Byla 2A-62-264/2015
Dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-756-375/2013 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. B. ir atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei A. B., R. L. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovė ieškinyje (I tomas, b. l. 3–8), patikslintame ieškinyje (VI tomas, b. l. 20–31) prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės; nustatyti sūnaus R. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės sūnaus Ramūno išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės; atmesti atsakovo reikalavimą pripažinti skolas tretiesiems asmenims E. Š., L. Š., G. Š., R. B., D. P. solidariu abiejų sutuoktinių įsiskolinimu; po santuokos nutraukimo palikti pavardes – ( - ); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko. Reikalavimą bei atsikirtimą į atsakovo priešieškinį grindė tuo, kad pagrindinė santuokos išrimo priežastis yra atsakovo psichologinis ir fizinis smurtas prieš ją ir vaikus, kad atsakovas sudėtingo ir neprognozuojamo charakterio, gyvendami bendrai susilaukė 4 vaikų (iš kurių 3 pilnamečiai), todėl ieškovei teko didelė našta juos auginant, atsakovas žiauriai elgėsi su šeimos nariais, neduodavo vaikams maisto, rakindavo šaldytuvą, atjungdavo šilumą ir vandenį, kaltino ją neištikimybe. Sūnaus išlaikymui sutiko teikti 400 Lt išlaikymą, o ne atsakovo reikalaujamą 867 Lt per mėn., nes atsakovo turtinė padėtis geresnė, prašė atmesti reikalavimą dėl 2009-02-24 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.87 str., 1. 90 str. pagrindais bei turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, dėl atsakovo išlaikymo kaip neįrodytus. Nesutiko su atsakovo reikalavimu dėl solidarinės atsakomybės su atsakovu R. B. tretiesiems asmenims Vytautui K. G., E. Š. ir L. Š., G. Š.. Ieškovė atsiliepime į trečiųjų asmenų E. Š. ir L. Š. savarankiškus reikalavimus priteisti iš sutuoktinių solidariai 25 000 Lt skolą nurodė, kad nesutinka su pareikštu reikalavimu, nes skola yra atsakovo asmeninė skola, ji apie 2006 m. kovo 11 d. paskolos raštą, 2007 m. kovo 17 d. paskolos raštą, 2009 m. gruodžio 25 d. paskolos raštą nieko nežinojo, jų nepasirašė, o tretieji asmenys jos jokia forma neinformavo (III tomas, b. l. 134–136).

6Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį (VI tomas, b. l. 51–69) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. kad santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės kaltės, nes ji palikusi šeimą jau 3 metus ir gyvena Vokietijoje su kitu vyru, kad nepilnamečio sūnaus R. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu; iš ieškovės sūnaus išlaikymui būtų priteistas išlaikymas po 897 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; iš atsakovo ieškovei nebūtų priteistas išlaikymas. Nurodė, kad su kita patikslinto ieškinio dalimi nesutinka.

7Pateiktame patikslintame priešieškinyje (VI tomas, b. l. 73–77) atsakovas prašė: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nepilnamečio vaiko R. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; nepilnamečio vaiko R. B. išlaikymui iš ieškovės priteisti 897 Lt mėnesinių periodinių išmokų, šias lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovui; pripažinti negaliojančia A. B., R. B. ir R. L. 2009 m. vasario 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį, taikyti restituciją ir pripažinti šį turtą atsakovo asmenine nuosavybe; iš ieškovės atsakovui priteisti po 534 Lt dydžio išlaikymą mėnesinėmis periodinėmis išmokomis; 25 000 Lt skolą tretiesiems asmenims E. Š., L. Š. ir 15 000 Lt skolą trečiajam asmeniui D. P. priteisti solidariai iš ieškovės A. B. ir atsakovo R. B.; bylinėjimosi išlaidas priteisti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų sumai; išsituokus palikti esamas pavardes. Taip pat atsakovas atsiliepime (pareiškime) į trečiųjų asmenų D. P., E. Š. ieškinius (IV tomas, b. l. 5) nurodė, kad palaiko D. P. ir E. Š. reikalavimus dėl skolos priteisimo iš abiejų sutuoktinių.

8Atsakovė R. L. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (III tomas, b. l. 3–6), kuriame nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu nesutinka, ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartis, kuriuo šalys (abu tėvai) jai padovanojo gyvenamąjį namą, esantį Kaune, Kranto 18-ojoje g. 42, sudaryta šalių laisva valia, priešieškinyje nurodyti faktai ir aplinkybės yra grynas prasimanymas.

9Trečiasis asmuo R. B. pateiktame atsiliepime į priešieškinį (III tomas, b. l. 7–9) prašė jį atmesti.

10Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir L. Š. ieškinyje prašė priteisti 25 000 Lt skolą ir 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš sutuoktinių A. B. ir R. B. (III tomas, b. l. 58–60, 103–105). Nurodė, kad pagal 2006-03-11, 2007-03-17, 2009-12-25 paskolos raštelius paskolino 25000 Lt ieškovei ir atsakovui, atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti iki pareikalavimo, tačiau jų negrąžino.

11Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. P. ieškinyje prašė priteisti 15 000 Lt skolą ir 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš sutuoktinių A. B. ir R. B. (III tomas, b. l. 67–68). Nurodė, kad pagal 2008-05-30 paskolos raštelį, kurį pasirašė atsakovas, paskolino 15000 Lt ieškovei ir atsakovui, atsakovas įsipareigojo pinigus grąžinti iki pareikalavimo, tačiau jų negrąžino.

12Tretieji asmenys G. Š., Vytautas K. G. ir R. B. savarankiškų reikalavimų nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose (IV tomas, b. l. 16–18) nurodė, kad sutinka su atsakovo pozicija, kad sutuoktinių prievolės šiems asmenims laikytinos solidariomis.

13Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (V tomas, b. l. 37) dėl R. B. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo nurodė, kad ginčo dėl R. B. gyvenamosios vienos nustatymo kartu su tėvu R. B. nėra. Pritarė, kad sūnaus R. B. išlaikymui būtų priteista po 500 Lt per mėn. iki vaiko pilnametystės.

14II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį tenkino iš dalies, ir nusprendė:

16Nutraukti santuoką, sudarytą 1996-09-26 ieškovės A. B., a. k. ( - ) ir atsakovo R. B., a. k. ( - ) Kauno miesto CMB, akto įrašo Nr. 2094, dėl atsakovo R. B. kaltės.

17Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – ( - ).

18Nustatyti nepilnamečio sūnaus R. B., a. k. ( - ) gim. ( - ), gyvenamąją vietą su tėvu R. B., a. k. ( - )

19Priteisti iš ieškovės A. B. nepilnamečio sūnaus R. B., gim. ( - ), išlaikymui po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2012-06-08 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą R. B..

20Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

21Priteisti iš atsakovo R. B. trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir L. Š. naudai 25 000 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių litų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų 25 000 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos 2012 12 17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.

22Priteisti iš atsakovo R. B. trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. P. naudai 15 000 Lt (penkiolikos tūkstančių litų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų 15 000 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos 2012-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimt litų) žyminį mokestį.

23Pripažinti prievoles tretiesiems asmenims Vytautui K. G., G. Š., R. B. asmeninėmis atsakovo R. B. prievolėmis.

24Priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo atsakovui R. B. priteisimo, dėl 2009-02-24 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti.

25Priteisti iš atsakovo R. B. ieškovės A. B. naudai 142 Lt (vieno šimto keturiasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį, 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

26Priteisti iš atsakovo R. B. 310 Lt (trijų šimtų dešimt litų) pašto išlaidas valstybei. Išieškotojas VMI prie LR FM, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

27Dėl santuokos nutraukimo. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis byloje aplinkybėmis, padarė išvadą, kad atsakovas negerbė, žemino ne tik savo sutuoktinę, bet ir savo vaikus, smurtavo prieš juos tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės neištikimybę, kad ji supykdė jį su dukromis ar kad ieškovė kėsinosi į jo sveikatą ar net gyvybę jį nuodydama. Atsakovas pats pripažino, kad įrodymų dėl ieškovės neištikimybės jis neturi. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nesantaikos su dukromis priežastis yra ne ieškovė, o jo paties įtarinėjimai, netinkamas elgesys su sutuoktine ir su dukromis. Teismas nurodė, kad dėl santuokos nutrūkimo yra kaltas atsakovas, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės.

28Dėl sutuoktinio išlaikymo. CK 3.72 str. 4 d. reglamentuoja, jog sutuoktinis, teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, neturi teisės į išlaikymą. Jokių išlygų ir išimčių įstatymų leidėjas nenumatė, todėl teismas, nustatęs, kad dėl šalių santuokos iširimo kaltas yra atsakovas, jo priešieškinio reikalavimą priteisti jam iš atsakovės išlaikymą atmetė kaip nepagrįstą.

29Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo. Teismas nurodė, kad visuose paskolos rašteliuose ir vekseliuose yra tik vieno atsakovo parašai, išskyrus 2008 m. gegužės 29 d. vekselį 5000 Lt kreditoriui Vytautui K. G. (I t., b. l. 105), kur yra pasirašiusi vienasmeniškai ieškovė. Tačiau pats kreditorius jokio reikalavimo pagal šį vekselį nereiškė, todėl teismas darė išvadą, kad ši skola kreditoriui buvo grąžinta. Kreditorius Vytautas K. G. nepašalino savo pateikto pareiškimo trūkumų ir jo pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas, todėl teismas pasisakė tik dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio. 2013 m. birželio 4 d. teismo posėdyje pats kreditorius patvirtino, kad tai asmeninė atsakovo prievolė, todėl teismas šią prievolę pripažino asmenine atsakovo prievole.

30Trečiasis asmuo G. Š. taip pat nepašalino trūkumų, todėl jo pareiškimas dėl skolos priteisimo irgi buvo paliktas nenagrinėtas. Bylos nagrinėjime dalyvavęs šis kreditorius taip pat patvirtino, kad pinigus skolino tik atsakovui, todėl teismas sprendė, kad tai yra asmeninė atsakovo, o ne abiejų šalių prievolė.

31Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir L. Š. pareiškė reikalavimą priteisti iš abiejų šalių solidariai 25000 Lt (III t., b. l. 103–105). Tačiau ir šiems kreditoriams paskolos raštelius pasirašė tik vienas atsakovas. Rašydamas paskolos raštelius atsakovas vartojo ne daugiskaitos, o tik vienaskaitos formos veiksmažodžius, todėl tai paneigia tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų teiginius, kad skolinantis dalyvavo ir ieškovė, nes nei viename raštelyje jos parašų nėra ir nėra net užfiksuota, kad ji dalyvavo imant paskolas. Teismas nurodė, kad abu kreditoriai privalėjo elgtis apdairiai ir ieškovei dalyvaujant paskoliniuose santykiuose turėjo galimybę pareikalauti ir jos parašo skolos dokumentuose. Teismas kritiškai vertinto trečiųjų asmenų argumentą, kad paskolos rašteliuose ieškovės nenurodydavo, nes ji nemokėjo lietuvių kalbos. Teismas darė išvadą, kad nei atsakovas, nei tretieji asmenys su savarankiškai reikalavimais E. Š. ir L. Š. neįrodė, jog imant paskolas buvo išreikšta ir ieškovės valia ir su jos žinia bei sutikimu atsakovas skolinosi pinigus, todėl reikalavimą tenkino iš dalies ir 25000 Lt skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė tik iš atsakovo.

32Teismas iš dalies tenkino ir kreditorės D. P. reikalavimą ir 15000 Lt skolą priteisė tik iš atsakovo. Nurodė, kad nors šiame paskolos raštelyje yra parašyta, kad pinigus atsakovas skolinasi kartu su žmona A. B., tačiau raštelyje ieškovės parašo nėra. Kreditorė negalėjo pateikti logiško paaiškinimo, kodėl neužsitikrino prievolės įvykdymo iš abiejų sutuoktinių, jei skolinta buvo ir su ieškovės žinia bei sutikimu. Atsakovas taip pat nepagrindė, kodėl raštelyje nėra jo sutuoktinės parašo. Be to, atsakovas skolą šiai kreditorei grindė prie atsiliepimo pateiktu skolos rašteliu (I t., b. l. 114), tačiau kreditorė, teikdama savarankiškus reikalavimus, savo pareiškimą grindė jau kitokio turinio rašteliu. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl jų surašymo aplinkybių ir tikrumo. Tačiau kadangi pats atsakovas tvirtino, kad skola D. P. yra nepadengta, teismas ją priteisė iš atsakovo asmeniškai ir netenkino reikalavimo pripažinti šią skolą bendra šalių skola. Teismas taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33Trečiasis asmuo R. B. taip pat nepašalino trūkumų ir nepateikė savarankiškų reikalavimų. Abejonių dėl šio prievolės egzistavimo teismui kėlė ta aplinkybė, jog iš raštelio turinio matyti, kad pirmą kartą pasiskolinta buvo dar 1992 m. – 10 000 dolerių, 1994 m. rugpjūčio 14 d. – 55 000 Lt, tačiau iki šiol kreditorius skolos grąžinti nepareikalavo ir yra praleidęs ieškinio senaties terminus. Ieškovei kategoriškai neigiant žinojus apie paskolą ir nesant jos parašo skolos raštelyje, o atsakovui pripažįstant prievolės egzistavimą, teismas ją pripažino asmenine atsakovo prievole.

34Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Dėl CK 3.85 str. 2 d. taikymo teismas nurodė, kad sandorį tvirtinusi notarė neturėjo duomenų, kad šalys turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvena ginčo name: sutuoktiniai jos apie tai neinformavo, o pažymoje iš Šančių seniūnijos buvo nurodyta, kad šiuo adresu deklaruotas yra vienas atsakovas R. B. (IV t., b. l. 61). Teismas atsakovo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu pagal šalies, kuri, kaip rodo bylos duomenys, atliko aktyvius veiksmus sudarant sandorį (buvo sutarties iniciatoriumi, užsakė pažymas ir apmokėjo už sandorio sudarymą) pati nebuvo sąžininga ir nepateikė visos reikalingos informacijos sandorį tvirtinusiai notarei, netenkino, nes iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda. Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad atsakovė R. L., sudarydama su juo dovanojimo sandorį, arba ieškovė, sutikdama turtą perleisti vyriausiajai dukrai, buvo nesąžiningos ir siekė moralės normas pažeidžiančių tikslų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė su atsakove siekė apgauti atsakovą. Paties atsakovo veiksmai, kuriais turtas po 3 mėnesių vėl pateko asmeninėn atsakovo nuosavybėn, bei pareikštas reikalavimas pritaikius restituciją turtą pripažinti jau vien tik atsakovo asmenine nuosavybe nieko nepaliekant ieškovei patvirtina jo, o ne ieškovės ir jų dukters R. L. nesąžiningumą ir moralės normų pažeidimą. Savo reikalavimą atsakovas grindžia tuo, jog jis klaidingai manė, kad tiek jis, tiek ieškovė klaidingai manė galintys turtą pasidalinti be teismo padedant dukrai, o jo esminis suklydimas yra susijęs su perdėtu pasitikėjimu vyriausia dukra. Tačiau teismas nurodė, kad šį atsakovo teiginį paneigia, tai, jog atsakovas pareiškė reikalavimą pripažinti šį turtą vien tik jo asmenine nuosavybe, ir tai leidžia manyti, jog faktiškai atsakovas turėjo kitą motyvą – pasinaudoti nepilnamete dukra ir turtui suteikti asmeninės nuosavybės statusą, o ne jį pasidalinti su sutuoktine. Nagrinėjamu atveju toks motyvas kaip esminė sutarties sąlyga inkorporuotas nebuvo, todėl teismo vertinimu, negali būti laikomas esminiu suklydimu, dėl kurio sandorį būtų galima pripažinti negaliojančiu. Kad pats atsakovas nesiekė ginčijamo dovanojimo pagrindu padalinti santuokinio turto, o tik siekė asmeninės naudos ir tikslo, kad ieškovei nebūtų pripažinta santuokoje įgyto turto dalis, rodo jo veiksmai, sekę po šio sandorio – po 3 mėnesių jis apgaule sudarė su dukra R. L. to paties turto dovanojimo sandorį, kuriuo turtas perėjo jo vieno asmeninė nuosavybėn. Atsižvelgęs į tai teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis. Atsakovo nesąžiningą elgesį patvirtina ir aplinkybė, jog nors atsakovas šiandien net nėra ginčo turto savininkas, tačiau jis ginčo name gyvena vienas su nepilnamečiu sūnumi, dalį namo išnuomojo ir gauna pajamas, nors atsakovė R. L. su vyru ir kitomis seserimis yra priverstos gyventi nuomojamame būste. Atsakovas nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl jis turtą dovanojo tik vienai tuo metu taip pat dar nepilnametei dukrai ir nesudarė tikrąją valią išreiškiančio sandorio: arba santuokinio turto padalijimo, arba dovanojimo, bet ne vienai dukrai o visiems vaikams. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu atmestinas neįrodžius nei vieno sandorio negaliojimo pagrindo.

