Byla 2KT-33/2014
Dėl administracinių aktų panaikinimo ir pakeitimo, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P., VĮ Registrų centro Tauragės filialas, VĮ Valstybės žemės fondas

1Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1101-259/2014,

Nustatė

2Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1101-259/2014 pagal ieškovų R. K., D. K., J. K. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. U., A. U. dėl administracinių aktų panaikinimo ir pakeitimo, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P., VĮ Registrų centro Tauragės filialas, VĮ Valstybės žemės fondas.

3Kauno apygardos teisme gautas apeliantų Ritos K. B., D. K. ir J. K. prašymas nušalinti teisėjų kolegiją (pirmininkas ir pranešėjas A. Ž., kolegijos nariai A. K. ir G. B.), kuriai paskirta nagrinėti jų apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimo. Pareiškėjai nurodė, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., nagrinėdamas pareiškėjų kreipimąsi dėl Šakių rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmų, nesiekė nustatyti objektyvios tiesos ir gali daryti įtaką apygardos teismo teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai pareiškėjų apeliacinį skundą. Dėl šių priežasčių pareiškėjai prašo perduoti jų apeliacinį skundą nagrinėti kitam apygardos teismui.

4Esant šioms aplinkybėms, l.e.p. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė G. B. padarė išvadą, jog nušalinimas pareikštas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams ir šio teismo pirmininkui, todėl Kauno apygardos teisme nėra subjektų, galinčių išspręsti nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus. Šių klausimų sprendimas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

5Iš pareiškėjų R. K. B., D. K. ir J. K. nušalinimo pareiškimo ir pridėtų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjai nepasitiki bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusia ir jiems nepalankų teismo sprendimą priėmusia Šakių rajono apylinkės teismo teisėja R. M., tikslinį neplaninį patikrinimą dėl jos veiksmų pagal pareiškėjų skundą atlikusia Šakių rajono apylinkės teismo komisija bei Kauno apygardos teismo pirmininku, kuris, atsakydamas į pareiškėjų skundą, rėmėsi šios komisijos tyrimo medžiaga. Pareiškėjai nepasitiki visais Kauno apygardos teismo teisėjais, nes mano, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas, o taip pat ir atsakovas R. U. (anksčiau dirbęs Žemės ūkio rūmų direktoriumi) per tarpininkus gali daryti įtaką bylą nagrinėti paskirtai teisėjų kolegijai, todėl prašo perduoti bylą iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui.

6Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

7Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

8Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

9Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

10Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

11Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams motyvuodami, kad Kauno apygardos teismo pirmininkas arba atsakovas R. U. per tarpininkus gali daryti įtaką Kauno apygardos teismo teisėjams. Pareiškėjų nuomonė dėl teisėjų galimo šališkumo susiformavo dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu ir administracinės veiklos priežiūros tvarka atlikto tyrimo metu buvo priimti jiems nepalankūs procesiniai ir neprocesiniai sprendimai.

12Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir teismo pirmininkas ar aukštesnės instancijos teismo pirmininkas ar kiti teisėjai, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę, kokį teismo sprendimą priimti. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Teismo ir teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

13Šiuo atveju pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad jie nepasitiki Kauno apygardos teismo teisėjais, nes jiems gali daryti įtaką teismo pirmininkas ar byloje dalyvaujantis asmuo – atsakovas R. U., laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis, kuriomis remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdami su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmenys turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Nėra objektyvaus pagrindo daryti išvadą apie konkretaus teisėjo (teisėjų) šališkumą, jeigu jis (jie) tam tikrus faktus ar aplinkybes įvertino ne taip, kaip to pageidauja bylos baigtimi suinteresuotas ir konkretaus materialiojo rezultato siekiantis byloje dalyvaujantis asmuo, ir priėmė tam byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankų sprendimą.

14Šiuo atveju pareiškėjai nenurodė nei vieno konkretaus argumento ir nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų galima daryti išvadą apie visų Kauno apygardos teisėjų suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Aplinkybė, kad pareiškėjų netenkina Kauno apygardos teismo pirmininko, kaip išorinį Šakių rajono apylinkės teismo administravimą įgyvendinančio subjekto atsakymas į pareiškėjų skundą, nesudaro pagrindo spręsti apie visų Kauno apygardos teismo teisėjų suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Teismo pirmininkas, įgyvendindamas išorinį teismo veiklos administravimą taip pat neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą, o jo neprocesiniai veiksmai bus tiriami ir vertinami neprocesine administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka. Be to, teismo pirmininkas nėra įtrauktas į bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos sudėtį, o daryti įtaką kitiems teisėjams, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teismo ir teisėjų nepriklausomumo principus, teismo pirmininkas negali. Taigi, pareiškėjų prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2A-1101-259/2014 nagrinėjimo.

15Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjai nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-1101-259/2014 gali būti nešališkai išnagrinėta Kauno apygardos teisme. Netenkinus nušalinimo pareiškimo nėra pagrindo tenkinti prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

16Pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio reikšti motyvuotą nušalinimą konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams), kurį nagrinėti kompetentingas atitinkamo teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas kitas teisėjas (CPK 69 str. 1 d.). Jeigu bylą nagrinėja teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimą išsprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems nušalinimas nėra pareikštas (CPK 69 str. 4 d.). Be to, proceso normos, siekiant užtikrinti asmenų teisę į nešališką teismą, numato ir teisėjų nusišalinimo institutą bei galimybę reikšti pakartotinį nušalinimą nurodant naujus argumentus (CPK 68 str. 5 d.).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

Nutarė

18Netenkinti pareiškėjų R. K. B., D. K. ir J. K. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1101-259/2014 nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai