Byla 2A-501-730/2014
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti vienašališką 2007-12-17 kredito sutarties Nr. 07-146152-FA, sudarytos su atsakovu AB „Swedbank“, nutraukimą negaliojančiu ir siekiant atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, palikti galioti 2007-12-17 kredito sutartyje Nr. 07-146152-FA numatytas pagrindines sąlygas. Nurodė, kad 2007-12-17 su atsakovu pasirašė kredito sutartį Nr. 07-146152-FA dėl 127432,00 EUR kredito suteikimo, butui esančiam ( - ) įsigyti. 2009-04-17 kredito sutartis buvo pakeista, šį pakeitimą sąlygojo banko darbuotojos patarimas kredito sumą ir mokamas palūkanas fiksuoti eurais 3 metų laikotarpiui. Pasitikėdamas darbuotojos kvalifikacija pasinaudojo patarimu pakeisti sutarties sąlygas, dėl to patyrė didelių nuostolių, kadangi bankas per trejus metus paskaičiavo itin dideles palūkanas, kurių nebuvo pajėgus laiku mokėti, todėl susidarė didelis įsiskolinimas bankui. Pasibaigus fiksavimo laikotarpiui kreipėsi į banką dėl palankesnių sąlygų palūkanų mokėjimui ir įsiskolinimui dengti sudarymo, tačiau bankas neatsižvelgė į pageidavimus nekelti ženkliai maržos dydžio ir prašymą, kad marža būtų keičiama, kas pusmetį, o ne nustatyti fiksuotą laikotarpį iki 2014-03-30. Su 2011-12-06 banko pasiūlymu nesutiko, kadangi dėl pasiūlyme nurodyto maržos dydžio akivaizdžiai nebūtų pajėgęs vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir būtų priverstas vėl mokėti per dideles palūkanas. Tačiau iš kreditoriaus atsakymo negavo. Atsakovas atsižvelgdamas į Lietuvoje susiklosčiusią nepalankią finansinę padėtį bei į teisingumo ir sąžiningumo kriterijus turėjo nereikalauti drastiškai nepalankių kredito sutarties sąlygų pakeitimo, tuo labiau, kad kiekvieną mėnesį įsipareigojimus dengė 3000-3500 Lt per mėnesį iki 2011-09-30 pagal susitarimą (iki pakeitimo galiojimo pabaigos). Nepavykus susitarti dėl sutarties pakeitimo sąlygų, atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Bankas vienašališkai nutraukdamas sutartį, pasielgė neteisėtai ir nesąžiningai, kadangi tarp šalių nebuvo pasibaigusios derybos dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Apie vienašališką sutarties nutraukimą nebuvo tinkamai pranešta. Kadangi atsakovas stengėsi sudaryti kuo nepalankesnes, neįmanomas įvykdyti sąlygas, todėl, nesant tarpusavio susitarimo, nutraukė mokėjimus, iki susitars dėl sutarties sąlygų.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-22 sprendimu ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo, siekiant atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, ar ieškovo padarytas kredito sutarties pažeidimas yra esminis, neturi teisinės reikšmės, vienašališkas sutarties nutraukimo pagrindas yra numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje. Iš atsakovo pateiktos kredito panaudojimo ataskaitos matyti, jog pasibaigus mokėjimų atidėjimui, ieškovas pažeidė įmokų mokėjimo terminus ir mokėjo mažesnes nei priskaičiuota sumas sutartyje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas visais įmanomais būdais bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, geranoriškai siūlė problemų sprendimo būdus, taigi atsakovas vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo kaip ultima ratio priemonę, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių. Teismas pažymėjo, kad vartotojai negali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Atsakovas geranoriškai bandė spręsti susidariusią ieškovui nepalankią situaciją ir sutartis vienašališkai buvo nutraukta tik po to, kai atsakovas pagrįstai įsitikino, kad ieškovas ir toliau negalės tinkamai sutartyje numatytais terminais vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Pagal byloje esančią atsakovo pateiktą kredito panaudojimo ataskaitą ieškovas jau nuo 2009 metų vėlavo mokėti įmokas, mokėjo ne visą priskaičiuotą sumą, todėl darytina išvada, jog ieškovas iki kredito sutarties nutraukimo sistemingai nevykdė savo įsipareigojimų, pažeidinėjo kredito sutartyje numatytus kredito grąžinimo terminus.

4Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

  1. Teismas, spręsdamas iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartotojų teisės būtų ginamos tinkamai.
  2. Atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį ir pradėjus skolos išieškojimą iš įkeisto turto šiuo metu, ieškovas finansiškai nukentėtų dar labiau, nes turtas būtų parduotas už žymiai mažesnę kainą negu buvo pirktas, todėl ieškovas privalėtų grąžinti atsakovui didesnę likusią skolos dalį ir tokiu būdu patirtų didelius turtinius nuostolius.
  3. Pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, nes netenkino ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimo dėl ligos, tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam, taip pat paneigta teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo, žodiškumo ir betarpiškumo principai. Teismui išnagrinėjus bylą ieškovui nedalyvaujant, ieškovas neteko teisės pateikti paaiškinimus dėl skolos grąžinimo ir tolimesnio sutarties vykdymo, pareikšti prašymą pakeisti sutarties sąlygas.

5Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nenurodė nei materialinių, nei proceso normų pažeidimo, dėl kurių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Apeliantas siekia vilkinti skolos grąžinimo ir išieškojimo procedūrą iki pasikeis nekilnojamojo turto rinka ir galimai bankui įkeisto turto vertė pakils.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, atmetė ieškovo ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ bankui dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo.

9Nustatyta, kad 2007-12-17 ieškovas ir atsakovas pasirašė kredito sutartį Nr. 07-146152-FA, kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 127432,00 EUR kreditas buto, esančio ( - ) įsigijimui. Kredito grąžinimui užtikrinti įsigytas turtas buvo įkeistas atsakovui. 2009-03-18 ieškovo pateikto prašymo (b.l. 58) pagrindu, 2009-04-17 šalys pasirašė susitarimą Nr. 07-146152-FA/09-031393-FA-2 dėl pagrindinės kredito sutarties pakeitimo, kuria ieškovui atidėtas 6 mėnesiams kredito dalių ir 3 mėnesiams palūkanų mokėjimas (b.l. 15-20). 2010-02-10, 2011-01-11, 2011-09-26 raštais Nr. SR-6329, Nr. SR-1861, SR-45608 ieškovas informuotas, kad skola sudaro 2991,75 EUR, 3551,32 EUR, 6637,24 EUR ir nustatytas terminas iki 2010-03-02, 2011-02-01, 2011-10-31 sumokėti nurodytas sumas (b.l. 59, 60, 29, 61). Ieškovas pateikė atsakovui 2011-10-10 pasiūlymą – prašymą paskolą restruktūrizuoti, prie bendros paskolos sumos prijungiant pradelstų mokėjimų sumas bei nekelti banko maržos (b.l. 30). Atsakovas paruošė 2011-12-06 susitarimą 07-146152-FA/09-031393-FA-3, kuriuo sutiko atidėti mokėjimus, tačiau padidino maržą nuo 1,4 iki 1,5 procentų (b.l. 31-37). Ieškovas, nesutikdamas su banko pasiūlymu, pateikė 2011-12-14 prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su siūlomu maržos dydžiu, jos keitimo data ir vienašališko maržos pakėlimo vėluojant atsiskaityti ilgiau nei 15 dienų, prašė minėtas sąlygas pakeisti ir palikti galiojančias kredito sutarties sąlygas (b.l. 38). 2012-01-09 ir 2012-06-06 pranešimais ieškovas informavo atsakovą, jog negavo atsakymo į 2011-12-14 prašymą (b.l. 39-40), tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-12-30 atsakovas, išnagrinėjęs ieškovo prašymą, priėmė sprendimą, t. y. sutiko restruktūrizuoti ieškovo paskolas su sąlyga, kad bus nustatoma 1,5 palūkanų marža (b.l. 62). 2012-02-02 raštu Nr. SR/12-4556 atsakovas pranešė ieškovui, kad skola sudaro 9143,71 EUR bei informavo, kad nuo 2012-03-08 bankas vienašališkai nutraukia sutartį ir nustatė 10 dienų terminą nuo sutarties nutraukimo sumokėti visą skolą (b.l. 64).

10Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu arba vienašališkai įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.125 straipsnis). Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant sutarties pažeidimą jo esmingumo aspektu. Pagal CK 6.217 straipsnio 3 dalį nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu sutarties įvykdymo terminas praleistas ir sutartis neįvykdoma per papildomai nustatytą terminą. Įstatymas leidžia ir pačioms sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės.

11Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

12Nagrinėjamu atveju šalys kredito sutarties 11.2.1 punkte susitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo, t. y. kad atsakovas turi teisę ne mažiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją vienašališkai nesikreipiant į teismą nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjai padaro bent vieną iš šių esminių sutarties pažeidimų, taip pat buvo sutarta, kokie pažeidimai laikytini esminiais sutarties pažeidimais. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sąlyga, todėl įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, tai ir numatyta kreditavimo sutarties 11.2.1.1 punkte. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Taigi šalys, susitardamos dėl sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuo 2009 metų sistemingai pažeidinėjo, o nuo 2011 metų vienašališkai nebevykdė finansinių įsipareigojimų pagal šalių sudarytą kredito sutartį. Dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ieškovo iniciatyva atsakovas sutiko pakeisti kredito sutartį. Net ir po šių papildomų susitarimų sudarymo ieškovas nesilaikė nustatytų terminų ir mokėtinų įmokų dydžio, teikė prašymą dėl paskolos restruktūrizavimo tik sau palankiomis sąlygomis. Pažymėtina, kad atsakovas savo teise nutraukti kredito sutartį pasinaudojo ne iš karto, kai ieškovas ėmė pažeidinėti sutartinius įsipareigojimus dėl kredito įmokos dydžio ir termino, t. y. kelis kartus raštu informavo apie susidariusį įsiskolinimą ir prašė jį sumokėti, sutiko paskolą restruktūrizuoti tik su didesne marža, o ieškovui su banko pasiūlymu nesutikus, ir toliau neįvykdant įsipareigojimų bei esant 9143,71 EUR įsiskolinimui, vienašališkai nutraukė sudarytą kredito sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą atsiradusias sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Kaip minėta, atsakovė papildomais susitarimais siekė išsaugoti sutartinius santykius, vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesutiko atsakovo siūlomomis sąlygomis, ir, kad siūlomos sąlygos, jo nuomone, nebuvo naudingos, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas nepagrįstai su ieškovu nutraukė sutartį. Taigi darytina išvada, kad ieškovo kreditorių įsipareigojimų pažeidimai buvo nuolatinio ir tęstinio pobūdžio, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo savo teise nutraukti vienašališkai kredito sutartį.

13Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas iš vartojimo teisinių santykių kylančius ginčus, turi pareigą užtikrinti, kad vartotojų teisės būtų ginamos tinkamai.

14Pagal kasacinio teismo praktiką, atitinkama sutartis gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo tik tuomet, kai ji atitinka tris esminius požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Šių trijų požymių nustatymo svarba sutarties kvalifikavimui kaip vartojimo pripažįstama ir suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis laikytina vartojimo, nes ginčo kredito sutarties paskirtis nurodyta kaip buto su rūsiu, esančio Kuosų g. 20-34, Klaipėdoje, įsigijimui (b. l. 7), kredito sutarties terminas buvo numatytas iki 2047-11-30.

15Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas, patenkindamas ieškovo prašymus, eilę kartų papildomais susitarimais keitė šalių kreditavimo sutarties sąlygas, tačiau ieškovo šios sąlygos netenkino ir įsipareigojimų ieškovas atsakovui vis tiek nevykdė. Atsakovas įspėjo ieškovą apie vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau ieškovas įsipareigojimų nevykdė. Darytina išvada, kad atsakovas, nutraukdamas kredito sutartį, nepažeidė vartotojų teisių apsaugai skirtų, maksimalią kredito gavėjo apsaugą dėl sutarties nutraukimo užtikrinančių teisės normų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

16Apeliantas nurodo, kad atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį ir pradėjus skolos išieškojimą iš įkeisto turto šiuo metu, ieškovas finansiškai nukentėtų dar labiau, nes turtas būtų parduotas už žymiai mažesnę kainą negu buvo pirktas, todėl ieškovas privalėtų grąžinti atsakovui didesnę likusią skolos dalį ir tokiu būdu patirtų didelius turtinius nuostolius.

17Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vidutiniškai atidus ir rūpestingas asmuo, prieš imdamas kreditą, privalo įvertinti savo galimybes, o jeigu to nepadaro, privalo prisiimti dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes.

18Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, nes netenkino ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam, taip pat paneigta teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo, žodiškumo ir betarpiškumo principai.

19CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo prašymu, jeigu atsakovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose).

20Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kadangi įstatymu liga nelaikoma neatvykimą į teismo posėdį pateisinančia priežastimi, teismas turėjo įstatymu numatytą pagrindą išnagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas turėjo pakankamai laiko pateikti įrodymus, jo nuomone, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes byla buvo nagrinėjama šešis mėnesius. Teismas, patenkindamas ieškovo prašymą, atidėjo 2013-06-20 parengiamąjį teismo posėdį, kadangi ieškovas nurodė, jog išvyksta į iš anksto suplanuotą kelionę į Airiją, nors ieškovas nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. 2013-09-24 vyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame atsakovas dalyvavo, tačiau įrodymų teikti nepageidavo. Teismas 2013-09-24 nutartimi buvo nustatęs terminą papildomiems įrodymams pateikti iki 2013-10-15, tačiau ieškovas, jo nuomone, reikalingų įrodymų nepateikė. Šios aplinkybės rodo, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, priešingai nei nurodo atsakovas, jog buvo paneigta jo teisė būti išklausytam, teisė į tinkamą procesą, užtikrinti lygiateisiškumo, rungtyniškumo, žodiškumo ir betarpiškumo principai. Be to, atsakovo veiksmai, jog jis, jau išnagrinėjus bylą, nepasidomėdamas bylos eiga, 2013-11-21 pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo, nepateikdamas šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, rodo, kad atsakovas nesiekė savo teisėmis kaip proceso šalies teisėmis naudotis sąžiningai.

21Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo tinkamai taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas, todėl nėra ir pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti vienašališką... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-22 sprendimu ieškovo ieškinio... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 9. Nustatyta, kad 2007-12-17 ieškovas ir atsakovas pasirašė kredito sutartį... 10. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t. y. dvišaliu sandoriu... 11. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad 6.217 straipsnio 5 dalies... 12. Nagrinėjamu atveju šalys kredito sutarties 11.2.1 punkte susitarė dėl... 13. Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas iš vartojimo teisinių santykių... 14. Pagal kasacinio teismo praktiką, atitinkama sutartis gali būti kvalifikuojama... 15. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas, patenkindamas ieškovo prašymus,... 16. Apeliantas nurodo, kad atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį ir... 17. Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo... 18. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš... 19. CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis... 20. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kadangi įstatymu liga nelaikoma... 21. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 22. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų... 23. palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22...