Byla 1A-436/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: Viktoro Kažio, Albino Bielskio, sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, gynėjui advokatui Dariui Ališauskui, nuteistajam K. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto;

4- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu ketveriems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

6Iš nuteistojo K. B. priteista nukentėjusiajam E. S. 70 000 Lt neturinei žalai ir 1 500 Lt advokato išlaidoms atlyginti.

7Iš nuteistojo K. B. priteista nukentėjusiajai S. S. 1 718,12 Lt turtinei žalai ir 7 243,76 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo E. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

8Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinis ieškinys dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė E. S. sveikatą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėms:

112011 m. spalio 5 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje –( - ) prospekte, netoli namo Nr. XX, K. B. kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, vykstant muštynėms, dėl chuliganiškų paskatų stiklo buteliu vieną kartą smogė į galvą ant žemės gulinčiam E. S., taip jam padarė atvirą įspaustinį kairiojo momenkaulio lūžimą, ir tokiu būdu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

12Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

13Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 242 straipsnio 1 dalies nuostatas, šališkai ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl klaidingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes visos abejonės buvo aiškinamos ne jo naudai. Be to, jam (apeliantui) inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė ir jo kaltė neįrodyta. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnyje reglamentuojama tai, kad kiekvienas žmogus kaltinamas nusikaltimo padarymu laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

14Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas vyko vangiai, asmenys apklausti pavėluotai, t. y. kai nukentėjusieji ir įvykių kaltininkai pradėjo tartis tarpusavyje (solidarizuotis), slėpti bendrininkus bei keisti parodymus.

15Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. pripažįsta, kad įvykio vakarą su trimis merginomis prie T. bendrabučio mokyklos gėrė šampaną, tačiau butelį išmetė. Vėliau pastebėjo žmonių sumaištį ir nuėjo į tą pusę. Prie jo priėjo nepažįstami asmenys ir paprašė cigarečių, tačiau jam atsakius, kad cigarečių neturi, vienas iš jų sudavė smūgį į veidą ir spyrė, todėl jis (nuteistasis) pradėjo bėgti ir tuo metu pamatė, jog prasidėjo muštynės.

16Teigia, kad apygardos teismas vadovavosi prieštaringais liudytojų parodymais, nepakankamai išanalizavo jam palankius liudytojų parodymus ir netinkamai įvertino jų ryšį su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymi kad pirmosios instancijos teismas jo (apelianto) kaltę grindė nukentėjusiojo E. S., liudytojų T. M., T. Ž., E. I., E. M. (turėtų būti – M.), A. M., R. G., M. B. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada. Tačiau, pasak apelianto, šių liudytojų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi ir melagingi.

17Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2011 m. spalio 5 d. apie 20 val., kartu su draugais, t. y. apie dešimt žmonių stovėjo ant laiptų prie bendrabučio, esančio – ( - ), kai prie jų priėjo apie

1815 – 20 jaunuolių kompanija, kuriuos matė pirmą kartą. Vienas jų paprašė duoti parūkyti, o kitas be priežasties trenkė V. K. į veidą, kilo muštynės. Kuris iš vaikinų pirmasis jam trenkė į galvą, nematė, o kai pargriuvo, spardė, sudavė ne mažiau kaip po penkis smūgius į galvos sritį ir petį, šonus, dėl to neteko sąmonės. Po to į bendrabutį jį parvedė T. M., tačiau to neprisimena. Teigia, kad vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, vienas jų rankoje turėjo stačiakampio formos plytą, juos galėtų atpažinti. Tuo tarpu, nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai parodė, kad įvykio vieta buvo ganėtinai tamsi, todėl nematė, kas jį mušė, be to, po spyrių į galvą prarado sąmonę, kuris iš vaikinų turėjo butelį, nežino ir nematė. Vėliau T. M. teigė, kad matė kaip vienas iš nepažįstamų vaikinų jam (nukentėjusiajam) trenkė.

19Apygardos teismo teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. S. parodė, kad nuteistasis (apeliantas) buvo pats agresyviausias, stovėjo priekyje visų, maždaug per 1 – 1,5 m nuo nukentėjusiojo ir jo draugų, daug kalbėjo ir keikėsi, bandė išprovokuoti muštynes. Liudytojas V. K. matė, kad nuteistasis turėjo butelį, o apie tai, jog jam buvo suduota buteliu per galvą pasakė žmogus, kuris jam padėjo atsikelti. Šias įvykio aplinkybes sužinojo iš T. M.

20Apelianto nuomone, liudytojo E. S. parodymai prieštaringi, nes apie jo (nuteistojo) elgesį įvykio vietoje papasakojo tik po tam tikro laiko, kai jam apie tai pasakė liudytojas T. M. Be to atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusysis įvykį stebėjo 1 – 1,5 m atstumu, tačiau jo (nuteistojo) rankose butelio nematė.

21L. T. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bėgdamas nuo užpuolimo link bendrabučio, iš 6 – 7 metrų atstumo matė, jog jis (nuteistasis) su buteliu rankoje stovėjo prie savo draugų ir E. S., kuris gulėjo, tačiau jo nemušė. Jis (liudytojas) liepė nuteistajam (pravarde „tėvas“) ir jo draugams nusiraminti, nematė, ar nuteistasis sudavė kam nors, tačiau kaip buvo suduota buteliu, pro langą matė Ž. K.

22Apelianto nuomone, liudytojo T. M. parodymai yra nenuoseklūs.

23Liudytojas Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykį stebėjo per bendrabučio pravirą langą iš 20 – 30 m atstumo, t. y. kai nukentėjusįjį spardė gulintį keturi ar penki vaikinai, tačiau apibūdinti jų negali, nes buvo tamsu. Atpažino tik vaikiną, pravarde „gesintuvas“, kuris spardė gulintį nukentėjusįjį. Taip pat matė, kad priėjo nepažįstamas vaikinas bei išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Jis pažįsta nuteistąjį K. B., jo pravardė „tėvas“, tačiau įvykio metu jo nepastebėjo, kas sudavė buteliu nukentėjusiajam į galvą, nežino, tik po įvykio buvo kalbama, kad tai padarė K. B. Be to, liudytojas Ž. K. šiuos savo parodymus patvirtino apygardos teismo teisiamajame posėdyje.

24Liudytojas E. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vakarą apie 19 val., prie turizmo mokyklos matė K. B. (pravarde „tėvas“) ir A. M. (pravarde „gesintuvas“), kurie gėrė alkoholį, nes K. B. turėjo šampano butelį. Jis (liudytojas) išgirdo šaukiant „bėkit“ ir su R. G. pabėgo. Po to bendrabutyje girdėjo kalbas, kad muštynių metu nukentėjo kažkoks vaikinas, neva K. B. kažkuriam vaikinui sudavė šampano buteliu per galvą. Tuo tarpu, liudytojas E. I. 2012 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad įvykio vietoje matė K. B. su šampano buteliu rankoje, girdėjo kaip kažkas šaukė „tėvai, ką padirbai.“ Jis (liudytojas) kitą dieną paklausė K. B., kodėl smogė buteliu nukentėjusiajam, tačiau nuteistasis tokio poelgio nepaneigė, bet ir tiksliai nieko neatsakė. Tik iš kitų moksleivių girdėjo, kad nuteistasis K. B. trenkė ar metė šampano butelį ir pataikė į galvą. Klaipėdos apygardos teismo teisiamajame posėdyje tvirtino, kad įvykio metu matė K. B. vaikštantį su šampano buteliu ir parkritusį E. S. Po įvykio jis paklausė K. B., kodėl taip pasielgė, tačiau šis atsakė, kad nežino. Apelianto nuomone, šie pirmiau nurodyti liudytojo E. I. parodymai yra melagingi ir prieštaringi, nes šiam liudytojui ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pareikšti įtarimai. Be to, liudytojas E. I. išgirstas ar paties išgalvotas aplinkybes, t. y., kad neva jis (nuteistasis) sužalojo nukentėjusįjį skleidė ir kitiems įvykyje dalyvavusiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojo parodymus turėjo vertinti kritiškai ir jais negalėjo remtis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

25Atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2012 m. vasario 9 d. parodė, jog įvykio dieną apie 19 val., prie bendrabučių matė K. B., tačiau kas dalyvavo muštynėse, nežino. Tačiau iš E. I. girdėjo, kad muštynių metu K. B. metė butelį į kažkurį vaikiną. Tuo tarpu, 2012 m. birželio 27 d. apklausos metu liudytojas E. M. parodymus pakeitė ir parodė, kad įvykio vietoje matė konflikto pradžią, t. y. kai K. B. rankoje turėjo šampano butelį, o kiti vaikinai iš plastmasinių indelių gėrė alų. Tačiau kokius veiksmus atliko K. B. nematė, tačiau iš kitų vaikinų girdėjo, kad nukentėjusįjį buteliu sužalojo K. B., apie tai jam sakė A. M. ir E. I. Apelianto nuomone, E. M. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, tokiu būdu liudytojas siekia išvengti atsakomybės.

26L. R. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2012 m. sausio 27 d. parodė, kad E. I. jam pasakė, jog K. B. („tėvas“) prisidirbo, nes šampano buteliu sudavė Statybininkų mokyklos moksleiviui į galvą. Ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. birželio 29 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad matė K. B. su šampano buteliu rankoje, vėliau girdėjo kažką sakant „ką tu „tėvai“ padarei.“ Taip pat girdėjo į žmogaus kūną atsitrenkiančio butelio garsą, tačiau kur tuo metu buvo K. B., nepastebėjo. Jis (liudytojas) klausė K. B. „ką jis prisidirbo“, tačiau nuteistasis aiškino, kad buvo susijaudinęs ar taip išėjo. Taip pat parodė, kad E. I. siūlė K. B. prisipažinti, bet nuteistasis nusprendė viską neigti. Apygardos teismo teisiamajame posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad cigarečių prašymas buvo tik priežastis sukelti muštynes. Be to, liudytojas R. G. 2013 m. gruodžio 30 d. apygardos teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad E. I. prašė jo (liudytojo) sakyti, jog K. B. matė įvykio vietoje su šampano buteliu rankoje. Jis (liudytojas) sutarė su E. I., kad abu duos tokius parodymus.

27Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių pirmiau išdėstytų parodymų neaptarė. Nuteistojo nuomone, E. I. ir R. G., kuriems ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai, sąmoningai klaidino tyrimą ir teismą, tokiu būdu siekė palengvinti savo padėtį. Pasak K. B., šių liudytojų parodymai turi būti vertinami kritiškai.

28Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, jog 2011 m. spalio 5 d. vakare muštynėse nedalyvavo bei K. B. nematė. 2012 m. sausio 31 d. apklausos metu tvirtino, kad įvykio dieną jis buvo prie bendrabučio, matė K. B. netoliese su kažkokiais asmenimis, tačiau su kuo, nepamena. Be to, parodė, kad jis dalyvavo muštynėse su R. G., E. M. ir kitais asmenimis, buvo neblaivus. Matė M. B., kuris apžiūrinėjo nepažįstamą vaikiną su kirstine žaizda galvoje bei kai pribėgo R. G. ir sudavė kumščiu sužeistam vaikinui į veidą, dėl ko vaikinas suklupo. Liudytojas (A. M.) ir M. B. padėjo vaikinui atsikelti, o šis svyruodamas nuėjo link S. mokyklos bendrabučio. Vėliau bendrabutyje pasklido kalbos, kad būtent K. B. metė stiklinį butelį ir pataikė vaikinui į galvą bei jį sužalojo. 2012 m. liepos 3 d. apklausos metu parodė, kad liepė K. B. prisipažinti dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tačiau K. B. pasakė, jog kaltę neigs.

29Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad su liudytoju A. M. apie jokį prisipažinimą nekalbėjo. Be to, A. M. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, todėl jis (apeliantas) negalėjo jam užduoti klausimų. Apelianto nuomone, šio liudytojo parodymais apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas.

30Tvirtina, kad liudytojai V. B., E. S., V. K. parodė, jog jį (apeliantą) matė su buteliu rankoje, tačiau nenurodė kurioje vietoje.

31Taip pat apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pažymi, kad M. B. nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, nes nuo 2013 m. sausio 7 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Didžiojoje Britanijoje. Pažymima, kad M. B. priešingai nei kiti liudytojai parodė, jog K. B. buvo netoliese gulinčio nukentėjusiojo ir matė, kaip jis (nuteistasis) užsimojo buteliu, atliko judesį, lyg norėtų buteliu suduoti gulinčiam vaikinui. Jis (liudytojas) K. B. pasakė, kad taip nedarytų, tačiau nuteistasis vis tiek sudavė, bet butelis nesudužo. Nuteistojo nuomone, tai turėjo matyti ir kiti asmenys, kurie buvo įvykio vietoje, tačiau nė vienas liudytojas to nepatvirtino. Todėl tikėti liudytojo M. B. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jis pats turėjo problemų su teisėsaugos pareigūnais.

32K. B. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

33Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai priteisto civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo E. S. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, BPK 328 straipsnio 4 punktas).

34Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo K. B. įvykdytų nusikalstamų veiksmų pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas.

35Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos.

36Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje

37nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo

38prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl

39duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant

40įrodymus. Todėl apelianto išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų atmetimas

41pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu

42nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų

43pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir

44nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų

45vertinimas neatitinka nuteistojo K. B. lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės bei nepatvirtina teismo šališkumo. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo,

46nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, specialisto išvadą, rašytinę medžiagą, vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tačiau

47apeliaciniame skunduose priešingai, vadovaujamasi tik nuteistajam palankiais įrodymais, juos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje ir su kitais

48objektyviais bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas

49apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi liudytojo M. B. parodymais, kuris nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje. Tačiau šis trūkumas buvo ištaisytas apeliacinio proceso metu.

50Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu. Tačiau Apeliacinis teismas nurodo, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, kurioje nešališkumo principo turinys yra pakankamai išsamiai atskleistas, teismo šališkumo samprata nesietina su tokio pobūdžio baudžiamojo proceso pažeidimais (Kasacinės nutartys Nr. 2K-647/2011; Nr. 2K-550/2011). Šališkumas yra susijęs būtent su išankstinės nuomonės turėjimu ar nusistatymu proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tokių aplinkybių nuteistasis skunde nenurodė. Todėl nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jų konstatavimas neturi būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymo tyrimo rezultatų neįvertinimu ar kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir kt., paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (EŽTT sprendimas Boldea prieš Rumuniją (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis nesutinka su jiems nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog Klaipėdos apygardos teismas padarė BPK normų pažeidimus ir nesilaikė teisingumo, objektyvumo ar asmenų lygybės prieš įstatymą principų, ir dėl to bylą išnagrinėjo šališkai bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Be to, jei yra abejojama dėl teismo šališkumo, įstatymas suteikia tiek nuteistajam, tiek gynėjui teisę pareikšti nušalinimą teismui (BPK 59 straipsnis). Tačiau remiantis teismo posėdžių protokolais matyti, kad proceso dalyviai šia teise nepasinaudojo ir nušalinimo teismui nepareiškė.

51Pažymėtina, kad pagal BPK 7 straipsnį, kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais

52nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš nagrinėjamos bylos proceso eigos, teismo posėdžių protokolų matyti, kad rungimosi principo (BPK 7

53straipsnis), asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nuostatos, nustatytos BPK 44 straipsnio 7 dalyje, taip pat ir BPK 242 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti,

54įstatymo suteiktos kaltinamojo gynybos teisės nebuvo apribotos ar suvaržytos. Todėl teisėjų kolegija konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis priimtas neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, ar nuosprendis grindžiamas duomenimis, kurių kaip įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių reikalavimų, neturi pagrindo.

55Skundžiamu nuosprendžiu K. B. veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, BK 284 straipsnio 1 dalį motyvuojant tuo, kad nuteistasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, vykstant muštynėms, dėl chuliganiškų paskatų stiklo buteliu vieną kartą smogė į galvą ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam, taip jam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

56Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Be to, kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje, nusikalstama veika pripažįstama

57padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės

58negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009,

59Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-272/2010.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiškos

60paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį –

61nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės

62paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos

63nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nusikalstami veiksmai iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti

64kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Jei sunkus sveikatos sutrikdymas

65padaromas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo

66asmeninių santykių, tačiau tuo pačiu kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius ir BK 284 straipsnį sutaptį.

67Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apygardos teismas

68pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo E. S., liudytojų T. M., T. Ž., E. I., E. M., A. M., R. G.,

69M. B. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino viseto aspektu, o ne atsietai (selektyviai) nuo visų byloje

70surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šiais įrodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir atitinka byloje surinktiems įrodymams.

71Iš nukentėjusiojo E. S. parodymų matyti, kad K. B. su kitais asmenimis pradėjo kabinėtis prie jo (nukentėjusiojo) ir jo draugų, prašė duoti rūkalų, nuteistasis buvo pats agresyviausias, stovėjo priekyje visų, keikėsi, bandė išprovokuoti muštynes, tačiau muštynes pradėjo ne nuteistasis. Po to, kai V. K. sudavė į veidą, nukentėjusysis ir jo draugai bandė pabėgti, tačiau nepavyko, nes pargriovė ir pradėjo spardyti. Tačiau kas spardė ir sudavė buteliu nematė, nes galvą dengėsi rankomis, po to prarado sąmonę. Tai, kad muštynes inicijavo ir pradėjo K. B. bei su juo buvę draugai, kurie kabinėjosi ir reikalavo cigarečių, patvirtino liudytojai A. P., Ž. K., K. B., T. Ž., E. I., A. B., E. M., R. G., V. B. bei M. B., kuris buvo apklaustas apeliacinio proceso metu. Iš liudytojo V. K. parodymų matyti, kad muštynės prasidėjo po to, kai E. I. paprašė cigarečių, tačiau jų negavo, todėl šis (E. I.) sudavė jam (V. K.) į galvą. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina liudytojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 36-38 b. l.). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtas nutarimas nutraukti tyrimą prieš A. M., E. I., E. M. neginčijamai patvirtina, kad būtent L. mokyklos moksleiviai, ieškodami priekabių (reikalaudami cigarečių) ir elgdamiesi chuliganiškai, inicijavo muštynes (3 t., 146-148 b. l.).

72Iš liudytojo M. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad K. B., kurio pravardė „Tėvas“, šampano buteliu sudavė per galvą gulinčiam E. S. Jis ir dar vienas vaikinas (kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu – liudytojas A. M., kurio pravardė „Gesintuvas“) padėjo nukentėjusiajam atsikelti ir jis (liudytojas M. B.) nuvedė jį link S. bendrabučio (1 t., 175-177 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje akistatoje su K. B. jis (M. B.) patvirtino pirmiau duotus savo parodymus (2 t., 86-88 b. l.). Apeliacinio proceso metu apklaustas liudytojas M. B. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teigė, kad pareigūnai jam rodė kitų liudytojų parodymus apie įvykio aplinkybes, todėl jis buvo priverstas taip sakyti. Tačiau tokie liudytojo M. B. parodymai apeliacinio proceso metu laikomi išgalvotais, kaip siekimas padėti nuteistajam išvengti atsakomybės. Iš byloje esančio akistatos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktoje akistatoje tarp M. B. ir K. B. dalyvavo nuteistojo gynėjas, proceso dalyviai dėl šio procesinio veiksmo nepareiškė jokių pastabų. Be to, iš liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis su M. B. pakėlė sumuštą nukentėjusįjį, tačiau nematė, kas ir kaip sudavė nukentėjusiajam šampano buteliu (2 t., 36-38 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kuris nors iš Klaipėdos apygardos teisme apklaustų liudytojų (išskyrus M. B.) būtų parodęs, jog nukentėjusiajam šampano buteliu sudavė būtent nuteistasis K. B. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja tyrėja D. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiami liudytojais M. B. ir A. M. davė parodymus apie jiems žinomas bylos aplinkybes (5 t., 6-7 b. l.). Byloje nėra jokių įtikinamų ir objektyvių duomenų, kad liudytojui M. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas fizinio ar psichologinio pobūdžio spaudimas. Be to, teismo medicinos specialisto išvada objektyviai nustatyta, kad E. S. įspaustinis kairiojo momenkaulio lūžimas, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku cilindriniu ar kietu bukabriauniu daiktu (1 t., 29-30 b. l.). Apygardos teisme apklaustas teismo medicinos specialistas P. P. paaiškino, kad E. S. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas buteliu bei atmetė versiją dėl šio sužalojimo padarymo krentant (5 t., 10 b. l.). Iš greitosios pagalbos įrašų kvietimo kortelėje esančių įrašų matyti, kad nukentėjusysis E. S. pats nurodė, kad jam buvo suduota buteliu per galvą (1 t., 19-21 b. l.). Iš nuteistojo K. B. parodymų matyti, kad jis gėrė šampaną, tačiau butelį vėliau išmetė ir juo nukentėjusiajam nesudavė. Iš tikrųjų, nors liudytojai V. B., E. S., V. K. nenurodė, kurioje vietoje matė nuteistąjį su buteliu šampano arba nematė, kad būtent juo buvo suduota nukentėjusiajam, tačiau pirmiau paminėtų liudytojų parodymai negali būti laikomi niekiniais ar neatitinkančiais tikrovės, nes jie nei paneigia, nei patvirtina reikšmingas bylos aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad E. S. buteliu sudavė kiti asmenys arba jis buvo sumuštas kitoje vietoje, nei nustatyta pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, kad liudytojo M. B. parodymai iš esmės atitinka rašytinę bylos medžiagą, šios aplinkybės jam galėjo būti žinomos tik betarpiškai mačius įvykį. Liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai laikomi patikimais ir tinkamu įrodymu šioje byloje, nes jie gauti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir atitinka kitai bylos medžiagai. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad liudytojo M. B. parodymai, jog jis ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo nuteistąjį, nes jam rodė kitų liudytojų parodymus ir tokiu būdu pareigūnai privertė jį duoti parodymus prieš nuteistąjį, niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. turėjo tikslą apkalbėti nuteistąjį K. B.

73Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad apeliacinio proceso metu liudytojas

74M. B. buvo apklaustas, tokiu būdu ištaisyta pirmosios instancijos teisme padaryta klaida. Be to, Apeliacinis teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių apklausti liudytoją A. M., tačiau jis yra išvykęs į užsienį. Iš liudytojo A. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis nematė, kaip buvo suduota buteliu E. S. į galvą, tik padėjo M. B. pakelti sumuštą nukentėjusįjį, be to, nurodė tas pačias kilusio konflikto priežastis (2 t., 36-38, 49-50, 54-55 b. l.). Tai sutampa su nukentėjusiojo, liudytojų M. B. ir kitų liudytojų, apklaustų apygardos teisme, parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, liudytojo A. M. parodymai nėra

75pagrindiniai, kurie nulemtų nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikaciją arba įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija liudytojo A. M. parodymais vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja bylos aplinkybėms ir atitinka kitą rašytinę bylos medžiagą (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje esantys nežymūs neatitikimai tarp nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų laikomi neesminiais, nes kiekvienas jų gali sąžiningai klysti. Be to, apygardos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nekvalifikuotai ir vyko vangiai, nors nukentėjusiojo E. S. pareiškimas dėl gautų sužalojimų buvo gautas jau 2011 m. spalio 7 d., t. y. netrukus po įvykio (1 t., 1 b. l.). Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojai buvo apklausti pavėluotai, tokiu būdu jiems buvo sudaryta galimybė keisti parodymus ar vengti duoti teisingus parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų parodymus vertina subjektyviai ir tik sau naudinga linkme bei atsietai nuo byloje surinktų įrodymų viseto. Tačiau šių liudytojų parodymų vertinti kaip melagingus, dėl ko būtų sąmoningai siekiama apkalbėti nuteistąjį, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, ar nuteistasis K. B. kai kuriems liudytojams prisipažino neva kažkam sudavęs buteliu per galvą arba dėl to visi kalbėjo apie tai, kad būtent nuteistasis sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam (sklido gandas), taip pat nei patvirtina, nei paneigia svarbių bylos aplinkybių.

76Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

77Iš pirmiau paminėtų įrodymų matyti, kad K. B. bei asmenys, dėl kurių baudžiamoji byla nutraukta (3 t., 146-148 b. l.) viešoje vietoje (prie namo (duomenys neskelbtini) keikėsi, kabinėjosi prie kitų asmenų (reikalavo cigarečių), o jų negavę, sukėlė muštynes, kurių metu nuteistasis šampano buteliu sudavė nukentėjusiajam per galvą ir padarė jam sunkų sveikatos sutrikimą. Akivaizdu, kad K. B. viešoje vietoje (gatvėje), matant kitiems asmenims, suduodamas smūgį nukentėjusiajam E. B. per galvą, elgėsi agresyviai ir šokiruojančiai, tokiu įžūliu elgesiu šiurkščiai pažeidė visuomenėje nusistovėjusias normalaus bendravimo taisykles, prieš kitus asmenis demonstravo jėgą, kas vertinama kaip nepagarba aplinkiniams ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad K. B. nusikalstami veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp K. B. nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pirmiau išanalizuoti liudytojų parodymai patvirtina, kad K. B. bendrais bruožais numatė, kad bus sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad K. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

78Dėl bausmės paskyrimo ir civilinių ieškinių pagrįstumo

79Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti

80teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą

81sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

82Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą

83nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

84kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos

85veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant

86nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra

87nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos

88aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę

89sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas

90aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

91Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl

92vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, jog skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

93Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos įvertinęs visas

94bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam K. B. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskyrė teisingas bausmes bei teisingai paskyrė subendrintą bausmę. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Klaipėdos apygardos teismas taip pat įvertino kaltės formą – tiesioginę neapibrėžtą tyčią, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (jauno amžiaus, neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų ir K. B. už sunkiausią nusikaltimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra arčiau baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumo. Ši bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir jos švelninti nėra jokio pagrindo, nes užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

95Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. nenurodo jokių argumentų dėl civilinių ieškinių sumažinimo.

96Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo K. B. priteisė nukentėjusiajai S. S. 1 718,12 Lt turtinei žalai atlyginti bei 7 243,76 Lt Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidoms padengti. Teisėjų kolegijos nuomone, priteisti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra realūs ir pagrįsti dokumentais (1 t., 51-64 b. l., 4 t., 21 b. l.).

97Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis E. S. dėl patirtų sužalojimų kentė fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, psichinius sveikatos sutrikimus, kas

98neabejotinai padarė bei ateityje darys neigiamą įtaką jo gyvenimui, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, ir iš nuteistojo K. B. priteisė 70 000 Lt.

99Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiam tokio

100pobūdžio bylose, pagal konkrečias bylos aplinkybes ši suma yra žymiai mažesnė (Kasacinės nutartys Nr. 2K-504/2011, Nr. 2K-73/2013, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-23/2013). Svarbu

101pažymėti, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,

102nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos

103pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

104Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

105Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą tik teismas, vertindamas bylos

106aplinkybes, žalos dydžio nustatymo kriterijus pagal CK 6.250 straipsnį, nustato žalos dydį ir jos kompensavimą pinigine išraiška, darytina išvada, kad šioje nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino žalos dydžio nustatymo kriterijus, kaip to reikalauja įstatymas, ir parinko neadekvatų žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio

107teisingumo atkūrimas, kai priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

108Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nagrinėjamojoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam E. S. padaryta tyčiniu nusikalstamu K. B. veiksmu (t. y. buteliu smūgiuojant į galvą), kuriuo nukentėjusiajam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo nuomone, be abejonės, nukentėjusysis E. S. dėl patirtų sužalojimų kentė fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, psichinius bei kt. sveikatos sutrikimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, t. y. į nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, žalą padariusio asmens turtinę padėtį ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. B. yra jauno amžiaus, nedirbantis, iki suėmimo jį išlaikė tėvai, nekilnojamo ar kitokio turto į kurį būtų nukreiptas išieškojimas neturi, todėl pirmosios instancijos teismo priteistą 70 000 Lt neturtinę žalą iš esmės neturėtų realių galimybių atlyginti. Todėl siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo teisinės padėties bei atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, E. S. priteistas neturtinės žalos dydis sumažinamas iki 40 000 Lt. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, iš nuteistojo toks priteistos neturtinės žalos atlyginimo

109sumažinimas neprieštarauja neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirčiai bei sąžiningumo ir teisingumo principams bei žymiai neviršija teismų praktikoje priteistinų neturtinės žalos atlyginimo ribų.

110Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. liepos 17 d. pateikė prašymą Nr. (4.22.) TPA-1191, kuriame prašo iš nuteistojo K. B. priteisti valstybei 360 Lt už

111advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

112Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam,

113kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba,

114advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės

115garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo,

116išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat

117nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip

118nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

119Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, t. y. teismas turi teisę

120nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir

121priteistinos iš nuteistojo. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) yra numatyta

122galimybė iš nuteistojo išieškoti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Svarbu pažymėti, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje jurisprudencijoje akcentuojama į tai, kad teismas svarstydamas klausimą dėl procesų išlaidų priteisimo nuteistajam, turi atsižvelgti į asmens turtinę padėtį, nes asmuo neturintis pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą.

123Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliaciniame procese siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą padavė

124nuteistasis K. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį K. B. apeliacinio proceso metu gins advokatas Darius Ališauskas. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. yra jauno amžiaus, nedirba ir nesimoko, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinamas.

125Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

126Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

127Iš nuteistojo K. B. priteistą E. S. neturtinės žalos dydį nuo 70 000 Lt sumažinti iki 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų).

128Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284... 4. - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu ketveriems... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos... 6. Iš nuteistojo K. B. priteista nukentėjusiajam E. S. 70 000 Lt neturinei... 7. Iš nuteistojo K. B. priteista nukentėjusiajai S. S. 1 718,12 Lt turtinei... 8. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinis ieškinys dėl 100... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. K. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais... 11. 2011 m. spalio 5 d. apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje... 12. Nuteistasis K. B. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013... 13. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją... 14. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas vyko vangiai,... 15. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. pripažįsta, kad įvykio vakarą su... 16. Teigia, kad apygardos teismas vadovavosi prieštaringais liudytojų parodymais,... 17. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis E. S. ikiteisminio tyrimo metu... 18. 15 – 20 jaunuolių kompanija, kuriuos matė pirmą kartą. Vienas jų... 19. Apygardos teismo teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. S. parodė, kad... 20. Apelianto nuomone, liudytojo E. S. parodymai prieštaringi, nes apie jo... 21. L. T. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad bėgdamas nuo užpuolimo... 22. Apelianto nuomone, liudytojo T. M. parodymai yra nenuoseklūs.... 23. Liudytojas Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykį stebėjo per... 24. Liudytojas E. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vakarą apie 19... 25. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu... 26. L. R. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2012 m. sausio... 27. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių pirmiau... 28. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad liudytojas A. M. ikiteisminio... 29. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad su liudytoju A. M. apie jokį... 30. Tvirtina, kad liudytojai V. B., E. S., V. K. parodė, jog jį (apeliantą)... 31. Taip pat apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi... 32. K. B. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė... 33. Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios... 34. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas... 35. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. nurodo, kad pirmosios instancijos... 36. Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo... 37. nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus... 38. prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji gali teismui tik... 39. duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų... 40. įrodymus. Todėl apelianto išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimų... 41. pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas,... 42. nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Pažymima, kad... 43. pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo,... 44. nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais... 45. vertinimas neatitinka nuteistojo K. B. lūkesčių, nėra apkaltinamojo... 46. nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, specialisto išvadą, rašytinę... 47. apeliaciniame skunduose priešingai, vadovaujamasi tik nuteistajam palankiais... 48. objektyviais bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 49. apkaltinamajame nuosprendyje rėmėsi liudytojo M. B. parodymais, kuris nebuvo... 50. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. pirmosios instancijos teismo... 51. Pažymėtina, kad pagal BPK 7 straipsnį, kaltinimo ir gynybos šalys bylų... 52. nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš... 53. straipsnis), asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu nuostatos,... 54. įstatymo suteiktos kaltinamojo gynybos teisės nebuvo apribotos ar... 55. Skundžiamu nuosprendžiu K. B. veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2... 56. Apeliacinis teismas pažymi, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog pagal... 57. padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus... 58. negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko... 59. Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-272/2010.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad... 60. paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo... 61. nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos... 62. paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas –... 63. nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nusikalstami veiksmai iš pavydo,... 64. kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Jei sunkus sveikatos... 65. padaromas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir... 66. asmeninių santykių, tačiau tuo pačiu kaltininkas sutrikdė visuomenės... 67. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apygardos teismas... 68. pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo E. S., liudytojų T. M., T. Ž., E. I.,... 69. M. B. parodymais bei teismo medicinos specialisto išvada. Pirmosios... 70. surinktų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šiais įrodymais... 71. Iš nukentėjusiojo E. S. parodymų matyti, kad K. B. su kitais asmenimis... 72. Iš liudytojo M. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad K.... 73. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad apeliacinio proceso metu... 74. M. B. buvo apklaustas, tokiu būdu ištaisyta pirmosios instancijos teisme... 75. pagrindiniai, kurie nulemtų nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos... 76. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, viešoji vieta – tai viešoji... 77. Iš pirmiau paminėtų įrodymų matyti, kad K. B. bei asmenys, dėl kurių... 78. Dėl bausmės paskyrimo ir civilinių ieškinių pagrįstumo... 79. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo... 80. teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra... 81. sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą... 82. Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 83. nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies... 84. kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;... 85. veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo... 86. nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei... 87. nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių... 88. aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar)... 89. sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat... 90. aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį,... 91. Pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą... 92. vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į... 93. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos įvertinęs... 94. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam K. B. pagal BK 135... 95. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. nenurodo jokių... 96. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš... 97. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos... 98. neabejotinai padarė bei ateityje darys neigiamą įtaką jo gyvenimui,... 99. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiam... 100. pobūdžio bylose, pagal konkrečias bylos aplinkybes ši suma yra žymiai... 101. pažymėti, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 102. nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas,... 103. pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta... 104. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės... 105. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą tik teismas, vertindamas... 106. aplinkybes, žalos dydžio nustatymo kriterijus pagal CK 6.250 straipsnį,... 107. teisingumo atkūrimas, kai priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių... 108. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nagrinėjamojoje byloje iš nusikaltimo... 109. sumažinimas neprieštarauja neturtinės žalos atlyginimo instituto... 110. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Vilniaus... 111. advokato suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.... 112. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai... 113. kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė... 114. advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo... 115. garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo... 116. išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus... 117. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris... 118. nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas,... 119. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, t. y.... 120. nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso... 121. priteistinos iš nuteistojo. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje... 122. galimybė iš nuteistojo išieškoti į valstybės biudžetą antrinės... 123. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo... 124. nuteistasis K. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba... 125. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, BPK 328... 126. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:... 127. Iš nuteistojo K. B. priteistą E. S. neturtinės žalos dydį nuo 70 000 Lt... 128. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....