Byla 2-1385/2011
Dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-2944-661/2011)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“, kreditoriaus Danske Bank A/S, kreditorės J. M. ir atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties, kuria spręstas klausimas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-2944-661/2011).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Prostinvest“ (buv. UAB „Baltijos ąžuolas“). Nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 15 d.

5BUAB „Prostinvest“ administratorius 2010 m. liepos 01 d. teikimu prašė tvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir kreditorinius reikalavimus. Be kita ko, administratorius prašė tenkinti dalį kreditorės J. M. ir kreditoriaus Danske Bank A/S kreditorinių reikalavimų, su dalimi jų nesutikdamas. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtino pagal administratoriaus teikimą BUAB „Prostinvest“ kreditorių kreditorinius reikalavimus, tarp jų dalį J. M. reikalavimo – 5 722 350,68 Lt ir dalį Danske Bank A/S reikalavimo – 4 008 892,92 Lt.

6Danske Bank A/S teikė atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. liepos 13 d. nutarties dalies, kuria išspręstas Danske Bank A/ S ir J. M. kreditorinių reikalavimų patvirtinimo klausimas, prašydamas šį klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

7BUAB „Prostinvest“ bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atnaujino terminą Danske Bank A/S atskirajam skundui dėl 2010 m. liepos 13 d. nutarties paduoti, pats panaikino šios nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių Danske Bank A/ S ir J. M. kreditoriniai reikalavimai, ir šių asmenų kreditorinių reikalavimų bei jų dydžio klausimą nutarė spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

8BUAB „Prostinvest“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2010 m. liepos 29 d. gavo UAB „Kančo studija“ pareiškimą, kuriuo pareiškėjas prašė atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti 41 585,71 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. BUAB „Prostinvest“ administratorius UAB „Kančo studija“ prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo laikė nepagrįstu ir prašė netenkinti (bankroto bylos tomas 2, b. l. 177). Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi (bankroto bylos tomas 3, b. l. 88) nutarė UAB „Kančo studija“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėti teismo 2011 m. sausio 10 d. posėdyje. Tame pačiame teismo posėdyje buvo nagrinėjamas ir klausimas dėl kreditorių Danske Bank A/ S bei J. M. kreditorinių reikalavimų ginčytinos dalies. Teismas nagrinėjamais klausimais procesinį sprendimą nutarė priimti 2011 m. sausio 24 d., po to priėmimo datą perkėlė į 2011 m sausio 27 d.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje: 1) patvirtino kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, 22 543 659,35 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (iš to skaičiaus – 4 008 892,92 Lt kaip hipotekos kreditoriaus, o 18 534 766,43 Lt kaip III eilės kreditoriaus); 2) J. M. 5 722 350,68 Lt kreditorinį reikalavimą III eilės kreditorių sąraše; 3) netvirtino UAB „Kančo studija“ kreditorinio reikalavimo.

11Teismo vertinimu, Danske Bank A/S kreditoriniai reikalavimai pagrįsti neįvykdytomis skolininko BUAB „Prostinvest“ prievolėmis pagal kredito sutartis, taip pat jo solidariais įsipareigojimais pagal nenuginčytas laidavimo sutartis dėl kitų asmenų skolinių prievolių bankui įvykdymo užtikrinimo.

12Palikdamas nepakeistą J. M. 5 722 350,68 Lt dydžio finansinį reikalavimą, teismas akcentavo, kad šiuo reikalavimu suabejojęs kitas kreditorius Danske Bank A/S nepateikė įrodymų dėl J. M. reikalavimo nepagrįstumo. BUAB „Prostinvest“ administratorius nesutiko tik su kreditorės apskaičiuota palūkanų nuo pirkėjo skolos pagal sutartį dalimi, be to, kreditorė J. M. nepateikė dokumentų, patvirtinančių 180 600 Lt dydžio gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą, todėl ši suma ir palūkanos už laiku nekompensuotą mokestį negali būti skaičiuojamos į kreditorinio reikalavimo sudėtį.

13Teismas pareiškėjo UAB „Kančo studija“ nurodytas aplinkybes dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo priežasčių pripažino svarbiomis bei šį terminą atnaujino. Kaip nustatė BUAB „Prostinvest“ administratorius, 2009 m. birželio 30 d. reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Prostinvest“ už atlyginimą perleido UAB „Karaliaučiaus grupė“ teises, susijusias su reikalavimu grąžinti UAB „Prostinvest“ už skolininką UAB „Kančo studija“ sumokėtus 60 000 Lt ir 50 000 Lt avansus. 2010 m. vasario 9 d. UAB „Karaliaučiaus grupė“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl minėtos skolos priteisimo. Teismas sutiko su administratoriaus išvada, kad iki 2009 m. birželio 30 d. pareiškėjas UAB „Kančo studija“ buvo UAB „Prostinvest“ debitoriumi, kad UAB „Prostinvest“ pareiškėjui neskolinga, todėl pareiškėjo kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas.

14III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15Pareiškėjo UAB „Kančo studija“ atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutarties dalį, kuria nepatvirtintas pareiškėjo finansinis reikalavimas ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti UAB „Kančo studija“ 41 585,71 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „Kančo studija“ kreditorinio reikalavimo vertino pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Administratorius nepridėjo reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2 (2009 m. birželio 30 d.), kurioje nurodyta, kad UAB „Baltijos ąžuolas“, kaip pradinis kreditorius, perleido UAB „Karaliaučiaus grupė“ reikalavimą į 60 000 Lt tariamai sumokėto avanso pagal 2007 m. liepos 27 d. posėdžio protokolą, 2007 m. rugpjūčio 2 d. papildomą susitarimą Nr. 6 prie 2005 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties Nr. SR-05/09-011, o 50 000 Lt avansą - pagal 2005 m. gruodžio 12 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 04/12/20-03. UAB „Kančo studija“ finansinį reikalavimą BUAB „Prostinvest“, kurį sudarė 37 366 Lt skola už papildomus darbus ir 5 107,25 Lt suma 15,21 procento dydžio metinių palūkanų, reiškė projektavimo darbų sutarties Nr. 39 (2004 m. gruodžio 20 d.) pagrindu. Pradinio kreditoriaus perleisti naujajam kreditoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ 110 000 Lt vertės kreditoriniai reikalavimai niekuo nesusiję su UAB „Kančo studija“ reiškiamu 42 473,25 Lt kreditoriniu reikalavimu BUAB „Prostinvest“.
  2. Teismas neįvertino, kad BUAB „Prostinvest“ bankroto administratorius neveikia pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, klaidina teismą, bankroto administratorius nevykdo įrodinėjimo pareigos. Teismas pažeidė CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus, negynė UAB „Kančo studija“ pažeistų materialinių teisių.
  3. Teismas, pažeisdamas procesines teisės normas ir pareiškėjo teisėtus interesus, neįvertino Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties kitoje byloje turinio. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-1701-413/2010 atsisakė priimti atsakovų UAB „Kančo studija“ ir A. K. priešieškinį ieškovui UAB „Karaliaučiaus grupė“ ir atsakovui UAB „Prostinvest“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei reikalavimo perleidimo sutarties panaikinimo, kadangi iškėlus bankroto bylą UAB „Prostinvest“ visi turtiniai reikalavimai reiškiami tik bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

16Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą, atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties dalį dėl J. M. finansinio reikalavimo patvirtinimo, išreikalauti iš BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus buhalterinius dokumentus, t.y. balansą, pelno - nuostolių ataskaitą, aiškinamąjį raštą už 2007, 2008, 2009 metus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Kyla abejonių dėl tokio didelio – 5 722 350,68 Lt dydžio J. M. finansinio reikalavimo pagrįstumo. Nutartyje nėra aiškiai motyvuota, kokiu pagrindu ir kokio dydžio yra J. M. finansinis reikalavimas. Teisinė analizė dėl šio reikalavimo pagrįstumo teismo posėdžio metu nebuvo atlikta. Bankas prašė išreikalauti visus dokumentus, galinčius pagrįsti tokį J. M. reikalavimą, tačiau teismas jų neišreikalavo, atlikdamas finansinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų paviršutinį vertinimą. Toks formalus J. M. finansinio reikalavimo vertinimas pažeidžia ĮBĮ nuostatas.
  2. Teismas nereikalavo iš bankroto administratoriaus BUAB „Prostinvest“ balanso, pelno – nuostolių ataskaitos, aiškinamojo rašto už 2007, 2008, 2009 metus, kuriuose turi atsispindėti ginčijamo įsipareigojimo dydis. Teismas vadovavosi tik 2007 m. sausio 29 ir 30 d. sutartimis, todėl manytina, kad J. M. finansinio reikalavimo pagrįstumas nebuvo visapusiškai ištirtas.

17Atsakovo BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atskiruoju skundu prašo teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties dalį dėl Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo patvirtinimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, prašymą dėl finansinio reikalavimo 18 534 766,43 Lt dydžiui atmesti, o likusią dalį – 4 008 892,92 Lt dydžio finansinį reikalavimą patvirtinti kaip reikalavimą, užtikrintą hipotekos ir įkeitimo lakštais. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. ĮBĮ normos yra specialiosios normos, todėl teismas negalėjo atsižvelgdamas tik į laidavimo sutartyse numatytas sąlygas apriboti ar panaikinti specialiųjų teisės normų, šiuo atveju ĮBĮ 16 straipsnio galiojimo bei taikymo, taip pažeisdamas BUAB „Prostinvest“ ir kitų jos kreditorių teises. Bankroto bylos iškėlimas pagrindiniam skolininkui turi įtakos ir laiduotojo prievolės pagal laidavimo sutartis įvykdymui. Šiuo atveju pagal 2006 m. gegužės 26 d. kredito sutartį, sudarytą tarp banko ir UAB „BĄ investiciniai projektai“, už kurią laidavo UAB „Prostinvest“, skolininko UAB „BĄ investiciniai projektai“ prievolės įvykdymo terminas ĮBĮ 16 straipsnio prasme pasibaigė 2010 m. sausio 28 d., kai šiam skolininkui buvo iškelta bankroto byla. Nuo šio momento skaičiuotinas 3 mėnesių terminas, per kurį bankas galėjo ir turėjo pareikšti ieškinį laiduotojui pagal laidavimo sutartį, laikydamasis CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.
  2. Pagal 2007 m. lapkričio 7 d. kredito sutartį, sudarytą tarp banko ir UAB „BĄ Pilaitė“, už kurią laidavo BUAB „Prostinvest“, skolininko UAB „BĄ Pilaitė“ prievolės įvykdymo terminas ĮBĮ 16 straipsnio prasme pasibaigė 2010 m. vasario 2 d., kai UAB „BĄ Pilaitė“ buvo iškelta bankroto byla. Nuo šio momento skaičiuotinas 3 mėnesių terminas, per kurį bankas galėjo ir turėjo pareikšti ieškinį laiduotojui pagal laidavimo sutartį, laikydamasis CK 6.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Šiuo atveju ieškinius laiduotojui bankas turėjo pareikšti per tris mėnesius nuo bankroto bylos skolininkams iškėlimo, t. y. skolininkų prievolių vykdymo terminų pasibaigimo momento. Danske Bank A/S tokį terminą praleido. Be to, pagrindinių skolininkų prievolių bankui įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka. Skolininkų bankroto bylose patvirtinti banko kreditoriniai reikalavimai, kurie bus tenkinami realizuojant hipoteka įkeistą turtą. Kol nėra aišku, ar bus patenkinti ir kokia dalimi bus patenkinti banko reikalavimai realizavus įkeistą turtą, laiduotojo bankroto byloje visos banko prašomos sumos patvirtinimas prieštarauja teisės principams, nes pardavus įkeistą pagrindinių skolininkų turtą, laiduotojo bankroto byloje patvirtintas banko reikalavimas išliktų toks pat.
  3. Teismas visiškai nepasisakė dėl bankroto administratoriaus argumentų, susijusių su laidavimo sutarčių ginčijimu kitoje civilinėje byloje, nemotyvavo, kodėl atmeta administratoriaus argumentus. Teismas apskritai nemotyvuotai patvirtino visą banko kreditorinį reikalavimą, o tai sudaro absoliutų nutarties šioje dalyje negaliojimo pagrindą.
  4. Darydamas išvadas dėl Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo teismas turėjo remtis visais įrodymais, palyginti juos, įvertinti jų suderinamumą ir nuoseklumą, tačiau to nepadaręs priėmė sprendimą be visapusiško ir objektyvaus visų įrodymų ištyrimo. Dėl banko pateiktų dokumentų yra daug neaiškumų ir neatitikimų, įgalinančių pagrįstai abejoti kreditorinio reikalavimo dydžio paskaičiavimo pagrįstumu, ypač dėl palūkanų ir delspinigių. Teismas nepareikalavo, kad bankas pateiktų papildomus įrodymus, patvirtino klaidingais aritmetiniais skaičiavimais grįstą finansinį reikalavimą.
  5. Tenkindamas Danske Bank A/S reikalavimą teismas sprendė dėl jo pagrįstumo ir teisėtumo neteisingų ir neleistinų įrodymų pagrindu.

18Kreditorės J. M. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta dalis Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo, sudaranti 18 534 766,43 Lt sumą, ir dėl šios sumos patvirtinimo banko reikalavimą atmesti. Esminiai skundo argumentai:

  1. Iš laidavimo sutarčių kildinami Danske Bank A/S reikalavimai yra ginčijami kitoje civilinėje byloje. Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas patvirtino iš ginčijamų sutarčių kildinamus reikalavimus. Teismas turėjo sustabdyti ginčijamo kreditorinio reikalavimo tvirtinimą iki bus išspręsta kita civilinė byla.
  2. Teismas nepagrįstai ir be motyvų nevertino bankroto administratoriaus prašymų, susijusių su Danske Bank A/S reikalavimo nepagrįstumu ir neteisingumu. Teismas netenkino bankroto administratoriaus prašymų įpareigoti banką pateikti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir reikalavimo dydžio skaičiavimus, todėl pažeidė teismo aktyvumo principą. Teismas tvirtino kreditorinį reikalavimą neįvertindamas bankroto administratoriaus prieštaravimų ir nurodytų neatitikimų.
  3. Nepagrįstas dalies kreditorinio reikalavimo patvirtinimas suteikia bankui pagrindą piktnaudžiauti teisėmis bankroto procese, pažeidžia kitų kreditorių teisėtus interesus. Banko reikalavimai yra visiškai užtikrinti pagrindinių skolininkų bankroto bylose ir gali būti tenkinami realizavus įkeistą banko naudai turtą.

19Atsakovo BUAB „Prostinvest“ bankroto administratorius atsiliepime į Danske Bank A/S atskirąjį skundą prašo banko skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti (t. 2, b. l. 1-4).

20Atsakovo BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atsiliepime į pareiškėjo UAB „Kančo studija“ atskirąjį skundą prašoma skundą atmesti ir skundžiamą nutarties dalį dėl UAB „Kančo studija“ kreditorinio reikalavimo nepatvirtinimo palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 5-8 ir 34-53).

21Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, atsiliepime į BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 9-13) prašoma skundą atmesti, o teismo nutartį dėl patvirtintų banko kreditorinių reikalavimų palikti nepakeistą.

22J. M. įgalioto asmens atsiliepime į Danske Bank A/S atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 17-20) prašoma skundą atmesti, o teismo nutarties dalį dėl J. M. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo palikti nepakeistą.

23Pareiškėjo UAB „Kančo studija“ atstovas atsiliepime į BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą prašo apelianto skundą dėl nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas, atmesti ir šią nutarties dalį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 25-30).

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Teismo procesinis sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šių aplinkybių buvimas ar nebuvimas konstatuojamas remiantis šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų pateiktais įrodymais. Teismo sprendimo pagrįstumas inter alia priklauso nuo to, ar teismas teisingai įvertina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Apie tai sprendžiama analizuojant motyvuojamąją teismo sprendimo arba nutarties dalį, kurioje teismas, išnagrinėjęs bylą arba atskirą procesinį klausimą, privalo išdėstyti padarytų išvadų motyvus, pagrįstus faktiniu ir teisiniu įrodymų turinio įvertinimu. Taigi, be teisinių argumentų pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime turi būti išdėstyti ir faktiniai argumentai, t. y. išsamus kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinis įvertinimas. Motyvuojamojoje teismo sprendimo ar nutarties dalyje turi būti pateikta surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžiant jų įrodomąją reikšmę. Įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties motyvuojamąją dalį matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodytais CPK reikalavimais nesivadovavo. Aplinkybės, kurias dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų teismas laikė nustatytomis, skundžiamoje nutartyje grindžiamos tik mechaniniu rašytiniu duomenų išvardijimu arba BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus teikime (prašyme) dėl pareikštų kreditorinių reikalavimų išdėstytų teiginių pakartojimu. Nutartyje trūksta aplinkybes, kurias teismas laikė nustatytomis, pagrindžiančių įrodymų analizės bei įvertinimo. Teismo procesiniame sprendime nepakanka nurodyti, kad vienais įrodymais teismas remiasi, o kitus atmeta. Bylos ar nagrinėjamo atskiro procesinio klausimo esmė bus tinkamai atskleista tuo atveju, jeigu teismas pagrįs įsitikinimą, kodėl jis remiasi vienais įrodymais darydamas teisines ir faktines išvadas, ir kodėl atmeta kitus įrodymus. Kiekvienam reikalavimui būtina pateikti ir teisinį, ir faktinį įvertinimą, tačiau skundžiamoje teismo nutartyje to pasigendama.

26Bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės teises bei teisėtus interesus. Teisingai nustatyti ginčijamų kreditorinių reikalavimų (jų dalies) pagrįstumą įmanoma tik išsamiai išsiaiškinus byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas faktines aplinkybes dėl šių reikalavimų susidarymo kilmės, pagrindų, pobūdžio ir jų dydžio, visapusiškai ištyrus bei įvertinus visus byloje pateiktus tuo klausimu įrodymus, tiesiogiai susijusius su įrodinėjimo dalyku. Įvertinusi skundžiamos nutarties turinį, taip pat atskirųjų skundų argumentus teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo ir/arba jų dydžio nustatymo išsprendė nepilnai išaiškinęs reikšmingas šiam klausimui aplinkybes, nesivadovaudamas įrodymų visapusiško ištyrimo ir įvertinimo taisyklėmis.

27Dėl Danske Bank A/S kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindo

28BUAB „Prostinvest“ kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą, savo kreditorinių reikalavimų dalį kildina iš bankrutuojančios įmonės neįvykdytų bankui prievolių pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. ir 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartis (dalies prievolių vykdymas buvo užtikrintas turto hipoteka bei turto ir turtinių teisių įkeitimu), dalį reikalavimų – iš bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų užtikrinant kitų asmenų skolinių prievolių įvykdymą pagal sudarytas su banku 2006 m. gegužės 26 d. laidavimo sutartį (UAB „BĄ investiciniai projektai“ skolinių prievolių bankui įvykdymo užtikrinimas) ir 2007 m. lapkričio 8 d. laidavimo sutartį (UAB „BĄ Pilaitė“ skolinių prievolių bankui įvykdymo užtikrinimas). Banko kreditorinius reikalavimus teismas patvirtino visa apimtimi pagal finansinėje pretenzijoje nurodytus dydžius, apskaičiuotus tiek dėl BUAB „Prostinvest“ prievolių pagal kredito sutartis, tiek ir dėl prievolių pagal laidavimo sutartis kitų asmenų prievolėms užtikrinti. Skundžiamoje nutartyje išvardinti banko kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindai (atitinkamos prievolinės sutartys), taip pat pakartotas banko 2010 m. gegužės 28 d. kreditorinės pretenzijos bankrutuojančios įmonės bankroto byloje turinys (t. 1, b. l. 63-65). Nutartyje taip pat pažymėta, kad banko kreditorinio reikalavimo atsiradimo pagrindai – kredito ir laidavimo sutartys yra galiojančios, neginčijamos, kad BUAB „Prostinvest“ prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidari su pagrindiniais banko skolininkais, o pagal laidavimo sutarčių sąlygas matyti, kad laidavimo sutarties šalys buvo susitarusios dėl laiduotojo įsipareigojimų kreditoriui egzistavimo iki visiško prievolių pagal pagrindinę sutartį, t. y. dėl neterminuoto laidavimo.

29BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atskirajame skunde akcentuojama, kad tvirtindamas Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo dalį – 18 534 766,43 Lt dėl prievolių pagal laidavimo sutartis, pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laidavimo sutarties pabaigą (ĮBĮ 16 str. santykyje su CK 6.88 str. 1 dalimi), pažeidė CK 4.193 str. 1 dalies nuostatas dėl hipotekos kreditoriaus teisių patenkinti savo reikalavimą įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos, neįvertino aplinkybių, kad nurodytos laidavimo sutartys yra ginčijamos pareiškus ieškinį kitoje civilinėje byloje, priėmė sprendimą be visapusiško ir objektyvaus visų įrodymų ištyrimo, nepareikalavo banko pateikti papildomus įrodymus, patvirtino klaidingais aritmetiniais skaičiavimais grįstą finansinį reikalavimą. Panašaus turinio argumentais grindžiamas ir J. M. atstovo atskirasis skundas dėl Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo dalies (18 534 766,43 Lt) patvirtinimo. Su šiais ir kitais nurodytų atskirųjų skundų argumentais galima sutikti tik iš dalies.

30Banko skolininkams pagal kredito sutartis iškėlus bankroto bylą, pagrindinė prievolė nesibaigė. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Kai skolininkų prievolė yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, kai banko pagrindinių skolininkų prievolių, kilusių iš kredito sutarčių, įvykdymas buvo užtikrintas turto įkeitimu bei UAB „Prostinvest“ laidavimu pagal sutartis, įtvirtinančias jos solidariąją prievolę, o kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, kreditorius Danske Bank A/S turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindiniai skolininkai, kurie kartu yra ir įkaito davėjai, tiek laiduotojas. Tokio turinio teisinės nuostatos suformuotos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).

31Finansinių reikalavimų pareiškimas pagrindiniams skolininkams jų bankroto bylose visiškai nereiškia, kad bankas atsisakė teisės dėl skolos išieškojimo iš laiduotojo BUAB „Prostinvest“. Danske Bank A/S atsiliepime į BUAB „Prostinvest“ atskirąjį skundą pažymima, kad abiejų UAB „Prostinvest“ pasirašytų laidavimo sutarčių 22 punkte nurodyta, jog laidavimo sutartys galioja iki visiško kredito sutarčių bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų kreditoriui įvykdymo. Vadinasi, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdoma, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal paskolos ar kreditavimo sutartį įvykdymo (paskolos ar kredito grąžinimo), tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo sutarties pabaigos terminas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą dėl neterminuoto laidavimo pagal UAB „Prostinvest“ sudarytų laidavimo sutarčių sąlygas.

32Pagrindinių banko skolininkų UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „BĄ Pilaitė“ prievolinę atsakomybę kreditoriui Danske Bank A/S modifikavo teisiškai reikšmingas įvykis – bankroto bylų skolininkams iškėlimas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Kadangi dėl ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo modifikuojasi (sumažėja) laidavimu užtikrinta pagrindinio skolininko prievolė, tai atitinkamai modifikuojasi ir solidarioji laiduotojo akcesorinė prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali būti atsakingas didesniu mastu nei skolininkas (CK 6.76 str., 6.78 str. 2 d., 6.81 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi laiduotojui BUAB „Prostinvest“ negali būti taikomas didesnis prievolės mastas, nei yra užfiksuotas pagrindiniams skolininkams UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „BĄ Pilaitė“ iškeltose bankroto bylose. Tačiau tai nereiškia, kad bankroto bylų skolininkams UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „BĄ Pilaitė“ iškėlimas teisiškai modifikavo laiduotojo atsakomybės už sutartines prievoles galiojimo laike sąlygas. Bankroto bylos iškėlimo (įsiteisėjus dėl to priimtai teismo nutarčiai) skolininkui faktas reiškia tik prievolių tolesnio vykdymo uždraudimą, t. y. juo nutraukiami dar nesibaigę prievolių vykdymo terminai. Tai neduoda pagrindo išvadai, jog bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas modifikuoja kreditoriaus ir laiduotojo (nepriklausomai nuo jų valios) susitarimą dėl prievolių pagal laidavimą galiojimo iki visiško prievolių pagal pagrindinę (paskolos, kreditavimo) sutartį įvykdymo. Bankroto bylos iškėlimas skolininkui nereiškia jo prievolių kreditoriui pasibaigimo, o tik prievolių vykdymo terminų pasibaigimą. Ši aplinkybė nemodifikuoja sutartimi sąlygotos laiduotojo neterminuotos prievolės kreditoriui į terminuotą prievolę, todėl nėra pagrindo sutikti su BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad iškėlus bankroto bylas pagrindiniams skolininkams, kreditorius Danske Bank A/S turėjo pareikšti reikalavimą laiduotojui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo bankroto bylos skolininkams iškėlimo momento. Net jeigu ir sutikti su tokia apelianto BUAB „Prostinvest“ nuostata (nors ji neteisinga), tai šiuo konkrečiu atveju ji būtų nereikšminga, nes pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą draudimas vykdyti visas neįvykdytas finansines prievoles įsigalioja, t. y. dar nesibaigusių prievolių vykdymo terminų pasibaigimas atsiranda ne nuo bankroto bylos iškėlimo, o nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento. Iš byloje esančios informacijos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „BĄ Pilaitė“ bankroto byla iškelta 2010 m. vasario 2 d., tačiau nutartis įsiteisėjo 2010 m. balandžio 8 d.; UAB „BĄ investiciniai projektai“ bankroto byla iškelta 2010 m. sausio 28 d., o nutartis įsiteisėjo 2010 m. kovo 4 d. BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje kreditorius Danske Bank A/S 2010 m. gegužės 25 d. kreditorinį reikalavimą, kuriame finansinės pretenzijos šiai įmonei reiškiamos ir dėl šios prievolių pagal laidavimo sutartis, pateikė nepraėjus trims mėnesiams nuo teismo nutarčių iškelti bankroto bylas banko skolininkams UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „BĄ Pilaitė“ įsiteisėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas BUAB „Prostinvest“ bankroto administratorius, teigdamas, jog UAB „Prostinvest“ laidavimas buvo terminuotas, kad laidavimo terminas pasibaigė nuo bankroto bylų iškėlimo skolininkams momento, remiasi ĮBĮ 16 straipsnio norma, tačiau sąmoningai ar nesąmoningai klaidingai cituoja jos turinį, nurodydamas, jog pagal šį straipsnį nuo bankroto bylos iškėlimo visi įmonės prievolių vykdymo terminai yra pasibaigę. ĮBĮ 16 straipsnyje nurodyta, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Pažymėtina, kad ši nuostata netenka galios, kai įsiteisėja teismo nutartis nutraukti bankroto bylą. Esant tokiam atvejui ir laikantis apelianto pozicijos, tampa neaišku, ar bankroto bylos nutraukimo atveju netektų galios ir nuostata dėl kreditoriaus galimybės pareikšti ieškinį laiduotojui ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo bankroto bylos skolininkui iškėlimo.

33Nėra pagrindo sutikti su BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus argumentais dėl CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo. Toks apelianto keliamas laidavimo ir hipotekos teisinių santykių modifikavimas neatitinka suformuotos teisminės praktikos. Pagal aktualią kasacinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką (2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010), turto įkeitimas ir laidavimas yra atskiros prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, ir hipotekos kreditorius turi teisę reikšti reikalavimus laiduotojui, tuo pat metu realizuojant hipotekos kreditoriaus teises per išieškojimą iš realizuojamo įkeisto turto. Priešingas aiškinimas paneigtų laidavimo ir solidariosios atsakomybės taikymą. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynimo būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo. Bankas, pareikšdamas kreditorinį reikalavimą laiduotojo bankroto byloje realizavo vieną iš teisės gynimo būdų, kuris yra savarankiškas, nekonkuruojantis ir nedarantis įtakos kitam savarankiškam prievolių įvykdymo užtikrinimui pagal hipotekos sandorius. Sutartinių santykių šalys prievolės įvykdymo užtikrinimui gali taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą. Pritaikius prievolių užtikrinimo būdų daugetą, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema, kuri turi būti sprendžiama pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialiosios teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą. Kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje yra suformuota nuostata, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (CK 6.76 straipsnio 2 dalis). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

34Koks bus skolos likutis realizavus bankui įkeistą pagrindinių skolininkų turtą, neturi prejudicinės reikšmės banko teisei reikšti kreditorinį reikalavimą laiduotojui visai skolos sumai. Faktas dėl skolos likučio realizavus įkeistą pagrindinių skolininkų turtą bus pagrindas ateityje atitinkamai tikslinti banko kreditorinio reikalavimo dydį laiduotojo BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje, o tą galima daryti iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Taigi, šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagrindinių skolininkų bankroto procedūrų vykdymo procese realizavus jų įkeistą turtą anksčiau, nei būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas laiduotojo bankroto byloje, atsirastų pagrindas patikslinti (atitinkamai sumažinant) banko kreditorinį reikalavimą BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje, todėl negalima sutikti su apelianto teiginiais dėl banko kreditorinio reikalavimo, kildinamo iš laiduotojo prievolių, patvirtinimo prieštaravimo pamatiniams teisės principams, bei su teiginiais, kad realizavus pagrindinių skolininkų įkeistą banko naudai turtą ir gautomis lėšomis visiškai ar iš dalies patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimą, BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje išliktų to paties dydžio Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas.

35Pažymėtina, kad ginčą dėl laiduotojo prievolės vykdymo (skolos ir pan.) priteisimo kreditoriui (šiuo atveju – kreditorinio reikalavimo patvirtinimo laiduotojo bankroto byloje) nagrinėjantis teismas laiduotojo vykdytinos prievolės faktą ir mastą nustato teismo procesinio sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, priėmimo dieną. Tai reiškia, kad kol laidavimo sutartys, iš kurių yra atsiradę BUAB „Prostinvest“ skolinės prievolės kreditoriui Danske Bank A/S, nėra pripažintos negaliojančiomis jas nuginčijus ar nepasibaigusios kitais pagrindais, tol nebuvo ir nėra pagrindo netvirtinti kreditoriaus finansinio reikalavimo skolininkui už prievoles pagal tas laidavimo sutartis. Kol laidavimo sutartys galioja, tol galioja kreditorinė teisė reikšti reikalavimus pagal tas sutartis įsipareigojusiam asmeniui. Aplinkybė, kad prieš pat skundžiamos nutarties priėmimą buvo iškelta civilinė byla dėl ginčo, susijusio su BUAB „Prostinvest“ sudarytų laidavimo sutarčių pripažinimu negaliojančiomis, nedavė jokio pagrindo atsisakyti tvirtinti tų sutarčių pagrindu Danske Bank A/S reiškiamo kreditorinio reikalavimo dalį, tos reikalavimo dalies tvirtinimą atidėti ar sustabdyti. Pažymėtina, kad ateityje atsiradus teisiniam pagrindui (pvz., laidavimo sutarčių nuginčijimo atveju), banko kreditorinis reikalavimas skolininkui pagal tas sutartis BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje turės būti peržiūrėtas.

36Dėl Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo dydžio

37Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino Danske Bank A/S finansinėje pretenzijoje nurodyto dydžio - 22 543 659,35 Lt kreditorinį reikalavimą, pažymėdamas, kad iš to skaičiaus 4 008 892,92 Lt suma tvirtinama kaip reikalavimas, užtikrintas hipotekos ir įkeitimo lakštais, o 18 534 766,43 Lt suma - kaip III eile tenkintinas kreditorinis reikalavimas. Dėl nutarties dalies, kuria patvirtintas Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas atskiruosius skundus padavė BUAB „Prostinvest“ bankroto administratorius ir J. M. atstovas, nesutikdami su ta patvirtinta reikalavimo dalimi, kurią sudaro III eile tenkintinas 18 534 766,43 Lt sumos dydžio reikalavimas. Taigi šiuo atveju niekas iš suinteresuotų asmenų neginčijo nutarties dalies patvirtinti Danske Bank A/S kreditorinį reikalavimą, užtikrintą hipoteka bei įkeitimu ir sudarantį 4 008 892,92 Lt sumą. Spręsdamas dėl tvirtintino banko kreditorinio reikalavimo dydžio teismas rėmėsi banko finansinėje pretenzijoje nurodytu euro ir lito valiutų komerciniu kursu: 1 Eur = 3,4614 Lt. Taikant šį kursą, nutartyje nurodyta hipoteka ir įkeitimu užtikrinta banko reikalavimo dalis – 4 008 892,92 Lt iš esmės atitinka negrąžinto kredito pagal 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartį sumą - 1 158 133,97 Eur. Dėl šios sumos ginčų nėra, todėl platesnė šios patvirtinto reikalavimo dalies analizė nereikalinga. Toliau bus aptariama, ar skundžiama nutartimi pagrįstai patvirtinta kita banko kreditorinio reikalavimo dalis.

38BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus ir J. M. atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, kad dėl kreditoriaus Danske Bank A/S pareikštoje finansinėje pretenzijoje įrašytų kai kurių sumų teisingumo trūksta papildomų įrodymų, todėl esant ginčui dėl kreditoriaus reikalavimo dalies dydžio, nebuvo galima tvirtinti tos jo dalies, kol neišnyko ar nebuvo pašalintos abejonės dėl tą dalį sudarančių tam tikrų sumų susidarymo ir apskaičiavimo pagrįstumo. Nepaneigtos apeliantų išdėstytos aplinkybės ir dėl galimų skaičiavimo (aritmetinių) klaidų bei kitų neaiškumų teikiant tvirtinti Danske Bank A/S kreditorinį reikalavimą, palyginus duomenis, išdėstytus šio kreditoriaus 2010 m. gegužės 28 d. pretenzijoje su duomenimis 2010 m. rugpjūčio 3 d. skaičiavimuose.

39Danske Bank A/S 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje (t. 1, b. l. 63-65) nurodyta, kad pagal prievoles, atsiradusias 2005 m. spalio 15 d. kredito sutarties pagrindu, be aukščiau jau aptartos 1 158 133,97 Lt negrąžinto kredito sumos, kreditorinį reikalavimą taip pat sudaro 79 603,01 Eur palūkanų, 58 974,88 Eur delspinigių, 1 191,09 Eur įsipareigojimo mokesčio, 128 Lt žyminio mokesčio, taip pat 88 581,88 Eur palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 79 603,01 Eur palūkanų, 58 974,88 Eur delspinigių, 1 191,09 Eur įsipareigojimo mokesčio ir 128 Lt žyminio mokesčio sumos (iš viso pagal ekvivalentą taikant aukščiau nurodytą euro ir lito valiutų komercinį kursą – 483 924,35 Lt) pagrįstai įtrauktos į kreditorinį reikalavimą, nes dėl tokių sumų išieškojimo yra priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimas (byloje – 2009 m. liepos 9 d. vykdomasis raštas – t. 1, b. l. 77-78). Nėra aiškus 88 581,88 Eur palūkanų (arba 306 617,32 Lt) sumos 2005 m. spalio 15 d. kredito sutarties pagrindu įtraukimas į kreditorinio reikalavimo sudėtį, nes banko 2010 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje (t. 1, b. l. 93-99) nėra pateiktas šios sumos susidarymo pagrindas ir detalus jos apskaičiavimas.

40Danske Bank A/S 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje (t. 1, b. l. 63-65) nurodyta, kad pagal prievoles, atsiradusias 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutarties pagrindu kreditorinį reikalavimą sudaro 28 211,02 Eur palūkanų ir 2 408,30 Eur delspinigių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad į kreditorinio reikalavimo sudėtį pagrįstai įtraukta 28 211,02 Eur (97 649,62 Lt) palūkanų suma, nes tokia suma banko nuosekliai nurodyta tiek 2009 m. lapkričio 27 d. pažymoje dėl įsiskolinimo (BUAB „Prostinvest“ bankroto bylos t. 1, b. l. 90), tiek 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje (t. 1, b. l. 63-65), tiek 2010 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje dėl skolos paskaičiavimo (t. 1, b. l. 93-99). Nėra aiškus 2 408,30 Eur (8 336,09 Lt) delspinigių sumos 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutarties pagrindu įtraukimas į kreditorinio reikalavimo sudėtį, nes su banko 2010 m. rugpjūčio 3 d. pažyma (t. 1, b. l. 93-99) pateiktuose skaičiavimuose nefiksuotas būtent tokios delspinigių sumos apskaičiavimas.

41Dalis Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo grindžiama BUAB „Prostinvest“ įsipareigojimais pagal laidavimo sutartis, laiduojant už UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „BĄ Pilaitė“ skolines prievoles. Šiems pagrindiniams skolininkams taip pat iškeltos bankroto bylos. Atkreiptinas dėmesys, kad banko 2010 m. gegužės 28 d. finansinė pretenzija dėl kreditorinio reikalavimo laiduotojui BUAB „Prostinvest“ nebuvo grindžiama patvirtintų ar pareikštų tvirtinti banko kreditorinių reikalavimų sumomis UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „BĄ Pilaitė“ bankroto bylose.

42Danske Bank A/S 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje (t. 1, b. l. 63-65) nurodyta, kad pagal prievoles, atsiradusias 2006 m. gegužės 26 d. laidavimo sutarties (laiduojant už UAB „BĄ investiciniai projektai“ prievoles) pagrindu, kreditorinį reikalavimą sudaro 2 316 849,21 Eur negrąžinta skola, 56 149,95 Eur palūkanų, 451 930,11 Eur delspinigių, 564,36 Eur įsipareigojimo mokesčio, 128 Lt žyminio mokesčio, taip pat 192 939,94 Eur palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 2 316 849,21 Eur negrąžintos skolos, 56 149,95 Eur palūkanų, 451 930,11 Eur delspinigių, 564,36 Eur įsipareigojimo mokesčio, 128 Lt žyminio mokesčio sumos (iš viso pagal ekvivalentą taikant aukščiau nurodytą euro ir lito valiutų komercinį kursą – 9 780 291,65 Lt) pagrįstai įtrauktos į kreditorinį reikalavimą, nes dėl tokių sumų išieškojimo yra priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimas (byloje – 2009 m. liepos 9 d. vykdomasis raštas – t. 1, b. l. 68-69). Nėra aiškus 192 939,94 Eur palūkanų (arba 667 842,31 Lt) sumos 2006 m. gegužės 26 d. laidavimo sutarties pagrindu įtraukimas į kreditorinio reikalavimo sudėtį, nes banko 2010 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje (t. 1, b. l. 93-99) nėra pateiktas šios sumos susidarymo pagrindas ir detalus jos apskaičiavimas.

43Danske Bank A/S 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje (t. 1, b. l. 63-65) nurodyta, kad pagal prievoles, atsiradusias 2007 m. lapkričio 8 d. laidavimo sutarties (laiduojant už UAB „BĄ Pilaitė“ prievoles) pagrindu, kreditorinį reikalavimą sudaro 1 477 427,31 Eur negrąžinta skola, 2 034,99 Eur palūkanų, 465 142,95 Eur delspinigių, 128 Lt žyminio mokesčio, taip pat 132 719,31 Eur palūkanų nuo negrąžintos skolos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 1 477 427,31 Eur negrąžintos skolos, 2 034,99 Eur palūkanų, 465 142,95 Eur delspinigių, 128 Lt žyminio mokesčio sumos (iš viso pagal ekvivalentą taikant aukščiau nurodytą euro ir lito valiutų komercinį kursą – 6 731 184,61 Lt) pagrįstai įtrauktos į kreditorinį reikalavimą, nes dėl tokių sumų išieškojimo yra priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimas (byloje – 2009 m. liepos 9 d. vykdomasis raštas – t. 1, b. l. 81-82). Nėra aiškus 132 719,31 Eur palūkanų (arba 459 394,62 Lt) sumos 2007 m. lapkričio 8 d. laidavimo sutarties pagrindu įtraukimas į kreditorinio reikalavimo sudėtį, nes banko 2010 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje (t. 1, b. l. 93-99) nėra pateiktas šios sumos susidarymo pagrindas ir detalus jos apskaičiavimas.

44Apibendrinant konstatuojama, kad skundžiama nutartimi pagrįstai patvirtinta III eile tenkintino Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo dalis, sudaranti 17 093 050,23 Lt sumą (iš to skaičiaus: 483 924,35 Lt – iš prievolių pagal 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartį, 97 649,62 Lt - iš prievolių pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį, 16 511 476,26 Lt – iš prievolių pagal dvi laidavimo sutartis). Pirmosios instancijos teismui perduotinas iš naujo svarstyti Danske Bank A/S finansinėje pretenzijoje fiksuoto reikalavimo dalies, kurią sudaro aukščiau nurodytų 88 581,88 Eur palūkanų, 2 408,30 Eur delspinigių, 192 939,94 Eur palūkanų, 132 719,31 Eur palūkanų sumų (iš viso pagal ekvivalentą –1 442 190,34 Lt) tvirtinimo klausimas. Apeliacinėje instancijoje rašytinio proceso tvarka įvertinti šių ginčytinų sumų įtraukimo į kreditorinį reikalavimą pagrįstumo nėra galimybės, nes būtina ne tik papildomai surinkti ir ištirti jų susidarymą ir dydį pagrindžiančius įrodymus, bet ir juos įvertinti žodinio teisminio nagrinėjimo procese.

45Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, todėl akcesorinė prievolė negali viršyti pagrindinės prievolės. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo laiduotojui dydis šio bankroto byloje neturi viršyti bendros jo finansinių reikalavimų, patvirtintų pagrindinių skolininkų, už kurių prievoles buvo laiduota, bankroto bylose sumos. Vertinant šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atskirajame skunde nurodyta pastaba, jog pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo tvirtinimo ir jo dydžio nustatymo nepakako remtis kreditoriaus pateiktais skaičiavimais dėl laiduotojo atsakomybės masto pagal pagrindinių skolininkų UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB „BĄ Pilaitė“ prievoles, bet ir pasirūpinti duomenimis iš pagrindinių skolininkų bankroto bylų dėl kreditoriaus Danske Bank A/S patvirtinto kreditorinio reikalavimo ir duomenų dėl reikalavimo ar jo dalies galimo faktinio patenkinimo.

46Dėl J. M. kreditorinio reikalavimo

47Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama 2011 m. sausio 27 d. nutartimi tvirtindamas J. M. kreditorinį reikalavimą teismas apsiribojo bankroto administratoriaus 2010 m. liepos 1 d. prašyme dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo išdėstyto teksto perrašymu, o dėl kreditoriaus Danske Bank A/S iškelto ginčo dėl J. M. finansinių pretenzijų ir jų dydžio – tik itin lakoniška nuoroda, jog bankas neįrodė savo teiginių abejodamas dėl J. M. finansinio reikalavimo pagrįstumo. Nei BUAB „Prostinvest“ bankroto bylos dokumentuose, nei atskiriesiems skundams nagrinėti pateiktoje bylos medžiagoje nėra esminių J. M. pareikšto kreditorinio reikalavimo kilmę, jo susidarymą pagrindžiančių rašytinių įrodymų – administratoriaus 2010 m. liepos 1 d. parašyme paminėtų sutarčių (iš bylos medžiagos net neaišku, kokios rūšies požymius turi tos sutartys), todėl nėra galimybės ne tik patikrinti bankrutuojančios įmonės skolinių prievolių J. M. atsiradimo pagrindo, bet ir jų dydžio apskaičiavimo mechanizmo (pvz., negalima patikrinti ir įvertinti palūkanų apskaičiavimo tvarkos ir pan.).

48Danske Bank A/S atskirajame skunde (t. 1, b. l. 137-139) pagrįstai nurodyta, kad teismas neatliko jokios teisinės analizės J. M. finansinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumui įvertinti. Teismas apsiribojo formaliu pritarimu bankroto administratoriaus pozicijai dėl šio reikalavimo tvirtinimo, nors buvo kito kreditoriaus iškeltos abejonės dėl šio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumo. Toks formalus kreditorinių reikalavimų vertinimas, kada yra iškilęs ginčas dėl jų pagrįstumo, neatitinka ĮBĮ normų reikalavimų dėl teismo pareigos aktyviai veikti visose bankroto procedūrose, nes tai susiję su viešojo intereso prioritetinės apsaugos principu nagrinėjant bankroto bylas.

49Bankroto administratoriaus atsiliepime į Danske Bank A/ S atskirąjį skundą nurodoma, kad jis teikė tvirtinti tokios apimties J. M. kreditorinį reikalavimą, ne kurios ji prašė, bet kurią pagrindė atitinkamais dokumentais, atitinkančiais BUAB „Prostinvest“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Teisėjų kolegija pastebi, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie administratoriaus minimų atitinkamų dokumentų, pagrindžiančių tą J. M. pareikštos finansinės pretenzijos dydį, su kuriuo sutiko administratorius, pateikimą teismui nagrinėjant ginčijamus klausimus dėl šio reikalavimo, todėl nėra galimybės patikrinti, ar administratorius turėjo pakankamą pagrindą sutikti su dalimi šio reikalavimo ir teikti ją teismui tvirtinti (neaišku, kokio turinio administratoriaus paklausimas, apie kurį užsimenama atsiliepimuose į banko skundą, buvo adresuotas J. M. dėl pretenziją pagrindžiančių dokumentų pateikimo ir kokie administratoriui priimtini dokumentai buvo pateikti).

50J. M. atstovo pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 17-20) nurodoma, kad J. M. finansinio reikalavimo pagrįstumas įrodytas į BUAB „Prostinvest“ bankroto bylą pateiktais dokumentais. Iš atsiliepimo tolesnio teksto galima spręsti, kad tie dokumentai – tai prieš bankroto bylos iškėlimą buvusio BUAB „Prostinvest“ vadovo pateiktas bendrovės veiklos balansas ir kreditorių sąrašas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant ginčui dėl kreditorinio reikalavimo ar jo dydžio pagrįstumo, tikslinga finansinėje apskaitoje esančią suvestinę informaciją palyginti su skolinio įsipareigojimo atsiradimą ir jo dydį pagrindžiančiais pirminiais dokumentais (sutartimis, aktais, perduodamo turto ar suteikiamų lėšų užpajamavimo, kitais pirminiais apskaitos dokumentais ir pan.), kad neliktų jokių abejonių dėl suvestiniuose finansinės apskaitos dokumentų rinkiniuose arba apibendrinto pobūdžio sąrašuose esančios informacijos atitikimo duomenims pirminiuose dokumentuose.

51Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamos nutarties dalis, kuria patvirtintas J. M. kreditorinis reikalavimas, naikinama ir klausimas dėl šio asmens reikalavimo patvirtinimo perduodamas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui spręsti iš naujo.

52Teisėjų kolegijos įsitikinimu, BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus ir J. M. atstovo atsiliepimuose (t. 2, b. l. 1-4 ir 17-20) išdėstyti motyvai apie tai, kad kreditorius Danske Bank A/S neturi subjektinės teisės ginčyti kitų kreditorių kreditorinius reikalavimus, nes tokią teisę esą turi tik bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. nuostata), atmestini, nes jie prieštarauja ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje įtvirtintai kreditoriaus, kurio patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 250 litų, teisei paduoti skundą dėl nutarčių, kuriomis tvirtinami arba kuriomis atsisakoma tvirtinti kitų kreditorių finansinius reikalavimus.

53Dėl UAB „Kančo studija“ prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą

54Pareiškėjas UAB „Kančo studija“ savo finansinę pretenziją, kurią sudaro 37 366 Lt skola už papildomus projektavimo darbus ir 5 107,25 Lt suma 15,21 procento dydžio metinių palūkanų, bankrutuojančiai UAB „Prostinvest“ kildina iš prievolių, atsiradusių 2004 m. gruodžio 20 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 39 pagrindu. Pareiškėjo atskirajame skunde akcentuojama, kad teismo nutartyje paminėtoje pradinio kreditoriaus UAB „Prostinvest“ reikalavimo teisės perleidimo naujajam kreditoriui UAB „Karaliaučiaus grupė“ sutartyje nurodyti tariami 110 000 Lt vertės kreditoriniai reikalavimai skolininkui UAB „Kančo studija“ niekaip nesusiję su UAB „Kančo studija“ reiškiamu 42 473,25 Lt kreditoriniu reikalavimu BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamoje nutartyje neatskleistos aplinkybės dėl pareiškėjo UAB „Kančo studija“ reiškiamo kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai UAB „Prostinvest“ tarpusavio ryšio su galimomis buvusiomis pareiškėjo debitorinėmis prievolėmis šiai bankrutuojančiai įmonei ir tokio ryšio įtakos vertinant bei sprendžiant prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Prostinvest“ kreditorių sąrašą.

55Vertindama skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjo UAB „Kančo studija“ prašymą patvirtinti BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje 41 585,71 Lt kreditorinį reikalavimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje dalyje nutartis yra iš esmės be motyvų, nes apsiribota tik tuo, jog teismas sutiko su bankroto administratoriaus išvada, kad iki 2009 m. birželio 30 d. UAB „Kančo studija“ buvo ne UAB „Prostinvest“ kreditorius, o debitorius (žr. bankroto bylos t. 2, b. l. 177 – administratoriaus 2010 m. rugpjūčio 25 d. raštas). 2009 m. birželio 30 d. UAB „Prostinvest“ perleido UAB „Karaliaučiaus grupė“ reikalavimo teises į skolininką UAB „Kančo studija“ grąžinti sumokėtus 60 000 Lt ir 50 000 Lt avansus, todėl ši aplinkybė įgalino tiek bankroto administratorių, tiek pirmosios instancijos teismą daryti išvadą, jog UAB „Kančo studija“ buvo ne UAB „Prostinvest“ kreditorius, o debitorius, jog BUAB „Prostinvest“ pareiškėjui yra neskolinga, o jo kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas. Sprendžiant pagal BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje, taip pat skundams nagrinėti išskirtoje bylos medžiagoje esančius duomenis, visiškai sutikti su tokia išvada nėra pagrindo. Iš 2009 m. birželio 30 d. reikalavimo perleidimo sutarties turinio matyti, kad pradinio kreditoriaus UAB „Baltijos ąžuolas“ reikalavimo teisės dėl 60 000 Lt kildinamos iš 2007 m. liepos 27 d. posėdžio protokolo ir 2007 m. rugpjūčio 2 d. papildomo susitarimo prie 2005 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties Nr. SR-05/09-01, o teisės dėl 50 000 Lt – iš 2005 m. gruodžio 12 d. projektavimo darbų sutarties Nr. 04/12/20-03 (t. 1, b. l. 116-117). Kitoje civilinėje byloje UAB „Karaliaučiaus grupė“ pareikštas ieškinys atsakovui UAB „Kančo studija“ dėl 60 000 ir 50 000 Lt priteisimo taip pat kildinamas iš prievolių pagal 2005 m. gruodžio 12 d. projektavimo darbų sutartį ir 2007 m. liepos 24 d. posėdžio protokolą dėl bendro drenažo ir nuotekų įrengimo darbų finansavimo (BUAB „Prostinvest“ bankroto bylos t. 2, b. l. 182-186). Tokios pačios aplinkybės matyti ir iš kitų nagrinėjamos bylos dokumentų. Statybos objekto A. J. pr. 19A, Kaune dalyvių 2007 m. liepos 24 d. posėdžio protokolu įformintas susitarimas dėl drenažo įrengimo projekto tikslinimo, grindų konstrukcijos pakeitimo ir darbų finansavimo paskirstymo (t. 1, b. l. 118). 2007 m. rugpjūčio 2 d. papildomo susitarimo Nr. 3 prie 2005 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties Nr. SR-05/09-01 dalykas taip pat yra minėto statybos objekto pamatų drenažo ir lietaus nuotekų įrengimas (t. 1, b. l. 118, antra pusė, 119-123). Kaip jau nurodyta, pareiškėjas UAB „Kančo studija“ finansinę pretenziją bankrutuojančiai UAB „Prostinvest“ kildina iš prievolių, atsiradusių pagal 2004 m. gruodžio 20 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 39 dėl darbų, susijusių su elektros įrenginių prijungimo į pastatą A. J. pr. 19A, Kaune, techninių projektų parengimu. Byloje esanti 2005 m. gruodžio 12 d. projektavimo darbų sutartis Nr. 04/12/20-03 yra dėl projektavimo darbų vykdymo visiškai kitoje vietovėje - Vilniaus m. Smalinės kaime esančiam statybos objektui (t. 1, b. l. 124-126). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4976-661/2011 pagal UAB „Kančo studija“ ieškinį atsakovams BUAB „Prostinvest“ ir UAB „Karaliaučiaus grupė“ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Dėl šios priežasties Kauno apygardos teisme anksčiau iškelta civilinė byla Nr. 2-785-413/2011 pagal UAB „Karaliaučiaus grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Kančo studija“ dėl skolos priteisimo (ieškinio šioje byloje faktinis pagrindas grindžiamas kitoje byloje ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu) dabar yra sustabdyta (duomenys iš teismų informacinės sistemos „Liteko“). Aukščiau išvardintos aplinkybės pirmosios instancijos teisme svarstant pareiškėjo UAB „Kančo studija“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nebuvo aiškinamos, tiriamos ir vertinamos. BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atsiliepime į pareiškėjo UAB „Kančo studija“ atskirąjį skundą dėstomi teiginiai apie tai, kad pareiškėjas nepagrindė kreditorinio reikalavimo įrodymais dėl projektavimo darbų, už kuriuos atsirastų mokėjimo prievolė pagal reiškiamą finansinį reikalavimą, atlikimo fakto, kad nėra įrodymų apie tai, jog UAB „Prostinvest“ (buv. UAB „Baltijos ąžuolas“) būtų užsakęs papildomus projektavimo darbus ir sudaręs susitarimą dėl papildomo apmokėjimo už tokius darbus, kad už projektavimo darbus buvo sumokėta visa sutartyje numatyta suma, nors nebuvo įvykusi sutartyje numatyta mokėjimo sąlyga, siejama su pastato pripažinimu tinkamu naudoti, nebuvo aiškinamos ir vertinamos svarstant kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą iš esmės ir priimant skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teisme. Apeliacinėje instancijoje rašytinio proceso tvarka įvertinti pareiškėjo UAB „Kančo studija“ prašymo įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo nurodyto dydžio finansinį reikalavimą pagrįstumą nėra objektyvios galimybės, nes būtina papildomai surinkti ir ištirti tokį prašymą pagrindžiančius įrodymus, įvertinti jų tarpusavio ryšį su kitais duomenimis dėl pareiškėjo galimų debitorinių įsipareigojimų bankrutuojančiai įmonei ir jų įtakos pareiškėjo prašymo išsprendimui, juos visapusiškai įvertinti ginčo teisminio žodinio nagrinėjimo procese.

56Pažymėtina, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Teismas nėra įpareigotas tvirtinti visus be išimties administratoriaus pripažįstamus reikalavimus, o gali patvirtinti administratoriaus ginčijamus kreditorių pareikštus reikalavimus, arba atsisakyti juos tvirtinti, sumažinti ar padidinti administratoriaus pripažintus teismui pateiktus tvirtinti kreditorių reikalavimus. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartimi tvirtindamas visos apimties Danske Bank A/S, J. M. pareikštus kreditorinius reikalavimus, atsisakydamas tvirtinti UAB „Kančo studija“ finansinį reikalavimą pirmosios instancijos teismas šiuos klausimus išsprendė formaliai, ne visos teismo padarytos išvados yra pagrįstos įrodymais, kurie nepaneigti ar negali būti paneigiami kitais įrodymais. Tam, kad byloje būtų padarytos objektyvios išvados dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų, teismas, nepažeidžiant rungtyniškumo procese principo, turi imtis priemonių pareikalauti pateikti ir visapusiškai įvertinti visus įrodymus, reikšmingus teisingam nagrinėjamų klausimų išsprendimui.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

58Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį.

59Palikti nepakeistą nutarties dalį, kuria BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje patvirtintas Danske Bank A/S 21 101 943,15 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, kurio dalis – 4 008 892,92 Lt patvirtinta kaip reikalavimas, užtikrintas hipoteka bei įkeitimu, kita dalis - 17 093 050,23 Lt patvirtinta kaip III eile tenkintinas kreditorinis reikalavimas. Klausimą dėl III eile tenkintino Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo dalies, sudarančios 1 442 190,34 Lt sumą, tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

60Panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas J. M. 5 722 350, 68 Lt kreditorinis reikalavimas BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje. J. M. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

61Panaikinti nutarties dalį, kuria nepatvirtintas UAB „Kančo studija“ 41 585,71 Lt kreditorinis reikalavimas BUAB „Prostinvest“ bankroto byloje ir perduoti pirmosios instancijos teismui UAB „Kančo studija“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą spręsti iš naujo.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė bankroto... 5. BUAB „Prostinvest“ administratorius 2010 m. liepos 01 d. teikimu prašė... 6. Danske Bank A/S teikė atskirąjį skundą dėl teismo 2010 m. liepos 13 d.... 7. BUAB „Prostinvest“ bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas... 8. BUAB „Prostinvest“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2010 m. liepos 29... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi BUAB... 11. Teismo vertinimu, Danske Bank A/S kreditoriniai reikalavimai pagrįsti... 12. Palikdamas nepakeistą J. M. 5 722 350,68 Lt dydžio finansinį reikalavimą,... 13. Teismas pareiškėjo UAB „Kančo studija“ nurodytas aplinkybes dėl termino... 14. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Pareiškėjo UAB „Kančo studija“ atstovas atskiruoju skundu prašo... 16. Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą, atskiruoju... 17. Atsakovo BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo... 18. Kreditorės J. M. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m.... 19. Atsakovo BUAB „Prostinvest“ bankroto administratorius atsiliepime į Danske... 20. Atsakovo BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atsiliepime į... 21. Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, atsiliepime į BUAB... 22. J. M. įgalioto asmens atsiliepime į Danske Bank A/S atskirąjį skundą (t.... 23. Pareiškėjo UAB „Kančo studija“ atstovas atsiliepime į BUAB... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 25. Teismo procesinis sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka... 26. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja... 27. Dėl Danske Bank A/S kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindo... 28. BUAB „Prostinvest“ kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos... 29. BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus atskirajame skunde... 30. Banko skolininkams pagal kredito sutartis iškėlus bankroto bylą, pagrindinė... 31. Finansinių reikalavimų pareiškimas pagrindiniams skolininkams jų bankroto... 32. Pagrindinių banko skolininkų UAB „BĄ investiciniai projektai“ ir UAB... 33. Nėra pagrindo sutikti su BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus... 34. Koks bus skolos likutis realizavus bankui įkeistą pagrindinių skolininkų... 35. Pažymėtina, kad ginčą dėl laiduotojo prievolės vykdymo (skolos ir pan.)... 36. Dėl Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo dydžio... 37. Kaip minėta, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino... 38. BUAB „Prostinvest“ bankroto administratoriaus ir J. M. atskirajame skunde... 39. Danske Bank A/S 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje (t. 1, b. l.... 40. Danske Bank A/S 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje (t. 1, b. l.... 41. Dalis Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo grindžiama BUAB... 42. Danske Bank A/S 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje (t. 1, b. l.... 43. Danske Bank A/S 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje (t. 1, b. l.... 44. Apibendrinant konstatuojama, kad skundžiama nutartimi pagrįstai patvirtinta... 45. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad laidavimo, kaip akcesorinės... 46. Dėl J. M. kreditorinio reikalavimo... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama 2011 m. sausio 27 d. nutartimi... 48. Danske Bank A/S atskirajame skunde (t. 1, b. l. 137-139) pagrįstai nurodyta,... 49. Bankroto administratoriaus atsiliepime į Danske Bank A/ S atskirąjį skundą... 50. J. M. atstovo pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 17-20) nurodoma, kad J. M.... 51. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamos nutarties dalis, kuria... 52. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, BUAB „Prostinvest“ bankroto... 53. Dėl UAB „Kančo studija“ prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą... 54. Pareiškėjas UAB „Kančo studija“ savo finansinę pretenziją, kurią... 55. Vertindama skundžiamos nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti... 56. Pažymėtina, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 58. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį.... 59. Palikti nepakeistą nutarties dalį, kuria BUAB „Prostinvest“ bankroto... 60. Panaikinti nutarties dalį, kuria patvirtintas J. M. 5 722 350, 68 Lt... 61. Panaikinti nutarties dalį, kuria nepatvirtintas UAB „Kančo studija“ 41...