Byla 2A-238-524/2018
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir ieškovės I. N. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-09-26 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovams V. Š. (V. Š.), V. Š., D. K., V. V., Vilniaus rajono 3-iojo notarų biuro notarui T. P. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir ieškovės I. N. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-09-26 sprendimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I . Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė pripažinti negaliojančia nuo pat sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus 3-iojo notaro biuro notaro T. P. V., kuria V. Š. ir V. Š. padovanojo D. K. ir V. V. poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); pastatą – virtuvę, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), registro Nr. ( - ), kurį ji nusipirko 2013 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 2-1392, Nr. 2-1393, Nr. 2-1394 pagrindu. Vėliau, t. y. 2013 m. liepos 11 d., ieškovei nežinant ir be jos, kaip žemės savininkės, sutikimo nekilnojamojo turto registratoriaus atitinkamais sprendimais valstybės įmonės Registrų centro atsakingi įgalioti pareigūnai įregistravo Nekilnojamojo turto registre ieškovės žemės sklype esančius penkis nekilnojamojo turto objektus, t. y. poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane 1K1ž, poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane 2K1ž, poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane 3K1ž, poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane 4K1ž, ir virtuvės pastatą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane 5H1ž. Po to, t. y. 2013 m. rugpjūčio 30 d., paminėtų daiktų savininkai atsakovai šioje byloje V. Š. ir V. Š. sudarė dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atitinkamai po 1/2 poilsio pastato dalį perleido kitiems asmenims – atsakovams V. V. ir D. K.. Atsakovai V. V. ir D. K. 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties pagrindu įregistravo savo daiktines teises į poilsio pastatų dalis Nekilnojamojo turto registre. Tik iš viešų Nekilnojamojo turto registro duomenų ieškovei tapo žinoma apie 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutarties sudarymą. Ieškovė mano, kad toks atsakovų sudarytas sandoris prieštarauja ieškovės, kaip žemės savininkės, interesams, nes ginčo sutartis sudaryta nesilaikant imperatyvių CK 6.394 str., 6.396 straipsnio reikalavimų. Kadangi ieškovė apie dovanojimo sandorį nieko nežinojo, o notaras šį sandorį patvirtino, bet neaptarė žemės, kurioje stovi pastatai, klausimo, atsakovu patrauktas ir negaliojantį sandorį patvirtinęs notaras T. P. V.. Pažymėjo, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartimi atsakovai V. Š. ir V. Š. neatlygintinai perleido atsakovams V. V. ir D. K. po 1/2 dalį keturis statinius, kurie, pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis, yra adresu ( - ). Paminėti statiniai sandorio sudarymo dieną ir dabartiniu laikotarpiu stovi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ). Ieškovės nuomone, pastatų dovanojimo sandoris, kuriuo kitiems asmenims buvo perleisti statiniai, esantys kito asmens žemės sklype, yra negaliojantys nuo pat jo sudarymo momento, kadangi buvo šiurkščiai pažeisti žemės savininkės ieškovės teisėti interesai nekliudomai ir visa apimtimi disponuoti visu žemės sklypu, esančiu ( - ). Ieškovė dovanojimo sutartį ginčija CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.
  2. Atsakovų atstovas pateikė bendrą visų atsakovų atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovė pozicijos nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, nenurodo, kokiu būdu dovanojimo sutartis jai sukelia neigiamas pasekmes ir pažeidžia jos teises visa apimtimi disponuoti žemės sklypu, ieškovė savo reikalavimus grindžia iš esmės vien tik subjektyvaus pobūdžio argumentais. Pažymėjo, kad pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, parduodant nekilnojamąjį daiktą, kai sutarties šalys neturi ketinimų keisti žemės sklypo, ant kurio šis daiktas yra, naudojimo sąlygų, teisė naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi pereina įstatymo pagrindu. Tai reiškia, kad žemės sklypo savininko sutikimo dėl teisių į žemės sklypą perleidimo nereikia, be to, jis iš viso neturi valios leisti ar drausti tokį perleidimą. Atsakovai yra įsitikinę, kad šiuo konkrečiu atveju 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant ieškovės teisių ir teisėtų interesų, kadangi Lietuvos teisinėje sistemoje nėra nustatyta tokio reglamentavimo, kuris įtvirtintų, jog šiuo atveju buvo būtinas ieškovės sutikimas perleisti nuosavybes teises į atsakovams priklausančius nekilnojamojo turto objektus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2017-09-26 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė:
  • Priteisti iš ieškovės I. N. V. atsakovei D. K. 257,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  • Priteisti iš ieškovės I. N. V. atsakovui V. V. 914, 04 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  • Priteisti iš ieškovės I. N. V. atsakovui notarui T. P. V. 257,53 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  • Priteisti iš ieškovės I. N. V. 10,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
  1. Teismas sprendė, kad CK 6.394 straipsnis negali būti taikomas nekilnojamojo daikto, esančio kito asmens žemėje, dovanojimo atveju, taigi žemės sklypo savininko sutikimo dėl teisių į žemės sklypą perleidimo nereikia, jis (žemės sklypo savininkas) iš viso neturi valios leisti ar drausti tokį perleidimą.
  2. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju netaikytina ir CK 6.396 straipsnio 1 dalis, t. y. nėra pagrindo pripažinti ginčijamo sandorio prieštaravimą minėtai normai, juolab kad dovanojimo sutarties objektai ginčijamoje sutartyje apibrėžti ir individualizuoti, jiems suteikti atskiri unikalūs numeriai, jie įregistruoti viešajame registre, o vien dėl to, kad ginčo sutartyje neaptarta dovanojamų daiktų, esančių kito asmens žemės sklype, vieta, kas nagrinėjamu atveju ir neturėjo būti aptarta, nėra pagrindo sutikti su ieškove ir jos atstovu, kad neaptarus žemės sklypo, kuriame stovi dovanojami poilsio pastatai, ginčo sutartyje, negalėjo būti patvirtintas ir dovanojimo sandoris.
  3. Teismas pažymėjo, kad sandorio sudarymo metu neegzistavo įstatymu ar teismo sprendimu nustatyti kokie nors apribojimai atsakovams V. Š. ir V. Š. laisvai dovanoti nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisę, juolab dar prieš dovanojimo sutartį informavus ieškovę apie savo ketinimą parduoti tuos daiktus.
  4. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad ginčijamas sandoris buvo tariamasis. Teismo nuomone, atsakovų V. Š. ir V. Š. nurodytos aplinkybės apie ginčo objektų dovanojimą atsakovams D. K. ir V. V. (jie pažinojo pastaruosius asmenis iš anksčiau, D. K. buvo išreiškusi norą įsigyti poilsio namelį prie jūros, ieškovė yra senyvo amžiaus ir konfliktiška, ieškovė pasiūlė itin mažą padovanotų poilsio pastatų kainą) nėra paneigtos ar nuginčytos. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta iš anksto apgalvojus ir suplanavus visus veiksmus ir aiškiai abiem sandorio šalims suprantant, ko dovanojimo sutartimi siekiama, t. y. sutartis buvo sudaryta laisva valia. Teismas konstatavo, kad sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apmoka atsakovė D. K., ji taip pat deklaravo dovanojimo sandoriu įgytą turtą, sumokėjo gyventojų pajamų mokestį. Dėl to teismas sprendė, kad ginčo sandorio šalys ne tik siekė sukurti teises ir pareigas, bet jos buvo realiai sukurtos: pastatai buvo perduoti D. K. ir V. V., jie nuosavybės teise valdydami šiuos pastatus juos prižiūri, D. K. savo vardu moka vietines rinkliavas, komunalinius mokesčius už atliekų surinkimą ir tvarkymą, šiuos pastatus tvarko, kiek netrukdo jiems tai daryti ieškovė, atvažiuoja kartu su šeimomis vasaromis juose ilsėtis. Teismo nuomone, ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu atsakovams D. K. ir V. V. atstovavo advokatas, taip pat nėra pagrindas pripažinti ginčo sutartį tariamąja ir dėl to negaliojančia, nes Lietuvoje galiojantys teisės aktai asmenims nedraudžia pasitelkti advokatą, konsultuotis ar pasitarti su profesionaliu teisininku teisės klausimais, taip pat ir būti atstovaujamiems institucijose, įstaigose, taip pat ir notarų biuruose, sudarant bei tvirtinant sandorius.
  5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju notaras, tvirtindamas dovanojimo sutartį, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Notaras tik patvirtino atsakovų V. Š. ir V. Š. išreikštą valią dovanoti atsakovams D. K. ir V. V. pastatus.
  6. Teismas atkreipė dėmesį, kad notaro materialinis teisinis suinteresuotumas ginčijant sandorį yra dėl galimo žalos atlyginimo susijęs tik su jo tinkamu funkcijų įgyvendinimu atliekant notarinį veiksmą, todėl vien tuo pagrindu ieškovės ieškinys, pareikštas notarui, turi būti atmestas, kaip pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Pažymėjo, kad teismas siūlė pakeisti atsakovo notaro procesinę padėtį byloje, išaiškino teisines pasekmes, tačiau ieškovės atstovas su tuo nesutiko.
  7. Be to, teismas pažymėjo, kad ginčo sandoris sudarytas 2013 m. rugpjūčio 30 d., o ieškovė su ieškiniu dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik 2015 m. liepos 15 d., kas, teismo vertinimu, neatitinka siekiamo civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principo. Ieškovė prieš įsigydama žemės sklypą, kuriame stovi kitiems asmenims priklausantys pastatai, turėjo realią galimybę įvertinti aplinkybę, kad jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisės bus apribotos (pvz., iškils būtinybė svarstyti klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, servitutų nustatymo, nuomos, panaudos sutarčių su pastatų, esančių žemės sklype, savininkais sudarymo ir pan.), ir tai, ar įsigyjamas žemės sklypas, kuriame yra kitiems asmenims priklausantys pastatai, atitinka jos poreikius.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-09-26 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad atsakovai, tiek buvę, tiek esami pastatų savininkai neturi jokių teisių į ieškovės žemės sklypą, minėtų pastatų registravimas įvyko be ieškovės, kaip žemės sklypo, ant kurio stovi minėti pastatai, savininkės, sutikimo, todėl jie neturi teisinio pagrindo naudotis ieškovės žemės sklypu. Pagal ieškovę, atsakovai gali disponuoti pastatais, tik turėdami teisę į žemę. Nagrinėjamu atveju minėtos teisės atsakovai neturi. Nurodo, kad sandorio sudarymo metu dalyvavo atsakovų advokatas, jis notarui nepateikė atstovavimo dokumento, todėl notaras, tvirtindamas sandorį, pažeidė sandorio sudarymo konfidencialumą bei Notariato įstatymą. Byloje liko nenustatyta, ar notarui rengiant dokumentus dėl dovanojimo sandorio sudarymo buvo patikrinta, kokiame žemės sklype stovi pastatai. Taigi nebuvo nustatyta aplinkybė apie ieškovės teisių pažeidimą. Pažymi, kad apdovanotieji negalėjo paaiškinti, kokius statinius įgyja. Atkreipia dėmesį, kad penktas statinys buvo perkamas. Dėl to laikosi pozicijos, kad ginčo sandoris buvo fiktyvus, sudarytas siekiant apsunkinti ieškovės teisę į žemės sklypą. Taip pat laikosi pozicijos, kad ginčo sandoris pažeidžia CK 6.394 ir 6.396 str. Teigia, kad ieškovė prašė teismo pridėti prie bylos rašytinius įrodymus, dovanojimo bylą, bet toks prašymas buvo atmestas, taip teismas pažeidė ieškovės teisę teikti įrodymus.
  2. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, priteisti atsakovams iš ieškovės lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi motyvai buvo išsamiai aptarti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo ir pripažinti nepagrįstais. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja teismo jau įvertintus ir atmestus ieškovės argumentus, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir ieškinį, o tuo labiau panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad atsakovams dovanojant nekilnojamąjį daiktą, esantį ieškovės žemėje, pastarosios sutikimo dėl teisių į žemės sklypą perleidimo nereikia, be to, ieškovė iš viso neturi valios leisti ar drausti tokį perleidimą. Nesutinka, kad apie statinius ieškovės sklype ieškovei nebuvo žinoma. Teigia, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme pati pripažino, kad apie minėtus statinius žinojo, galėjo įvertinti galinčias kilti pasekmes. Pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo sandorio sudarymo metu atsakovams atstovavo advokatas, kuris nepateikė atstovavimo sutarties, neturi jokios reikšmės sandorio sudarymui. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės prašymai pridėti atitinkamus įrodymus buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl tenkinus minėtus prašymus, būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atsižvelgdamas į bylos šalių paaiškinimus, teisės aktų nuostatas dėl sandorių pripažinimo niekiniais bei teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas tenkintinas.

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
  2. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus 3-iojo notaro biuro notaro T. P. V., atsakovai V. Š. ir V. Š. padovanojo D. K. ir V. V. po 1/2 dalį poilsio pastatus: unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); pastatą – virtuvę, unikalus Nr. 2597-2001-9020, adresu ( - ). Šie pastatai yra ant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), šį sklypą ji nusipirko 2013 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. 2-1392, Nr. 2-1393, Nr. 2-1394. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Įstatymo nedraudžiama viena sutartimi perleisti kelis nekilnojamuosius objektus, kurie yra ant kitam savininkui priklausančios žemės (CK 6.394 str. 3 d.). Tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys privalo įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis).
  4. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus klausimą dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).
  5. Atsakovų dovanojimo sutarties (t. 1, b. l. 8–18) analizė leidžia padaryti išvadą, kad joje nebuvo net nurodytas žemės sklypo savininkas ar kitaip aptartas žemės sklypas, ant kurio stovi šie statiniai. Dovanojimo sutartyje nėra jokių duomenų apie žemės sklypą, kuris priklauso kitam asmeniui, todėl svarstytina, ar tokia sutartis nėra savaime niekinis sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis, CK 6.394 straipsnio 2, 3 dalys, 6.396 straipsnio 1 dalis).
  6. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos įvairios teisės, kurios gali būti perduotos nekilnojamojo daikto (pastato ir pan.) įgijėjui kaip pagrindas naudotis žemės sklypu, – tai gali būti nuosavybės (jeigu pardavėjas yra žemės sklypo savininkas), taip pat ir žemės nuomos, užstatymo ar, pavyzdžiui, panaudos teisė. Pažymėtina, kad pagal šią įstatymo nuostatą net ir tuo atveju, kai pastato ar kito su žeme susijusio nekilnojamojo daikto pardavėjas yra žemės sklypo savininkas, jis turi teisę neperleisti pastato pirkėjui žemės sklypo nuosavybės teisės, bet žemės sklypą išnuomoti ar leisti juo naudotis kitokios teisės pagrindu. Svarbu tai, kad naudojimosi žemės sklypu teisė būtų aptarta nekilnojamojo daikto, esančio žemės sklype, pirkimo–pardavimo sutartyje; priešingu atveju tokia sutartis bus pripažinta negaliojančia (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Taigi 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Ši teisės norma nedraudžia įsigyti nekilnojamąjį daiktą ne kartu su žemės sklypu, kuriame jis yra, ir sutartyje specialaus teisių į žemę įforminimo nereikalaujama, t. y. nurodyti, ar žemės sklypas bus nuomojamas, ar bus naudojamasi juo neatlygintinai, ar kitomis šiame nutarties punkte paminėtomis teisėmis, t. y. nereikalaujama pridėti žemės sklypo plano, nes tokia sutartis sudaroma ne dėl žemės sklypo. Tačiau tais atvejais, kai pastatas ir žemės sklypas priklauso skirtingiems savininkams, žemės sklypas kaip suformuotas nekilnojamojo turto objektas pastato pardavimo sutartyse turi būti identifikuotas ir aptartas (CK 6.396 str.).
  7. CK 6.394 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad naudojimosi žemės sklypu teisė turi būti aptarta nekilnojamojo daikto, esančio žemės sklype, pirkimo–pardavimo sutartyje. Šioje byloje nustatyta, kad ginčo dovanojimo sutartyje naudojimosi žemės sklypu teisė nebuvo aptarta, todėl toks sandoris yra negaliojantis. CK 6.394 straipsnio 3 dalis reglamentuoja atvejus, kai parduodamas pastatas ir žemės sklypas priklauso skirtingiems savininkams. Tokiu atveju, aiškinant sistemiškai šios nutarties 18 p. nurodytą teisinį reglamentavimą su CK 6.396 straipsniu, iš pastatų pardavimo bei visų nuosavybės teisių į pastatus perleidimo sutarčių sąlygų turi būti galima aiškiai nustatyti pastato perleidėjo teisių į žemės sklypą apimtį ir turinį esant situacijoms, kai perleidžiamo pastato ir žemės savininkai yra skirtingi asmenys, t. y. žemės sklypas tokiose sandoriuose turi būti identifikuotas ir turi būti nurodytas žemės sklypo savininkas. Šios teisės normos sistemiškai aiškinamos su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Todėl ši norma leidžia padaryti išvadą, jog žemės savininkas turi žinoti, kas yra pastatų, kurie stovi ant jo žemės, savininkai. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.394 str. 3 d. yra nurodomos sąlygos, kada pastato savininkas gali parduoti pastatą be žemės sklypo savininko sutikimo, t. y. tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms, todėl ir ši teisės norma nustato, jog pastato perleidimo sutartyje turi būti atkleistos žemės naudojimo sąlygos net ir tuo atveju, kai jos konkrečiai neįvardytos pastato pardavėjui. Sistemiškai aiškinant CK 6.394 str., 6.396 str. darytina išvada, jog visais atvejais, t. y. tiek kai žemės sklypas ir parduodamas pastatas priklauso tam pačiam savininkui, tiek ir kai priklauso skirtingiems savininkams, būtina pastato įsigijimo sutartyje nurodyti žemės sklypą, jį identifikuoti be specialaus teisių į žemės sklypą įforminimo. Paminėtų CK normų ir Žemės įstatymo normų sisteminis aiškinimas leidžia padaryti išvadą, kad abu pastato ir žemės savininkai turi žinoti, jog jiems teks naudojimosi nusistatyti žemės sklypu sąlygas, todėl žemės savininkas pastato įsigijimo sutartyje turi būti nurodytas.
  8. CK 6.394 str. 3 d. dalies analizė leidžia padaryti išvadą, jog žemės savininko sutikimo perleisti pastatą jo sklype esančio pastato savininkui būtinumas priklauso nuo sutartimi nustatytų žemės sklypo naudojimo sąlygų. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės žemės sklype būtų nustatytos, įregistruotos žemės naudojimo sąlygos, todėl šioje byloje dėl žemės savininko sutikimo nepasisakytina. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos klaidingai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-230-253/2016, nes joje buvo nagrinėjamos kitos faktinės aplinkybės, t. y. atsakovų V. ir V. Š. daiktinių teisių į ginčo pastatus įregistravimo aplinkybės, t. y. šių atsakovų ginčo pastatų įsigijimas 2004-07-19 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą ir viešųjų varžytynių akto pagrindu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tiek atsakovai savo atsiliepime, tiek pirmosios instancijos teismas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A 14-1057-06, tačiau klaidingai nurodyti minimo teismo sprendimo priėmimo data, numeris.
  9. Kadangi paminėtoje dovanojimo sutartyje nebuvo aptartos poilsio pastatų dovanotojų teisės į žemės sklypą, t. y. apie ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypą buvo nutylėta, tai tokia sutartis, kaip prieštaraujanti CK 6.394 straipsnio 2 daliai, CK 6.396 str., ir yra negaliojanti, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.394 straipsnį pastato pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas pastatas. Šios imperatyviosios teisės normos reikalavimo nesilaikymas daro sutartį negaliojančią. Be to, pagal CK 6.396 straipsnį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti viešojo registro duomenys, individualizuojantys nekilnojamąjį daiktą, taip pat daikto buvimo vieta atitinkamame žemės sklype. Šių reikalavimų nesilaikymas taip pat daro sutartį negaliojančią (CK 6.396 straipsnio 2 dalis). Dovanojimo sutartis reglamentuojančios CK nuostatos nereguliuoja teisinių santykių, kaip turėtų būti sprendžiamas teisių į žemės sklypo dalį, kurią užima dovanojamas daiktas ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, klausimas. Nesant teisės normų, reglamentuojančių tam tikrus civilinius teisinius santykius, taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas 2016-03-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016 yra išaiškinęs CK 6.394 str. taikymo galimybę dovanojimo teisiniams santykiams, todėl teisės norma taikytina pastato dovanojimo sandoriui pagal analogiją, nes remiantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-232/2007).
  10. CK 6.465 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Dovanojimo sutarties dalykas yra civilinės teisės objektai, galintys būti pirkimo–pardavimo sutarties dalyku, t. y. daiktai (tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji), pinigai, turtinės teisės, vertybiniai popieriai ir pan. Taigi šalys turi teisę dovanojimo sutartimi perleisti tiek kilnojamuosius, tiek nekilnojamuosius daiktus, be to, dovanojimo sutartimi, kaip ir pirkimo–pardavimo sutartimi, taip pat yra perleidžiama nuosavybės teisė, todėl pirmosios teismas nepagrįstai dovanojimo sutarčiai netaikė reikalavimų, taikytinų perleidžiant nekilnojamąjį daiktą, ir nepripažino, jog sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms.
  11. Aptarti šios nutarties 20 p. imperatyviųjų CK normų reikalavimai taikomi ir dovanojant nekilnojamąjį daiktą, nes šios teisės normos tikslas yra identifikuoti perleidžiamą statinį žemės sklype, informuoti būsimo statinio savininką, kad jo statinys yra ant kitam savininkui priklausančios žemės, informuoti žemės sklypo savininką apie statinio savininko pasikeitimą, nes žemės sklypo savininkas turi žinoti, kas vyksta jo žemės sklype. Šios nutarties 18 ir 19 p. nurodytas teisinis reglamentavimas nustato, kad naujajam pastato savininkui perduodamos ir naudojimosi žemės sklypu teisės, kai pastato ir žemės savininkai yra skirtingi asmenys, todėl žemės sklypas pastato dovanojimo sutartyje turi būti nurodytas pagal CK 6.396 str. reikalavimus.
  12. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinio patenkinimas šioje byloje nereiškia, jog apeliacinio skundo 5 p. išdėstyti motyvai dėl dovanotų statinių kaip žemės sklypo priklausinių yra pagrįsti. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais teiginiais. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007). CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi šioje įstatymo normoje nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šio žemės sklypo priklausinys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 straipsniuose taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys ant žemės sklypo, jeigu įstatymo nenustatyta kitaip, gali būti registruojami kaip atskiri turto objektai, vieno arba kelių jų priklausiniai arba sklypo priklausiniai. Toks žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo daikto santykio reguliavimas reiškia, kad galima situacija, kai dėl tam tikrų priežasčių statinio savininkas neturi nuosavybės teisės į sklypą, kuriame statinys pastatytas, o žemės sklypo savininkui priklausančiame sklype gali būti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2012). Šios aplinkybės patvirtina, jog šios bylos šalys, įsigydamos atskirai pastatus ir žemės sklypą, buvo išreiškusios valią statinių nesusieti su žemės sklypu, todėl šioje byloje konstatuoti, jog žemės sklypas yra pagrindinis daiktas, o statiniai yra jo priklausiniai, nėra jokio teisinio pagrindo, nes šie objektai nuosavybės teise priklauso skirtingiems savininkams ir šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra kildinamas iš pagrindinių daiktų ir jų priklausinių teisinių santykių. Nepagrįstas šio apeliacinio skundo motyvas, jog dovanojimo sutartimi nebuvo galima apsunkinti ieškovės žemės sklypo, nes dovanojimo sandoris nelaikytinas daiktinės teisės suvaržymu CK 4.9 str. prasme.
  13. Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2p., 330 str.). Ieškinio dalis dėl atsakovo notaro T. P. V. atmestina. Nors sandorį tvirtina notaras, tačiau jis kitaip nei sandorio šalys nėra dovanojimo santykių subjektas ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl sandorio galiojimo. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notaro materialinis teisinis suinteresuotumas ginčijant sandorį yra dėl galimo žalos atlyginimo, susijęs tik su jo tinkamu funkcijų įgyvendinimu atliekant notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 16 straipsnis), todėl bylose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu notaro procesinė padėtis yra trečiojo asmens, o ne atsakovo.
  14. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad teismas negali ginti subjektinės teisės, kildinamos iš niekinio sandorio, nes iš neteisės negali atsirasti teisė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; kt.). CK 6.394 straipsnio. 2 dalis, 6.396 straipsnis yra imperatyviosios normos ir pastato dovanojimo sutartis, kurioje neaptartos dovanos gavėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama (CK 1.8 str. 1 d.), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ginčo dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikytina dvišalė restitucija natūra ir ginčo sandorio šalys grąžintinos į pradinę padėtį, t. y. dovanotas turtas grąžinamas atsakovams V. Š. ir V. Š. (CK 6.145 str., 6.146 str.). Taikant restituciją atkreiptinas dėmesys į dovanojimo sutarties 2.5 p. formuluotę, kurioje nurodyta, jog apdovanotieji bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priima pastatą unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).
  15. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

12Panaikinus skundžiamą sprendimą ir tenkinus ieškinį atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, pagal CPK 93 str. nustatytas taisykles. Ieškovei iš atsakovų V. Š., V. Š., D. K., V. V. priteistina 43,58 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, ir 2129,60 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 6), t. y. po 543,30 EUR. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintos maksimalios už ieškinio surašymą numatytos užmokesčio sumos (Rekomendacijų 7 p., 8.2. p.) bei užmokesčio už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys tenkintinas iš dalies tik dėl atsakovo notaro Tomo P. V. procesinės padėties, nurodytos šios nutarties 25 p. Taip tenkinus ieškinį iš dalies, netaikytinos CPK 93 str. 2 d. nustatytos proporcijos.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

13Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš atsakovų V. Š., V. Š., D. K., V. V. ieškovei priteistina 41,60 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

14Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

15Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-09-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies.

16Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartį, patvirtintą Vilniaus 3-iojo notaro biuro notaro T. P. V., kuria V. Š. ir V. Š. padovanojo D. K. ir V. V. šiuos pastatus ir D. K. ir V. V. kaip bendrąją dalinę nuosavybę priėmė: po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise poilsio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ),

17po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise poilsio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ),

18po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise pastato – virtuvės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ).

19kaip bendrąją jungtinę nuosavybę D. K. ir V. V. priėmė poilsio pastatą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); pastatą – virtuvę, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise.

20Taikyti restituciją ir grąžinti padovanotų pastatų, unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalis iš D. K. ir V. V. nuosavybės V. Š. ir V. Š. nuosavybėn.

21Ieškinio dalį dėl notaro Tomo P. V. atmesti.

22Priteisti I. N. V. iš V. Š., V. Š., D. K., V. V. po 543,30 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir po 10,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I . Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas.
        1. Apeliacinės... 12. Panaikinus skundžiamą sprendimą ir tenkinus ieškinį atitinkamai... 13. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus atitinkamai priteistinos... 14. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas... 15. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017-09-26 sprendimą panaikinti ir... 16. Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 30 d.... 17. po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise poilsio pastato, unikalus Nr. ( - ),... 18. po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise pastato – virtuvės, unikalus Nr. (... 19. kaip bendrąją jungtinę nuosavybę D. K. ir V. V. priėmė poilsio pastatą,... 20. Taikyti restituciją ir grąžinti padovanotų pastatų, unikalus Nr. ( - ),... 21. Ieškinio dalį dėl notaro Tomo P. V. atmesti.... 22. Priteisti I. N. V. iš V. Š., V. Š., D. K., V. V. po 543,30 EUR bylinėjimosi...