Byla 3K-3-572-969/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Sagačio (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų procesinių veiksmų atlikimo baudžiamajame procese, priteisimą, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 53 880,89 Lt (15 604,98 Eur) turtinės žalos (t. y. 47 342,38 Lt (13 711,30 Eur) negauto darbo užmokesčio ir 6538,51 Lt (1893,68 Eur) išlaidų baudžiamajame procese) ir 65 217,80 Lt (18 888,38 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

7Ieškovas nurodo, kad 2011 m. gegužės 2 d. jis buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnų įtariant piktnaudžiavus tarnyba. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas (BK 24 straipsnio 3 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis), o Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir ieškovas išteisintas nenustačius, kad padaryta veika turi nusikaltimo požymių. Ieškovas nurodė, kad turtinę ir neturtinę žalą patyrė dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, dėl nepagrįstai ilgai užsitęsusio baudžiamojo proceso ir nepagrįstai taikytų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo pradėtas neteisėtai, nes pagrindas jam pradėti buvo tik operatyvinė informacija apie SMS žinutes tarp abonentų, tačiau šių žinučių turinys buvo neinformatyvus, o patikimų duomenų, kad vienu iš šių telefono numerių naudojasi ieškovas, pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą, neturėjo. Ieškovo nuomone, pareigūnų procesinių veiksmų neteisėtumas patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn buvo konstatuotas instancine tvarka panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Bylos nagrinėjimas užtruko nepateisinamai ilgai, nes nuo pranešimo apie įtarimą įteikimo iki ieškovo išteisinimo praėjo 1 metai 10 mėnesių ir 10 dienų, iš kurių ikiteisminis tyrimas truko 10 mėnesių ir 19 dienų, nors turėjo būti atliktas ne ilgiau kaip per 6 mėnesius. Patį ikiteisminį tyrimą ieškovas vertina kaip neintensyvų, o pareigūnų veiksmus – kaip nepagrįstą delsimą, nes visos kratos, surastų daiktų apžiūros ir pirminės apklausos buvo atliktos 2011 m. gegužės mėnesį, tačiau jokie aktyvūs veiksmai iki antro pranešimo apie įtarimą įteikimo 2012 m. sausio 5 d. ir bylos atidavimo į teismą nebuvo atliekami. Nepateisinamai ilgą procesą nuo kaltinamojo akto surašymo iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo ieškovas sieja su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus ir nepašalinęs prieštaravimų, padarė klaidingas išvadas dėl jo kaltės, todėl, apskundus šį nuosprendį, baudžiamosios bylos nagrinėjimas iki ieškovo išteisinimo nepagrįstai ilgai užsitęsė dar 5 mėnesius.

8Ieškovo nuomone, dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis negavo darbo užmokesčio per visą nušalinimo laikotarpį ir patyrė 6538,51 Lt (1893,68 Eur) išlaidų per visą baudžiamąjį procesą, todėl jam buvo padaryta turtinė žala. Negauto užmokesčio dydį jis prašo priteisti tokį, kokį savo atsiliepime nurodė Muitinės departamentas, atskaičius mokesčius (47 342,38 Lt, arba 13 711,30 Eur). Ilgai būdamas įtariamuoju ir kaltinamuoju ieškovas išgyveno netikrumo būseną, tai veikė jo emocinę būseną ir fizinę sveikatą, tokia padėtis pakenkė jo reputacijai ir sunkiai sutrikdė jo sveikatą. Dėl kardomųjų priemonių buvo apribota jo judėjimo laisvė, nes jis negalėjo išvykti nei į suplanuotas poilsines keliones, nei kitur. Dėl šių nepatogumų ir išgyvenimų jis patyrė neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 65 217,80 Lt (18 888,38 Eur), t. y. tokią pat sumą, kokio dydžio buvo pradinis ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 32 Lt (9,27 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovui buvo pradėtas įstatymo įtvirtinta tvarka, nustačius, jog jis darbo metu SMS žinutėmis teikia informaciją cigarečių kontrabanda užsiimančiam V. S.. Teismo vertinimu, pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą akivaizdžiai egzistavo, ir tyrimas buvo pradėtas teisėtai. Teismo vertinimu, nepradėję ikiteisminio tyrimo, valstybės pareigūnai neturėjo jokių galimybių išsamiau patikrinti pirminę informaciją, nes visi mobiliųjų telefonų numeriai, kurie buvo naudojami SMS žinutėms nusikalstamais tikslais siųsti, buvo išankstinio apmokėjimo paslaugos numeriai, kurių priklausomumą konkrečiam asmeniui įmanoma nustatyti tik suradus pačias SIM korteles ir atliekant apklausas tų asmenų, kurie galimai naudojasi šiais numeriais. Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos duomenų ir baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad 2011 m. gegužės 2 d. ieškovas dirbo Kybartų kelio poste ir atliko Ž. G. vairuojamo automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. ( - ), muitinį patikrinimą, kurio metu nesurado kontrabanda gabenamų cigarečių ir benzino, tačiau šias prekes iš karto po to surado Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnai, atlikę pakartotinį šio automobilio patikrinimą. Iš karto po kontrabandinių prekių sulaikymo iš sulaikyto ieškovo paimtame mobiliajame telefone buvo įvestas vienas iš telefonų numerių, kurie buvo paimti iš kito sulaikyto asmens V. S., o iš pastarojo paimtame telefone buvo įvestas vienas iš telefonų numerių, kurie buvo paimti iš ieškovo. Naudojantis šiais telefonų numeriais tą pačią dieną buvo susirašinėta SMS žinutėmis dar prieš Ž. G. kertant valstybės sieną su cigaretėmis. Be to, ieškovo darbo vietoje buvo rasta didesnė grynųjų pinigų suma nei muitinės pareigūnams leidžiama turėti darbo metu. Teismas nurodė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai turėjo pagrindą sulaikyti ieškovą, nes jis buvo užkluptas tuoj po galimai padarytos nusikalstamos veikos. Tyrimą atliekantys pareigūnai visiškai pagrįstai atliko kratas ieškovo darbo vietoje, pas jį patį, jo namuose ir automobilyje, nes ikiteisminio tyrimo tikslas ir uždavinys kaip tik ir buvo surasti telefonus ir SIM korteles, kuriuos pasitelkus buvo perduodama informacija, reikalinga nekliudomam įvežti kontrabandines prekes, o šie daiktai galėjo būti bet kurioje vietoje, kur ieškovas gali juos laikyti. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nekėlė šių veiksmų teisėtumo klausimo ir neskundė jų pagal BPK reikalavimus, pareigūnų veiksmų neteisėtumas atliekant kratas nėra konstatuotas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ieškovas galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ką konstatavo Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. 1S-1534-478/2012, kardomosios priemonės buvo paskirtos ikiteisminio pareigūno nutarimu, įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nenustatė, kad skiriant ieškovui kardomąsias priemones buvo piktnaudžiaujama teise. Teismo vertinimu, ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – buvo švelniausia kardomoji priemonė iš galimų, ši priemonė negalėjo suvaržyti jo judėjimo laisvės daugiau, negu tai būtina. Ieškovas, norėdamas gauti leidimą išvykti, galėjo kreiptis įstatymo nustatyta tvarka, nes ši priemonė nereiškia besąlygiško draudimo išvykti iš savo gyvenamosios vietos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad šios kardomosios priemonės paskyrimo faktas savaime nesukelia tokių nepatogumų, kurie besąlygiškai gali būti pripažįstami neturtine žala.

11Teismas nurodė, kad ieškovo argumentus dėl neva neteisėtai ir neproporcingai jam taikyto nušalinimo nuo pareigų visiškai paneigia baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu priimta Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria buvo atmestas ieškovo gynėjo skundas dėl 2012 m. liepos 11 d. nutarties, kuria buvo pratęstas ieškovo laikino nušalinimo terminas ir kurioje konstatuota, kad ši priemonė savo pobūdžiu bei trukme nepažeidė ir proporcingumo principo ir ji buvo būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų. Kadangi jokie neteisėti prokuroro ar teisėjų veiksmai, taikant šią procesinę prievartos priemonę, nenustatyti ir pripažinus, kad ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų pagrįstai, teismas sprendė, kad ir ieškovo negautas darbo užmokestis iš valstybės negali būti priteistas CK 6.272 straipsnio pagrindu kaip turtinė žala.

12Teismas nurodė, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nereiškia, jog kardomosios priemonės skyrimo neteisėtumas preziumuojamas. Teismo nuomone, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas vertino pas ieškovą rastuose telefonuose buvusių SIM kortelių informaciją ir SMS žinučių turinį, patvirtina, kad šie duomenys buvo surinkti teisėtai, nes tai reiškia, kad šis teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino tik atliekant kratą surinktų įrodymų pakankamumą kaltei pagrįsti, bet ne jų teisėtumą.

13Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjimas teisme vyko intensyviai per visą baudžiamojo proceso laiką ir be delsimo, kurio metu ilgą laiką nebūtų atliekami jokie procesiniai tyrimo veiksmai. Teismas nurodė, kad ikiteisminiam tyrimui turėjo būti taikomas ne šešių, bet devynių mėnesių terminas BPK 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovui inkriminuota veika buvo priskirta prie sunkių nusikaltimų pasikeitus BK.

14Dėl nepateisinamai ilgo proceso teismas konstatavo, kad nei nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmąja instancija, nei apeliacine instancija jokių vilkinimo požymių nenustatyta, apeliacinės bylos nagrinėjimas užtruko ilgiau dėl ieškovo gynėjo ligos. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad pats pirmosios instancijos teismo nuosprendis savaime padarė jam žalą, nes iki jo panaikinimo turėjo praeiti dar 5 mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu jų pakankamumo ieškovo kaltei pagrįsti prasme, bet nekonstatavo jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, jokių neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų renkant įrodymus ir taikant kardomąsias bei procesines prievartos priemones, nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas neteisėtai ar kad jo priėmimui įtakos turėjo neteisėti teisėjos veiksmai.

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 16 d. nutartimi Lazdijų rajono teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo išteisinimo pagrindai nepaneigė faktinių veiksmų, sudariusių prielaidas baudžiamajam persekiojimui inicijuoti. Tai, kad išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo konstatuota ieškovo kaltė, nesudaro pagrindo pripažinti kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) ir kitų procesinės prievartos priemonių (laikino sulaikymo, kratos ir nušalinimo nuo pareigų) taikymo ieškovui neteisėtu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad skiriant kardomąsias priemones ar kitas procesines prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, šios priemonės taikomos pagal jų taikymo metu turimus duomenis.

16Nesutikdama su ieškovo argumentu, kad visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes buvo galima nustatyti atliekant tarnybinį patikrinimą, kolegija nurodė, jog BPK neįtvirtina galimybės, nustačius nusikalstamos veikos požymius, pradėti ne ikiteisminį, bet tarnybinį patikrinimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus viršininkas, turėdamas informaciją apie ieškovo galimai daromus nusikalstamus veiksmus, ne tik teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet ir negalėjo elgtis niekaip kitaip, nes tai buvo jo pareiga ir procesinis veiksmas, kurį jis privalėjo atlikti tam, kad būtų atskleista galimai padaryta nusikalstama veika.

17Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendė, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme vyko intensyviai, baudžiamojo proceso vilkinimo požymių nenustatyta, visi ieškovo teisių suvaržymai proceso metu buvo būtini, teisėti ir proporcingi.

18Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė bylą tyrusių ikiteisminių tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjų ar baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, baudžiamojo proceso ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų ieškovo atžvilgiu pažeidimo faktas nėra konstatuotas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš valstybės jo baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas.

19III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį ir ieškinį patenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Dėl teisiškai nepagrįsto kaltinamojo akto ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo. Kasatoriaus vertinimu, esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai neginčijami, kuriuos nustatė kasatorių reabilituojančiais pagrindais išteisinęs Kauno apygardos teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti privalomi patraukti baudžiamojon atsakomybėn už piktnaudžiavimą ir sukurstymą piktnaudžiauti būtini požymiai (veiksmai, pažeidžiantys įstatymų nustatytą tvarką, padariniai ir jų turinys, būdas).

22Kasatoriaus teigimu, teismai sprendė dėl valstybės civilinės atsakomybės neteisėto Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo, tačiau bylai reikšmingų aplinkybių neįvertino civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl Vilkaviškio apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo, turėjo vertinti visą baudžiamosios bylos medžiagą, tačiau to neatliko. Bylą nagrinėję teismai nevertino ir nepadarė atitinkamų išvadų dėl, be kita ko, tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių – kokia pokalbių trumposiomis SMS žinutėmis reikšmė baudžiamojo proceso praktikoje, ar pokalbių trumposiomis SMS žinutėmis turinys leistų objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad pokalbių esmė yra Ž. G. vykimas per muitinės patikros postą ir t. t. Teismai netyrė pateiktų įrodymų sąsajumo, leistinumo, įrodomosios reikšmės aspektais.

23Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, neanalizuodami neinformatyvių, nereikšmingų pokalbių trumposiomis SMS žinutėmis reikšmės neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

24Kasatoriaus vertinimu, Kauno apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuotos išvados pagrindžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumą, nes jis buvo priimtas nesilaikant materialiųjų ir proceso normų, pažeidžiant pareigūnams bendrąją rūpestingumo pareigą, įtvirtintą BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, todėl jis yra neteisėtas. Dėl nurodytų priežasčių atsiranda valstybės pareiga atlyginti žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu.

252. Dėl nepagrįsto kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių taikymo. Kasatoriaus teigimu, skiriant kardomąsias priemones nebuvo duomenų, kurie būtų leidę kasatorių įtarti padarius nusikalstamą veiką. Tiek nacionaliniu, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos požiūriu apie kasatorių surinkta informacija nebuvo pakankama objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog jis galėjo padaryti nusikaltimą ir nebuvo pakankama kardomajai priemonei skirti. Tačiau bylą nagrinėję teismai šios aplinkybės nevertino ir neanalizavo, netyrė, tik nurodė, kad procesinis veiksmas buvo atliktas laikantis BPK normų reikalavimų. Kasatoriaus teigimu, skiriant jam procesines ir kardomąsias priemones, buvo nukrypta nuo EŽTT išaiškinimo, kuriuo konstatuota, kad pagrįsto įtarimo, jog sulaikytas asmuo padarė nusikaltimą, buvimas yra būtinoji sąlyga besitęsiančių procesinių prievartos taikymo teisėtumo prasme.

26Kasatorius nurodo, kad didžiausią turtinę ir neturinę žalą patyrė dėl laikino nušalinimo nuo pareigų, kuris nepagrįstai tęsėsi beveik 2 metus. Kasatorius per visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ne tik negavo darbo užmokesčio, šis laikotarpis neįskaitytas ir į valstybės pareigūno darbo stažą, būtiną valstybės pareigūno pensijai gauti. Dėl šios priežasties kasatoriui neskirta valstybės pareigūno pensija.

273. Dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų.

283.1. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo. Nesutikdamas su teismų išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas turint duomenų apie tai, jog kasatorius darbo metu SMS žinutėmis teikia informaciją cigarečių kontrabanda užsiimančiam V. S., o šis – Ž. G. apie jos galimybes nekliudomai gabenti kontrabandą arba kliūtis tą daryti, nurodė, kad Kauno apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje aiškiai konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teiginys, kad žinutėse, kurios tapo pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą, yra kalbama apie Ž. G., niekuo neįrodytas ir net prieštaraujantis kitiems byloje surinktiems įrodymams.

29Kasatoriaus įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neturint duomenų apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius. Taip buvo pažeistas BPK 166 straipsnio 1 straipsnio 2 punkto reikalavimas. Civilinę bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo ikiteisminio tyrimo pradžios nei teisinio, nei faktinio pagrindimo teisės aktų reikalavimų laikymosi prasme. Taip liko neįvertintas ir nenustatytas faktas, kad kasatoriaus veiksmai neturi nusikalstamos veikos požymių ir buvo nukrypta nuo vienodo teisės taikymo ir aiškinimo, suformuluoto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

30Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvada, kad tai, jog kasatorius, neapskundęs savo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo proceso, sutiko su šio proceso teisėtumu, nurodo, kad teismai pažeidė CK 6.272 straipsnio 1 dalį, nes civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos.

31Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus viršininkas, turėdamas informaciją apie ieškovo galimai daromus nusikalstamus veiksmus, negalėjo elgtis niekaip kitaip, nes tai buvo jo pareiga ir procesinis veiksmas, kurį jis privalėjo atlikti tam, kad būtų atskleista galimai padaryta nusikalstama veika, nurodė, kad pareigūnas, gavęs raštu informaciją dėl baudžiamosios veikos požymių, ją privalėjo patikrinti teisės aktuose nustatyta tvarka ir įvertinti, tačiau to neatliko. Teismai nesiaiškino, ar konkretus kasatoriaus persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Tai spręsdami, teismai turėjo įvertinti visą baudžiamosios bylos medžiagą. Be to, vertinant ikiteisminio turinio pagrįstumą, turėjo atsižvelgti ir į kasatoriaus išteisinimo pagrindą, tačiau to neatliko. Ši informacija galėjo būti patikrinta vykdomo tarnybinio patikrinimo proceso tęsinyje, tačiau neprofesionaliai įvertinus informaciją, nepagrįstai įvardijant kaip duomenis, sudarančius nusikalstamos veikos požymius, buvo inicijuotas neteisėtas ikiteisminis tyrimas kasatoriaus atžvilgiu.

323.2. Dėl teisiškai nepagrįsto pranešimo apie įtarimą įteikimo. Kasatoriaus įsitikinimu, civilinę bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, nevertino ir neanalizavo kasatoriaus konkrečių pareigų atlikimo (neatlikimo) tariamai nusikalstamo įvykto metu, ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisinio ir faktinio pagrįstumo kontekste. Kasatorius dėmesį atkreipia į tai, kad dėl jo pareigų atlikimo, vertinant ir liudytojų parodymus, Vilkaviškio apylinkės teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, net nevertino, neanalizavo ir net nenurodė, kodėl jais nesiremia.

33Kasatorius nurodė, kad baudžiamojo proceso metu nustatyta faktinė aplinkybė, jog telefono numerio ( - ) SIM kortelė kratos metu buvo paimta ne A. Š. darbo vietoje, o jo namuose Lazdijuose, tai prieštarauja bylą nagrinėjusių teismų teiginiams, kad kasatorius įvykio dieną ja naudojosi darbe, Kybartuose, neva teikdamas informaciją V. S. dėl Ž. G. vykimo per muitinės postą dar iki jos patikros muitinės poste momento. Teismai iškraipė faktinius duomenis. Teismai, neįvertinę nurodytos aplinkybės – duomenų apie nusikalstamos veikos požymius nebuvimą, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, priėmė nepagrįstą išvadą, kad pranešimas apie įtarimą buvo pareikštas pagrįstai.

34Pareigūnams, priėmusiems sprendimą dėl pranešimo apie įtarimą įteikimo A. Š., kaip ir bet kuriam kitam valstybės institucijų pareigūnui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Akivaizdu tai, kad valstybė neįvykdė savo pareigos – neužtikrino reikiamos valstybės institucijų pareigūnų, priėmusių sprendimą dėl pranešimo apie įtarimą įteikimo, kvalifikacijos bei jų bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, o civilinę bylą nagrinėję teismai kasatoriaus reikalavimų bei juos pagrindžiančių argumentų neįvertino civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netgi iškraipė faktus ir taip priėjo prie neteisingo sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo.

35Kasatoriaus įsitikinimu, civilinę bylą nagrinėję teismai, vertindami duomenis, kurie, jų sprendimu, sudarė pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą ir įteikti pranešimą apie įtarimą BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymu, neatsižvelgė į EŽTT jurisprudenciją dėl Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto.

36Kasatoriaus vertinimu, objektyvus stebėtojas, įvertinęs trumpųjų SMS žinučių neinformatyvų ir nereikšmingą turinį galimai įvykdytos baudžiamosios veikos kontekste, įvertinęs tą faktą, kad nenustatytos trumpąsias žinutes siuntusių asmenų tapatybės, taip pat faktą, kad telefono aparatas, iš kurio neva buvo siųsti trumpieji SMS pranešimai, įvykio dieną buvo rastas jo namuose, bet ne darbo vietoje įvykio metu, įvertinęs aplinkybę, kad ne kasatorius privalėjo siųsti automobilį nuodugniai patikrinti, o jo kolegė buvo atsakinga už automobilio rizikos vertinimą, įvertinęs tai, kad pinigai – 810 Lt (234,59 Eur) rasti ne kaip A. Š. nuosavybė, o patalpoje, kurioje yra trijų muitininkų darbo vietos, nebūtų susidaręs nuomonės, kad kasatoriaus veiksmai turi yra duomenų, bent minimaliai patvirtinančių, esant nusikalstamos baudžiamosios veikos požymių, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje.

374. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamajame procese, ir valstybės pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kasatorius nurodo, kad tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kiek tai susiję su Konvencijos taikymu, EŽTT praktikoje.

38Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad teismai neteisingai interpretuoja jo teisinius ir faktinius argumentus dėl valstybės atsakomybės. Teismai nurodė, kad valstybės atsakomybė kildinama tik dėl kasatoriaus išteisinimo reabilituojančiais pagrindais, tačiau kasatorius akcentavo tai, kad tiek ikiteisminio proceso pradžia, tiek įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kiti vėliau atlikti ginčijami procesiniai veiksmai kaip tik ir buvo priimti būtent turint neinformatyvaus, nereikšmingo, turinio informaciją, kuri nesudarė duomenų, patvirtinančių, kad kasatoriaus veiksmai turi galimos nusikalstamos veikos požymių.

39Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti pakankamumo; duomenų, tariamai sudariusių pagrindą kasatoriui įteikti net du pranešimus, pakankamumo; duomenų, patvirtinančių neteisėtą kardomųjų ir procesinių priemonių taikymą, laikiną nušalinimą nuo pareigų; apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumo; baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo, o tai reiškia, kad nepakankamai tyrė ir vertino būtinąją valstybės civilinei atsakomybei atsirasti sąlygą – neteisėtus valstybės institucijų pareigūnų veiksmus, kurių buvimas suponuoja valstybei pareigą atlyginti kasatoriaus nurodomą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

40Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsakovės atstovės teigimu, teismai išsamiai, nuodugniai ir motyvuotai ištyrė visas bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus deliktinės civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti prasme. Kasatorius suabsoliutina Kauno apygardos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio reikšmę, nustatinėjant jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jam taikytų procesinių prievartos priemonių bei kardomųjų priemonių, kaltinamojo akto teisėtumą. Kasatorius skunde daug dėmesio skiria baudžiamojoje byloje skiria nustatytoms faktinėms aplinkybėms vertinti, tačiau jo pateikti teiginiai negali būti vertinami kaip svarūs teisiniai argumentai. Kasaciniame skunde nepateikta nei vieno pagrįsto teisinio argumento, kuris paneigtų teismų išvadą, kad valstybės institucijos pareigūnų veiksmai, pradedant ikiteisminį tyrimą, sulaikant, taikant kardomąją priemonę, buvo teisėti. Šiuo atveju nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų buvęs negalimas jau informacijos gavimo metu, o pati informacija apie galimą nusikalstamą veiką nebuvo akivaizdžiai neteisinga. Priešingai, informacija bylojo apie tai, kad asmuo galimai įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. kaip tik ir reikalavo išsamaus jos ištyrimo. Todėl pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą akivaizdžiai egzistavo ir jis buvo pradėtas teisėtai.

41Tai, kad išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo konstatuota ieškovo kaltė, nesudaro pagrindo pripažinti kardomosios priemonės (rašytinio pasižadėjimo neišvykti) ir kitų procesinės prievartos priemonių (laikino sulaikymo, kratos ir nušalinimo nuo pareigų) taikymo ieškovui neteisėtu. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta teisėsaugos institucijų pareigūnų procesinių veiksmų neteisėtumas, taigi neįrodytas ir faktas, kad jam šiais veiksmais buvo padaryta konkrečios realios žalos, kuri pagal įstatymą gali būti vertinama kaip neturtinė.

42Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

431. Didžioji dalis kasatoriaus argumentų yra susiję ne su nagrinėjama civiline byla ir valstybės deliktinės atsakomybės klausimu, o su baudžiamąja byla ir joje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Atsiliepime pažymėta, kad šioje byloje ieškovo kaltumo (baudžiamosios teisės prasme) klausimas nėra ir negali būti iš naujo nagrinėjamas, todėl šios aplinkybės teisiškai nėra reikšmingos.

442. Pradedant ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys nėra analizuojami ir tiriami taip išsamiai, kaip tai daroma bylą nagrinėjant teisme. Ikiteisminiam tyrimui pradėti pakanka bent minimalaus pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika (su tuo kasaciniame skunde sutinka ir pats ieškovas), o teismas gali priimti apkaltinamąjį nuosprendį tik būdamas visiškai įsitikinęs, jog asmuo padarė nusikaltimą. Akivaizdu, kad šiuo atveju bet kuris objektyvus stebėtojas galėjo susidaryti pagrįstą įspūdį, jog nusikalstama veika buvo padaryta, todėl pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai ir pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas nepagrįstai, nėra jokio faktinio pagrindo.

453. Kasatorius nenurodo jokių konkrečių baudžiamojo proceso normų, kurias būtų pažeidę ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai ar bylą nagrinėję teismai, o remiasi tik abstraktaus pobūdžio teiginiu, kad buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, įtvirtinta BPK 2 ir 44 straipsniuose bei CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

464. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus prašymas tenkinti ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra ydingas, nes ieškinyje apskaičiuota turtinė žala yra neaiški, reikalaujanti patikslinimo, be to, neatitinka byloje esančių duomenų. Pvz., negautas pajamas ieškovas paskaičiavo remdamasis Kauno teritorinės muitinės 2013 m. lapkričio 7 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog A. Š. vidutinis dienos darbo užmokestis yra 132,84 Lt (38,47 Eur), tačiau joje net nėra nurodyta, ar darbo užmokestis yra apskaičiuotas su mokesčiais, be to, ši suma neatitinka Kauno teritorinės muitinės 2013 m. spalio 28 d. pažymoje nurodytos informacijos.

47Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

481. Dėl teisiškai nepagrįsto kaltinamojo akto. BPK 23 ir 219 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo akto tikslas nėra konstatuoti asmens kaltumą, o užbaigti ikiteisminį tyrimą, surinkus duomenų visumą, pagrindžiančią galimą asmens kaltumą dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, pagrindžiančiais asmens kaltumą, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Retrospektyvus kaltinamojo akto vertinimas jo teisėtumo prasme po bylos išnagrinėjimo teisme nėra įtvirtintas ir negali būti tikslingas. Kasatoriaus argumentai dėl kaltinamojo akto neteisėtumo vien tuo pagrindu, kad buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, t. y. nekonstatuota nusikalstamos veikos sudėtis, yra nepagrįsti ir prieštarauja susiklosčiusiais teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose.

492. Dėl nepagrįstų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių taikymo. Atsakovės atstovas, nesutikdamas su kasatoriaus argumentu, kad nebuvo pakankamai informacijos objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog jis galėjo padaryti nusikaltimą ir informacija nebuvo pakankama kardomosioms priemonėms skirti, o teismai šių aplinkybių netyrė, nurodo, jog tokia kasatoriaus pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai analogiško pobūdžio bylose, o taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktam įrodymų tyrimui šioje civilinėje byloje.

50Nepradėję ikiteisminio tyrimo valstybės pareigūnai neturi jokių galimybių išsamiau patikrinti pirminę informaciją, jeigu tam reikia atlikti BPK nustatytus procesinius veiksmus su įtariamais asmenimis, juo labiau jeigu tam reikia taikyti procesines prievartos priemones – kratas ar poėmius – ieškomiems daiktams surasti ir paimti. Nustačius, kad yra duomenų, leidžiančių įtarti pareigūną nusikaltimo, susijusio su jo tiesioginių pareigų atlikimu, padarymu, atsiranda pagrindas taikyti ir kai kurias procesines prievartos priemones (nušalinimą nuo pareigų).

51Visas nutartis dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ir termino pratęsimo priėmė skirtingi teisėjai. Tai reiškia, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą per visą baudžiamąjį procesą patikrino net penki skirtingi teisėjai, kurie sprendė laikino nušalinimo nuo pareigų klausimą. Todėl tai, kad nė vienam iš šių teisėjų nekilo abejonių dėl būtinybės taikyti tokią procesinę prievartos priemonę, tik patvirtina, kad ji buvo būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, ir kad duomenų, jog A. Š. galėjo būti padaręs nusikaltimą, pakako šiai procesinei prievartos priemonei taikyti.

523. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo ir teisiškai nepagrįsto pranešimo apie įtarimą įteikimo. Kasatoriaus teiginiai, kad teismai nesiaiškino, ar baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, netyrė, kokiu pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, nenagrinėjo ikiteisminio tyrimo pradžios nei teisinio, nei faktinio pagrindimo teisės aktų reikalavimų laikymosi prasme, prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstytoms teismų išvadoms, priimtoms išsamiai išnagrinėjus tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą, tiek šio procesinio veiksmo vertinimą civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

53Atsiliepime teigiama, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas, jog ištirti, ar yra galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėtis, pakaktų vien atliekant tarnybinį patikrinimą, nes tokį patikrinimą atliekantis darbdavys neturi tokių galimybių ir įgaliojimų atlikti visų įmanomų veiksmų, būtinų duomenims surinkti, kaip tai gali ikiteisminį tyrimą vykdantys pareigūnai. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas siekiant apsaugoti mažesnį gėrį nei saugomas viešasis interesas pradėjus ikiteisminį tyrimą, ypač kai įtariama, jog pareigūnas galėjo piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi padaryti valstybei didelės žalos. Įtarus šį faktą, medžiaga bet kuriuo atveju turėtų būti perduota kompetentingai institucijai (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 4 dalis).

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

56Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas.

57Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų

58Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Taikant šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-2/2012).

59Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

60Taigi šioje byloje, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota CK 6.272 straipsnio taikymo praktika, sprendžiama, ar yra valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

61Dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

62Byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. apkaltinamasis nuosprendis ieškovui Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžiu buvo panaikintas ir ieškovas išteisintas nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatoriaus vertinimu, Kauno apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje konstatuotos išvados pagrindžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumą.

63Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nuosprendis, kuriuo asmuo neteisėtai nuteistas, yra panaikintas instancine tvarka dėl to, kad neteisėtas; iš esmės analogiškai spręstina apie kitų procesinių veiksmų baudžiamajame procese teisėtumą. Tačiau CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai; tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo, nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos. Tuo atveju, kai procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka, civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo tą aplinkybę nurodyti sprendime ir padaryti dėl jos atitinkamas teisines išvadas. Teismas apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą sprendžia, ištyręs ir pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus; todėl teismas gali padaryti kitokią išvadą, nei buvo nuspręsta patikrinus procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-414/2012).

64Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas, sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis EŽTT praktika net asmens laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį (įskaitant a punktą, kuriame nurodytas laisvės atėmimo atvejis, kai asmuo teisėtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendį) iš principo laikomas teisėtu, jeigu vykdomas pagal kompetentingo teismo sprendimą, o vėlesnė išvada, kad teismas padarė nacionalinės teisės klaidų priimdamas šį sprendimą, nebūtinai retrospektyviai turi neigiamos įtakos atitinkamo laisvės atėmimo laikotarpio teisėtumui. Dėl to Teismas nuosekliai atsisako tenkinti pareiškimus asmenų, kurie buvo nuteisti už nusikalstamas veikas ir skundžiasi dėl situacijos, kai apeliacinės instancijos teismas vėliau pripažino, kad sprendimas dėl jų nuteisimo ar bausmės buvo grindžiamas fakto ar teisės klaidomis (pvz., 2002 m. gegužės 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Tačiau tuo atveju, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo trūkumai yra šiurkštūs ir akivaizdūs, aiškiai neatitinka esminių pagal Konvenciją suteikiamų procesinių garantijų, toks sprendimas gali būti pripažįstamas neatitinkančiu bendrosios apsaugos nuo savivalės tikslo, įtvirtinto Konvencijos 5 straipsnyje, taigi šios nuostatos pažeidimas gali būti konstatuojamas (2013 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Yefimenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 152/04, § 101-111; 2002 m. kovo 21 d. sprendimas byloje Stašaitis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 47679/99).

65Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų reikšmę ir pakankamumą ieškovo kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai sprendė, jog išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.

66Dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

67Ieškovas šioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti žalą grindė neteisėtu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, įtarimo pareiškimu, procesinių prievartos priemonių skyrimu ir pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme. Kasatoriaus įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neturint duomenų apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, o pareigūnai, priėmę sprendimą dėl pranešimo apie įtarimą įteikimo A. Š., nevykdė bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

68Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui (vien tik) baudžiamojo proceso požiūriu. Neteisėtais veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais (veiksmais) pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

69Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-487-915/2015).

70Byloje teismų nustatyta, kad ieškovas dėl įtarimo padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, buvo sulaikytas 2011 m. gegužės 2 d. Iš 2011 m. gegužės 3 d. pranešimo apie įtarimą matyti, kad A. Š., dirbdamas Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto inspektoriumi, buvo įtariamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimu (BK 228 straipsnio 2 dalis). 2012 m. sausio 5 d. pranešime apie įtarimą nurodoma, kad ieškovas įtariamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimu veikiant bendrai su V. S. (BK 24 straipsnio 3 dalis, 228 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nesiaiškino, ar konkretus kasatoriaus persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai dėl įtarimo pareiškimo yra nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sprendė, kad baudžiamosios bylos medžiaga ne tik patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai, bet ir suteikė pakankamą pagrindą įteikti ieškovui pranešimą apie įtarimą piktnaudžiavus tarnyba. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, jog jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą (pvz., 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08). Taigi gali būti atvejų, kai išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-439/2013). Taigi pagrįstą įtarimą, kuris taip pat yra ir būtinoji sulaikymo teisėtumo sąlyga, pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-393-378/2015; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-346/2014; EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Toni Kostadinov prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Be kita ko, tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiamas jo sulaikymas, dėl kaltinančių įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz., Talat Tepe prieš Turkiją, § 61; Toni Kostadinov prieš Bulgariją, § 79). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismai skundžiamuose sprendimuose teisingai nustatė, jog, sulaikant ieškovą, egzistavo ikiteisminio tyrimo duomenimis pagrįstas įtarimas, kad jis gali būti padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

71Byloje nustatyta, kad, be laikino sulaikymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, ieškovui ikiteisminio tyrimo metu taikyta ir kita procesinės prievartos priemonė – jo laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2011 m. gegužės 4 d. iki 2013 m. kovo 13 d. (Kauno apygardos teismo išteisinamojo nuosprendžio priėmimo). Pagal BPK 157 straipsnio nuostatas laikinas nušalinimas nuo pareigų taikomas tuo atveju, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga (žr. taip pat BPK 157 straipsnio 5 dalį). Kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad nusikaltimas, kuriuo buvo įtartas (kaltinamas) ieškovas (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimas), tiesiogiai susijęs su jo tarnybos galimybių (įgaliojimų ir priemonių) panaudojimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje priimtą teismo nutartį dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų skyrimo, nutartis dėl šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo, taikymo trukmę, jo metu atliktus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus, neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog nušalinimas nuo pareigų pripažintinas pagrįstu.

72Kasatoriaus teigimu, jis per visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ne tik negavo darbo užmokesčio, bet šis laikotarpis neįskaitytas ir į valstybės pareigūno darbo stažą, būtiną valstybės pareigūno pensijai gauti, dėl ko kasatoriui neskirta valstybės pareigūno pensija. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo (administracinės bylos Nr. A-1803-502/2015), šis klausimas jau išspręstas ieškovo naudai.

73Dėl baudžiamojo proceso trukmės

74Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo.

75Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką. EŽTT pabrėžta, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austriją, peticijos Nr. 1602/62, § 5). Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo būsena būtų kiek įmanoma greičiau nutraukta, išsprendžiant jam pareikštų baudžiamųjų kaltinimų klausimą (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimą), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo interesas. Pažymėtina, kad asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

76Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (pvz., 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 12717/06, § 35). Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas truko beveik 1 metus ir 11 mėnesių: ieškovas sulaikytas 2011 m. gegužės 2 d., įtarimas pareikštas 2011 m. gegužės 3 d., teismui byla perduota 2012 m. balandžio 3 d., teisme baigta nagrinėti Kauno apygardos teismui priėmus 2013 m. kovo 13 d. nuosprendį, kuriuo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendis panaikintas. Per šį laiką atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla išnagrinėta dviejų instancijų teismuose.

77Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiškėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011, su tolesnėmis nuorodomis). Asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Šleževičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 55479/00; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 70661/01).

78Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismai pagrįstai sprendė, jog, atsižvelgiant į bendrą proceso ir atskirų stadijų trukmę, procesinių delsimų nebuvimą, priežastis, dėl kurių buvo atidėti teismo posėdžiai (liudytojų apklausos, gynėjo liga), įmanomai trumpiausio laiko reikalavimas nebuvo pažeistas.

79Dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso metu, atlyginimo

80Teisėjų kolegijai nekonstatavus teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumo, kasacinio skundo argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui, nes, neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

81Dėl baudžiamojo proceso metu išteisinto asmens patirtų baudžiamojo proceso išlaidų kaip turtinės žalos atlyginimo

82Ieškovo nuomone, dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė 6538,51 Lt (1893,68 Eur) išlaidų per visą baudžiamąjį procesą, todėl jam buvo padaryta turtinė žala. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, ieškovui neįrodžius bylą tyrusių ikiteisminių tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjų ar baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų neteisėtų veiksmų, nenustačius baudžiamojo proceso ir Konvencijos nuostatų ieškovo atžvilgiu pažeidimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti jam iš valstybės jo baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas.

83Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala. Kadangi nagrinėjamoje byloje teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumas nekonstatuotas, nėra pagrindo ieškovo patirtas išlaidas baudžiamajame procese pripažinti turtine žala.

84Teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti atlyginama ir teisėtais veiksmais padaryta žala, tačiau ji turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Tačiau įstatymai nenustato žalos, padarytos teisėtais ikiteisminių tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais, atlyginimo.

85Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti ieškovui iš valstybės jo baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas.

86Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista.

87Dėl bylinėjimosi išlaidų

88Kasacinis teismas patyrė 14,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. lapkričio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

89Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

90Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

91Priteisti valstybei iš ieškovo A. Š. (a. k. ( - ) 14,68 Eur (keturiolika Eur 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

92Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 6. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos... 7. Ieškovas nurodo, kad 2011 m. gegužės 2 d. jis buvo sulaikytas Muitinės... 8. Ieškovo nuomone, dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis negavo... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 10. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu patikslintą... 11. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentus dėl neva neteisėtai ir... 12. Teismas nurodė, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nereiškia, jog... 13. Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis... 14. Dėl nepateisinamai ilgo proceso teismas konstatavo, kad nei nagrinėjant... 15. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. Nesutikdama su ieškovo argumentu, kad visas ikiteisminio tyrimo metu... 17. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendė, kad... 18. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė bylą tyrusių ikiteisminių... 19. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m.... 21. 1. Dėl teisiškai nepagrįsto kaltinamojo akto ir Vilkaviškio rajono... 22. Kasatoriaus teigimu, teismai sprendė dėl valstybės civilinės atsakomybės... 23. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, neanalizuodami neinformatyvių,... 24. Kasatoriaus vertinimu, Kauno apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje... 25. 2. Dėl nepagrįsto kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių taikymo.... 26. Kasatorius nurodo, kad didžiausią turtinę ir neturinę žalą patyrė dėl... 27. 3. Dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo proceso veiksmų.... 28. 3.1. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo. Nesutikdamas su... 29. Kasatoriaus įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neturint duomenų... 30. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvada, kad tai, jog kasatorius,... 31. Nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Muitinės... 32. 3.2. Dėl teisiškai nepagrįsto pranešimo apie įtarimą įteikimo.... 33. Kasatorius nurodė, kad baudžiamojo proceso metu nustatyta faktinė... 34. Pareigūnams, priėmusiems sprendimą dėl pranešimo apie įtarimą įteikimo... 35. Kasatoriaus įsitikinimu, civilinę bylą nagrinėję teismai, vertindami... 36. Kasatoriaus vertinimu, objektyvus stebėtojas, įvertinęs trumpųjų SMS... 37. 4. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, padarytą teisėsaugos... 38. Kasatorius atkreipė dėmesį į tai, kad teismai neteisingai interpretuoja jo... 39. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino duomenų ikiteisminiam tyrimui... 40. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Kauno apygardos prokuratūra... 41. Tai, kad išteisinamuoju nuosprendžiu nebuvo konstatuota ieškovo kaltė,... 42. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepimu į... 43. 1. Didžioji dalis kasatoriaus argumentų yra susiję ne su nagrinėjama... 44. 2. Pradedant ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys nėra analizuojami ir... 45. 3. Kasatorius nenurodo jokių konkrečių baudžiamojo proceso normų, kurias... 46. 4. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus prašymas tenkinti ieškovo... 47. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Muitinės departamentas prie Lietuvos... 48. 1. Dėl teisiškai nepagrįsto kaltinamojo akto. BPK 23 ir 219 straipsnių... 49. 2. Dėl nepagrįstų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių taikymo.... 50. Nepradėję ikiteisminio tyrimo valstybės pareigūnai neturi jokių galimybių... 51. Visas nutartis dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ir termino pratęsimo... 52. 3. Dėl nepagrįsto ikiteisminio tyrimo proceso pradėjimo ir teisiškai... 53. Atsiliepime teigiama, kad nepagrįstas kasatoriaus argumentas, jog ištirti, ar... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 56. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 57. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 58. Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo... 59. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti... 60. Taigi šioje byloje, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota CK 6.272... 61. Dėl pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio neteisėtumo,... 62. Byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11... 63. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėsaugos institucijų procesinių... 64. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo... 65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs... 66. Dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo ir prievartos priemonių taikymo... 67. Ieškovas šioje byloje keliamus reikalavimus atlyginti žalą grindė... 68. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės... 69. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos... 70. Byloje teismų nustatyta, kad ieškovas dėl įtarimo padarius nusikalstamą... 71. Byloje nustatyta, kad, be laikino sulaikymo, rašytinio pasižadėjimo... 72. Kasatoriaus teigimu, jis per visą nušalinimo nuo pareigų laikotarpį ne tik... 73. Dėl baudžiamojo proceso trukmės... 74. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino... 75. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikšto... 76. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo... 77. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT... 78. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja,... 79. Dėl turtinės ir neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos... 80. Teisėjų kolegijai nekonstatavus teisėsaugos institucijų pareigūnų... 81. Dėl baudžiamojo proceso metu išteisinto asmens patirtų baudžiamojo proceso... 82. Ieškovo nuomone, dėl neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jis patyrė... 83. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII... 84. Teisėjų kolegija pažymi, kad gali būti atlyginama ir teisėtais veiksmais... 85. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką,... 86. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės... 87. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 88. Kasacinis teismas patyrė 14,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 89. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 90. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m.... 91. Priteisti valstybei iš ieškovo A. Š. (a. k. ( - ) 14,68 Eur (keturiolika Eur... 92. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...