35III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

36Atsakovas apeliaciniame skunde (VII tomas, b. l. 15–21) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovės ieškinys buvo patenkintas, atsakovo priešieškinis buvo atmestas ir priimti naują sprendimą dėl šių dalių – tenkinti priešieškinio reikalavimus: nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir L. Š. naudai 25000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-l2-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. P. naudai 15000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti prievoles tretiesiems asmenims Vytautui K. G., G. Š. ir R. B. solidariosiomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, priteisti iš ieškovės išlaikymą atsakovui R. B. po 543 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų, pripažinti negaliojančia 2009-02-24 dovanojimo sutartį ir taikyti restituciją. Apelianto teigimu, buvo netinkamai taikytos materialinės ir procesinės teisės normos, netinkamai vertinti byloje esantys įrodymai, netinkamai nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

371. Buvo pažeista CPK 185 str. 2 d. įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė ir ieškovės įrodymams teikta didesnė įrodomoji galia, nei apelianto pateiktiems įrodymams. Nepagrįstai nustatant įrodymų patikimumą nevertintos bylai reikšmingos aplinkybės, kurias nurodė apeliantas. Vien dukrų, su kuriomis atsakovo santykiai yra konfliktiški, parodymai negalėjo būti laikomi pagrindu daryti išvadas apie vienų ar kitų faktų buvimą. Faktai, jog atsakovas užrakino šaldytuvą ar atliko vaikų DNR tyrimus, nėra pagrindas laikyti, jog atsakovas psichologiškai smurtavo prieš ieškovę ir vaikus. Ieškovės nurodyti argumentai, jog apeliantas prieš ją ir vaikus naudojo fizinį ir psichologinį smurtą ne tik nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, bet apskritai nelaikytini psichologinio ir fizinio smurto naudojimu. Sprendimu nepagrįstai liko nenustatyta ir neįvertinta bylai reikšminga aplinkybė, jog ieškovė jau treji metai yra palikusi šeimą ir gyvena Vokietijoje. Šis faktas sudaro pagrindą laikyti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo. Teismas nepagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl apelianto kaltės. Šalių santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovės kaltės.

382. Skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai apelianto naudai nebuvo priteistas išlaikymas. Prašymo priteisti jo naudai išlaikymą pagrįstumas nebuvo vertintas, kadangi nutraukus šalių santuoką dėl apelianto kaltės, jis buvo laikomas neturinčiu teisės gauti iš ieškovės išlaikymą. Teismui patenkinus apeliacinį skundą ir nutraukus šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, apeliantas įgis teisę į išlaikymo iš ieškoves priteisimą.

393. Skundžiama sprendimo dalimi dėl prievolių kreditoriams buvo pažeistos CK 3.92 str. 3 d., 3.109 str. 3 d. įtvirtintos teisės normos, nepagrįstai prievolės kreditoriams E. Š., L. Š., D. P., Vytautui K. G., G. Š. ir R. B. buvo pripažintos asmeninėmis apelianto prievolėmis ir skolos kreditoriams, pareiškusiems byloje savarankiškus reikalavimus, buvo priteistos tik iš apelianto. Ieškovė buvo davusi sutikimą skolintis pinigus, pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, todėl prievolės yra solidarios. Paskolos rašteliai nėra teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais, todėl turi teisinę galią. Skundžiama sprendimo dalimi sprendžiant, ar skolos pagal paskolos raštelius yra asmeninės ar solidariosios šalių prievolės, turėjo būti analizuojama piniginių lėšų panaudojimo būdas ir ieškovės sutikimo skolintis lėšas buvimas, turėjo būti taikomos CK 3.92 str. 3 d. ir CK 3.109 str. 3 d. įtvirtintos taisyklės. Tas nebuvo padaryta.

404. Nepagrįstai atmestas apelianto prašymas pripažinti 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartį negaliojančia dėl LR CK 3.85 str. 2 d. Dovanojimo sutarties sudarymo metu pati apdovanotoji dukra R. L. buvo nepilnametė. Notarė turėjo ir galėjo tą pastebėti nurodydama R. L. duomenis sutartyje. Be to, pažeisdamas LR CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimus, teismas sprendime nenurodė, kodėl atmetė liudytojos R. B. parodymus apie tai, jog ji, būdama nepilnametė, kartu su šalimis buvo pas notarę tvirtinant ginčijamą dovanojimo sandorį. Notaras yra teisinį išsilavinimą turintis asmuo, tikrinantis ir tvirtinantis sandorio teisėtumą, todėl turėjo pareigą paaiškinti apeliantui sutarties sudarymui keliamus reikalavimus. Taip pat tokia pareiga nepagrįstai perkelta išimtinai apeliantui, nes dovanotojai buvo du – ieškovė ir apeliantas, taigi visos apeliantui keliamos pareigos teko ir ieškovei. Todėl teismo išvada apie apelianto nesąžiningumą ir tokios išvados apie ieškovę nebuvimas rodo, kad teismas šalims taiko skirtingus standartus. Dovanojimo sutarties teisėtumas turėjo būti vertinamas analizuojant, prieštarauja ar ne sutartis imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl dovanojimo sutarties buvo pažeisti kitų ieškovės ir atsakovo vaikų teisės ir interesai gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje. Teismas, nustatęs, kad ginčijamo sandorio metu šalys turėjo nepilnamečių vaikų, turėjo pareigą pritaikyti imperatyvias teisės normas ir apginti nepilnamečių vaikų interesus. Teismas to nepadarė ir ginčijamo sprendimo rezultatas – apelianto nepilnametis sūnus R. B. gali likti be gyvenamosios vietos.

415. Suklydimo sąvoką apeliantas naudojo tik norėdamas paaiškinti kitus savo priešieškinyje išdėstytus argumentus. Skundžiama sprendimo dalis, kuria buvo analizuotas CK 1.90 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos sąlygų buvimas, leidžia daryti išvadą, jog buvo neatskleista bylos esmė. Jeigu skundžiama sprendimo dalimi nebuvo nustatyti tikslūs apelianto nurodyti pagrindai, kuriais prašoma pripažinti sutartį negaliojančia, tai negalimas ir tikslus šių pagrindų taikymas / netaikymas. Skundžiamos sprendimo dalies išvada, kuria nurodyta, jog apeliantas neklydo dėl dovanojimo sutarties esmės, yra nepagrįsta ir nereikšminga teisingam bylos išsprendimui.

426. Nepagrįstai konstatuota, jog nenustatytas dovanojimo sutarties apsimestinumo faktas, todėl sutartis nepripažinta negaliojančia CK 1.87 str. 1 d. pagrindu. Skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai šalių veiksmai po sutarties sudarymo: apeliantas siekė, kad turtas atitektų jam, apeliantas iki šiol gyvena ne sau priklausančiame name su kitu sūnumi, ir kita, vertinti kaip įrodymas, jog dovanojimo sutartyje nebuvo apsimestinumo fakto. Priešingai, minėti veiksmai rodo, jog apeliantas bandė ištaisyti dovanojimo sutarties sukeltas pasekmes. Skundžiama sprendimo dalimi buvo nenustatytos bylai reikšmingos aplinkybės — tikrieji šalių ketinimai, CK 1.87 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos sąlygų buvimas.

43Ieškovė A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą (VII tomas, b. l. 111–117) prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0756-375/2013 palikti nepakeistą; priteisti iš apelianto jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

441. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pagrindo, pažeidė CPK 185 str. 2 d. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat atmestinas apelianto teiginys, kad šalių dukrų parodymai yra nepatikimi dėl to, kad santykiai tarp dukrų ir apelianto yra konfliktiški. Teismas pagrįstai nustatė, kad nesantaikos su dukromis priežastis yra būtent apelianto netinkamas elgesys, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas nesirūpino net minimaliu kasdienių šeimos (dukrų) poreikių maistui tenkinimu. Apeliacinio skundo teiginiai, jog jis rūpinosi šeima, o užrakino šaldytuvą, nes turėjo įtarimų, kad ieškovė jį nuodija, atmestini, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Atmestinas ir kitas apeliacinio skundo teiginys, jog apelianto iniciatyva DNR genominių tyrimų atlikimas negali būti laikomas apelianto psichologinio smurto naudojimu prieš vaikus. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje liko nenustatytos ir neįvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, kad ieškovė jau treji metai yra palikusi šeimą ir gyvena Vokietijoje, o tai yra pagrindas taikyti LR CK 3.60 str. 3 d. Toks apelianto argumentas nepagrįstas ir atmestinas kaip prieštaraujantis šios bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, LR CPK 185 str. Teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir vidinį įsitikinimą suformavo remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, ir kaltu dėl santuokos iširimo pripažino apeliantą R. B..

452. Nepagrįstas apelianto reikalavimas dėl išlaikymo jam priteisimo. Ieškovės įsitikinimu, santuoka nutrūko dėl apelianto kaltės, todėl remiantis LR CK 3.72 str. 4 d. jis, kaip sutuoktinis, kuris yra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, neturi teisės į išlaikymą.

463. Atmestinas kaip neįrodytas R. B. apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl prievolių kreditoriams padalinimo. Ieškovė niekada nei žodžiu, nei raštu nėra išreiškusi valios dėl tokių didelių sumų skolinimosi. Apie paskolas sužinojo tik gavusi atsakovo priešieškinį. Apeliantui nepateikus jokių įrodymų, kad paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, teismas pagrįstai taikė LR CK 3.109 str. 3 d. ir prievolę grąžinti 25000 litų skolą ir palūkanas Livijai ir E. Š. pripažino asmenine atsakovo prievole. Trečiasis asmuo V. K. G. paneigė R. B. priešieškinio teiginius, nurodydamas, kad pinigines lėšas 5000 Lt iš jo skolinosi atsakovas R. B. asmeniškai, todėl teismas pagrįstai šią prievolę pripažino atsakovo R. B. asmenine prievole. Atsakovas teismui teigė, kad 15 000 litų jis iš kreditorės D. P. skolinosi, todėl teismas pagrįstai juos priteisė grąžinti atsakovui R. B.. R. B., G. Š. byloje savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl teismas pagrįstai šių kreditorių reikalavimus paliko nenagrinėtus.

474. Ieškovė nesutinka, kad dovanojimo sandoris, sudarytas 2009 m. vasario 24 d., prieštarauja gerai moralei, kaip teigia apeliantas. Šis sandoris buvo daromas apelianto iniciatyva ir reikalavimu. Prieš sudarant dovanojimo sutartį apeliantas pats surado notarą, pats konsultavosi su juo, nes turtas buvo dovanojamas dar nepilnamečiam asmeniui, pats surinko reikiamus dokumentus ir sumokėjo už sandorį. Jis pateikė Šančių seniūnijos pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad ginčo name deklaruotas tik apeliantas R. B.. Todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal nesąžiningos šalies (R. B.) reikalavimą, kuris buvo šio sandorio iniciatorius. Apelianto nesąžiningumą patvirtina ir priešieškinio reikalavimas, teismui pripažinus šį sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir visą dukrai R. B. dovanotą bendrą turtą sugrąžinti tik apeliantui R. B.. Taip pat sudarant šį sandorį jokio suklydimo nei apelianto R. B., nei ieškovės veiksmuose nebuvo, todėl nėra pagrindo taikyti LR CK 1.90 str.

485. Apelianto skunde nurodytas faktas, kad jis šiuo metu kartu su sūnumi R. gyvena ginčo name, visiškai nepatvirtina, kad jis bando ištaisyti dovanojimo sutarties iškeltas pasekmes, kaip nurodo savo skunde.

49Trečiasis asmuo D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (VII tomas, b. l. 89–90) prašo patenkinti R. B. apeliacinį skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. P. naudai 15 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2012 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

51Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

52Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jo priešieškinio reikalavimai dėl santuokos iširimo pripažįstant ieškovės kaltę, o ne atsakovo, dėl prievolių tretiesiems asmenims pripažinimo solidariomis ir 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų bei materialinių teisės normų pažeidimų.

53Apeliantas neginčija skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikui priteisto išlaikymo, todėl teisėjų kolegija dėl šių reikalavimų nepasisako.

54Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

55Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

56Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apelianto argumentus, išsakytus patikslintame priešieškinyje dėl santuokos nutraukimo pripažįstant ieškovės kaltę, paaiškinimuose teismo posėdžių metu, apeliaciniame skunde apeliantas reiškia iš esmės tuos pačius reikalavimus, kaip ir savo patikslintame priešieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, kad iš trečiųjų asmenų gautos paskolos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, kad ginčijamas dovanojimo sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

57Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji paliko šeimą ir daugiau kaip 3 metus gyvena Vokietijoje.

58Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, nurodydama, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę, kad santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, ji paliko atsakovą dėl jo prasimanymų, psichologinio ir fizinio smurto prieš ją ir vaikus.

59Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

60Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

61CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

62Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

63Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo ieškovės argumentais, kad atsakovas prieš ją naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ir rėmėsi šalių dukrų R. L., R. B., R. B., kurias ieškovė nuteikė prieš jį, supykdė, parodymais bei Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimais, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti, išskyrus savo paties paaiškinimus, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie teiktų pagrindą teismui abejoti šalių dukrų teisme duotų parodymų teisingumu ir juos vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas (CPK 178 str.). Aplinkybę, kad atsakovas negerbė, žemino ieškovę, šalių dukras, naudojo prieš jas fizinį ir psichologinį smurtą, patvirtino ir VTAT atstovė J. G. teismo posėdyje, šie parodymai atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAT skyriaus raštuose, išvadoje, ieškovės, vaikų paaiškinimuose 2011 m. laikotarpiu pateikta informacija dėl netinkamo tėvo elgesio su vaikais pasitvirtino (2 t., b. l. 120–136). Apelianto į bylą pateikti 2009 m. laikotarpiu pareiškimai policijai, atsakymai į skundus dėl jo įtarimų, kad ieškovė jį nuodija, kad jo dukros grasino jį nužudyti, nepatvirtinti objektyviais įrodymais (1 t. b. l. 70–71). Apelianto nurodytas trečiasis asmuo R. B., apklaustas 2013 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje, jokių aplinkybių, susijusių su santuokos nutraukimu, nepaaiškino. Apelianto argumentai, kad atsakovė išvyko ir nesirūpino šeima, atmestini, nes kaip matyti iš šalių dukrų paaiškinimų teisme, rašytinės medžiagos, 2013 m. birželio 3 d. teismo posėdžio protokolo turinio (1 t., b. l. 28–43, 5 t., b. l. 51–76), ieškovė 2010 m. sausio mėn. paliko atsakovą ir išvyko dirbti į Vokietiją dėl sunkios šeimos materialinės padėties, su vaikais nuolat bendravo, išlaikė nepilnametę dukrą R., kuri jos prašymu apsigyveno pas kitą pilnametę dukterį, rūpinosi vaikais, domėjosi jų mokslu, siuntė pinigus, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė paliko šeimą ir ja nesirūpino.

64Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė buvo jam neištikima, kad supykdė jį su dukromis ar kad kėsinosi jį nunuodyti, šių teiginių objektyviais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Nenustačius esminio ieškovės kaip sutuoktinės pareigų pažeidimo (CK 3.60 str. 2 d.), ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra visiškai pagrįsta. Dėl sutuoktinio išlaikymo

65Pagal CK 3. 72 str. 4 d. atsakovas neturi teisės į išlaikymą, nes pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo. Dėl prievolių solidarumo tretiesiems asmenims E. ir L. Š., D. P., V. K. G., G. Š. ir R. B..

66Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 5 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija yra įtvirtinta CK 3.92 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 5 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 str. 4 d.). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiųjų asmenų paskolos sutartys galėtų būti priskirtos prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu jos būtų sudarytos šeimos interesais. Tokiu atveju atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimtos prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir priteistos solidariai iš sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos interesais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą nėra pateikta įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovo pasiskolinti pinigai galėjo būti panaudoti šeimos interesais. Apeliantas teigia, kad gautos lėšos buvo panaudotos šalių gyvenamojo namo Kaune, Kaliningrado srityje statybai, tačiau nagrinėjamoje byloje jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis gyvenamasis namas ( - ) baigtas 1997 m., sandėlis – 2002 m., apelianto į bylą pateiktos 3 pasų su pasienio kontrolės tarnybų atžymomis kopijos (5 t. b. l. 124-146) bent jau galimai neįrodo skolintų lėšų panaudojimo namo ( - ) statybai. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių konkrečių aplinkybių apie atliktus statybos darbus tuo laikotarpiu, pirktas medžiagas ir pan. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar tretieji asmenys (kreditoriai) iki ieškovės ieškinio teisme būtų pareiškę pretenzijų ieškovei dėl įsipareigojimų kreditoriams neįvykdymo.

67Pažymėtina, kad trečiasis asmuo D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą sutiko su atsakovo R. B. apeliacinio skundo argumentų dalimi dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės ir atsakovo solidariai trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais D. P. naudai 15 000 Lt skolą, tačiau apeliacinio skundo nepateikė, tretieji asmenys R. B., G. G. Š. savarankiškų reikalavimų dėl skolos priteisimo nepareiškė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl prievolių pripažinimo solidariomis atmetė pagrįstai. Dėl atmesto reikalavimo pripažinti 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartį negaliojančia Pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto (atsakovo) priešieškinio reikalavimą dėl 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia neįrodžius nei vieno sandorio negaliojimo pagrindo pagal CK 1. 80 (dėl imperatyvių CK 3. 85 str. 2 d. nuostatų pažeidimo), CK 1. 87 str. (CK 1.87 str. (apsimestinumo), CK 1. 90 str. (dėl suklydimo). Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo šioje byloje deklaruojamas susirūpinimas kitais vaikais vertintinas tik kaip nesąžiningos sandorio šalies siekis susigrąžinti turtą asmeninėn nuosavybėn.

68Apelianto nuomone, nepagrįstai atmestas apelianto reikalavimas pripažinti 2009 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, nes pagal CK 3.85 str. 2 d. būtinas teismo leidimas, pati apdovanotoji dukra R. L. buvo nepilnametė, todėl notarė turėjo ir galėjo tą pastebėti nurodydama R. L. duomenis sutartyje, be to teismas sprendime nenurodė, kodėl atmetė liudytojos R. B. parodymus apie tai, jog ji, būdama nepilnamete, kartu su šalimis buvo pas notarę tvirtinant ginčijamą dovanojimo sandorį.

69Dėl imperatyviųjų vaiko teises reglamentuojančių įstatymo nuostatų ir jų reikšmės sandorių galiojimui ne kartą pasisakyta teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2014 ir kt.)

70CK 3. 85 str. 2 dalyje nustatytas reikalavimas, sudarant sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, perleidimo, gauti teismo leidimą, skirtas apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. Ši norma yra imperatyvaus pobūdžio. Reikalavimo gauti teismo leidimą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti nesilaikymas yra teisinis pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pirmiau nurodyta teisės norma, kuria suvaržomas disponavimas nuosavybe, siekiama užtikrinti viešąjį interesą – kad vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto. Viešasis interesas apsiriboja būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, todėl teismo leidimo reikalaujama tik tais atvejais, kai įkeičiamas ar perleidžiamas nekilnojamasis daiktas yra vienintelė arba pagrindinė šeimos gyvenamoji patalpa.

71CK 3.84 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas gali pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu 1.80 straipsnyje nustatytu pagrindu inter alia tik jeigu būtų konstatuotas trečiojo asmens – apdovanotosios R. L. nesąžiningumas. Iš byloje esančios medžiagos galima spręsti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas su šeima gyveno name, esančiame ( - ), kito gyvenamojo būsto neturėjo, šeimos būstas perleistas nepilnamečiam šeimos nariui, kuris net neprivalėjo žinoti, kad reikalingas teismo leidimas, disponuoti turtu be tėvų sutikimo negalėjo, todėl už pasekmes atsakingi dovanotojai (tėvai). Šioje byloje notarė yra trečiasis asmuo, jai nereiškiami materialiojo pobūdžio reikalavimai, todėl jos veiksmų tvirtinant ginčijamą sandorį atitikimas notaro profesinei veiklai keliamiems reikalavimams nebuvo šios bylos ginčo dalykas ir teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo konstatuoti CK 3. 85 str. 2 d. nuostatų pažeidimo. Pažymėtina, kad vaikų teisių įgyvendinimą, taip pat ir sudarant tinkamas gyvenimo sąlygas, pirmiausia turi užtikrinti tėvai (CK 3.163 str. 1 d.).

72Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadoms, kad atsakovas neįrodė ir CK 1. 87 str. (dėl apsimestinumo), CK 1. 90 str. (dėl suklydimo) negaliojimo pagrindų. Apeliantas nurodo, kad neatskleisti tikrieji šalių ketinimai. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nepretenduoja į jos ir atsakovo padovanotą nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui (dukrai) R. L., kad ginčydamas sandorį apeliantas siekia užvaldyti šį turtą vienas, tai patvirtina jo nesąžiningumą, nes kitoje byloje (pagal dukros ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1870-413/2011) atsakovas nurodė visiškai kitas faktines aplinkybes, sandoris sudarytas atsakovo noru, gerai apgalvotas ir suplanuotas.

73Iš byloje esančių duomenų: 2011-11-02 Kauno apygardos teismo sprendimo, priimto civ. byloje Nr. 2-1870-413/2011 m., 2011 m. spalio 12 d. protokolo civ. byloje Nr. 2-1870-413/2011 turinio, Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutarties (2 t. b. l. 56-59, 4 t. b. l. 138-144, 5 t. b. l. 24-33) matyti, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais 2009 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartimi atgavo šį turtą iš nepilnametės dukters pagal 2009 m. gegužės 25 d. sandorį, kuris vėliau minėtu teismo sprendimu panaikintas. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, šalių, liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovo veiksmai tiek iki sandorio sudarymo, tiek ir po jo buvo atlikti jo laisva valia ir paties apsisprendimu, atsakovui turint tikslą padedant dukrai išvengti turto dalybų su sutuoktine ir tokiu būdu atgauti turtą savo asmeninėn nuosavybėn, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas veikė nesąžiningai ir pažeisdamas moralės normas. Kolegijos vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė dėl jo dukters R. L. ir jos vyro surašyto paskolos raštelio 700 000 Lt sumai atsirado daug vėliau prieš namo ( - ) padovanojimą, todėl ši aplinkybė nepatvirtina jo valios trūkumų. Tai, kad prasidėjus teisminiams procesams atsakovo ir jo dukters santykiai tapo konfliktiški, dėl to apeliantas siekia susigrąžinti padovanotą turtą, buvusį šalių bendra jungtine nuosavybe, asmeninėn nuosavybėn, neteikia pagrindo konstatuoti nei apsimestinumo (CK 1. 87 str.), nei esminio suklydimo (CK 1. 90 str.).

74Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Apeliantas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokatų, todėl profesionalių atstovų pagalbą pasirinko civilinių teisių įgyvendinimo būdą, kokias faktines aplinkybes nurodyti, kokius įrodymus teikti ar jų neteikti, priešieškinio turinys bei jame suformuluoti reikalavimai aiškūs. Vien tai, kad teismas sprendime neaptarė vienų ar kitų įrodymų, nereiškia, kad jų neįvertino (CPK 185 str.)

75Apeliantas neginčija skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikui priteisto išlaikymo, todėl teisėjų kolegija dėl šių reikalavimų nepasisako.

76Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui byloje, nepasisako.

77Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus bei sandorių negaliojimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

78Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš apelianto (atsakovo) priteisiamos ieškovės turėtos 231,70 Eur (800 Lt) išlaidos už advokato pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) apeliacinės instancijos teisme (7 t., b. l. 118–120).

79Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

80apeliacinį skundą atmesti.

81Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

82Iš atsakovo R. B. (a. k. ( - ) priteisti 231,70 Eur (800 Lt) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. B. (a. k. ( - )

83Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovė ieškinyje (I tomas, b. l. 3–8), patikslintame ieškinyje (VI... 6. Atsakovas atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį (VI tomas, b. l.... 7. Pateiktame patikslintame priešieškinyje (VI tomas, b. l. 73–77) atsakovas... 8. Atsakovė R. L. pateikė atsiliepimą į priešieškinį (III tomas, b. l.... 9. Trečiasis asmuo R. B. pateiktame atsiliepime į priešieškinį (III tomas, b.... 10. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir L. Š. ieškinyje... 11. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. P. ieškinyje prašė... 12. Tretieji asmenys G. Š., Vytautas K. G. ir R. B. savarankiškų reikalavimų... 13. Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko... 14. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 16. Nutraukti santuoką, sudarytą 1996-09-26 ieškovės A. B., a. k. ( - ) ir... 17. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – ( - ).... 18. Nustatyti nepilnamečio sūnaus R. B., a. k. ( - ) gim. ( - ), gyvenamąją... 19. Priteisti iš ieškovės A. B. nepilnamečio sūnaus R. B., gim. ( - ),... 20. Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.... 21. Priteisti iš atsakovo R. B. trečiųjų asmenų su savarankiškais... 22. Priteisti iš atsakovo R. B. trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais... 23. Pripažinti prievoles tretiesiems asmenims Vytautui K. G., G. Š., R. B.... 24. Priešieškinio reikalavimus dėl išlaikymo atsakovui R. B. priteisimo, dėl... 25. Priteisti iš atsakovo R. B. ieškovės A. B. naudai 142 Lt (vieno šimto... 26. Priteisti iš atsakovo R. B. 310 Lt (trijų šimtų dešimt litų) pašto... 27. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis byloje... 28. Dėl sutuoktinio išlaikymo. CK 3.72 str. 4 d. reglamentuoja, jog sutuoktinis,... 29. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo. Teismas nurodė, kad... 30. Trečiasis asmuo G. Š. taip pat nepašalino trūkumų, todėl jo pareiškimas... 31. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais E. Š. ir L. Š. pareiškė... 32. Teismas iš dalies tenkino ir kreditorės D. P. reikalavimą ir 15000 Lt skolą... 33. Trečiasis asmuo R. B. taip pat nepašalino trūkumų ir nepateikė... 34. Dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.... 35. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 36. Atsakovas apeliaciniame skunde (VII tomas, b. l. 15–21) prašo panaikinti... 37. 1. Buvo pažeista CPK 185 str. 2 d. įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė... 38. 2. Skundžiama sprendimo dalimi nepagrįstai apelianto naudai nebuvo priteistas... 39. 3. Skundžiama sprendimo dalimi dėl prievolių kreditoriams buvo pažeistos CK... 40. 4. Nepagrįstai atmestas apelianto prašymas pripažinti 2009 m. vasario 24 d.... 41. 5. Suklydimo sąvoką apeliantas naudojo tik norėdamas paaiškinti kitus savo... 42. 6. Nepagrįstai konstatuota, jog nenustatytas dovanojimo sutarties... 43. Ieškovė A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą (VII tomas, b. l. 111–117)... 44. 1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 45. 2. Nepagrįstas apelianto reikalavimas dėl išlaikymo jam priteisimo.... 46. 3. Atmestinas kaip neįrodytas R. B. apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti... 47. 4. Ieškovė nesutinka, kad dovanojimo sandoris, sudarytas 2009 m. vasario 24... 48. 5. Apelianto skunde nurodytas faktas, kad jis šiuo metu kartu su sūnumi R.... 49. Trečiasis asmuo D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (VII tomas, b. l.... 50. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 51. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 52. Apeliantas skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jo priešieškinio... 53. Apeliantas neginčija skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl vaiko... 54. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 55. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį,... 56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai... 57. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog... 58. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, nurodydama, jog apeliantas... 59. Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis... 60. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60... 61. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo... 62. Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais... 63. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo ieškovės argumentais,... 64. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė buvo jam neištikima, kad supykdė jį su... 65. Pagal CK 3. 72 str. 4 d. atsakovas neturi teisės į išlaikymą, nes... 66. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros –... 67. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo D. P. atsiliepime į apeliacinį skundą... 68. Apelianto nuomone, nepagrįstai atmestas apelianto reikalavimas pripažinti... 69. Dėl imperatyviųjų vaiko teises reglamentuojančių įstatymo nuostatų ir... 70. CK 3. 85 str. 2 dalyje nustatytas reikalavimas, sudarant sandorius dėl... 71. CK 3.84 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, jog turtas įgyja šeimos turto... 72. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadoms, kad... 73. Iš byloje esančių duomenų: 2011-11-02 Kauno apygardos teismo sprendimo,... 74. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo... 75. Apeliantas neginčija skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl vaiko... 76. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga... 77. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 78. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 79. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 80. apeliacinį skundą atmesti.... 81. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 82. Iš atsakovo R. B. (a. k. ( - ) priteisti 231,70 Eur (800 Lt) bylinėjimosi... 83. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo....