Byla 2K-34-699/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aldonos Rakauskienės (pranešėja), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistojo R. L. gynėjai advokatei Aldonai Leichter,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Vytauto Jancevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones dvejus metus.

4Prokuroro 2017 m. sausio 31 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į B. M. priklausantį turtą – transporto priemonę (automobilį) ,,Audi A4“, ( - ), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nutarta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

5Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, nuteistojo R. L. gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

71. R. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017 m. sausio 29 d., apie 21.20 val., ( - ), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kuriuose numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio.

82. Kasaciniu skundu laikinai einantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas V. Jancevičius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 25 d. nutarties dalį ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti B. M. priklausantį automobilį „Audi A4“ (( - )), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

92.1. Prokuroras aptaria BK 72 straipsnio nuostatas ir teigia, kad abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė šio įstatymo nuostatas, nes nepagrįstai nekonfiskavo nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio – ir nukrypo nuo teismų praktikos (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-942/2016). Prokuroras nesutinka su teismo argumentais, kad šiuo atveju turto konfiskavimo taikymas pažeistų teisingumo principą. Kasaciniame skunde nurodoma, kieno vardu registruotas automobilis, kuriuo nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, ir teigiama, kad abiejų instancijų teismai pagrįstai pripažino, kad šis turtas yra bendra nuteistojo ir automobilio savininkės – nuteistojo sugyventinės nuosavybė. Kartu prokuroras pažymi, kad nuteistasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką tiesiogine tyčia, žinojo baudžiamojo įstatymo imperatyvų draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį bei galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis. Dėl to prokuroras teigia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Be to, aptariamos transporto priemonės vertė (3100 Eur), vertinant pažeidimo pavojingumą (nuteistasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką (vairavo neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,41 promilės etilo alkoholio), nėra neproporcingai didelė, t. y. aptariama baudžiamojo poveikio priemonė atitinka imperatyvias įstatymo nuostatas ir įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus bei visuotinai svarbius tikslus – užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Anot prokuroro, netaikant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, būtų formuojamos ir asmens nebaudžiamumo nuotaikos visuomenėje bei neturėtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nors įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas šią veiką, siekė būtent priešingų tikslų, tarp jų ir atsakingo asmenų požiūrio į elgesį dalyvaujant viešajame eisme.

103. Laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas V. Jancevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

11Dėl BK 72 straipsnio taikymo

124. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda bei paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Pirmosios instancijos teismas BK 72 straipsnio nuostatų netaikė, t. y. nusikalstamos veikos priemonės – automobilio, kurį būdamas neblaivus vairavo R. L., nekonfiskavo. Šis teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią vairuodamas R. L. padarė nusikalstamą veiką – automobilis ,,Audi A4“ (( - )) – nuosavybės teise priklauso ir yra registruota B. M. vardu; tiek iš kaltinamojo, tiek iš B. M. parodymų nustatyta, jog minėtą automobilį pirko B. M. savo naudojimuisi, kaip nurodė, pasiėmusi vartojamąją paskolą, kuri vis dar nėra išmokėta; kita vertus, taip pat nustatyta, kad R. L. ir B. M. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 10 metų, kartu augina tris nepilnamečius (mažamečius) vaikus, kas leistų vertinti, jog minėtas automobilis gali būti pripažįstamas šeimos turtu. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl būtinumo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – minėto automobilio konfiskavimą, turi būti vertinama ir tai, ar tokiu atveju būtų pasiekiama teisinga pusiausvyra tarp viešojo intereso ir asmens teisių ir ar atitinkama poveikio priemonė gali būti vertinama kaip proporcinga; kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. L. yra neteistas, be to, nors yra keletą kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o minėti pažeidimai buvo padaryti 2010, 2014 ir 2015 metais (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, greičio viršijimas 22 km/h, vairavimas neužsisegus saugos diržo), dėl ko šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog jis yra linkęs sistemiškai daryti šiurkščius naudojimosi transporto priemonėmis tvarkos pažeidimus, įvertinęs aplinkybes dėl automobilio priklausomybės, kad juo naudojosi jo sugyventinė, kad byloje duomenų, jog ji būtų žinojusi, kad R. L. automobilį vairuos neblaivus, nėra, be to, jie kartu augina tris nepilnamečius vaikus, nusprendė, kad automobilio konfiskavimas netaikytinas. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo buvo prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti B. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi A4“ (( - )), atmetė.

135. Kasaciniu skundu prašoma teismų sprendimus pakeisti – konfiskuoti B. M. priklausantį minėtą automobilį kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai, nusprendę nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės (automobilio ,,Audi A4“), netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, ir tai iš esmės argumentuoja tuo, kad: 1) pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o tai reiškia, kad turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos; 2) todėl, pasak kasatoriaus, negalima sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju turto (automobilio) konfiskavimas pažeistų teisingumo principą. Kasatoriaus prašymas atmestinas. Tokį sprendimą teisėjų kolegija motyvuoja taip:

145.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

155.2. BK 67 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o pagal šio straipsnio 3 dalį – baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (kaip ir kitos šioje dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės) gali būti skiriama kartu su bausme. Tai, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 72 straipsniais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nustatyta ir BK 42 straipsnio 6 dalyje. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kurioje pateikiama konfiskuotino turto samprata. Byloje nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo R. L., yra nusikaltimo padarymo priemonė. Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 4 dalį – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas esant šio straipsnio dalies atitinkamuose punktuose nurodytoms sąlygoms. Kaip matyti iš bylos duomenų, B. M. ir R. L. santuokos nėra sudarę. Apeliaciniu skundu buvo prašoma konfiskuoti B. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį, apsiribojant tik BK 72 straipsnio nurodymu, nenurodant jo atitinkamos dalies ar punkto, pagal kurį jis turėtų būti konfiskuojamas.

165.3. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, pasisakė, kad automobilis, kurį R. L. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, yra nusikaltimo padarymo priemonė, t. y. konfiskuotinas turtas, tačiau apeliacinį skundą atmetė konstatavęs, kad B. M. priklausančio automobilio konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą, o baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos laikantis BK IX skyriaus nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Ir bausmė, ir baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra asmens už padarytą nusikalstamą veiką atitinkamas nubaudimas. Teisingumo principas laikomas vienu iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų. Nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas neabejotinai yra susijęs su teisingumo principo įgyvendinimu. Teismo priimamas baigiamasis aktas (nuosprendis ar nutartis) turi būti teisėtas, pagrįstas ir teisingas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarime pažymėta, kad ,,konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi“.

175.4. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, dar kartą apklausė nuteistąjį ir B. M., ištyrė apeliacinės bylos nagrinėjimo metu gynybos pateiktus dokumentus (B. M. su SEB banku sudarytą vartojimo kredito sutartį, banko sąskaitų išrašus, vaikų gimimo liudijimus, pažymas apie deklaruotas gyvenamąsias vietas ir kt.) ir juos įvertino. Pagal bylos duomenis nuteistasis R. L. ir B. M. gyveno nesusituokę, t. y. įstatymo nustatyta tvarka neįregistravę santuokos. Byloje nepaneigta, kad 2002 m. gamybos automobilį „Audi A4“ B. M. įsigijo panaudodama ir dalį lėšų, gautų pagal jos vardu banko išduotą vartojimo kreditą, kurį ji bankui grąžina iš savo lėšų. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė, kurią vairuodamas R. L. padarė nusikalstamą veiką, nuosavybės teise priklausė B. M. (pažymėtina, kad ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas prokuroro nutarimu buvo paskirtas minėtą automobilį įvardijant kaip B. M. priklausantį turtą bei paliekant jai teisę juo naudotis). Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Kasatoriaus skunde nurodoma, kad teismai pagrįstai pažymėjo, jog šis turtas – automobilis yra bendra R. L. ir B. M. nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog automobilis yra bendra jų nuosavybė, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje aiškiai pasisakė, kad automobilis priklauso nuteistojo šeimos narei B. M., kuri turi penkis vaikus, iš jų trijų vaikų tėvas yra nuteistasis R. L.; šeima augina penkis vaikus, iš jų keturis nepilnamečius, iš kurių trys – mažamečiai; automobilio savininkė B. M. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose (B. L. gimusi ( - )). Tokiai gausiai šeimai, kaip konstatavo teismas, automobilis yra būtina priemonė, reikalinga tenkinant būtinus šeimos poreikius – nuvežti vaikus į darželį, mokyklą, būrelius, polikliniką, juos parsivežti ir netgi parsivežti maisto produktų (pasak B. M., netgi artimiausia parduotuvė yra už 3 km nuo jų gyvenamosios vietos) ir kt. Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju automobilio „Audi A4“ (( - )), priklausančio B. M., konfiskavimas prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad, nedrausdama R. L. pasinaudoti automobiliu, B. M. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas bus panaudotas nusikaltimui padaryti, t. y. kad R. L. šiuo automobiliu į namus vyks būdamas neblaivus. R. L. anksčiau nebuvo teistas, ilgą laiką dirbo vairuotoju, tačiau nė karto administracine tvarka nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Už padarytą nusikalstamą veiką R. L. nubaustas 50 MGL (1883 Eur) bauda, jam dvejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones, dėl to jis jau prarado darbą (nes dirbo vairuotoju), užsiregistravo darbo biržoje. Iš byloje esančios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties matyti, kad teismas, atsižvelgęs į nuteistojo finansinę padėtį, kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų skaičių, nutarė, kad R. L. nuosprendžiu paskirtą baudą turi sumokėti per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo šios nutarties priėmimo. Tai rodo, kad, konfiskavus B. M. priklausantį automobilį, ji, kaip sąžininga įgijėja, neturėtų realios galimybės iš nuteistojo šeimos nario išsiieškoti konfiskuoto turto ar jo dalies vertę atitinkančios pinigų sumos, todėl, kolegijos nuomone, jos turto konfiskavimas galėtų būti prilyginamas netgi jos pačios nubaudimui.

186. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas netaikyti BK 72 straipsnio, t. y. nekonfiskuoti B. M. nuosavybės teise priklausančio turto neprieštarauja nei proporcingumo, nei teisingumo principams, todėl yra teisingas ir pakankamai motyvuotas. Nenustačius skundžiamų teismų sprendimų pakeitimo BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Vytauto Jancevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nuosprendžiu R. L.... 4. Prokuroro 2017 m. sausio 31 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės... 5. Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio skundą tenkinti,... 7. 1. R. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo... 8. 2. Kasaciniu skundu laikinai einantis Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus... 9. 2.1. Prokuroras aptaria BK 72 straipsnio nuostatas ir teigia, kad abiejų... 10. 3. Laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 11. Dėl BK 72 straipsnio taikymo... 12. 4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu ir... 13. 5. Kasaciniu skundu prašoma teismų sprendimus pakeisti – konfiskuoti B. M.... 14. 5.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės... 15. 5.2. BK 67 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir... 16. 5.3. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo... 17. 5.4. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą... 18. 6. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 20. Laikinai einančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės...