Byla 2S-2153-254/2013
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. Ž. ir D. Ž. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-951-314/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geidena“ ieškinį atsakovams R. Ž. ir D. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Druskininkų miesto apylinkės teismui ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio Druskininkuose, ( - ) g. ( - ), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, priteisti ieškovei iš atsakovų 18 000 Lt negautų pajamų už naudojimąsi ieškovei priklausančiu butu bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovė prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti ne mažesnei negu 18 000 Lt dydžio sumai atsakovų nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises, pinigines lėšas ir kitą turtą, esantį pas atsakovus, kredito įstaigose, trečiuosius asmenis ar priklausantį iš kitų asmenų, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovams priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka, kas hipotekos kreditoriui suteikia išieškojimo pirmenybę iš atsakovų turto, be to, atsakovo turtas jau yra areštuotas 95 361,99 Lt sumai, todėl atsakovams, kaip fiziniams asmenims, ieškinio suma yra didelė, o tai savaime kelią realią grėsmę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu šiais motyvais:

61. Didžioji dalis atsakovams priklausančio turto yra įkeista, atsakovo turtas yra areštuotas, atsakovų finansinė padėtis nėra nežinoma, Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2012 m. iš atsakovo yra priteista skola, kuri nėra grąžinta, šiais metais atsakovui yra iškeltos dvi civilinės bylos dėl skolų priteisimo, o tai leidžia teismo nuomone spręsti, kad atsakovai, kurie yra sutuoktiniai, gali turėti finansinių sunkumų. Teismas pripažino, kad ieškovės reikalaujama suma atsakovams, esant fiziniams asmenims, yra didelė, dėl ko gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu būsimo galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

72. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ekonomiškumo principu, t. y. teismas visų pirma areštavo atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, turtines teises ir kitą turtą, esantį pas atsakovus, trečiuosius asmenis ar priklausantį iš kitų asmenų, ne mažesnei negu 18 000 Lt sumai, ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai areštavo ir atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus, kredito įstaigose ar trečiuosius asmenis, neviršijant 18 000 Lt sumos.

83. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė nepranešęs atsakovams, nes pripažino, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą neįmanomą.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atsakovai (toliau apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiais motyvais:

111. Teismas turėtų bent jau preliminariai įvertinti, kokie nurodomi ieškinio pateikimo pagrindai ir ieškinio reikalavimai, tam, kad būtų nustatyta, ar pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas. Su ieškovės prašymu nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą. Ieškovė teismui nepateikė pagrindinių dokumentų, t. y. sutarties tarp ieškovės ir apelianto, kuria apeliantas būtų įsipareigojęs ieškovei ir dėl kurios būtų atsiradusi 18 000 Lt skola ieškovei. Apeliantui apie tokią sutartį iš viso nieko nėra žinoma, jis jos nesudarinėjo. Ieškovė sąmoningai nepateikė teismui jai prieinamų duomenų, t. y. sudarytos ir pasirašytos 2006 m. vasario 3 d. sutarties tarp ieškovės ir apelianto, pagal kurią yra išnuomojamos neatlygintinai gyvenamosios patalpos apeliantui. Teismui dėl atsiradusio įsiskolinimo pagrįsti nepateikta jokių reikšmingų įrodymų, kas sąlygotų skolos atsiradimą.

122. Vienintelis motyvas, susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apsunkinimu, yra tai, kad didelė ieškinio suma. Todėl tampa visiškai neaišku, kuo vadovaudamasis teismas nustatė CPK 148 straipsnio 1 dalies sąlygos „reali grėsmė“ egzistavimą. Nuspręsdamas nepranešti apeliantams apie ieškovės prašymo nagrinėjimą, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo apeliantų teisę pasisakyti dėl pareikšto prašymo pagrįstumo, reikšti prieštaravimus, pateikti prašymus, įrodymus, t. y. realizuoti procesines savo teises, todėl nutartis turi būti panaikinta dėl CPK 42 straipsnio 1 dalies ir CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo.

133. Ieškovės reikalaujamos sumos dydis šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vien tik didelė pareikšto ieškinio suma pati savaime nėra vienintelis ir neginčytinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė neįrodinėjo ir teismas nepagrindė, kad apelianto turtinė padėtis, lyginant su pareikšto reikalavimo suma, yra prasta ir suponuojanti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas praktiškai paralyžavo apelianto veiklą, nes skundžiama nutartimi neleidžiama atlikti kitų su apelianto veikla tiesiogiai susijusių einamųjų mokėjimų, savo teisių į turtą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo metu, kuris gali užtrukti apie 2 metus, apeliantas negalės atsiskaityti už įsigytą kurą, už suvartotą elektros energiją, vandenį, telefonus, negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, taip pat daryti kilų mokėjimų, būtinų kasdieninei veiklai užtikrinti. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas gauna pajamas iš komercinės ūkinės veiklos, moka mokesčius į valstybės biudžetą, vykdo finansinius įsipareigojimus prieš kitus kreditorius. Be to, teismo nutartis nepakankamai motyvuota.

14Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą šiais argumentais:

151. Apelianto teigimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nes ieškovė nepridėjo sutarties, iš kurios kildina 18 000 Lt reikalavimą. Tačiau ieškovė savo reikalavimą kildina ne iš sutarties, o prašo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu bute savavališkai negyventų apeliantai ir ieškovė turėtų galimybę nuomoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

162. Teismas turi ne pareigą, o teisę pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir teismo prerogatyva yra nuspręsti, ar konkrečiu atveju yra būtina pranešti atsakovui apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Toks pranešimas yra labiau išimtis, nei taisyklė, ir turi būti pranešama tik ypatingais atvejais, pvz. kai taikomos neįprastos, itin varžančio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios sąlygotų būtinybę pranešti apeliantams apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

173. Byloje yra pateikti visi įrodymai, leidžiantys konstatuoti, kad apeliantams, kaip fiziniams asmenims, ieškinio suma (18 000 Lt) yra didelė, dėl ko jau savaime kyla reali grėsmė, kad jie sieks išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, bandys perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Šiuo metu visas apeliantų turtas areštuotas ne tik šio ieškinio, bet ir kitiems reikalavimams užtikrinti. Ieškovė pateikė įrodymus, kad beveik visas apeliantų turtas yra įkeistas hipoteka, o tai reiškia, kad pirmenybę išieškoti iš tokio turto turi hipotekos kreditorius. Akivaizdu, kad įvertinus apeliantų turtinę padėtį ir ieškinio sumą, 18 000 Lt yra didelė suma. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2012 m. iš apelianto yra priteista skola, kuri nėra grąžinta, šiais metais apeliantui yra iškeltos dvi civilinės bylos dėl skolų priteisimo, o tai leidžia manyti, kad apeliantai, kurie yra sutuoktiniai, gali turėti finansinių sunkumų.

184. Kadangi pagal ieškovės pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija, o apeliantai kartu su skundu nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jų gerą finansinę padėtį, ieškovės nuomone, negalima spręsti, jog apeliantams ieškinio suma nėra didelė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Taigi dėl laikinųjų apsaugos priemonių patiriami nepatogumai yra natūrali šių priemonių taikymo pasekmė, tačiau tai nėra pagrindas naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties. Be to, apeliantai nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kokius konkrečiai nepatogumus jiems sukelia, kaip konkrečiai yra varžoma jų ūkinė veikla, kokio dydžio nuostolius jie patiria dėl pritaikyto turto arešto. Jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria kokius nors nuostolius, jie gali kreiptis į teismą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tačiau iki šiol to nepadarė.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Apeliantų teigimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė nepridėjo sutarties, iš kurios kildina 18 000 Lt reikalavimą. Tačiau ieškovė savo reikalavimą kildina ne iš sutarties, o prašo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu bute savavališkai negyventų apeliantai ir ieškovė turėtų galimybę nuomoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kaip nurodoma ieškinyje, apeliantai buto įsigijimo metu (2006 m.) buvo vieninteliai ieškovės akcininkai ir priiminėjo pagrindinius sprendimus ieškovės veikloje. Todėl, ieškovei įsigijus butą, jie persikėlė ten gyventi, nesudarę jokios nuomos sutarties. Pasikeitus ieškovės akcininkams ir vadovui, kurie suinteresuoti, jog ieškovė veiktų pelningai, pastebėjo, jog apeliantai butu naudojasi be jokio teisinio pagrindo, nemokėdami jokio mokesčio už tai. Nepavykus šalims susitarti taikiai, buvo kreiptasi į teismą. Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apeliantų argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių (pvz.: jog ieškovė butą išnuomojo neatlygintinai) atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343/2013). Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

22Teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingas teismo procesinis dokumentas negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvuojamoji jo dalis nėra pakankamai detali, jeigu iš sprendime nurodytų motyvų galima daryti išvadą, kodėl teismas nusprendė vienaip ar kitaip. Procesinis dokumentas naikintinas tik tuomet, kada jame visai nėra motyvų, arba iš jame esančių argumentų neseka logiška išvada, kodėl teismas taip nusprendė. Teismas priimdamas nutartį glaustai ir logiškai nurodė motyvus, kuriais remiantis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. jog didžioji dalis apeliantams priklausančio turto yra įkeista, apelianto turtas yra areštuotas, jų finansinė padėtis nėra nežinoma, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2012 m. iš apelianto yra priteista skola, kuri nėra grąžinta, šiais metais apeliantui yra iškeltos dvi civilinės bylos dėl skolų priteisimo. Kita vertus, CPK 12 ir 178 straipsniuose, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Tačiau apeliantai, teigiantys, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jų atžvilgiu, kartu su skundu nepateikė įrodymų, paneigiančius teismo nustatytas aplinkybes apie jų galimai sunkią finansinę padėtį, nepateikė įrodymų, kad būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas jiems nesukeltų didelių finansinių problemų. Apeliantams nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą jų finansinę padėtį, apeliacinis teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokie įrodymai nepateikti ir apeliaciniam teismui.

23Pažymėtina, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos, pritaikytos atsižvelgiant į apeliantų interesus, nesuteikiant ieškovei pranašumo ir siekiant kaip įmanoma mažiau suvaržyti apeliantų ūkinę veiklą, laikantis areštuotino turto eiliškumo. Kaip teisingai pastebima atsiliepime į atskirąjį skundą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, teisių apribojimu, vien ta aplinkybė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovo teises, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti skundžiamos nutarties neteisėtumą (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-881-619/2012). Be to, apeliantai nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kokius konkrečiai nepatogumus jiems sukelia taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip konkrečiai yra varžoma jų ūkinė veikla, kokio dydžio nuostolius jie patiria dėl pritaikyto turto arešto. Apeliantai turi galimybę prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 straipsnis) ar reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis), ir šios priemonės sudaro jiems galimybę iš dalies apsaugoti savo interesus. Kita vertus, civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovai turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovai patyrė dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013). Tuo tarpu ieškovės turtiniai interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti, ir ji šiuo atveju neturi alternatyvių savo interesų užtikrinimo būdų. Todėl darytina išvada, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra.

24CPK 147 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tuomet, kai teismas mano, jog tai yra būtina. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti ar būtina pranešti atsakovui apie šio prašymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis teismas sprendžia, kad teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis yra neteisėta dėl to, jog apeliantams nebuvo pranešta apie prašymo dėl laikinųjų apsaugo priemonių nagrinėjimą, atmetami kaip nepagrįsti ir neįtakojantys skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 12 ir 178 str.).

25Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantų atžvilgiu, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

26Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27atskirąjį skundą atmesti ir palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Druskininkų miesto apylinkės teismui ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi... 6. 1. Didžioji dalis atsakovams priklausančio turto yra įkeista, atsakovo... 7. 2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi Civilinio... 8. 3. Laikinąsias apsaugos priemones teismas taikė nepranešęs atsakovams, nes... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atsakovai (toliau apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m.... 11. 1. Teismas turėtų bent jau preliminariai įvertinti, kokie nurodomi ieškinio... 12. 2. Vienintelis motyvas, susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 13. 3. Ieškovės reikalaujamos sumos dydis šiuo atveju negali būti vertinamas... 14. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti... 15. 1. Apelianto teigimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės,... 16. 2. Teismas turi ne pareigą, o teisę pranešti apie laikinųjų apsaugos... 17. 3. Byloje yra pateikti visi įrodymai, leidžiantys konstatuoti, kad... 18. 4. Kadangi pagal ieškovės pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 21. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių... 22. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teisingas teismo procesinis dokumentas... 23. Pažymėtina, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės... 24. CPK 147 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad apie prašymo dėl laikinųjų... 25. Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas... 26. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337... 27. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo...