Byla 2S-881-619/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. D. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Energijos taupymo centras“ ieškinį atsakovui J. D. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Energijos taupymo centras“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. D. ieškovo UAB „Energijos taupymo centras“ naudai 33.761,56 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui J. D. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto esant nepakankamai arba jo nesant pinigines lėšas pareikšto reikalavimo ribose. Nurodė, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis siekia bendrovei UAB „Kašgarija“ iškelti restruktūrizavimo bylą, nors jam yra žinoma, kad jo vadovaujama bendrovė yra nemoki. Šiais veiksmais atsakovas siekia išvengti tinkamo prievolių vykdymo kaip juridinio asmens vadovas, tuo pačiu kyla grėsmė, kad atsakovas pats asmeniškai sąmoningai sieks išvengti išgalimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo. Dėl minėtos bendrovės nemokumo ir atsakovo sąmoningo delsimo inicijuoti bankroto bylos procesą UAB „Kašgarija“ ieškovas patiria nuostolius, kuriuos turės atlyginti atsakovas. Pateikus teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo yra didelė rizika, kad laiku nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali be jokių suvaržymų perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Dėl to ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas šioje byloje taptų neįmanomas. Pažymi ir tai, kad ieškinio sumos (reikalavimo) dydis (33.761,56 Lt) objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, kas leidžia daryti išvadą, kad pareikšto ieškinio suma – 33.761,56 Lt laikytina didele. Išdėstytos aplinkybės įrodo didelės rizikos galimybę, kad atsakovas sieks ar gali siekti perleisti jam nuosavybės teise priklausantį turtą ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims, tokiu būdu siekiant išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Visagino miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir J. D. atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti J. D. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 33.761,56 Lt vertės, o turto esant nepakankamai arba jo nesant, pinigines lėšas pareikšto ieškinio reikalavimo ribose. Teismas konstatavo, kad atsakovas, nesiimdamas priemonių iškelti bankroto bylą, vengdamas atsiskaityti su ieškovu ir kitais kreditoriais, gali vengti įvykdyti ieškovui galimai palankų sprendimą perleisdamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo ir ieškinio reikalavimo suma – 33.761,56 Lt, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė ir reikšminga. Teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos atsakovo J. D. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ta, kad būtų tikrintas galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6Atskiruoju skundu atsakovas J. D. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-112-724/2012. Nurodo, kad Visagino miesto apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepranešęs apie tai atsakovui ir ši aplinkybė užkirto kelią atsakovui pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Atsakovo nuomone, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti taikomas ypatingais atvejais, kai yra pagrįstų abejonių dėl atsakovo veiksmų. Šioje civilinėje byloje tokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti ar teigti, nebuvo pateikta. Aplinkybės dėl didelės ieškinio sumos negali būti pagrindas taikyti apribojimus kitai šaliai. Pažymi tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mechanizmas yra konkrečiai susijęs su ieškovo reikalavimo patenkinimo objektyviu užtikrinimu tuo atveju, kai teismo sprendimas bus palankus ieškovui. Tačiau vien ieškinio sumos dydžio faktas negali patvirtinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Byloje taip pat nėra nei vieno įrodymo ir/ar aplinkybės, kad atsakovas slėptų turtą ir/ar ketintų slėpti turtą ir/ar būtų pagrįstų abejonių dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų į turto išvaistymą. Atsakovas pažymi tai, kad neturi iš viso jokių teisminių bylų ir pritaikytų areštų. Pažymi tai, kad šioje byloje teismas pasirėmė spėliojimais, kadangi skundžiama nutartis ir jos motyvai yra paremti ne įrodytomis aplinkybėmis, bet ieškinio faktiniu pagrindu. Atsakovo teigimu, šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi neegzistuoja reali ir pagrįsta sprendimo neįvykdymo grėsmė.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Energijos taupymo centras“ nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus ir pagrįstai sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas gali vengti tinkamai ir laiku įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Be to, visiškai pagrįstai vertino didelę ieškinio sumą, kuri yra reikšminga fiziniam asmeniui. Ieškovo teigimu, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai vertino, kad ieškinio suma yra didelė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo. Tuo atveju, jei teismas ieškinio sumą vertina kaip didelę, tai yra vienas iš kriterijų darant išvadą dėl grėsmės rizikos. Tuo tarpu atsakovui, siekiančiam išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo atžvilgiu, yra nustatoma pareiga nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, galinčius paneigti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą, nurodė tik abstrakčias aplinkybes, dėl kurių turėtų būti pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau nepateikė nei vieno objektyvaus, realaus įrodymo, kurio pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį. Ieškovas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka ir šalys nėra kviečiamos į teismo posėdį (CPK 147 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas neturėjo pareigos iš anksto informuoti atsakovo apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Be, to, prašymai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, šalys į teismo posėdį nėra kviečiamos, dėl to atsakovas nebūtų turėjęs galimybės pasisakyti klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą itin trumpą terminą klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėti, atsakovo informavimas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą yra labiau orientuotas ne į galimybę suteikti atsakovui teisę į atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o į galimybę atsakovui kuo greičiau realizuoti savo priešpriešinę teisę – prašyti teismo laikinąją apsaugos priemonę pakeiti kita arba panaikinti. Be to, nepranešimas iš anksto apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą, savaime nedaro nutarties negaliojančia. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas pasinaudojo jam suteikta teise pateikti atskirąjį skundą, tačiau teismui nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų, išskyrus subjektyvius teiginius, neva galinčius paneigti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo gerą finansinę padėtį, nepateikė prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir vertina tik tuos apelianto argumentus, kurie tiesiogiai susiję su ginčijamos pirmosios instancijos teismo teisėtumu ir pagrįstumu, neanalizuodamas tų apelianto argumentų, kurie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui išspręsti.

9Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-786/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-323/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-330/2009 ir kt.). Aplinkybė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas preziumuojama, jei ginčas byloje yra kilęs dėl didelės pinigų sumos priteisimo, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-271/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Vertinant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti atsižvelgiama į nurodytos sumos reikšmingumą asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas turi galimybę paneigti aplinkybę, kad atitinkamo dydžio suma jam yra didelė, pateikdamas atitinkamus įrodymus apie savo turtinę padėtį kartu su atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pareikšto ieškinio suma – 33.761,56 Lt, atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, kad būtų galima taikyti teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją. Pažymėtina tai, kad apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, šios prezumpcijos nepaneigė – kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių jo gerą turtinę padėtį patvirtinančių duomenų apeliacinės instancijos teismui ir nepaneigė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Apeliantas atskirajame skunde apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, kurie turėtų būti pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nenurodydamas jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą nutartį.

10Apelianto nuomone, skundžiama nutartis ir jos argumentai yra paremti ne įrodytomis aplinkybėmis, bet ieškinio faktiniu pagrindu. Vadovaujantis CPK 144 straipsniu, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju jei asmuo, prašantis tokių priemonių taikymo, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Ši įstatymo nuostata reikalauja iš laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo preliminariai įvertinti ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, ar jie prima facie patvirtina ir yra pakankami, kad leistų įsitikinti, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, galėtų būti patenkintas (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-251/2011). Preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti tapatinamas su pareikšto reikalavimo vertinimu, kurį teismas atlieka nagrinėdamas bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą. Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t.y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

11Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai atsakovui ir tai atitinkamai užkirto kelią atsakovui pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apie šio prašymo nagrinėjimą gali pranešti atsakovui, jei mano, kad tai yra būtina. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę, o ne pareigą taikant laikinąsias apsaugos priemones apie tai informuoti asmenį, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neišklausė atsakovo pozicijos, nėra pagrindas konstatuoti, kad ginčijama nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normų reikalavimus. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais yra susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, teisių apribojimu, vien ta aplinkybė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržo atsakovo teises, taip pat nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą.

12Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad, vadovaujantis CPK 146 straipsnio 1 dalimi, jis turi teisę pareikšti pirmosios instancijos teismui motyvuotą prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis patiria nuostolių.

13Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis).

14Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Nutarė

15Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai