakto, jog ieškovo prašomi priteisti nuostoliai – Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu ieškovui BUAB „Technometas“ skirtos baudos ir delspinigiai už nepagrįstai į atskaitą įtraukto PVM ir kitus įmonės veiksmus, nurodytus mokesčių administratoriaus sprendime, – yra pasekmė ieškovo ir aukščiau minėtų bendrovių sudarytų fiktyvių sandorių, kurie tokiais pripažinti įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartimi (CK 1.86 str., CPK 182 str. 2 p.). Tokiu būdu, esant įsitesėjusiam teismo sprendimui tarp tų pačių šalių, kolegija, papildomai plačiau nepasisakydama dėl minimame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių ir išvadų, konstatuoja, jog pati ieškovo BUAB „Technometas“ prievolė (neimant domėn atsakovo argumentų dėl delspinigių skaičiavimo) mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai paskaičiuotas baudas ir delspinigius, yra įrodyta (CPK 185 str.).

46Antra, aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad pagal bylos medžiagą visos fiktyvios sutartys, tai yra tiek rangos, tiek pirkimo-pardavimo, buvo pasirašytos tuomečio ieškovo UAB „Technometas“ vadovo V. S. (ankstesnė pavardė – V. S.), kuris, be kita ko priėmimo-perdavimo aktais bei jo pasirašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis patvirtino, kad ieškovas rangovų atliktus darbus ir pardavėjų pateiktas prekes gavo (t. 1, b. l. 115-165). Minėtus sandorius pripažinus negaliojančiais nuo sudarymo momento kaip fiktyvius, netenka teisinės reikšmės apelianto V. S. skundo argumentai, kad UAB „Foteksas“, UAB „Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“, UAB „Vivera“, UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ sutarčių sudarymo metu buvo PVM mokėtojai, o jis neturėjo galimybės patikrinti, ar šių įmonių darbuotojai priimti legaliai. Akivaizdu, jog pasirašydamas tiek sandorius, kurių bendrą suma sudarė 743 929 Lt, tiek dokumentus, patvirtinančius sandorių įvykdymą (darbų perdavimo-priėmimo aktai, PVM sąskaitos-faktūros), atsakovas, būdamas ieškovo kaip užsakovo ir pirkėjo vadovas, kuris atsako už bendrovės veiklos teisėtumą (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str., 37 str.), kurio veiksmai privalo atitikti sąžiningo, rūpestingo, apdairaus, protingo bendrovės valdymo organo elgesį, turint omenyje tai, kad netrukus po atleidimo iš ieškovo valdymo organo pareigų jis ėmėsi vadovauti ir iki šiol vadovauja kitai bendrovei – UAB „MK ir K remontas“ ir yra šios įmonės vienintelis akcininkas, – žinojo/privalėjo žinoti, taip pat kaip ir ieškovas Klaipėdoje reziduojančių 5 įmonių patikimumą, suvokė/privalėjo suvokti, kad užsakyti darbai minėtų įmonių nebuvo atlikti, prekės realiai nebuvo patiektos, taigi, kad jo pasirašomi dokumentai fiktyvūs (CPK 6.246 str.).

47Trečia, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo sudaryti fiktyvūs sandoriai negali būti vertinami kitaip, nei pažeidžiantys tiesiogines jo pareigas, kad tokie jo priimti sprendimai ne tik kad nenaudingi ieškovui UAB „Technometas“, bet yra priešingi jo tikslams. Kaip jau minėta, būtent bendrovės vadovas privalo užtikrinti bendrovės veiklos, be kita ko, ir buhalterinės apskaitos organizavimą pagal teisės aktų reikalavimus (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str., 37 str., Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str., 12 str., 21 str.). Todėl, kolegijos vertinimu, atsakovo V. S. veiksmų neteisėtumą dėl atsiradusių ir Valstybinei mokesčių inspekcijai mokėtinų PVM nepriemokos, baudų ir delspinigių, suponuoja ir tai, kad fiktyvių sandorių pagrindu gauti duomenys buvo įrašyti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Akivaizdu, kad apskaitydamas darbų ir medžiagų įsigijimą iš aukščiau minėtų įmonių pagal fiktyviais pripažintus sandorius bei pirkimo PVM deklaruodamas kaip atskaitomą, t. y. permokėtą, atsakovas V. S. žinojo/privalėjo žinoti, kad sandoriais nesukūrus PVM objekto, šiais jo veiksmais, akivaizdžiai prieštaraujančiais CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, yra pažeidžiamos tiek UAB „Technometas“, tiek bendrovės kreditorių teisės bei teisėti interesai, o įmonė patiria žalą (CK 6.246 str., 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokia žala ir kilo – atlikusi mokestinį patikrinimą, Valstybinė mokesčių inspekcija konstatavo, kad UAB „Technometas“ nepagrįstai padidino PVM atskaitą ir už tai įmonei paskyrė baudas bei delspinigius, kurias kaip bendrovės nuostolius iš atsakovo priteisė teismas (CK 6.249 str.). Kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių kontekste paminėtina tai, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas V. S. jau yra pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, t. y. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „MK ir K remontas“ direktoriumi apgaulingai tvarkė UAB „MK ir K remontas“ buhalterinę apskaitą, tai yra, veikdamas per UAB „MK ir K remontas“ vyr. buhalterę L. S., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas, dėl ko ši jų nepagrindė apskaitos dokumentais bei neįtraukė į UAB „MK ir K remontas“ buhalterinę apskaitą, taip pat pateikė jai duomenis apie tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas. Taip pat už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (baudžiamoji byla Nr. 1- 1248-108/2012) (CPK 179 str. 3 d.).

48Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad ieškovas UAB „Technometas“ įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė imperatyvių įstatymo reikalavimų, fiduciarinių valdymo organų pareigų pažeidimu (fiktyvių sandorių sudarymas, jų įvykdymo patvirtinimas, duomenų įrašymas į buhalterinę apskaitą), patirtą žalą (fiktyvių sandorių bei kitų buhalterinių apskaitos dokumentų pagrindu mokesčių administratoriaus sprendime nurodytas baudų ir delspinigių paskaičiavimas) ir priežastinį ryšį (būtent dėl atsakovo sudarytų sandorių įmonei paskirtos baudos ir delspinigiai). Tuo tarpu atsakovas neįrodė, jog tokie veiksmai traktuotini, kaip sąžiningi, atitinkantys maksimalaus atidumo reikalavimus, t. y. nepaneigė kaltės prezumpcijos (CK 6.248 str. 1 d.). Todėl, kaip teisingai sprendė teismas, apeliantui kaip buvusiam ieškovo vadovui kyla civilinė atsakomybė atlyginti ieškovo patirtą žalą (Įstatų 6.2 p., ABĮ 19 str. 6, 8 d., 37 str., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str., 6.245-6.249 str.).

49Minėtos išvados nepaneigia ir V. S. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad jis faktiškai buvo ne atskiro juridinio asmens, o tik kito juridinio asmens padalinio vadovas, kad jis buvo kontroliuojamas pagrindinio akcininko AB „Vakarų laivų gamykla“. Kaip teisingai nurodo ieškovas BUAB „Technometas“, atsiliepdamas į skundą, pagal įstatus ši bendrovė yra ne kitos įmonės padalinys, o savarankiškas juridinis asmuo (t. 1, b. l. 9-19). Tuo tarpu faktas, kad vienintelis bendrovės akcininkas yra AB „Vakarų laivų gamykla“, neturi reikšmės atsakovo civilinei atsakomybei kilti, kadangi byloje nėra duomenų ir neįrodinėta, jog minėti neteisėti atsakovo veiksmai padaryti dėl vienintelio akcininko įtakos. Tokių argumentų savo procesiniuose dokumentuose nekelia ir pats atsakovas V. S. (CPK 178 str., 185 str., 314 str.).

50Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartimi nepakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 8 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Šiuo klausimu ieškovas teisingai pažymi, iš minimos teisėjų kolegijos nutarties motyvų akivaizdu, jog ieškinio dalis dėl solidarios atsakovo V. S. atsakomybės su kitais atsakovais buvo netenkinta ne dėl to, kad atsakovo veiksmuose nėra būtinųjų sąlygų jo civilinei atsakomybei atsirasti, bet dėl to, jog neįvykdžius teismo sprendimo dėl restitucijos, ieškovo naudai neišieškojus iš atsakovų UAB „Foteksas“, UAB „Verslo vadybos ir kontrolės sistemos“, UAB „Vivera“, UAB „Sonateksas“ ir UAB „Ermanta“ to, ką jie yra gavę pagal šiuos sandorius (CK 1.80 str. 2 d.), negalima nustatyti ieškovo patirtos žalos dydžio. Taigi ieškovo teisė reikalauti žalos atlyginimo tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra paneigta (CPK 185 str.).

51Kolegijos įsitikinimu, teismui visapusiškai įvertinus V. S. veiksmus jo civilinės atsakomybės šioje byloje nepaneigia taip pat ir tai, kad, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, taip pat atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos nuosprendžio kopijos, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuris yra neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka, jis buvo išteisintas dėl veikų, turinčių nusikalstimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kurių yra ir epizodas, susijęs su negaliojančių ginčo sandorių sudarymu (baudžiamoji byla Nr. 1-43-659/2013) (CPK 179 str. 3 d., 314 str.). Viena vertus, pažymėtina, kad teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi nuostatos, jog skiriasi baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, tikslai, kaltės samprata, taip pat skirtinga šių atsakomybės rūšių taikymo tvarka. Civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus civilinės teisės normas, ja siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus nuostolius bei atkurti iki teisės pažeidimo buvusią turtinę padėtį, tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už įstatyme numatytas veikas, kurios yra socialiai pavojingos visuomenei (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013, etc.). Taigi net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota asmens neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės prasme, tai neapriboja galimybės įrodinėti šio asmens nesąžiningumo civiline teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Todėl šiame kontekste kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, jog jo sąžiningumas įrodytas baudžiamojoje byloje, pažymi, kad šis teismas pripažino Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išvadas, kad sandoris su UAB „Vivega“ nebuvo vykdomas, ir tik remdamasis būtent baudžiamosios teisės normomis padarė išvadą, jog nepakanka duomenų, kad būtų galima konstatuoti esant baudžiamąją V. S. atsakomybę dėl PVM sąskaitų-faktūrų suklastojimo ir jų įtraukimo į buhalterinę apskaitą (BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 222 str.).

52Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas negali būti atsakingas už UAB „Technometas“ patirtą žalą ir dėl to, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų realiai atsiskaitęs su kreditoriumi Valstybine mokesčių inspekcija. Kaip minėta, UAB „Technometas“ bankroto byloje konstatuota, jog įmonė neturi jokio realaus turto, tuo tarpu vien kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos (šiuo metu – VĮ Turto banko) finansinis reikalavimas sudaro net 251 495,38 Lt iš 599 919,06 Lt visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, į kurį, kaip matyti iš mokesčių administratoriaus pateikto 2010-02-10 rašto dėl kreditorinių reikalavimų, įeina ir likusios nesumokėtos PVM baudos ir delspinigiai pagal sprendimą (t. 4., b. l. 86). Dėl nurodytos aplinkybės, atsakovui V. S. neginčijant pačios ieškovo prievolės mokėti baudas ir delspinigius Valstybinei mokesčių inspekcijai, o tik nesutinkant su paskaičiuotų netesybų dydžiu, turint omenyje draudimą bankrutuojančiai įmonei vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.), darytina išvada, kad teismas teisingai sprendė, jog žala gali būti laikoma ir mokėtinos, tačiau bankrutuojančios įmonės realiai dar nesumokėtos baudos ir delspinigiai, kadangi tokiu būdu sumažėjo įmonės turtas, o bankrutuojanti įmonė įgijo galimybę išieškoti šią sumą kaip nuostolius, padarytus buvusio administracijos vadovo atsakovo V. S. (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., CK 6.246–6.249 str.). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas panašios kategorijos bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2012 m. kovo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2012).

53Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės

54Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismui nutarus, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtą žalą, jis turi būti visiškai arba iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes ieškovas dėl savo kaltės neapskundė mokesčių administratoriaus sprendimo, dėl ko turi sumokėti nepagrįstai paskaičiuotus delspinigius ir baudas.

55Teisėjų kolegija, nesutikdama su minimais apelianto atsakovo V. S. argumentais dėl ieškovo BUAB „Technometas“ kaltės, pažymi, kad kaip teisingai nurodo ieškovas, mokesčių administratoriaus sprendime užfiksuota, jog ieškovas bendradarbiavo su Valstybine mokesčių inspekcija, teikė dokumentus ir pastabas, kurios sprendimu patenkintos iš dalies (t. 1, b. l. 55-68). Todėl, kaip iš esmės teisingai konstatavo teismas, vien ta aplinkybė, kad nei ieškovo buvęs vadovas, nei bankroto administratorius neginčijo, tai yra neskundė minėto sprendimo, nesuponuoja išvados, jog atsakovas gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio 4 ar 5 dalies pagrindu. Tuo tarpu tai, kad teismas nenurodė, dėl kokių konkrečiai aplinkybių netaikytinos atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės normos, priešingai nei teigia apeliantas, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad šis sprendimas yra be motyvų, todėl absoliučiai negalioja, kadangi, kaip žinia, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009) (CPK 185 str., 329 str. 2 d. 4 p.).

56Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo atleidimo nuo dalies civilinės atsakomybės, taip pat sutinka su ieškovo BUAB „Technometas“ atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad apeliantas neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo cituotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. A-442-438/2010, pateiktus išaiškinimus dėl teisės skaičiuoti delspinigius tik už 180 dienų. Kolegija, nekartodama teismo išsamiai pacituotos administracinio teismo nutarties motyvų, pažymi, kad delspinigiai ilgiau nei 180 dienų gali būti skaičiuojami ne abiem atvejais, kaip nurodo apeliantas, t. y. tiek dėl to, kad mokesčio mokėtojas nesumokėjo mokesčio teisės akto nustatytų terminu, tiek dėl to, kai mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime nurodytų sumų, o tik pastaruoju atveju, t. y. nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 97 str. 1 d. ir 2 d.). Todėl kolegija atmeta atsakovo V. S. argumentus, kad teismas, taikydamas atleidimo nuo dalies civilinės atsakomybės teisės normas, turėjo perskaičiuoti pačiame Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime nurodytus delspinigius ir juos skaičiuoti tik už 180 dienų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A-556-1393/2012).

57Dėl ieškinio senaties

58Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo prašomo taikyti ieškinio senaties termino reikalavimui atlyginti žalą, įrodinėdamas, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo paskutinio sandorio sudarymo, t. y. nuo 2006-01-19. Teisėjų kolegija, atmesdama minėtus argumentus, pažymi, kad teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes Valstybinė mokesčių inspekcija baudas ir delspinigius įpareigojo ieškovą sumokėti 2009-06-15 patikrinimo aktu ir 2009-08-26 sprendimu dėl šio patikrinimo akto tvirtinimo, todėl akivaizdu, jog prievolė sumokėti baudas ir delspinigius, kuri, kaip minėta aukščiau, yra fiktyvių sandorių pasekmė, atsirado tik įsiteisėjus minėtam sprendimui, todėl tik nuo tada ieškovas galėjo sužinoti apie jam skirtas sankcijas ir imtis atitinkamų veiksmų nuostoliams iš valdymo organo išieškoti. Tuo tarpu ieškovo UAB „Technometas“ ieškinys, kuriame patikslinus reikalavimus, buvo reiškiamas prašymas priteisti žalą dėl paskirtų baudų ir delspinigių, pateiktas 2010-08-11, todėl darytina išvada, kad įstatyme nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas (CK 1.125 str. 8 d.).

59Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo BUAB „Technometas“ ir atsakovo V. S. ginčą, atskleidė šios bylos esmę, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, teisingai išaiškino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, taikytinos teismų praktikos nuostatas ir, patenkindamas ieškovo reikalavimus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo V. S. apeliacinis skundas atmetamas, o šis teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

60Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas UAB „Technometas” yra bankrutuojanti įmonė, įsiteisėjus minėtam sprendimui, gali būti aktuali teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkintas atsakovo V. S. ir jo sutuoktinės pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir patvirtinta sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria visas nekilnojamasis turtas ir dalis kilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, nuosavybės teise atiteko sutuoktinei (civilinė byla Nr. 2-13557-639/2013) (CPK 179 str. 3 d.).

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Technometas“, tikslindamas 2009-11-06 pareikštą... 5. Nurodė, jog atsakovas V. S., veikdamas ieškovo UAB „Technometas“ vardu,... 6. Nesutikdamas su ieškiniu, atsakovas V. S. nurodė, kad jam vadovaujant UAB... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį buvo... 8. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš naujo reikalavimą dėl... 9. Nesutikdamas su šiuo reikalavimu, atsakovas teigė, jog tvirtinimas, kad jis... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį... 12. Konstatavęs, jog atsakovas V. S. ieškovo UAB „Technometas“ direktoriumi... 13. Nustatė, kad žala ieškovui padaryta dėl turto paradimo, nes dėl atsakovo... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 16. 1. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės, neteisingai aiškino... 17. 2. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovas yra atsakingas už... 18. 3. Priešingai nei sprendė teismas, byloje nėra nustatytos atsakovo tyčios... 19. 4. Teismui nutarus, kad atsakovas yra atsakingas už ieškovo patirtą žalą,... 20. 5. Priešingai nei sprendė teismas, net ir nustačius, kad atsakovas yra... 21. 6. Teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes nėra motyvuota,... 22. 7. Teismas nepasisakė dėl prašymo taikyti ieškinio senatį. Atsakovo... 23. Atsiliepimu į atsakovo V. S. apeliacinį skundą ieškovas BUAB... 24. 1. Atsakovas nepagrįstai Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d.... 25. 2. Lietuvos apeliaciniam teismui įsiteisėjusia 2012 m. spalio 16 d. nutartimi... 26. 3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis iš esmės buvo ne atskiro juridinio... 27. 4. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog yra nekaltas dėl... 28. 5. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra duomenų, kad ieškovas... 29. 6. Atsakovas netinkamai interpretuoja teismo sprendime nurodytą teismų... 30. 7. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas išsamiai motyvavo sprendimą,... 31. 8. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes Valstybinės mokesčių... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 34. Apeliacine tvarka nagrinėjama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 35. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, kad ieškovas UAB „Technometas“... 36. Faktinės bylos aplinkybės... 37. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartimi... 38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas V. S. nuo 2003-08-01 iki... 39. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. rugpjūčio 26... 40. Remdamasi minėtų sprendimu bei kitais byloje surinktais įrodymais, Lietuvos... 41. Dėl atsakovo V. S. civilinės atsakomybės ... 42. Kaip teisingai nurodė teismas bei savo procesiniuose dokumentuose pažymi... 43. Kasacinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje šios kategorijos bylose... 44. Naujausiose kasacinio teismo nagrinėtose bylose aktualiais byloje klausimais... 45. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas V. S. skundą dalyje dėl jo... 46. Antra, aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad pagal... 47. Trečia, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo... 48. Taigi, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su... 49. Minėtos išvados nepaneigia ir V. S. apeliaciniame skunde dėstomi argumentai,... 50. Taip pat atmestini atsakovo argumentai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012... 51. Kolegijos įsitikinimu, teismui visapusiškai įvertinus V. S. veiksmus jo... 52. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas... 53. Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ... 54. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismui nutarus, kad atsakovas yra... 55. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minimais apelianto atsakovo V. S.... 56. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo atleidimo nuo dalies civilinės... 57. Dėl ieškinio senaties... 58. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo prašomo... 59. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, remdamasi byloje... 60. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas UAB... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti...