Byla 2-796-236/2015

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinis reikalavimas ir atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KU paskolų valdymas“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą finansų maklerio įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KU paskolų valdymas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinis reikalavimas ir atmestas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KU paskolų valdymas“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą finansų maklerio įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi nutarė FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ iškelti bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Vermosa“, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi aukščiau nurodyta nutartis palikta nepakeista ir įsiteisėjo. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. birželio 16 d. nutartimis nutarė patvirtinti FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ kreditorių sąrašą ir jų kreditinius reikalavimus.

5Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 1 d. nutartimi nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties dalį dėl kreditorės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 637 003,93 Lt kreditinio reikalavimo patvirtinimo ir ši kreditinį reikalavimą nagrinėti 2014 m. liepos 17 d. 14 val. teismo posėdyje; uždrausti vykdyti FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ kreditorių susirinkimo 2014 m. liepos 1 d. nutarimus, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl 2 637 003,93 Lt kreditinio reikalavimo teisės. Lietuvos apeliacinio teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarė palikti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį nepakeistą.

6Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 637 003,93 Lt kreditinį reikalavimą FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje, pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ prašymą patvirtinti 2 663 490,80 Lt kreditinį reikalavimą atmesti. Lietuvos apeliacinio teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7Kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ palaikė prašymą patvirtinti kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 637 003,93 Lt kreditorinį reikalavimą FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje. Paaiškino, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2015 m. sausio 9 d. nutraukė 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „KU paskolų valdymas“, todėl BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nebepageidavo, kad UAB „KU Paskolų valdymas“ teiktų kreditoriui paskolos išieškojimo paslaugą. Kadangi nutraukus minėtą sutartį finansinis reikalavimas grįžo kreditoriui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ kreditoriumi turi būti tvirtinama BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ su 2 637 003,93 Lt kreditoriniu reikalavimu.

8Pareiškėjas UAB „KU Paskolų valdymas“ prašė patvirtinti UAB „KU Paskolų valdymas“ kreditorinį reikalavimą FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje, kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Nurodė, kad KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises UAB „KU paskolų valdymas“, tarp jų ir pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. sutartį su UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“, 9 966 452,02 Lt sumai. Atkreipė dėmesį, kad KU „Vilniaus taupomoji kasa“ niekada neginčijo reikalavimo perleidimo sutarties, šalys nebuvo numačiusios sutarties nutraukimo galimybės, todėl laikė sutartį galiojančia. Pareiškėjas UAB „KU paskolų valdymas“ 2015 m. sausio 9 d. vienašališką sutarties nutraukimą laikė neteisėtu. Pareiškėjo teigimu, nutraukiant sutartį turėjo būti taikomi bendrieji sutarčių nutraukimo pagrindai, o ne CK 6.721 straipsnis, kadangi 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartis nėra paslaugų sutartis. Be to, kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ interesai nebus pažeisti, kadangi naujasis kreditorius UAB „KU paskolų valdymas“ atgavęs skolą iš FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ grąžintų ją pradiniam kreditoriui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“.

9FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto administratorius UAB „Vermosa“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė patvirtinti kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 763 729,13 Eur (2 637 003,93 Lt) kreditinį reikalavimą FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje, o pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjas UAB „KU paskolų valdymas“ reikalavimą grindė 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 5-LTL, kuria pradinis kreditorius KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perleido naujajam kreditoriui UAB „KU paskolų valdymas“ reikalavimą į FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00269. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad iš kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ gavo raštą, patvirtinantį, jog nuo 2015 m. sausio 9 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra nutraukta. Bankroto administratoriaus įsitikinimu, nutraukus sutartį finansinis reikalavimas FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ atžvilgiu grįžo kreditoriui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, todėl pastarasis turėjo būti tvirtinamas FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ kreditoriumi su 763 729,13 Eur finansiniu reikalavimu.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 637 003,93 Lt kreditinį reikalavimą UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje; pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ prašymą patvirtinti 2 663 490,80 Lt kreditinį reikalavimą atmesti.

12Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2 637 003,93 Lt kreditinį reikalavimą UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje, o pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ prašymą patvirtinti 2 663 490,80 Lt kreditinį reikalavimą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ atskirąjį skundą tenkino, panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Teismas taip pat nustatė, kad kreditorius KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2010 m. rugsėjo 6 d. savo nariui FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ iki 2012 m. spalio 25 d. paskolino 2 380 000 Lt. Paskolos grąžinimas užtikrintas 7, 95 ha žemės sklypo, esančio Kalniškių k., Vilniaus r. sav., įkeitimu. 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo konstatuota, kad skola yra 2 369 538,23 Lt, skolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. Kreditorius KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2013 m. sausio 14 d. sutartimi Nr. 5-LTL už 9 966 452,02 Lt perleido naujam kreditoriui UAB „KU Paskolų valdymas“ reikalavimo teises, tarp jų ir pagal 2010 m. rugsėjo 6 d. sutartį su UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“. Sutartimi šalys susitarė, kad UAB „KU paskolų valdymas“ už perleistas reikalavimo teises privalo atsiskaityti iki 2017 m. sausio 14 d., kad KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iki atsiskaitymo termino pabaigos turi teisę išpirkti reikalavimą ar jo dalį už nominalią skolos sumą.

14Teismas konstatavo, kad KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „KU paskolų valdymas“ 2013 m. gruodžio 5 d. sudarė susitarimą dėl reikalavimo teisės atpirkimo, pagal kurį KU „Vilniaus taupomoji kasa“ išpirko teisę reikalauti skolos iš UAB „Tempora mutantur“, UAB „ABC investment“, UAB „Greiti sprendimai“ ir 2 608 959,01 Lt skolos iš FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ už 10 655 841,58 Lt, kurių UAB „KU paskolų valdymas“ neįsipareigojo sumokėti, nes kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ liko skolinga pagal reikalavimų teisės perleidimo sutartį, todėl šalys susitarė mokėtinas skolas įskaityti. KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „KU paskolų valdymas“ 2014 m. sausio 27 d. nutraukė 2013 m. gruodžio 5 d. susitarimą dėl reikalavimo teisės atpirkimo. Teismas nustatė, kad minėtas susitarimas buvo nutrauktas po to, kai 2014 m. sausio 22 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas Lietuvos banko pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo KU „Vilniaus taupomoji kasa“.

15Teismas, spręsdamas ginčą, kuris iš kreditorių turi teisę į kreditinį reikalavimą FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje, nurodė, kad naujausi duomenys patvirtino, jog BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2015 m. sausio 9 d. nutraukė 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį su UAB „KU paskolų valdymas“. Teismas pažymėjo, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.). Tuo tarpu, šalys neginčijo minėtos sutarties nutraukimo, UAB „KU paskolų valdymas“ nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas nenustatė, jog sutarties nutraukimas prieštaravo imperatyvioms teisės normoms, todėl neturėjo pagrindo sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu ex officio. Teismas nurodė, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartį kreditorius nutraukė ne bankroto byloje.

16Teismas pažymėjo, jog sutartyje šalys numatė galimybę nutraukti reikalavimo teisių perleidimo sutartį, aptarė įsipareigojimų vykdymą sutarties nutraukimo atveju (reikalavimo teisių perleidimo sutarties 5.1 p.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 2015 m. sausio 9 d. nutraukus reikalavimo teisių perleidimo sutartį jos nutraukimas nebuvo užginčytas, sprendė, jog naujasis kreditorius UAB „KU paskolų valdymas“ neteko reikalavimo teisės. Reikalavimo teisė grįžo kreditoriui BKU „Vilniaus taupomoji kasa“.

17Teismas atmetė pareiškėjo UAB „KU Paskolų valdymas“ argumentus dėl sutarties galiojimo aukščiau aptartais motyvais. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ argumentus dėl atsiskaitymo terminų, kadangi šalys mokėjimų neatliko. Be to, teismas pažymėjo, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.).

