Byla 2K-261-489/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nutarties.

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 75 MGL dydžio bauda, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. K. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams.

5Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. K. konfiskuota automobilio ,,BMW 530D“ (valst. Nr. ( - ) identifikavimo Nr. ( - ), vertę atitinkanti pinigų suma – 7150 Eur.

6Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nutartimi nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Bylos esmė

91. Nagrinėjamoje byloje D. K. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būtent: 2017 m. balandžio 1 d. apie 19.56 val. Pavilnionių g. 35, Vilniuje, vairavo automobilį ,,BMW 530D“ (valst. Nr. ( - ) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,71 promilės etilo alkoholio).

10II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

112. Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas, panaikinti BK 72 straipsnio 5 dalies taikymą, kuria buvo konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 7150 Eur, ir paskirti BK 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant vieneriems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kasatorius skunde nurodo:

122.1. Abiejų instancijų žemesnieji teismai šioje byloje netinkamai taikė BK bendrosios dalies (BK 40 straipsnio, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 72 straipsnio) nuostatas, todėl paskyrė neteisingą ir neproporcingą bausmę. Abiejų instancijų teismai netyrė visų BK 40 straipsniui taikyti reikšmingų duomenų, nors byloje yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai išsprendė klausimą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo, nukrypo nuo teismų praktikos taikant BK 72 straipsnio nuostatas.

132.2. Teismai konstatavo, kad nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, žalos nebuvo. Teismų sprendimuose pažymima, kad anksčiau už šiurkščius tyčinius nusižengimus administracine tvarka nebuvo baustas, todėl yra pagrindas manyti, jog laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, – buvo prieita prie išvados, kad yra nustatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Vertindami, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, abiejų instancijų teismai pažymėjo, kad prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis tik teisme nelaikytinas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu kaltininko prisipažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką, – su tokiu vertinimu nesutinka, nes jis yra klaidingas.

142.3. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos parengtinio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Kaltės prisipažinimas ir apgailestavimas bei pasižadėjimas ateityje nedaryti naujų nusikaltimų yra užfiksuotas 2017 m. spalio 12 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje; taip pat sutikta su sutrumpintu įrodymų tyrimu, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko gynėjas ir prokuroras – šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Taigi užimta pozicija nagrinėjamu klausimu ir kritinis savo atliktų veiksmų vertinimas teismo ir proceso dalyvių akivaizdoje yra aiškūs. Analogiškai tai buvo padaryta ir apeliacinės instancijos teisme. Kaltės prisipažinimas reiškia, kad buvo sutikta su kaltinime nurodytais faktais ir jie neginčyti, taip buvo palengvinta teismo užduotis procese pagrindžiant veikos padarymo įrodytumą. Įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, abiejų instancijų teismai, netaikydami BK 40 straipsnio nuostatų, netinkamai vadovavosi baudžiamojo įstatymo paskirtimi, teisingai nustatę esant BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, nepagrįstai nepripažino BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, tai lėmė netinkamą sprendimą neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės su užstatu ar be jo, pagal laidavimą.

152.4. Iš pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų matyti, kad teismas, nuspręsdamas konfiskuoti automobilį, vadovavosi BK 72 straipsnyje įtvirtintu nusikalstamos veikos įrankių, priemonių ir rezultatų konfiskavimo privalomumo principu. Tačiau tuo atveju, jei kasacinės instancijos teismas nuspręstų kasacinį skundą tenkinti ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, pažymėtina tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

162.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50- 788/2018 konstatavo ir tai, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Kaip pažymi teismas, iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

172.6. Šiuo atveju aktualu tai, kad praeityje nebuvo teistas, iš pažymos apie darbovietę ir charakterizuojančios medžiagos matyti, kad turi nuolatines teisėtas pajamas, kaltę pripažino ir atitinkamas išvadas padarė, todėl yra realu ir patikima spręsti, kad daugiau įstatymams nenusižengs, o tai yra pagrindas manyti, kad netikslingas automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas.

182.7. Teismai nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino prisipažinimo kaltu ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir, skirdami bausmę už padarytą nusikaltimą, nesivadovavo bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), neatsižvelgė į atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes, taip pat į BK 41, 61 straipsnių nuostatas, dėl to paskyrė per griežtą bausmę.

192.8. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką paprastai laikomos situacijos, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014). Būtent taip ir buvo šioje byloje – nuo pat pirmųjų parodymų teisme, atsakant į patį pirmą teismo klausimą, ar prisipažįsta kaltu padaręs nusikalstamą veiką, šis faktas buvo patvirtintas aiškiai ir nedviprasmiškai. Tai, beje, vėliau sudarė procesines prielaidas taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą šioje byloje ir operatyviau išnagrinėti šią bylą teisme. Darant išvadą dėl kaltininko nuoširdaus gailėjimosi būtina įvertinti jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo. Svarbus momentas yra tas, kad šioje byloje nebuvo nukentėjusiųjų, kurių būtų galima atsiprašyti, tačiau teisme buvo aiškiai išsakytas atliktų veiksmų smerkimas ir nusiteikimas daugiau nenusikalsti. Tokia konstatuota aplinkybė laikoma atsakomybę švelninančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir iš esmės yra įpareigojimas teismams švelninti tokiam kaltininkui skiriamą bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 61, 62 straipsniai) ar, esant ir kitoms įstatyme nurodytoms sąlygoms, spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą (BK 38–40 ir kt. straipsniai). Jei byloje nepagrįstai nekonstatuojama minėta aplinkybė arba ją konstatavus neatsižvelgiama į tai skiriant bausmę, nuteistieji turi teisę tokį teismo sprendimą skųsti apeliacine, kasacine tvarka. Taigi, minėtos BK nuostatos sudaro garantijų sistemą, suponuojančią išvadą, kad, baudžiant kaltininką, atsižvelgiama į jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir bausmė jam švelninama.

202.9. Iš pirmosios instancijos teismo išvadų matyti, kad prisipažinimas atitinka BK 641 straipsnio nuostatas ir bausmė švelninama 1/3, tačiau kita dalimi nepagrįstai nepripažįstamas nuoširdus gailėjimasis ir kritinis atliktų veiksmų vertinimas. Todėl abiejų instancijų teismų išvada, kad toks pripažinimas nevertintinas kaip svarbus baudžiamojo proceso operatyvumo veiksnys, o, priešingai, vertintinas kaip „beprasmis prisipažinimas, nulemtas kitų byloje surinktų ir kaltumą patvirtinančių įrodymų visuma“, yra neteisinga ir naikintina, nes iškreipia baudžiamojo proceso operatyvumo principo turinį, taip pat BK 641 straipsnyje įtvirtintos normos prasmę. Taip pat užprogramuoja sutrumpinto įrodymų tyrimo instituto formalumą, skatindamas neatsižvelgti į kaltinamojo prisipažinimo faktą, ir tokiu įstatymo normų aiškinimu skatina nepasitikėjimą šiuo institutu, kartu ir nepasitikėjimą objektyviu teismo teisingumo vykdymu, individualizuojant bausmės paskyrimą, bei realiu, o ne formaliu teismo gebėjimu įvertinti visų bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

