Byla e2-1355-151/2017
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, nedalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui, atsakovui V. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1767,77 Eur skolą už perduotą šilumos energiją, 61,95 Eur delspinigius, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją patalpų šildymui Butui/Patalpai – Butui su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - ). Patalpa pagal pridedamą VĮ „Registrų centro“ NTR CDB išrašą nuo 2009 m. gegužės 27 d. nuosavybės teise priklauso V. J.. Atsakovas dėl ieškovei nežinomų priežasčių yra neatsiskaitęs už ieškovės laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. perduotą šilumos energiją. Bendra atsakovo skola ieškovei už nurodytu laikotarpiu perduotą šilumos energiją, įskaičius priskaičiuotus delspinigius, yra 1829,72 Eur, iš kurių: 1767,77 Eur už šilumos energiją patalpos šildymui laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.; 61,95 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudarytos šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Yra laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuo pastato, kuriame yra patalpa, šildymo įrenginių prijungimo prie ieškovės šilumos tiekimo įrenginių datos yra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Atsakovas ieškovei iki šiol yra neatsiskaitęs už ieškovės laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. atsakovui perduotą šilumos energiją. Atsakovo skola ieškovei už per nurodytą laikotarpį perduotą šilumos energiją (patalpų šildymui) yra paskaičiuota bei nurodyta prie šio ieškinio pridedamuose „Buto apyvartos žiniaraščiuose“ ir sudaro 1767,77 Eur. Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistini 61,95 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

6Ieškovė taip pat paaiškino, kad vienašališkas atsakovo pranešimas, kuriuo išreiškiama atsakovo valia dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nesant ieškovės patvirtinimo, nereiškia tinkamo prievolinių teisinių santykių, siejančių ieškovę ir atsakovą, nutraukimo. Atsakovui nesikreipus į ieškovę dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuo pastato, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausanti patalpa, šildymo įrenginių prijungimo prie ieškovės šilumos tiekimo įrenginių datos konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Atsakovui neatlikus veiksmų, būtinų teisėtam atsijungimui nuo centrinio šildymo sistemos bei negavus atitinkamo ieškovės patvirtinimo ir sutikimo numatytiems veiksmams atlikti, negali būti laikoma, jog tarp ieškovės ir atsakovo materialiniai teisiniai santykiai, susiklostę šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal standartines sąlygas pagrindu, yra nutrūkę. Aplinkybė, jog atsakovas faktiškai nesinaudoja ieškovės perduodama šilumos energija, nepaneigia egzistuojančios atsakovo pareigos mokėti už atsakovui nuosavybės teise priklausančiai patalpai skirtą bei perduodamą šilumos energijos kiekį, iki to laiko, kol atsakovas nepasirūpins tinkamų veiksmų atlikimu, siekiant atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos.

7Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.

8Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2012 m. spalio 19 d. raštu nutraukė šilumos tiekimo sutartį su AB „Kauno energija“. Apie sutarties nutraukimą atsakovas raštu informavo tiek AB „Kauno energija“, tiek Kauno miesto savivaldybę. Minėtuose raštuose atsakovas nurodė, kad jis atliko visus būtinus einamojo statybos remonto darbus (kuriam statybos leidimas nėra būtinas), siekiant tinkamai atjungti atsakovo butą nuo centrinio šildymo sistemos. Atsakovas minėtų įstaigų darbuotojų prašė sudaryti kvalifikuotų asmenų komisiją, kuri galėtų įvertinti atsakovo bute atliktų darbų kokybę. Tačiau jokia komisija nebuvo sudaryta, jokie asmenys pagal atsakovo prašymą apžiūrėti atsakovo atliktų darbų nebuvo atvykę. Todėl atsakovas pagrįstai manė, kad ieškovė ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pripažino atsakovo teisę savo nuožiūra šildytis jam priklausantį butą. Atsakovas prieš nutraukdamas šilumos energijos tiekimo sutartį su ieškove buvo pilnai atsiskaitęs už suteiktas paslaugas, ieškovei jokių įsiskolinimų neturėjo. Ieškovė nuo 2012 m. jokių pretenzijų atsakovui nekėlė, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad šilumos energijos sutartis yra nutraukta ir jis gali savarankiškai šildytis savo butą. Nuo 2012 m. savo butą šildosi dujomis, už sunaudotas dujas apmoka, todėl nėra sąžininga iš atsakovo reikalauti to, ko atsakovas nėra sunaudojęs. Atsakovas nuo sutarties nutraukimo nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl ieškovė neturi realios reikalavimo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti už paslaugas, kurių atsakovas nėra gavęs. Kadangi ieškovė kelia reikalavimą sutartinių santykių pagrindu, o sutartis tarp ieškovės ir atsakovo tiesiogiai nebuvo sudaryta, sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta dar 2012 metais, sutartis yra pripažintina vartojimo sutartimi, todėl byloje svarbu įsiaiškinti, ar ieškovė nesuteikdama realiai pagal sutartį paslaugų, turi neginčijamą teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti už paslaugas, kurių realiai nesuteikė ir atsakovas, kaip vartotojas, ar turi pareigą už nesuteiktas paslaugas sumokėti vartojimo sutarties aspektu. Atsakovas nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, tačiau ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti skolą už neva suteiktas paslaugas.

10Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant.

11Teismas

konstatuoja:

12Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją patalpų šildymui butui, kurio unikalus Nr. ( - ), esančiam adresu: ( - ). Butas pagal pridedamą VĮ „Registrų centro“ išrašą nuo 2009 m. gegužės 27 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui V. J.. Iš pateiktų buto apyvartos žiniaraščių nustatyta, kad atsakovas yra neatsiskaitęs už ieškovės laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. perduotą šilumos energiją. Bendra atsakovo skola ieškovei už nurodytu laikotarpiu perduotą šilumos energiją yra 1767,77 Eur. Ieškovė už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. paskaičiavo delspinigius – 61,95 Eur. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudarytos šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Yra laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuo pastato, kuriame yra patalpa, šildymo įrenginių prijungimo prie ieškovės šilumos tiekimo įrenginių datos yra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas.

13Atsakovas nesutinka su ieškiniu motyvuodamas tuo, kad 2012 m. spalio 19 d. raštu nutraukė šilumos tiekimo sutartį su AB „Kauno energija“ ir apie sutarties nutraukimą raštu informavo tiek AB „Kauno energija“, tiek Kauno miesto savivaldybę. Atsakovas manė, kad ieškovė ir Kauno miesto savivaldybės darbuotojai pripažino atsakovo teisę savo nuožiūra šildytis jam priklausantį butą. Atsakovas nuo sutarties nutraukimo nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl ieškovė neturi realios reikalavimo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti už paslaugas, kurių atsakovas nėra gavęs.

14Teismo nustatytina ir sutiktina su ieškovės argumentais, jog vienašališkas atsakovo pranešimas, kuriuo išreiškiama atsakovo valia dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, nesant ieškovės patvirtinimo ir sutikimo numatytiems veiksmams atlikti, atsakovui neatlikus veiksmų, būtinų teisėtam atsijungimui nuo centrinio šildymo sistemos, nereiškia tinkamo prievolinių teisinių santykių, siejančių ieškovę ir atsakovą, nutraukimo. Atsakovui nesikreipus į ieškovę dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuo pastato, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausanti patalpa, šildymo įrenginių prijungimo prie ieškovės šilumos tiekimo įrenginių datos konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Aplinkybė, jog atsakovas faktiškai nesinaudoja ieškovės perduodama šilumos energija, nepaneigia atsakovo pareigos mokėti už atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui skirtą bei perduodamą šilumos energijos kiekį, iki to laiko, kol atsakovas nepasirūpins tinkamų veiksmų atlikimu, siekiant atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos.

15Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys įgyvendinamieji teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 47 dalį šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Byloje nustatyta, kad butas nuo 2009 m. gegužės 27 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui V. J.. Jo pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją kyla iš įstatymo, nes šalys rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudarę (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-496-254/2017).

16CK 6.384 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 27 punktas nustato, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 5 punkte nustatyta, kad sutartis pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 punktas nustato, jog iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Aprašo 10 punkte nustatyta, jog sutartis pagal šį aprašą laikoma nutraukta, šalims sudarius sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

17Teismo nustatytina, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kuris yra buto savininkas bei buitinis šilumos energijos vartotojas. Pastato, kuriame yra butas, bei buto šilumos įrenginiai yra prijungti prie ieškovės šilumos energijos tiekimo įrenginių. Ieškovė pastatui, kuriame yra butas, bei buto buitinėms reikmėms tiekia šilumos energiją. Tarp ieškovės ir atsakovo nėra sudarytos šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Taigi yra laikoma, kad tarp ieškovės ir atsakovo nuo pastato, kuriame yra butas, šildymo įrenginių prijungimo prie ieškovės šilumos tiekimo įrenginių datos yra sudaryta šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas.

18Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalyse, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta speciali butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūra, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Tiek atsijungimo procedūra, tiek reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2012). Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklėse nurodytų veiksmų. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-120-413/2017). Taigi tai, kad atsakovo ginčo patalpos šilumos įrenginiai buvo neteisėtai atjungti nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, neatleidžia jo nuo pareigos apmokėti už tiektą šilumą.

19Apibendrinant nustatytina, kad vartotojas, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, turi laikytis specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-44/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-591/2013). Vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl atsakovo buto šilumos vartojimo įrenginių teisėto atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad patalpa būtų teisėtu būdu atjungta nuo centralizuoto šildymo, priešingai, iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad patalpos, unikalus Nr. ( - ), šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Lietuvos Respublikos CK 4.262 straipsnis bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis įtvirtina, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

20CK 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto vartojimo rėžimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

21CK 6.38 straipsnis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamu prievolės įvykdymu laikomas visiškas iš jos kylančių pareigų įvykdymas.

22Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, laikėsi specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, t. y. atjungė šilumos tiekimo įrenginius pagal teisės aktų reikalavimus, konstatuotina, jog atsakovas tebėra šilumos energijos vartotojas iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, todėl jam tenka pareiga mokėti už šilumos energiją. Vadovaujantis šiais motyvais atmestini atsakovo atsikirtimai, jog atsakovas nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl ieškovė neturi realios reikalavimo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti už paslaugas, kurių atsakovas nėra gavęs.

23Atsakovas ieškovei yra neatsiskaitęs už ieškovės laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. atsakovui perduotą šilumos energiją. Atsakovo skola ieškovei už per nurodytą laikotarpį perduotą šilumos energiją (patalpų šildymui) yra paskaičiuota bei nurodyta prie ieškinio pridedamuose „Buto apyvartos žiniaraščiuose“ ir sudaro 1767,77 Eur. Atlikus pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 1767,77 Eur skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.383 straipsnis, 6.385 straipsnis, 6.391 straipsnis).

24CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nustatyta, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove tinkamai ir laiku neįvykdė, todėl iš jo ieškovei priteistina 61,95 Eur delspinigių.

25CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

26Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41,00 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1,71 Eur už informacijos paieškas viešuose registruose, viso 94,14 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

27Byloje susidarė 3,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

Nutarė

29Ieškinį tenkinti visiškai.

30Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. ( - ) ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, į. k. 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, 1767,77 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 77 ct) skolą, 61,95 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 95 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 94,14 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

31Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. ( - ) 3,32 Eur (tris eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo apsirinktame banke, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115).

32Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1767,77 Eur skolą už... 5. Ieškovė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad AB „Kauno... 6. Ieškovė taip pat paaiškino, kad vienašališkas atsakovo pranešimas, kuriuo... 7. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti jam... 8. Atsakovas V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 9. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2012 m. spalio 19 d. raštu... 10. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti atsakovui... 11. Teismas... 12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „Kauno energija“ tiekia... 13. Atsakovas nesutinka su ieškiniu motyvuodamas tuo, kad 2012 m. spalio 19 d.... 14. Teismo nustatytina ir sutiktina su ieškovės argumentais, jog vienašališkas... 15. Šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK... 16. CK 6.384 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra... 17. Teismo nustatytina, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kuris yra buto savininkas... 18. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalyse,... 19. Apibendrinant nustatytina, kad vartotojas, norėdamas nutraukti šilumos... 20. CK 6.383 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo... 21. CK 6.38 straipsnis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai,... 22. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas, norėdamas nutraukti šilumos... 23. Atsakovas ieškovei yra neatsiskaitęs už ieškovės laikotarpiu nuo 2012 m.... 24. CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali... 25. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo... 26. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos –... 27. Byloje susidarė 3,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270... 29. Ieškinį tenkinti visiškai.... 30. Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (... 31. Priteisti iš atsakovo V. J., a. k. (... 32. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...