18Teismas sutiko su kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ argumentais, kad reikalavimų teisės perleidimo sutartimi šalys numatė sąlygą, jog reikalavimų perleidimo sutartis laikoma nutraukta, jeigu kreditoriui (pagal sutartį pradiniam kreditoriui – KU „Vilniaus taupomoji kasa“) būtų inicijuojama bankroto byla (priedas Nr. 2, 1.10. punkte). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo nutraukta nuo to momento, kai baigėsi atitinkamo piniginio atsiskaitymo įvykdymo terminas, ir tarp šalių yra taikoma restitucija – likusi reikalavimo teisė arba jos dalis, už kurią nebuvo atsiskaityta, grįžta kreditoriui (pradiniam).

19Teismas nurodė, kad kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nuo 2015 m. sausio 9 d. nutraukė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byla iškelta 2014 m. sausio 28 d., todėl konstatavo, jog reikalavimo teisė grįžo pradiniam kreditoriui ne tik todėl, jog buvo nutraukta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tačiau ir pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktus.

20Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, darė išvadą, jog teisę į kreditorinį reikalavimą UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje turėjo paskolos davėjas ir įkaito turėtojas, pradinis kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ , todėl tenkino pastarojo prašymą patvirtinti 2 637 003,93 Lt kreditorinį reikalavimą,pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ prašymą patvirtinti 2 663 490,80 Lt kreditorinį reikalavimą atmestė (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 26 str. 6 d., CPK 1 str. 1 d., 2 str., 3 str. 1–2 d., 179 str. 2–3 d., 185 str.).

21III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

22Pareiškėjas UAB „KU paskolų valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl kreditorių BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „KU paskolų valdymas“ prašymų patvirtinti kreditinius reikalavimus FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės ir patvirtinti pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ 771 400,25 EUR kreditorinį reikalavimą FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje, o BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašymą dėl 763 729,13 EUR kreditinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. Kreditorius atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

231) Klaipėdos apygardos teismas pažeidė procesines teises normas ir civilinio proceso principus, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį;

242) Klaipėdos apygardos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, esant analogiškoms situacijos taikė skirtingas procesines taisykles. Apelianto teigimu, kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ teismui pateikė pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo kopiją. UAB „KU paskolų valdymas“ pateikė papildomus paaiškinimus, jog yra pateikęs prieštaravimus į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2015 m. sausio 7 d. raštą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė nesutinkantis dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo ir laiko sutartį nenutraukta bei galiojančia. Apelianto teigimu, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prieštaravimus gavo 2015 m. sausio 22 d., tačiau tik 2015 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu tapo žinoma, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nesutinka su UAB „KU paskolų valdymas“ pateiktais prieštaravimais ir kad vienintelė galimybė dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra kreipimasis į teismą. Apeliantas teismo posėdžio metu prašė atidėti teismo posėdį ir nustatyti terminą pareiškėjui UAB „KU paskolų valdymas“ pareikšti ieškinį teismui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kadangi reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas turi esminę reikšmę sprendžiant, kurio kreditoriaus pateiktas prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankroto byloje yra pagrįstas. Teismas nurodytą prašymą atmetė ir bylą išnagrinėjo iš esmės, nors Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi buvo nutaręs atnaujinti bylos dalies dėl BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „KU paskolų valdymas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą, išaiškinti byloje dalyvaujantiems asmenims teisę ginčyti reikalavimų perleidimo sandorius įstatymo nustatyta tvarka pateikus ieškinį pagal civilinio proceso kodekso taisykles ir pasiūlyti iki 2014 m. rugsėjo 15 d. pateikti teismui įrodymus apie iškeltą bylą;

253) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog nėra jokių duomenų apie tai, jog reikalavimo teisių sutarties nutraukimas būtų ginčijamas, nepagrįstai nepasisakė dėl apelianto pateiktų prieštaravimų dėl sutarties nutraukimo. Apelianto teigimu, jis ieškinį dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ketina pateikti teismui bei kreipęsis į teismą pateiks įrodymus šioje civilinėje byloje;

264) Apelianto teigimu, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ neturėjo teisinio pagrindo nutraukti reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl jos pranešimas apie nutraukimą nesukuria jokių teisinių pasekmių;

275) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.

286) Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, jos nutraukimas yra neteisėtas ir negaliojantis bei nesukuriantis teisinių pasekmių, sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl UAB „KU paskolų valdymas“ prašymas dėl 771 400,25 (2 663 490,80 Lt) kreditinio reikalavimo tenkintas.

29FMĮ BUAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto administratorius UAB „Vermosa“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą.

30Kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą.

31VI. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

33Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

34Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, ar atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, kuria patvirtintas kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinis reikalavimas ir atmestas pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta.

35Teisėjų kolegija pažymi, jog bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas esminių bankroto byloje spręstinų klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo įmonių bankroto procese klausimu, išaiškinta, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-308/2013.). Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Todėl administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažintus reikalavimus, t. y. gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-12-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-630/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-27 nutartis c. b. Nr. 2-1977/2013.). Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir šios įmonės teises bei teisėtus interesus; teisingai nustatyti ginčijamų kreditorinių reikalavimų (jų dalies) pagrįstumą įmanoma tik išsamiai išaiškinus byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines aplinkybes dėl šių reikalavimų kilmės, pagrindų, pobūdžio ir jų dydžio, visapusiškai ištyrus bei įvertinus visus byloje pateiktus tuo klausimu įrodymus, tiesiogiai susijusius su įrodinėjimo dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-12-15 nutartis c. b. Nr. 2-2774/2011; 2011-05-13 nutartis c. b. Nr. 2-1385/2011).

36Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, esant analogiškoms situacijos taikė skirtingas procesines taisykles. Teisėjų kolegija apelianto nurodytus argumentus laiko nepagrįstais dėl sekančių priežasčių.

37Kaip teisingai nurodė apeliantas, byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos dalies dėl BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir UAB „KU paskolų valdymas“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimą, išaiškinti byloje dalyvaujantiems asmenims teisę ginčyti reikalavimų perleidimo sandorius įstatymo nustatyta tvarka pateikus ieškinį pagal civilinio proceso kodekso taisykles ir pasiūlyti iki 2014 m. rugsėjo 15 d. pateikti teismui įrodymus apie iškeltą bylą.

38Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2015 m. sausio 7 d. raštu Nr. VTK-0775 informavo apeliantą apie 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 5LTL nutraukimą (b. l. 28). Teismo posėdis nagrinėjamoje byloje paskirtas 2015 m. sausio 27 d., byla išnagrinėta iš esmės ir 2015 m. vasario 4 d. priimta skundžiama nutartis (b. l. 48-53). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas sužinojęs apie reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimą turėjo užtektinai laiko pasinaudoti teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl aukščiau nurodytos sutarties nutraukimo. Vien tai, jog apelianto teigimu apeliantas tik 2015 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu tapo žinoma, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nesutinka su UAB „KU paskolų valdymas“ pateiktais prieštaravimais ir kad vienintelė galimybė dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra kreipimasis į teismą, nepateisina pasyvaus apelianto elgesio siekiant apginti savo pažeistas teises.

39Pažymėtina, kad apelianto prieštaravimai dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo neturi teisinės reikšmės, kadangi sutarties nutraukimui užtenka vienos šalies valios. Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 str. 1 d.), todėl nei priešinga šalis, nei teismas negali įpareigoti vykdyti nutrauktą sutartį.

40Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantas iki šiol nėra pareiškęs ieškinio dėl 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 5LTL nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties laiko deklaratyvaus pobūdžio, prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams ir siekiu vilkinti FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ bankroto procesą.

41Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ neturėjo teisinio pagrindo nutraukti reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl jo pranešimas apie nutraukimą nesukuria jokių teisinių pasekmių.

42CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog kreditorius BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, norėdamas atsisakyti apelianto teikiamų paslaugų, turėjo pagrindą šia teise pasinaudoti.

43Apeliacinio teismo nuomone, atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p. taikymo yra nepagrįsti.

44Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, kurie yra susiję su 2013 m. sausio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 5LTL nutraukimo pripažinimu negaliojančiu, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

45Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas kreditoriaus BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorinį reikalavimą ir atmesdamas pareiškėjo UAB „KU paskolų valdymas“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, tinkamai ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus bei teisingai juos įvertino, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bei nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.