212.10. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. inkriminuotą nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį ,,BMW 530D“ (valst. Nr. ( - ) Iš bylos duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui – R. Š. (nuteistojo merginai). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, visiškai nemotyvavo nuosprendžio dalies, kuria pagal įstatymą privalu buvo nurodyti teismo motyvus, ar automobilis ,,BMW 530D“ (valst. Nr. ( - ) laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taip pat liko nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis R. Š. perdavė jai priklausančią transporto priemonę, taip pat nesiaiškino, ar pastaroji žinojo, kad ją vairuos neblaivus asmuo, ir pan. Automobilio vertės konfiskavimas, jo rinkos vertės vertinimas tyrėjų iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu buvo staigmena. Buvo pagrįstai manoma, kad bus konfiskuojamas po teisės pažeidimo padarymo paimtas ir užantspauduotas, bet laikinai policijoje saugotas automobilis, todėl ir policijos tyrėjų nustatytos automobilio rinkos vertės net nebuvo svarstoma nustatyti savarankiškai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, automobilio „BMW 530D“ rinkos vertė tyrėjų nustatyta šališkai ir neobjektyviai – remiantis vienintelio neaiškiais pagrindais ir aplinkybėmis ikiteisminio tyrimo metu pasirinkto vertintojo nuomone. Neatsižvelgta į automobilio savininkės poziciją, taip pat nesudarytos sąlygos šiai pateikti savo iniciatyva pasitelkto nepriklausomo vertintojo įvertinimą. Taip abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tad iš čia pirmiausia išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog turto konfiskavimas ne tik galimas, bet ir būtinas, yra nepagrįsta, neteisėta ir vertintina kaip išankstinis nusistatymas. Turto konfiskavimas visų pirma yra prevencinė priemonė, kurios tikslas pašalinti priežastis, priemones ar įrankius, kad asmuo nebegalėtų padaryti nusikalstamos veikos juo besinaudodamas. Šiuo atveju konfiskavus turto vertę, o ne priemonę iš esmės nėra pasiekiamas numatytas šios priemonės taikymo tikslas – prevencija, o vertės konfiskavimas iš esmės tampa bauda. Šioje byloje tai ypač aktualu, nes automobilis „BMW 530D“ po nuosprendžio įsiteisėjimo liko jo savininkei (D. K. merginai), juo iki įvykio kartu naudojosi, ir taip jokiu būdu nebuvo užkirstas kelias galimiems naujiems padariniams kilti.

223. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė išieškoti konfiskuotino turto vertę paprastai yra taikoma papildomai įvertinus šios priemonės proporcingumą. Turto konfiskavimo prasme yra skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rastų grynųjų pinigų (taip pat ir neoficialiose kasose) ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Turto konfiskavimo tikslas yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo aspektu tai reiškia, kad turi būti konfiskuojamas būtent konkrečios nusikalstamos veikos rezultatas. Akivaizdu, kad padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką jokio rezultato, juolab duodančio kokią nors naudą, ne tik kad nesiekta, bet ir aiškiai neturėta, todėl turto konfiskavimo institutas šiuo atveju buvo taikomas nepagrįstai.

233.1. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

243.2. Be bausmės ir turto konfiskavimo, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam trejų metų terminui. Be tikslo nubausti, kiekviena bausmė turėtų atitikti ir galimybę pasitaisyti. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam trejų metų terminui, nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs tokios trukmės teisės vairuoti atėmimo motyvų, o apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad baudžiamosios teisės normomis taikoma bausmės trukmė turėtų būti griežtesnė nei administracinio poveikio priemonė, yra ne tik nelogiškas, bet ir gretina pagal savo poveikį kardinaliai skirtingas bausmės rūšis (administracinę su baudžiamąja), taip pat nepaisoma principo, kad baudžiamoji atsakomybė kiekvienam asmeniui, be tiesioginės bausmės rūšies, užtraukia ir teistumo teisines pasekmes.

254. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į nuteistojo D. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo:

264.1. Kasatorius nėra teisus, teigdamas, kad BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, kurio pagrindu gali būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir atitinkamai vienu trečdaliu sumažinta skiriama bausmė, pakanka ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti.

274.2. Teismai nenustatė aplinkybės, kad D. K. būtų nuoširdžiai gailėjęsis padaręs nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu kasatorius nurodė tokias įvykio aplinkybes, kurios iš viso paneigė jo nusikalstamos veikos padarymą. D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, parodė, kad iki picerijos „Express pizza“ automobilį vairavo blaivus, o alkoholį, laukdamas, kol bus pagamintas maistas, vartojo lauke prie picerijos, vėliau įsėdo į automobilį, užvedė variklį, tačiau automobilio vairuoti nesiruošė, t. y. iš viso neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pažymėtina, kad tokius parodymus D. K. davė ne iš karto sulaikytas po nagrinėjamo įvykio 2017 m. balandžio 1 d., ką būtų galima paaiškinti neadekvačiu dėl apsvaigimo nuo alkoholio elgesiu, o 2017 m. balandžio 18 d., kai išreiškė norą pasikonsultuoti su gynėju. Ir tik vėliau, tokią kasatoriaus versiją paneigus byloje surinktais duomenimis, jis nagrinėjant bylą teisme pripažino savo kaltę. Tai teismams leido pagrįstai konstatuoti, kad gailėjimasis nėra nuoširdus, o prisipažinimas nulemtas byloje nustatytų aplinkybių.

284.3. BK 40 straipsnis, net ir teismui nustačius visas esamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, imperatyviai teismo neįpareigoja šio straipsnio taikyti. Be to, iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. protokolo matyti, kad laiduotoja – kasatoriaus mama D. K. buvo bausta administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais. Taip pat ji neišsakė nuomonės, kaip pati vertina padarytą D. K. nusikalstamą veiką, ir tik bendrai, nekonkretizuodama nurodė galinti daryti teigiamą įtaką sūnui.

294.4. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 54, 59, 72 ir 281 straipsnių) aiškinimo ir taikymo. D. K., vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 50 MGL dydžio bauda, kuri pagal savo dydį nėra aiškiai per didelė. D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija numatė, kad už nesunkų tyčinį nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 500 MGL. Teismai pagrįstai sprendė, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

304.5. BK 281 straipsnio 7 dalis yra taikoma nuo 2017 m. sausio 1 dienos. Per šio straipsnio taikymo laiką teismų praktika dėl nusikaltimo priemonės – transporto priemonės yra pakankamai susiformavusi. Kaltininko, kai jo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės, vairuota transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo priemone, nes be jos nusikalstamos veikos padarymas yra negalimas, todėl pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant bausmę yra konfiskuojama (byla Nr. 2K-135-697/2018). BK 72 straipsnio 5 dalyje viena iš numatytų sąlygų yra ta, kad tais atvejais, kai turtas priklauso tretiesiems asmenimis ir jo negalima konfiskuoti, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje VšĮ „Emprekis“ nustatė, kad vidutinė lengvojo automobilio ,,BMW 530D“ kaina Lietuvoje su PVM yra 7150 Eur, todėl nustačius, kad kasatoriaus, apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, vairuotas automobilis priklausė trečiajam asmeniui – R. Š., iš jo pagrįstai buvo konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

314.6. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs ir dėl proporcingumo principo įgyvendinimo. Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos, t. y. kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir tarpusavyje yra suderinamos. Šioje byloje kasatoriui paskirta bausmė yra 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda, t. y. mažesnio dydžio nei jos vidurkis. Taikytas turto konfiskavimas yra proporcingas jo padarytam teisės pažeidimui, atsižvelgiant į teismų praktiką tokios kategorijos bylose.

324.7. Kasatoriaus nuomone, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones trejiems metams terminas yra aiškiai per didelis ir, atsižvelgus į bylos aplinkybes, neatitinka padarytos nusikalstamos veikos sunkumo. Su tokiu vertinimu nesutiktina.

33III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

345. Nuteistojo D. K. kasacinis skundas atmestinas. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

356. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

367. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.

378. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

389.

39Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje kolegija sprendžia, kad nepagrįstas kasatoriaus manymas, jog teismai, priimdami jam apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir neatleisdami jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, netinkamai aiškino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir esant visoms sąlygoms nepagrįstai netaikė šio baudžiamojo įstatymo.

4010.

41Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės grindė tuo, kad nenustatė būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos, jog jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nuosprendyje išdėstyti tokio sprendimo motyvai. Jie pagrįsti bylos medžiaga.

4211.

43Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio argumentus, atkreipė dėmesį, kad kaltinamojo parodymų kaitos analizė svarbi, ir iš esmės konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai vertino jų visumą, susijusią su visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, neegzistavimu.

4412. Iš kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai atkreipė dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu D. K. savo kaltės nepripažino, net dviejose apklausose 2017 m. balandžio 2 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. neigė vairavęs automobilį neblaivus. Tik teisminio bylos nagrinėjimo metu D. K. kaltę pripažino, paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš vairuodamas, taip pat nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu, kad sėdo prie vairo neblaivus, nepripažino, nes tuo metu nesuvokė situacijos. Daugiau jokio paaiškinimo, ko konkrečiai ir kodėl nesuvokė, šis 33 metų aukštąjį išsilavinimą turintis, dirbantis, 15 metų automobilį vairuojantis vyras teismui nepateikė. Nors kasatorius pagrįstai teigia, kad pagal teismų praktiką kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja galimybės kaltę pripažinti bylos nagrinėjimo teisme metu, tokiu atveju reikšminga įvertinti ir tokio asmens pozicijos pakeitimo nuoširdumą, konstatuoti, kad prisipažinimas – tikrasis kaltinamojo asmeninės valios aktas, nuoširdi aktyvi atgaila, o ne vien formalumas, paremtas noru būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokį įvertinimą teismai atliko ir išdėstė atitinkamus argumentus. Skundžiami teismų sprendimai dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo negali būti laikomi nemotyvuotais ar nepagrįstais byloje nustatytomis aplinkybėmis. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

4513. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nesivadovavo bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat neatsižvelgė į BK 41, 61 straipsnių nuostatas ir į BK 641straipsnyje numatytų taisyklių pritaikymo reikšmę.

4614. Viena iš BK 59 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to.

47Teismai motyvuotai D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi dėl to. Ši BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tokia tik tada, jeigu kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiamas ir prisipažinimo savanoriškumas. O nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas nėra savanoriškas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-464/2005 ir kitos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).

4815. Sutrumpinto įrodymų tyrimo (BK 273 straipsnis) ir BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų taisyklių, skirtų baudžiamojo proceso operatyvumui, taikymo ar netaikymo baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nesieja su lengvinančių ar sunkinančių kaltininko atsakomybę aplinkybių nustatymu. Pagal teismų praktiką BK 641 straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2014, 2A-7-1/2014, 2K-7-386-746/2015). Dėl BK 72 straipsnio taikymo

4916. Konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal savo esmę tokio konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

5017. Kasacinės instancijos teismo praktikoje linkstama prie išvados, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.). Todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, neblaiviam vairuotojui priklausančio (ir jo vairuoto) ar kito asmens sąmoningai tokiam neblaiviam kaltininkui patikėto automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas nekelia abejonių. Tačiau išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti atvejai, konkrečios aplinkybės, kurios leistų teismui daryti išvadą, kad konfiskavimo taikymas, arba esant BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytoms sąlygoms – konfiskuotino turto vertės išieškojimas – būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

5118. Taigi įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl jų aiškinimo, pastarojoje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat, kaip tai savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

5219. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

5320. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

5421. Nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistojo D. K. veiksmai visiškai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, o šio neblaivaus asmens vairuotas automobilis, kuris nuosavybės teise priklausė ne kaltininkui, bet kitam asmeniui – R. Š., laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (konfiskuotinu turtu). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi konfiskuotas turtas priklauso ne kaltininkui, o trečiajam asmeniui, iš kurio turto paimti negalima ir nesant sąlygų, kurios numatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš nuteistojo pagrįstai nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę.

5522. Kasatoriaus skunde nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Byloje nustatyta, kad dėl sunkaus girtumo būsenos vos paeinantis asmuo – D. K. – vairavo automobilį, tokio vairuotojo kraujyje buvo nustatyta net 2,71 promilės etilo alkoholio koncentracija. Didesnio pavojaus šaltinį šis asmuo pavojingai valdė mieste, vakare, galingu BMW markės automobiliu miesto gatvėmis atvyko į piceriją, žmonių susibūrimo vietą, akivaizdžiai tokiu vairavimu keldamas grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Pavojingi nuteistojo veiksmai išaiškinti ir užkardyti tik kitiems neabejingiems ir pilietiškiems asmenims pastebėjus pavojingą vairuotojo būseną ir iškvietus policiją. Įvertinus, kad nuteistajam paskirta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kurios dydis siekia 1883 Eur, 7150 Eur automobilio vertės konfiskavimą nėra pagrindo laikyti aiškiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti baudžiamojo įstatymo pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

5623. Kasaciniame skunde nurodytas BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimas sietinas su klausimais, nekeltais apeliaciniame skunde ir nenagrinėtais apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis šiame teisme įrodymų tyrimo atlikti neprašė, jo vairuoto automobilio vertės neginčijo, nereikalavo iš teismo pasitelkti kito nepriklausomo turto vertinimo, taigi šis klausimas pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teisme negali būti svarstomas.

57Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo (BK 68 straipsnis)

5824. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad nuteistajam D. K. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise maksimaliam BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui – skirta konstatavus, kad jis BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę.

5925. Kasatorius nesutinka su paskirtu draudimu vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, t. y. maksimalų terminą. Kasatorius teigia, kad jo teigiama asmenybė ir pavojingų padarinių kitiems žmonėms nebuvimas leidžia sumažinti draudimo vairuoti transporto priemones terminą iki vienerių metų.

6026. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui šią baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis.

6127. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

6228. Kolegijos vertinimu, teismai, paskirdami D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą – maksimaliam terminui, t. y. trejiems metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis šio skyriaus, t. y. IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“, nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos dydį buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios D. K. padaryto nesunkaus nusikaltimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Pats kasatorius teigia, kad savo veiksmais sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ir net gyvybei. Tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukels nuteistajam tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, kurie truks trejus metus, nereiškia, kad teisės vairuoti atėmimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6329. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos teismų sprendimus reikėtų keisti.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

65Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nuosprendžiu D. K.... 4. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 5. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. K. konfiskuota automobilio... 6. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Bylos esmė... 9. 1. Nagrinėjamoje byloje D. K. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už... 10. II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo pakeisti apeliacinės instancijos... 12. 2.1. Abiejų instancijų žemesnieji teismai šioje byloje netinkamai taikė BK... 13. 2.2. Teismai konstatavo, kad nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, žalos... 14. 2.3. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad veikos kaltininkas gali pripažinti... 15. 2.4. Iš pirmosios instancijos teismo pateiktų argumentų matyti, kad teismas,... 16. 2.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje... 17. 2.6. Šiuo atveju aktualu tai, kad praeityje nebuvo teistas, iš pažymos apie... 18. 2.7. Teismai nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino... 19. 2.8. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką prisipažinimu padarius... 20. 2.9. Iš pirmosios instancijos teismo išvadų matyti, kad prisipažinimas... 21. 2.10. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. inkriminuotą nusikaltimą,... 22. 3. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė išieškoti konfiskuotino turto... 23. 3.1. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas... 24. 3.2. Be bausmės ir turto konfiskavimo, buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio... 25. 4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 26. 4.1. Kasatorius nėra teisus, teigdamas, kad BPK 273 straipsnio 1 dalyje... 27. 4.2. Teismai nenustatė aplinkybės, kad D. K. būtų nuoširdžiai... 28. 4.3. BK 40 straipsnis, net ir teismui nustačius visas esamas atleidimo nuo... 29. 4.4. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl netinkamo baudžiamojo... 30. 4.5. BK 281 straipsnio 7 dalis yra taikoma nuo 2017 m. sausio 1 dienos. Per... 31. 4.6. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-697/2018 Lietuvos... 32. 4.7. Kasatoriaus nuomone, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės –... 33. III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 34. 5. Nuteistojo D. K. kasacinis skundas atmestinas. Dėl BK 40 straipsnio... 35. 6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą,... 36. 7. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios... 37. 8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir... 38. 9.... 39. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje kolegija sprendžia, kad nepagrįstas... 40. 10.... 41. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir... 42. 11.... 43. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos medžiagą bei... 44. 12. Iš kasacine tvarka skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad... 45. 13. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai... 46. 14. Viena iš BK 59 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių... 47. Teismai motyvuotai D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jo... 48. 15. Sutrumpinto įrodymų tyrimo (BK 273 straipsnis) ir BK 641 straipsnio 1 ir... 49. 16. Konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, turinį sudaro... 50. 17. Kasacinės instancijos teismo praktikoje linkstama prie išvados, kad BK... 51. 18. Taigi įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo... 52. 19. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas... 53. 20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į... 54. 21. Nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistojo D. K. veiksmai visiškai... 55. 22. Kasatoriaus skunde nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, kad... 56. 23. Kasaciniame skunde nurodytas BPK 305 straipsnio 1 dalies pažeidimas... 57. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise... 58. 24. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad... 59. 25. Kasatorius nesutinka su paskirtu draudimu vairuoti kelių transporto... 60. 26. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 61. 27. Pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos... 62. 28. Kolegijos vertinimu, teismai, paskirdami D. K. baudžiamojo poveikio... 63. 29. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 65. Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti....