Byla 2K-7/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

2Priteista iš M. M. nukentėjusiesiems: V. B. 2000 Lt turtinei žalai atlyginti, K. B. – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, R. B. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt turėtoms išlaidoms už advokato suteiktas paslaugas apmokėti.

3Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo M. M. priteistas 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atstovui pagal įstatymą R. B. ir priteista iš nuteistojo M. M. 15 000 Lt nukentėjusiajam V. B. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

4Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė: ,,tada jis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiu K. B. į veidą“ pakeista, konstatuojant ,,tada jis sudavė vieną smūgį kumščiu K. B. į veidą“.

5Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

7M. M. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

82008 m. lapkričio 9 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), V. B. gyvenamajame name, jis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y., įėjęs į namą tyčia, be jokios priežasties metaliniu raktu sudavė virtuvėje sėdinčiam A. G. per galvą, padarydamas odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide bei galvoje, ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; po to dėl chuliganiškų paskatų sudavė medine lazda V. B. ne mažiau kaip tris kartus į galvą, spyrė koja į dešinį skruostą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose, viršugalvio vidurinėje dalyje, odos nubrozdinimą dešiniame žaste, dešinės akies sumušimą, tai komplikavosi dešinės akies tinklainės atšoka, taip V. B. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl akies tinklainės atšokos išsivystė dešinės akies aklumas ir nukentėjusysis prarado didelę dalį (30 procentų ir daugiau) bendro darbingumo. Po to jis sudavė vieną smūgį kumščiu K. B. į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas įvairiose veido vietose, ir sulaužė nosies kaulus, taip jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Toliau, tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, jis išdaužė koridoriaus durų stiklą, apgadino virtuvės duris, sudaužė virtuvėje kabojusi veidrodį, mobiliojo ryšio telefono ,,Siemens CX 65“ ekraną, sulaužė televizoriaus ,,Vido“ nuotolinio valdymo pultą, šaldytuvo durelių rankenėlę, nuskėlė kambario sienos kampą, taip padarydamas nukentėjusiajai V. B. 2000 Lt turtinę žalą; po to išėjęs į lauką sudaužė stovėjusio kieme A. G. automobilio ,,BMW 730“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą ir taip jam padarė 300 Lt turtinę žalą.

9Nuteistasis M. M. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

10Kasatorius nurodo, kad nuosprendis ir nutartis naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bei pateikia savo versiją dėl įvykio aplinkybių.

11Anot kasatoriaus žemesnės instancijos teismai iš esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įrodymus vertino paviršutiniškai, vienpusiškai, išvadas pagrindė prielaidomis ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę grindė nukentėjusiųjų A. G., K. B., V. B., liudytojo D. G. parodymais. Tačiau jų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nes tarp minėtų asmenų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra esminių prieštaravimų, todėl jų teismas negalėjo pripažinti patikimais. Minėtų asmenų parodymų patikimumas ginčijamas trimis aspektais: jie nurodė skirtingą asmenų, atvykusių pas nukentėjusiuosius, skaičių; skirtingai aiškino, kiek asmenų mušė V. B.; nukentėjusieji buvo neblaivūs ar apsvaigę, todėl galėjo suklysti dėl jo veiksmų. Kasatorius, siekdamas pagrįsti savo teiginius, cituoja nukentėjusiųjų A. G., K. B., V. B., liudytojo D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir teigia, kad teismas prieštaravimų netyrė ir jų nepašalino.

12Apeliacinės instancijos teismas minėtų prieštaravimų netyrė ir įrodymų vertinimo klaidų taip pat neištaisė, o tik prielaidomis pagrindė jo kaltę dėl V. B. sužalojimo. Be to, kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo kaltės įrodymu ekspertizės aktus, nes juos palyginus su nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais kaip tik ir kyla abejonių, ar teisingai nustatytas asmenų skaičius, dalyvavęs V. B. sužalojime. Teismai liudytojo M. K. parodymus vertino kritiškai, motyvuodami tuo, kad jis yra kaltinamojo draugas, atvyko į įvykio vietą kartu su juo ir gali būti suinteresuotas padėti kaltinamajam. Tačiau teismas nukentėjusiųjų parodymus vertino kaip patikimus, nors jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, yra draugai ir net giminės. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad nukentėjęs A. G. kalbėjo netiesą, kad jam kartą skambino kažkoks nepažįstamas vyras, nes iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (t. l, b.l. 142) matyti, kad T. K. A. G. 2009 lapkričio 9 d. nuo 17 vai. 48 min. skambino net 8 kartus, be to, matyti, kad kai kurie pokalbiai truko net 4, 5 minutes. Būtent šis pranešimas patvirtina, kad T. K. parodymai negalėjo būti vertinti kritiškai, dėl to, kad jis yra kaltinamojo draugas. Apeliacinis teismas nutartyje iš viso dėl šio apeliaciniame skunde išdėstyto argumento nepasisakė ir jo netyrė (BPK 320 ir 332 straipsniai).

13Kasatoriaus nuomone, buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 6 dalyje nurodytos nuostatos, kurios užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Kasatorius mano, kad jam inkriminuotos veikos pagal 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra visiškai įrodytos ir kelia pagrįstų abejonių. Teismai nurodė, kad kasatorius dėl chuliganiškų paskatų sudavęs medine lazda V. B. ne mažiau kaip tris kartus į galvą, spyręs koja į dešinį skruostą, dėl to padarydamas kraujosruvas veide, dešinės akies sumušimą, tai komplikavosi dešinės akies tinklainės atšoka, ir taip padaręs sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl akies tinklainės atšokos nukentėjusiajam išsivystė dešinės akies aklumas ir nukentėjusysis prarado didelę dalį (30 procentų ir daugiau) bendro darbingumo. Kasatorius analizuoja nukentėjusiųjų parodymus ikiteisminiame tyrime, teisme ir teigia, kad nepagrįstai nurodyta nuosprendyje, jog jis medine lazda V. B. sudavęs ne mažiau kaip tris kartus į galvą. Be to, iš įvykio vietos buvo paimta lazda, kuria buvo suduoti smūgiai, tačiau nebuvo tirta, ar ant jos yra įtariamojo pirštų antspaudai. Teismai nesiaiškino kasatorių teisinančias aplinkybes ir perkėlė jam įrodinėjimo pareigą, netyrė, pasak kasatoriaus, jo nuoseklių parodymų.

14Apeliacinis teismas nepanaikino esančių prieštaravimų, todėl taip pat nepaisė konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo. K. T. savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, kad šis konstitucinis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, taip pat kad asmenys negali būti diskriminuojami ir kad jiems negali būti teikiama privilegijų.

15Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nurodė, jog išnykęs teistumas apibūdina jį neigiamai (teistumas 1992 metais), ir nevertino byloje esančios jo charakteristikos, kurioje jis apibūdinamas teigiamai. Teismas nevertino, kad jis augina ir išlaiko (tik jis dirba) du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra invalidas (byloje duomenys pateikti). Apeliacinis teismas šių aplinkybių taip pat neįvertino. Jis mano, kad taip teismai pažeidė proporcingumo principą ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

16Kasatorius pažymi, kad nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, ir nurodo šio teismo kasacinę nutartį Nr. 2K-99/2007.

17Atsiliepimu į nuteistojo M. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė, teismų atliktas bylos įrodymų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus, nuteistojo M. M. kaltei pagrįsti surinktų įrodymų pakanka. Kasatoriaus siekis, kad konkretūs bylos įrodymai būtų vertinami iš naujo vien todėl, kad jis nesutinka su teismų vertinimu, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

18Pasak prokuroro, kasatorius neprašo skunde nurodytų prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų parodymų ar kitų, kasatoriaus nuomone, byloje esančių neatitikimų papildomai tirti, siekiant šiuos tariamus prieštaravimus pašalinti, o tik prašo kasacinio skundo esminius argumentus vertinti kasatoriaus naudai ir jį išteisinti.

19Prokuroro nuomone, teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų, nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad byloje nepašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiųjų K. B. ir V. B. bei A. G., nes nesutampa šių asmenų nurodytas užpuolikų skaičius bei nukentėjusiuosius mušusių asmenų skaičius. Prokuroras nesutinka su argumentais, kad teismai nesiaiškino, ar nukentėjusieji prieš įvykį vartojo alkoholį ar kitas svaiginančias priemones ir dėl to galėjo teisingai suprasti su jais vykstančias aplinkybes. Šiuos argumentus paneigia liudytojų A. A. ir V. S., policijos pareigūnų parodymai, kurie patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą rado sužalotus K. B. ir V. B., ir paneigė, kad jie buvo akivaizdžiai neblaivūs.

20Prokuroro nuomone, teismai pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiajam V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą ir nukentėjusiesiems A. G. bei K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė būtent M. M.. Teismai, atlikdami nukentėjusiųjų apklausas ir jų metu paskelbdami ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pašalino neesminius šių asmenų parodymų neatitikimus. Teisingai nustatyta nukentėjusiųjų parodymų esmė, jog sužalojimus padarė ne kas kitas, o nuteistasis M. M. Apeliacinės instancijos teismas apklausė nukentėjusiuosius K. B., V. B. (jie patvirtino, kad juos sužalojo M. M.) ir aiškinosi jų parodymuose esančius prieštaravimus.

21Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nukentėjusiųjų K. B. ir V. B. parodymais, ištaisė pirmosios instancijos teismo klaidą dėl K. B. suduotų smūgių skaičiaus. Todėl kasatoriaus teiginiai apie netinkamą nukentėjusiųjų parodymų įvertinimą neatitinka tikrovės.

22Prokuroras nurodo, kad teismai įrodinėjimo naštos neperkėlė kaltinamajam ir nepažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies. Kasatorius deklaratyviai nurodė šį tariamą pažeidimą. Tai, kad kasatoriaus lūkesčiai neatitiko teismų atlikto bylos duomenų įvertinimo, dar nėra pagrindas konstatuoti esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

23Prokuroro nuomone, parenkant bausmės rūšį, dydį, teismai atsižvelgė į visas M. M. charakterizuojančias aplinkybes. Pats kasatorius pripažįsta, kad visi jį apibūdinantys duomenys yra byloje. Bausmė savo esme atitinka įstatymo reikalavimus

24Kasacinis skundas atmestinas.

25Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

26Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma skunde, ir neatsakė į skundo argumentus, tačiau iš skundo turinio išplaukia, kad jis nesutinka su įrodymų vertinimu, jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

27Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir faktinių aplinkybių nustatymu bei veiksmų kvalifikavimu nuteistasis teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė nukentėjusiuosius K. B. ir V. B. (jie patvirtino, kad juos sumušė būtent nuteistasis, bei paaiškino dėl tam tikrų prieštaravimų jų parodymuose, gynėjas uždavė klausimus ir galėjo aiškintis dėl prieštaravimų), tenkino gynėjo prašymą ir paskyrė teismo medicinos ekspertizę dėl V. B. padaryto sužalojimo, ištyrė ekspertizės aktą, apklausė teismo medicinos ekspertą V. K. ir specialistą J. K., jiems gynėjas uždavė klausimus, išklausė proceso dalyvių kalbas ir tik tuomet įvertino byloje surinktus įrodymus. Taigi nukentėjusiojo V. B. sumušimo ir padarinių kvalifikavimo (kai dėl sumuštos dešinės akies vėliau atšokus tinklainei jis ja apako ir dėl to nustatytas sunkus jo sveikatos sutrikdymas) aplinkybės buvo išsamiai ištirtos. Esant tokioms aplinkybėms kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, iš naujo įvertino surinktus bylos duomenis ir patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nukentėjusiuosius A. G., K. B. ir V. B. sumušė M. M., A. G. ir K. B. padarė nežymų, o V. B. – sunkų sveikatos sutrikdymą. Šis teismas ištaisė kai kurias pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas dėl K. B. suduotų smūgių skaičiaus bei neturtinę žalą priteisė pačiam nukentėjusiajam, o ji buvo priteista jo įstatyminiam atstovui. Nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Taigi kasatoriaus teiginys, kad teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas įrodinėjimo naštą perkeldami kaltinamajam, yra nepagrįstas.

28BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Dėl apelianto M. M. kaltės, bausmės griežtumo ir kitų skundo motyvų nutartyje argumentuotai pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus yra atsakyta. Kiti skundo argumentai motyvuotai atmesti (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

30Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo

31Kasatorius, teigdamas, jog teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės nenurodo teisinių argumentų dėl netinkamo įstatymo taikymo, kaip to reikalauja BPK 368 straipsnio 2 dalis, nes visi jo argumentai susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei kaltės neigimu. Nesant teisinių argumentų dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo teisėjų kolegija dėl jo taikymo pasisako glaustai.

32BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

33Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

34Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad M. M. įvykio metu pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, nes įėjęs į V. B. namą, tyčia, be jokios priežasties, sumušė A. G., K. B. ir V. B., apgadino V. B. turto už 2000 Lt ir sudaužė A. G. automobilio priekinį stiklą, kurio vertė 300 Lt. M. M. A. G. ir K. B. padarė nežymų, o V. B. – sunkų sveikatos sutrikdymą, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nustatyta, kad M. M. nukentėjusiųjų nepažinojo ir veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

35Kasatoriaus padaryti veiksmai buvo įžūlūs, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis, dominavo chuliganiškos paskatos: vakare įsibrauta į svetimą namą, kur vakarojo jam nepažįstami jaunuoliai, kuriuos jis be jokios priežasties, tyčia sumušė. Taigi teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad tokiais veiksmais kasatorius sutrikdė visuomenės rimtį bei sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

36Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007), kitais atvejais kvalifikuojamą kaip nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir pan. priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio (kasacinės nutartys

37Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007).

38Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas M. M. veiksmams pritaikytas tinkamai, padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimų, numatytų BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

39Dėl kitų skundo argumentų

40Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad jo skundas yra analogiškas apeliaciniam skundui (iš esmės pakartojami šio skundo argumentai) – ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, neturtinės žalos dydis, bausmės griežtumas, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl bausmės griežtumo nekeliami jokie teisės taikymo klausimai. Todėl kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo, neturtinės žalos dydžio, bausmės griežtumo paliktini nenagrinėti.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Nuteistojo M. M. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Priteista iš M. M. nukentėjusiesiems: V. B. 2000 Lt turtinei žalai... 3. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta aplinkybė: ,,tada jis sudavė ne... 5. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir... 7. M. M. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir sunkiai sužalojo... 8. 2008 m. lapkričio 9 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), V. B.... 9. Nuteistasis M. M. kasaciniu skundu prašo teismų sprendimus panaikinti ir... 10. Kasatorius nurodo, kad nuosprendis ir nutartis naikintini dėl netinkamai... 11. Anot kasatoriaus žemesnės instancijos teismai iš esmės pažeidė įrodymų... 12. Apeliacinės instancijos teismas minėtų prieštaravimų netyrė ir įrodymų... 13. Kasatoriaus nuomone, buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 6 dalyje nurodytos... 14. Apeliacinis teismas nepanaikino esančių prieštaravimų, todėl taip pat... 15. Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę,... 16. Kasatorius pažymi, kad nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos... 17. Atsiliepimu į nuteistojo M. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 18. Pasak prokuroro, kasatorius neprašo skunde nurodytų prieštaravimų tarp... 19. Prokuroro nuomone, teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių... 20. Prokuroro nuomone, teismai pagrįstai pripažino, kad nukentėjusiajam V. B.... 21. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas,... 22. Prokuroras nurodo, kad teismai įrodinėjimo naštos neperkėlė kaltinamajam... 23. Prokuroro nuomone, parenkant bausmės rūšį, dydį, teismai atsižvelgė į... 24. Kasacinis skundas atmestinas.... 25. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo... 26. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino surinktus įrodymus, o... 27. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia... 28. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo... 31. Kasatorius, teigdamas, jog teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą,... 32. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais... 33. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai... 34. Žemesnės instancijos teismai nustatė, kad M. M. įvykio metu pažeidė... 35. Kasatoriaus padaryti veiksmai buvo įžūlūs, jais buvo demonstruojama... 36. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką... 37. Nr. 2K-76/2006, 2K-501/2006, 2K-82/2007, 2K-796/2007).... 38. Remdamasi tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal... 39. Dėl kitų skundo argumentų... 40. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad jo skundas yra... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Nuteistojo M. M. kasacinį skundą atmesti....