Byla 2S-51-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Darbas“,

Nustatė

2Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Darbas“ priteisti 11425,75 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2003-2008 metų laikotarpiu, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti 11425,75 Lt vertės atsakovui UAB „Darbas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą. Nurodė, kad įsiskolinimo suma yra didelė, todėl yra realus pavojus, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas, teismui priėmus palankų sprendimą, pasunkės arba taps negalimas. Yra realus pavojus, kad net ir įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovas vengs pervesti įsiskolinimą arba sąmoningai mažins įmonės sąskaitos įplaukas ir didins išlaidas, kad sąskaitoje neliktų reikiamos pinigų sumos. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog pranešimas gali sutrukdyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavimus grindžia žemės nuomos mokesčio deklaracijomis, priminimu dėl jo mokėjimo ir kt., tačiau iš pateiktos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kodėl atsakovas nuomos mokesčio nemoka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė jokių faktinių duomenų apie skolininką, jo veiklą, materialinę padėtį, nemokumą, į tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis atsakovui nėra iškelta daug bylų dėl didelių sumų, į tai, kad atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo prašymas nėra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad vien tik iškeltos civilinės bylos faktas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko turtui.

4Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumą atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui UAB „Darbas“ ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai šioje bylos stadijoje pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, t. y. teismas įvertino aplinkybę, kad nėra aiškūs atsakovo atsisakymo mokėti žemės nuomos mokestį argumentai, ir šią aplinkybę laikė viena iš pagrindų atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinimo. Jis pareiškė reikalavimą dėl didelės pinigų sumos, todėl teismas turėjo vadovautis teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog didelės sumos ieškinio reikalavimas yra reali grėsmė, padidinanti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl to teismo argumentas, kad nesant jokių argumentų bei įrodymų, vien dėl didelės prašomos priteisti sumos nėra pagrindo atsakovo turtiniams suvaržymams, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis suformuotai teismų praktikai, nagrinėjant analogiško pobūdžio klausimus. Nors teismas nurodė, kad atsakovas yra veikiantis juridinis asmuo, viešame registre nėra įregistruota faktų apie atsakovo turto areštą ar kitokius jo veiklos apribojimus, tačiau vien tuo remiantis negalima konstatuoti, jog atsakovas nesieks išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Jis neprivalo pateikti teismui duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovas turi pareigą įrodyti, jog bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, todėl teismo argumentas, jog jis nepateikė duomenų apie sunkią atsakovo finansinę padėtį yra visiškai nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į atsakovo elgesį, t. y. į tai, kad įsiskolinimas susidarė nuo 2003 m., į tai, kad atsakovui buvo išsiųstas priminimas apie skolą, bet atsakovas nereagavo. Teismas nekonstatavo, kad jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neproporcingas ir pažeidžiantis atsakovo interesus labiau nei reikalinga užtikrinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to, atsižvelgiant į ieškinio sumą, atsakovo elgesį, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas. Be to, jau ne kartą teismas tenkino jo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones bylose, kurių dalykas ir reikalavimas nesiskiria nuo šios bylos.

5Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

6Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas prašyme dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindą taikyti civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones.

7Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 11425,75 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos priteisimo pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Darbas“. Pirmosios instancijos teismas 2009-08-18 nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti 11425,75 Lt vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą, kadangi ieškovas nenurodė aplinkybių, nepateikė jokių faktinių duomenų, įrodymų, patvirtinančių, jog yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu konstatuota, jog ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, duomenimis, įrodymais, o vien tai, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 11425,75 Lt skolos, nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Taip pat ši teisės norma, įtvirtindama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą. CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis procese numatytų priemonių. Įstatymas nenumato, kad teismas privalo kiekvienu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant ieškovo prašymui, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog ieškovas neprivalo teikti teismui duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, t. y. pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nes atsakovas turi pareigą įrodyti, kad jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškinio tenkinimo atveju. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, privalo įvertinti, ar reiškiamas reikalavimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ginčo šalių turtinę padėtį, gali būti pripažįstamas dideliu, dėl ko galėtų pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-600/2009). Kaip matyti iš prašymo, ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindė tik tuo, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas net ir teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą vengs įvykdyti savo prievolę, sąmoningai mažins įmonės sąskaitos įplaukas arba didins išlaidas, kad sąskaitoje neliktų pinigų, tačiau ieškovas jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė. Ieškovas turėjo galimybę su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti duomenis iš viešų registrų – juridinių asmenų, nekilnojamojo turto, turto arešto registrų – apie atsakovo UAB „Darbas“ finansinę (materialinę) padėtį, iš kurių pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs spręsti apie atsakovo UAB „Darbas“ mokumą, kitų atsakovo kreditorių reikalavimu atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, savo iniciatyva patikrino, ar atsakovui yra iškelta daug bylų dėl didelių sumų ir nustatė, jog tokių bylų nėra iškelta, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo areštuoti atsakovui priklausantį turtą.

10Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad 11425,75 Lt reikalavimo suma pagal teismų praktiką yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas vien dėl didelės prašomos priteisti sumos turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su atskiruoju skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą, tačiau atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apie skolininko finansinę padėtį, apeliantas nepagrindė jokiais dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti, ar ši suma yra didelė veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui (atsakovui). Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).

11Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad ieškovas pateiktu prašymu neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas vengs įvykdyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad yra iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo, nes atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovu, nėra pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nepripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti taikytos dėl tos priežasties, kad kitose analogiškose bylose teismai tenkino ieškovo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu konkrečiu atveju nustato, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie atsakovo turtinę padėtį, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d.).

12Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

13Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

15Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Priteisti valstybei iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 5,60 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai