Byla e2-1345-196/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kompensacijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės N. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.e2-840-163/2015 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams R. G., N. G., BUAB „Neapolis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kompensacijos taikymo

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, 2015 m. gegužės 15 d. patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų sudarytą 2009 m. gegužės 8 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 09/05-08-2 ir priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir N. G. 124 320,16 EUR kompensaciją.

4Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti R. G. ir N. G. turtą ir turtines teises, esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, pareikšto ieškinio ribose, nes šių priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimo pobūdį bei ieškinio faktinio pagrindo turinį, darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo procesinio sprendimo įvykdymas, nes, atsakovų pozicija šioje stadijoje dar nėra žinoma, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovė N. G. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nutartį ir ieškovo prašymą atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atmesti. Nurodo, kad ji nėra ieškovo skolininkė, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo protingumo principu ir neįvertino ieškovo reikalavimo apeliantei pagrįstumo. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, pažeidžia sąžiningumo ir ekonomiškumo principus.

9Ieškovas V. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, priėmęs ieškinį ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Kadangi ieškinio suma yra didelė, o atsakovai fiziniai asmenys, teismas įvertinęs ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie sunkią atsakovų finansinę padėtį, pagrįstai įžvelgė grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir pagrįstai atsakovų atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones.

10IV. Apeliacinio teismo argumentai

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

12Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.

14Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų sudarytą 2009 m. gegužės 8 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 09/05-08-2 ir priteisti solidariai iš atsakovo R. G. ir N. G. 124 320,16 EUR kompensaciją Šio reikalavimo vykdymo užtikrinimui pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovams R. G. ir/ar N. G. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias jų sąskaitose, bei turtines teises, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 124 320,16 EUR, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

15Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo. Be to, užtikrinti galima tik tuos reikalavimus, dėl kurių būtų nuspręsta teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis iš esmės įtvirtintas status quo, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.

16Apeliantė atskirajame skunde laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą grindžia ieškinio faktinėmis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, keliančių realią grėsmę galimam teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti reikalavimo pagrįstumą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, atmestini apeliantės minėti argumentai, kuriais ji grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, išvardinti argumentai turi būti nagrinėjami sprendžiant ginčą iš esmės.

17Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinė byla Nr.e2-840-163/2015 pagal ieškovo V. G. ieškinį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų sudarytą 2009 m. gegužės 8 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 09/05-08-2 ir priteisti solidariai iš atsakovo R. G. ir N. G. 124 320,16 EUR kompensaciją yra iš esmės išnagrinėta ir šio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškovo ieškinys tenkintas visiškai. Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tik tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012). Vadinasi, esant priimtam ieškovui palankiam teismo sprendimui, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs, yra pagrindas spręsti, kad abejonių dėl galimo ieškovui nepalankaus galutinio teismo sprendimo yra žymiai mažiau, negu dėl palankaus. Esant tokioms aplinkybėms, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir dėl to pripažintinas labiau būtinu.

18Taigi, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, ir pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo reikalavimo įvykdymas iš tiesų būtų apsunkintas, nes, kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo. Be to, užtikrinti galima tik tuos reikalavimus, dėl kurių būtų nuspręsta teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju pritaikytomis laikinosios apsaugos priemonėmis iš esmės įtvirtintas status quo, siekiant užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.

19Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.). Prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje pateikė ieškovas V. G., tačiau ieškovui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikus rašytinių įrodymų, šis prašymas nenagrinėjamas.

20Kiti apeliantės skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto nutarties (sprendimo) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

21Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas bei atmestinas, ir skundžiamą nutartį palieka nepakeistą.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, 2015 m. gegužės 15 d.... 4. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovo... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Atsakovė N. G. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti... 9. Ieškovas V. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą... 10. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 12. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d.... 13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus... 14. Ieškovas byloje pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia nuo... 15. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu,... 16. Apeliantė atskirajame skunde laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą... 17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK... 18. Taigi, teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, ir pasirengimo bylos... 19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 20. Kiti apeliantės skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant... 21. Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas yra... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti...