Byla 1A-297-300/2018
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018m. liepos 13d. nuosprendžio, kuriuo A. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Boleslovo Kalainio ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, nuteistojo A. O. gynėjai advokatei Aušrai Žukienei, liudytojai R. O.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018m. liepos 13d. nuosprendžio, kuriuo A. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kelmės apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (1 para), vertinant, kad A. O. atliko vieną laisvės atėmimo dieną.

6A. O. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus bei R. O. vardu registruoto automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), bei su juo susijusių daiktų ir dokumentų (užvedimo raktelio su signalizacijos pulteliu, automobilio registracijos liudijimo) konfiskavimas. Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

81.

9A. O. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 8 d. apie 18.45 val. ties ( - ), Vijolių k., Šiaulių r., vairavo lengvąjį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta ne mažesnė nei 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija.

10II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

112.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, susijusias su jo elgesio reabilitacija ir gydymusi nuo priklausomybės ligų, sumažinti laisvės atėmimo bausmės trukmę atsižvelgiant į nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus dėl bausmės paskyrimo, netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio bei su juo susijusių daiktų ir dokumentų konfiskavimo.

132.1.

14Skundu nesutinkama su teismo išvada, kad jam reikia kvalifikuotų specialistų pagalbos valdant emocijas, atpažįstant konfliktines situacijas, pasirenkant vieną ar kitą elgesio variantą, numatant (apsvarstant) galinčias kilti neigiamas pasekmes pirmiau, nei jos kyla, o tokią jam galėtų suteikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, visi nusikaltimai, administraciniai teisės pažeidimai padaryti jam esant neblaiviam, kad jam reiktų gydytis, dalyvauti elgesio pataisos programose, todėl teismas gali skirti keletą baudžiamojo poveikio priemonių.

152.2.

16Skunde nurodoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus laisvės atėmimo, t. y. bausmės vykdymą atidedant, suteikiant galimybę neprarasti darbo, turimų socialinių ryšių. Prašoma atsižvelgti į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, tyrimui netrukdė, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kad jo padarytas tesiės pažeidimas yra specifinis, neigiamas pasekmes patyrė tik jis, kiti asmenys nenukentėjo. Pažymima, kad pašlijo jo žmonos R. O. sveikata, jos laukia operacija, kurį laiką ji negalės dirbti, todėl jai reikės žmogaus, kuris padėtų atlikti kasdienius darbus, pasirūpinti ja, išlaikyti šeimą.

172.3.

18Skunde pažymima, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, todėl teismas turėjo skirti 6 mėnesius laisvės atėmimo, o ne trečdaliu didesnę bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo. Mano, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas neteisingas bausmės dydis.

192.4.

20Skunde teigiama, kad nepagrįstai paskirtas automobilio konfiskavimas, nes automobilis registruotas jo žmonos vardu, juo naudojasi išimtinai tik jo žmona. Žmona nežinojo, kad jis būdamas neblaivus ketina vairuoti jos automobilį, nes tuo metu miegojo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 2K-34-699/2018 yra pažymėjęs, kad automobilio konfiskavimas reikštų baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą asmeniui, niekaip nesusijusiam su nusikalstama veika, taigi jo žmonai priklausančio automobilio konfiskavimas prieštarauja teisingumo principui, todėl prašo šią jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti. Žmona turi sveikatos problemų, o gyvenant atokiai nuo rajono centro automobilis yra reikalingas vykstant į sveikatos priežiūros įstaigas.

213.

22Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

23III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

24Apeliacinis skundas atmestinas.

254.

26Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. O. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus, taip pat nesutinka su taikytu automobilio konfiskavimu.

27Dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo

285.

29Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę.

305.1.

31Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio. (BK 61 straipsnio 1–2 dalys) Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

325.2.

33Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę A. O., laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281 straipsnio 7 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, tačiau paskirtos baudos neatgrasė nuo vairavimo neblaiviam, vidutinio amžiaus (40 m. amžiaus), vedęs, dirbantis.

345.3.

35Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Kelmės apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu A. O. buvo nubaustas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. gegužės 7 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas 2,23 promilės girtumas. Už šį nusikaltimą A. O. buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams. Praėjus mažiau nei 9 mėnesiams nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo, A. O. ir vėl sulaikytas neblaivus vairuojantis žmonos vardu registruotą transporto priemonę. (b. l. 100–103) Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, A. O. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą esant neblaiviam: 2008 m. už vairavimą neblaiviam jam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, 2015 m. birželio 6 d. ir 2016 m. kovo 2 d. (b. l. 96–99) jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (skirtos didelės piniginės baudos už vairavimą esant neblaiviam), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes neatgrasė A. O. nuo vairavimo esant neblaiviam. Teisėjų kolegija pažymi, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Tai reiškia, kad išskirtinai sureikšminus apelianto A. O. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (vedęs, turi nuolatinį darbą), ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko šeimine padėtimi, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

365.4.

37Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. O. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad kaltininkas nusikalstamas veiką padarė būdamas recidyvistas. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl atskiro procesinio sprendimo nereikia priimti. Atitinkamai tai reiškia, kad teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017, 5.1 punktas) Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. O. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), vertintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad A. O. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)

385.5.

39Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nurodyta, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda iki 500 MGL (19 000 Eur) arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 6.1 punktas) Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018, 16 punktas) Nagrinėjamu atveju už BK 271 straipsnio 7 dalyje nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas A. O. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

405.6.

41Apeliaciniame skunde teigiama, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui, teismas turėjo skirti 6 mėnesius, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. BK 61 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Jeigu straipsnio sankcijoje minimalus bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nenurodytas, nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytas tik maksimalus laisvės atėmimo terminas (1 metai). Siekiant apskaičiuoti vidurkį būtina įvertinti, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas yra 3 mėnesiai. Taigi BK 281 straipsnio 7 dalyje dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. O. skyrė 9 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. 1 mėnesiu 15 dienų daugiau nei bausmės vidurkis, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės ar nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas laisvės atėmimo bausmės terminas.

425.7.

43Pirmosios instancijos teismas taip pat taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir vadovaudamasis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo ir suėmimo laiką. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis A. O. naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį neatliktos bausmės dalies, paskirtos Kelmės apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant jos trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Įvertinusi anksčiau paminėtas nuteistojo A. O. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. (BK 41, 54, 61 straipsniai) Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant A. O. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, ją bendrindamas, todėl nuteistojo apeliacinio skundo prašymas sušvelninti jam paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atmetamas kaip nepagrįstas.

44Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

456.

46Apeliaciniame skunde nuteistasis A. O. prašė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

476.1.

48Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kad jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus nuteistojo asmenybe. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017 ir joje nurodyta teismų praktika) Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau įvertinęs nuteistąjį A. O. charakterizuojančius duomenis pripažino, kad nėra pagrindo dar kartą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį A. O. dar kartą vairavo automobilį neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (nusikalstamos veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, jos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, jo elgesį po nusikaltimo padarymo), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog A. O. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl apeliacinis skundas dėl bausmės vykdymo atidėjimo atmestinas.

49Dėl automobilio konfiskavimo

507.

51Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, kaip nusikaltimo priemonės, konfiskavimą. Taigi apeliantas, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK72 straipsnio nuostatas.

527.1.

53BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio BK straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Taigi nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme. (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis) Tokiu atveju turto konfiskavimas yra privalomas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018, 18–19 punktai) Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. (BK 75 straipsnio 5 dalis) Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-79-511/2018, 2K-261-489/2018 ir kt.) Taigi automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. O., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl spręsdamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą teismas privalo spręsti turto konfiskavimo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018, 20 punktas)

547.2.

55Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. O. pripažino, kad būdamas namuose kartu žmona R. O. nuo 14 val. vartojo alkoholį (kartu su žmona išgėrė apie 4 litrus alaus), vėliau jie susipyko ir jis nusprendė važiuoti pas bendradarbį į Šiaulius, todėl pasiėmė žmonos vardu registruotą automobilį ir išvažiavo. (b. l. 117–120, 130–132, 152–154) Šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta nuteistojo žmona R. O.. A. O. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. (b. l. 19) Teismo vertinimu, toks A. O. elgesys rodo itin didelį neatsakingą, t. y. suvokdamas, kad yra neblaivus, nes visą popietę vartojo alkoholį, A. O. nusprendė pats vairuoti automobilį. Tokiu savo elgesiu A. O. sukėlė didžiulę grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų visuomenės narių gyvybei bei sveikatai. Akivaizdu, jog automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu – A. O. naudojosi visiškai lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų jis kelia. Nors jokia žala nebuvo padaryta, įvykdyto nusikaltimo pavojingumo tai nemažina. Automobilis buvo naudojamas padarant tyčinę nusikalstamą veiką, nes būnant vidutinio girtumo būsenos asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti.

567.3.

57Nors nusikalstamos veikos padarymo metu A. O. vairavo automobilį, kuris registruotas jo žmonos R. O. vardu (b. l. 29), tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta R. O. pripažino, kad automobilis pirktas santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, šio turto savininkais laikomi abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę yra pažymėjęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl vien aplinkybė, kad viešame registre turto savininku nurodomas vienas iš sutuoktinių, tai nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018, 6.8 punktas ir jame nurodyta teismų praktika) Šiuo konkrečiu atveju R. O. neužtikrino, kad jos vardu registruotas turtas nebūtų naudojamas nusikalstamos veikos darymui, ji neuždraudė neblaiviam sutuoktiniui naudotis automobiliu, todėl remiantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu R. O. vardu registruotas automobilis pagrįstai konfiskuotas. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundo argumentai, kad A. O. dirba kitame mieste nei gyvena, darbdavio teigiamai charakterizuojamas, kad jo žmona turi sveikatos problemų, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018)

587.4.

59Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atitinka susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas) Nors skunde pateikiamas konkretus Lietuvos Aukščiausiojo Teismų praktikos pavyzdys, kuomet teismai nekonfiskavo automobilio, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybėse. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-699/2018 neskirdamas automobilio konfiskavimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltininkas vairavo sugyventinei priklausantį automobilį, kad byloje nenustatyta, jos automobilis yra bendra jų nuosavybė, kad automobilio savininkė žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis bus panaudotas nusikaltimui padaryti (neblaivus nuteistasis važiavo į namus). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta 7.3 punkte, automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltininkui, sutuoktinė neuždraudė neblaiviam sutuoktiniui išvažiuoti iš namų. Nors automobilio netektis sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, jo artimiesiems, tai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018, 18 punktas)

607.5.

61Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas) Nagrinėjamu atveju A. O. skirtas turto konfiskavimas visiškai suderinamas su jam paskirta bausme bei kita jam taikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kitų finansinių sankcijų A. O. netaikyta. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio konfiskavimo taikymas savo esme neprieštarauja nei proporcingumo principui, nei formuojamai kasacinės instancijos teismo suformuotai BK 72 straipsnio taikymo praktikai, todėl ši skundo dalis atmestina.

62Dėl bylos procesinės baigties

638.

64Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nuteistajam A. O. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41, 54, 61 straipsniuose nustatytų nuostatų, nusikaltimo padarymo priemonė (automobilis) konfiskuotas pagrįstai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

65Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66atmesti nuteistojo A. O. apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta... 4. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta... 5. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas (1 para), vertinant,... 6. A. O. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis... 7. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 8. 1.... 9. A. O. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 8 d. apie 18.45 val. ties (... 10. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 11. 2.... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. O. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 13. 2.1.... 14. Skundu nesutinkama su teismo išvada, kad jam reikia kvalifikuotų specialistų... 15. 2.2.... 16. Skunde nurodoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realaus... 17. 2.3.... 18. Skunde pažymima, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad jam... 19. 2.4.... 20. Skunde teigiama, kad nepagrįstai paskirtas automobilio konfiskavimas, nes... 21. 3.... 22. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o... 23. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. 4.... 26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 27. Dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo... 28. 5.... 29. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo... 30. 5.1.... 31. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 32. 5.2.... 33. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo... 34. 5.3.... 35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Kelmės... 36. 5.4.... 37. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 38. 5.5.... 39. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pirmiausia pažymėtina tai, kad... 40. 5.6.... 41. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skirdamas laisvės atėmimo bausmę, artimą... 42. 5.7.... 43. Pirmosios instancijos teismas taip pat taikė BK 641 straipsnio nuostatas ir... 44. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo... 45. 6.... 46. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. O. prašė taikyti BK 75 straipsnio... 47. 6.1.... 48. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą,... 49. Dėl automobilio konfiskavimo... 50. 7.... 51. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam paskyrė... 52. 7.1.... 53. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra... 54. 7.2.... 55. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. O. pripažino, kad būdamas namuose kartu... 56. 7.3.... 57. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu A. O. vairavo automobilį, kuris... 58. 7.4.... 59. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad... 60. 7.5.... 61. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenims, padariusiems BK 281 straipsnio... 62. Dėl bylos procesinės baigties... 63. 8.... 64. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 65. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. atmesti nuteistojo A. O. apeliacinį skundą....