Byla 3K-3-140/2012
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; tretieji asmenys: V. V., V. V., V. V., Kauno 3–iojo notarų biuro notarė V. V., Kauno 8–ojo notarų biuro notarė L. T

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. N. ir S. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovams M. N., S. N., K. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; tretieji asmenys: V. V., V. V., V. V., Kauno 3–iojo notarų biuro notarė V. V., Kauno 8–ojo notarų biuro notarė L. T.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilę teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei žemės sklypo savininko teisių turinį, aiškinimo ir taikymo klausimai.

5Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu M. N. gyvena nuo 1997 m. spalio 18 d. Atsakovas ilgą laiką dirbo statybos įmonės direktoriumi, ieškovę įtikinėjo, kad šeimai rizikinga turėti nekilnojamojo turto ar savo vardu pradėti statybą, todėl jie pirko žemės sklypus atsakovo tėvų vardu ir jų vardu 2002 m. pradėjo statyti gyvenamąjį namą Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovu pasitikėjo, jų santykiai buvo geri, ji taip pat puikiai sutarė su jo tėvais, todėl neprieštaravo, kad tėvų vardu būtų perkami žemės sklypai ir gautas statybos leidimas. Ieškovė nurodė, kad su vyru turėjo lėšų žemei pirkti ir namui statyti – abu dirbo, be to, papildomai – pagal rangos sutartis; 2003–2004 m. turėjo patentą, dirbo statinių projektų ir autorinės priežiūros vadove. Ieškovė teigė, kad žemės pirkimo–pardavimo sandoriai sudaryti ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniais, t. y. atsakovais S. ir K. N., yra apsimestiniai; šių sandorių pagrindu teises ir pareigas įgijo ieškovė ir atsakovas M. N., kurie yra tikroji sandorių šalis, sumokėjusi pinigus už žemę. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai S. ir K. N. 2001–2002 m. gyveno kukliai, iš pensijos; atsakovas S. N. nuo 1997 m. buvo nedarbingas dėl sveikatos, todėl negalėjo prisidėti, statant namą. Kadangi ieškovė ir atsakovas M. N. yra baigę KTU Statybos fakultetą, jie parengė namo projektą pagal savo šeimos poreikius. Namo statybos darbus atliko atsakovo įmonėje dirbantys statybininkai, su jais atsiskaityta, panaudojant bendras šeimos lėšas. Atsakovai K. ir S. N., sužinoję apie ieškovės inicijuotą skyrybų procesą, įregistravo namą savo vardu, siekdami išvengti turto padalijimo; ieškovės vertinimu, taip pažeidžiami ne tik jos, bet ir sūnaus M. interesai. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė pripažinti negaliojančiomis: 1) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 2001 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad šio žemės sklypo pirkėjai yra ieškovė R. N. ir atsakovas M. N.; 2) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 2001 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad šio žemės sklypo pirkėjai yra ieškovė R. N. ir atsakovas M. N.; 3) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), 2002 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties (reg. (duomenys neskelbtini) dalį dėl sutarties šalies (pirkėjo) ir nustatyti, kad šio žemės sklypo pirkėjai yra ieškovė R. N. ir atsakovas M. N.; 4) pripažinti namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine R. N. ir M. N. nuosavybe.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo M. N. bendroji jungtinė nuosavybė; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas, remdamasis ieškovės ir atsakovo M. N. paaiškinimais, kita bylos medžiaga, nustatė, kad jų šeima gyveno pasiturimai; nekilnojamojo turto ir statybos darbų kainų pakilimo laikotarpiu turėjo laisvų lėšų; atsakovas M. N. santuokos ir bendro gyvenimo su ieškove metu pagal verslo patentus vertėsi namų statyba ir remontu, iš to turėjo nemažų pajamų; jis pripažino, kad iš statybų verslo gautą apyvartinių lėšų dalį pervesdavo ne į savo sąskaitas, nes taip siekė išvengti PVM mokėtojo privalomos registracijos. Kadangi ieškovė ir atsakovai nepateikė transporto važtaraščių, statybinių medžiagų pirkimo kvitų ir kitų statybos darbus patvirtinančių dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimą didelio ploto gyvenamojo namo statybai, tai teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog ieškovė ir atsakovas M. N., gyvendami santuokoje, atsakovo tėvams priklausančioje žemėje, jiems sutinkant, šeimos reikmėms pasistatė gyvenamąjį namą. Teismas kartu pripažino mažai tikėtinu, kad atsakovo M. N. tėvai, būdami senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės ginčo laikotarpiu, ilgą laiką be konfliktų gyvendami sūnui priklausančiame atskirame gyvenamajame name, organizavo kito gyvenamojo namo statybą savo lėšomis. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovo tėvai ginčo name negyvena, jį savo vardu įregistravo, kilus sutuoktinių ginčui. Nors ieškovė prašė pripažinti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis CK 1.87 straipsnio pagrindu ir nustatyti, kad tikroji sutarties šalis (pirkėjai) buvo ieškovė ir atsakovas M. N., tačiau teismas sprendė, kad bylos rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nepatvirtinta apsimestinių sandorių sudarymo fakto; atsakovai K. ir S. N. derėjosi dėl ginčo sutarčių sąlygų, jas įvykdė, įgijo pirkėjo teises ir pareigas bei atsiskaitė su pardavėju ir priėmė objektą.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2011 m. liepos 22 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija pažymėjo, kad ieškovė nuosavybės teisių įgijimo teisinį pagrindą gali įrodinėti visomis įstatymo įtvirtintomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis); dėl pateiktos medžiagos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles. Nors statybos dokumentų duomenis kolegija laikė turinčiais tam tikros įrodomosios reikšmės, tačiau nelaikė, jog statytojais pripažintini juose nurodyti atsakovai K. ir S. N.; kolegijos vertinimu, faktiniai ir tikrieji namo statytojai yra ieškovė ir jos sutuoktinis M. N. Kolegija laikė esmine tą aplinkybę, kad gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktas); vertindama, ar šalys galėjo savo darbu ir lėšomis pastatyti ginčo objektą, taip pat jų galimybes atlikti statybos darbus ir juos finansuoti, kolegija pripažino labiau tikėtina, kad ieškovė ir sutuoktinis turėjo daugiau lėšų ir galimybių pastatyti gyvenamąjį namą ir kad jie faktiškai jį pastatė; išvadą grindė ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų duomenimis, kad namo statybos laikotarpiu 2002–2004 m. sąskaitoje buvo nemažai lėšų, aplinkybe, jog ieškovė ir atsakovas M. N. turėjo kitų papildomų pajamų. Atsakovai taip pat pripažino, kad statybos laikotarpiu ieškovė ir jos sutuoktinis turėjo apie 200 000 Lt pajamų. Pardavus šalims priklausiusį butą Kaune, (duomenys neskelbtini), 85 000 Lt pervesta į atsakovo M. N. sąskaitą, lėšos galėjo būti panaudotos gyvenamajam namui statyti. Kitos paskirties patalpų įsigijimo namo statybos laikotarpiu kolegija nevertino kaip paneigiančio galimybę tuo pačiu metu statyti gyvenamąjį namą. Kolegija atsižvelgė į atsakovų K. ir S. N. amžių, sveikatą ir finansines galimybes vykdyti statybą ūkio būdu; būtent šie kriterijai buvo svarbūs, sprendžiant dėl jų pateiktų įrodymų apie 2005 m. deklaruotas dideles lėšas, patikimumo, nenustačius, kad jie turėtų kitų nuolatinių pajamų. Kolegija akcentavo byloje kilusio ginčo dalyvių giminystės ryšius, paprastai grindžiamus ypatingu pasitikėjimu, ir tai, kad šeimos santykiuose sutuoktinių turto tikrasis teisinis režimas gali neatitikti sandoriuose nurodyto ir išviešinto; atkreipė dėmesį į gyvenamojo namo, pritaikyto jaunos šeimos poreikiams, projektavimo ypatumus; aplinkybę, kad atsakovai K. ir S. N. 1990–1993 m. deklaravo gyvenamąją vietą toli nuo statomo namo, vertino kaip sunkinančią atsakovui S. N. statyti ginčo namą, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Kolegija vertino atsakovus K. ir S. N. kaip neaktyvius proceso dalyvius, nerodžiusius asmeninio intereso ginti savo nuosavybės teises, nedalyvavusius teismo posėdžiuose.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu kasatoriai (atsakovai K. N. ir S. N.) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant visose teismų instancijose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

111. Dėl CK 4.40 straipsnio. Situacija, kai kasatoriams priklausančiame žemės sklype gyvenamasis namas yra kitų savininkų nuosavybė, nesuderinama su CK 4.40 straipsnio 1 dalimi. Apeliaciniame procese nebuvo keliama klausimo dėl žemės sklypo nuosavybės, todėl negalėjo būti sprendžiama ir dėl nuosavybės teisių į ginčo namą, esančio šiame sklype.

122. Dėl proceso teisės normų. Teismai netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą ir įvertino įrodymus, iškraipė kai kurių įrodymų turinį, esmę, todėl jų pagrindu padarytos išvados, taip pat tai, kad ieškovė ir atsakovas M. N. yra faktiniai namo statytojai, nepagrįstos, neargumentuotos, neatskleista nustatytų aplinkybių teisinės reikšmės ieškovės ir atsakovo M. N. nuosavybės teisėms į statinį atsirasti.

132.1. Dėl įrodymų vertinimo. Teismų išvada, kad, namą statant ūkio būdu, kai didesnė statybos darbų dalis ir apmokėjimas už juos neįforminami dokumentais, labiau tikėtina, jog ieškovė ir atsakovas M. N. statė namą, grindžiama ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais (transporto važtaraščiais, statybinių medžiagų pirkimo kvitais, kitais dokumentais), tačiau teismai netyrė ir neįvertino, jog mokėjimo kvitai ir krovinio važtaraščiai išduoti kito asmens vardu ir jam pristatytos statybinės medžiagos. Šis asmuo pripažino, kad nurodytu laikotarpiu remontavo butą. Teismai turėjo besąlygiškai remtis kasatorių pateiktais statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančiais įrodymais; nustatant nuosavybės teisę į nupirktą daiktą, nesvarbi aplinkybė, kas šį daiktą priėmė namuose, bet svarbu – kas už juos sumokėjo ir tapo jų įgijėjas. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimą nustatančias taisykles (įrodymų pakankamumo, patikimumo, įrodymų viseto vertinimo). Atsakovo M. N. dalyvavimo statybose teismai neįvertino prigimtinės vaiko prievolės pasirūpinti savo tėvais aspektu; vaikai savo veiksmais privalo visapusiškai padėti, paremti ar teikti deramą išlaikymą savo tėvams; bendražmogiškąja prasme tai yra atlygis tėvams, kurie savo laiku tinkamai rūpinosi, auklėjo ir parengė savarankiškam gyvenimui savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. B. S., bylos Nr. 3K-3-886/2003). Kasatorių vertinimu, atsakovo dalyvavimą namo statyboje teismai interpretavo ieškovės naudai – jai siekiant tikslo įgyti nuosavybės teisę į ginčo namą kaip į santuokos metu sutuoktinių pastatytą turtą; taip teismai pažeidė Konstitucijos 38 straipsnį ir CK 3.205 straipsnį.

142.2. Dėl teismų išvados, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ir atsakovas M. N. turėjo lėšų ir galimybių pastatyti namą. Banko sąskaitos išrašo duomenys negalėjo būti pakankami išvadai apie ieškovės ir atsakovo M. N. statybos laikotarpiu 2002–2004 m. turėtas apie 200 000 Lt lėšas. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į rašytinius įrodymus, kad buvę sutuoktiniai 2003 m. lapkričio 14 d. Kauno centre įsigijo negyvenamąsias patalpas, atliko rekonstrukcijos darbus ir, pakeitę dalies patalpų paskirtį į gyvenamąją, jose gyveno. Kasatorių vertinimu, prielaidomis grindžiama išvada, kad ginčo namo statybos metu sutuoktinių 200 000 Lt pajamos buvo pakankamos kitoms patalpoms įsigyti. Teismai neįsigilino į pateiktus rašytinius įrodymus, be to, neįvertino 2003 m. gruodžio 31 d. vienkartinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų, kurioje kasatorius deklaravo 162 000 Lt lėšas ir gyvenamąjį namą.

152.3. Dėl argumento, kad namas nepritaikytas gyventi vyresnio amžiaus žmonėms, vertinimo. Šie apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrįsti kokia nors metodine medžiaga ar kitais kriterijais; teismas visiškai ignoravo faktą, kad kasatoriai iki namo statybos ir jos metu gyveno atsakovui M. N. priklausančiame name, kurį jis įgijo šį paveldėjęs; kartu gyveno atsakovo sesuo su šeima, nes neturėjo savo būsto. Kasatoriai gyvenamąjį namą statė, įvertinę dukters, bet ne sūnaus šeimos poreikius; be paveldėto namo, atsakovas M. N., minėta, įsigijo patalpas Kauno miesto centre. Šių aplinkybių teismai apskritai neįvertino, nors tai, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar ne, turėjo spręsti, remdamiesi tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004). Teismas įpareigotas vertinti įrodymus, patikrinti kiekvieno jų sąsajumą, leistinumą, ryšį su kitais įrodymais, tačiau šiuo atveju pažeistos šios taisyklės.

162.4. Dėl ieškovės nuomonės, kaip įrodymo leistinumo. Teismai turėjo remtis bylos rašytiniais įrodymais, bet ne ieškovės nuomone apie kasatorių sveikatą, ypač pažymint, kad kasatorius dėl sveikatos negalėjo vairuoti transporto priemonės. Šiuo atveju byloje pateikta kasatoriui Kauno kalniečių poliklinikos išduota medicininė pažyma (2004 m. kovo 29 d., forma Nr. 083-1a); joje patvirtinama, kad dėl sveikatos būklės kasatorius gali vairuoti B kategorijos transporto priemones. Kasatorius galėjo ir vairavo transporto priemones, be kita ko, tai patvirtinama byloje pateiktais transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimų (polisų) duomenimis. Teismai dėl šių įrodymų apskritai nepasisakė ir jų neįvertino. Kasatoriai teigia, kad dėl garbaus amžiaus ir nebūdami teisininkai, bet ne dėl sveikatos, kaip nepagrįstai nustatė teismai, nedalyvavo teismo posėdžiuose, negalėjo aktyviai rungtis teisme ir ginti savo nuosavybės teises. Teismai pažeidė įrodymų leistinumo taisykles, nes ieškovės samprotavimus vertino kaip leistinus ir teisėtus įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos nuostatų, kuriose pažymima, kad civilinėje teisėje nesvarbus asmens veiksmų vidinis vertinimas, jo požiūris į savo ar kitų asmenų veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. B. M. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-390/2006).

172.5. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl ieškovės pateiktų įrodymų, tačiau netyrė ir argumentuotai nepasisakė dėl įrodymų, kuriais kasatoriai grindė įrodinėjamas aplinkybes. Tokia teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

18Atsakovas M. N., tretieji asmenys V. V., V. V. ir V. V. pareiškimais prisideda prie kasacinio skundo.

19Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė R. N. prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti galioti. Ji nurodo, kad kasaciniame skunde keliamos naujos, su CK 4.40 straipsnio taikymu susijusios aplinkybės, tačiau kasatoriai nei šiuo, nei CK 4.47, 4.93 straipsniais nesirėmė, ir teismai nesiaiškino dėl jų pažeidimo. Šie kasacinio skundo argumentai nesvarstytini (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teigimu, atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriuose keliami įrodymų vertinimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą nustatančių CPK normų pažeidimo klausimai. Pareiga įrodinėti ieškinyje nurodytas aplinkybes tenka ne tik ieškovei, bet ir atsakovams (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovė akcentuoja CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatų neatitinkantį kasatorių elgesį ir atsakovo M. N. aktyvius veiksmus proceso metu. Jis, teigdamas, kad nedalyvavo namo statyboje, nurodė statybos kaštus, namo vertę, sklypų išsidėstymą, uždirbtas savo, ieškovės ir kasatorių lėšas, jų kilmę; tai leido pagrįstai spręsti, kad jis yra tikrasis namo statytojas ir savininkas, gyvenantis su sugyventine ir jų vaikais, gimusiais, atsakovui esant santuokoje su ieškove. Ieškovė nesutinka su kasatorių argumentu, kad nebuvo pagrindo teismų išvadai dėl namui statyti panaudotų 200 000 Lt; šios lėšos išimtos iš ieškovės asmeninės sąskaitos banke, o butas Kaune, (duomenys neskelbtini), pirktas iš lėšų, gautų už darbą pagal patentus; namo statybai, be 200 000 Lt, panaudoti 85 000 Lt, gautų už sutuoktinių parduotą butą Kaune, (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo darbo užmokesčių bei lėšų, uždirbtų pagal verslo liudijimus, išduotus ieškovės ir atsakovo bei kasatorių vardu.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl CK 4.40 straipsnio aiškinimo ir taikymo

23Kasatoriai teigia, kad, pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais kaip apsimestinius žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius ir konstatavus, jog kasatoriai yra žemės sklypų savininkai, nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą šiame sklype pripažinimas ieškovei ir jos sutuoktiniui nesuderinamas su CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatytu reglamentavimu.

24Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos kasacinio skundo argumentus. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi šioje įstatymo normoje nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra šios žemės sklypo priklausinys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 straipsniuose taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektai, esantys ant žemės sklypo, jeigu įstatymo nenustatyta kitaip, gali būti registruojami kaip atskiri turto objektai, vieno arba kelių jų priklausiniai arba sklypo priklausiniai. Toks žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo daikto santykio reguliavimas reiškia, kad galima situacija, kai dėl tam tikrų priežasčių statinio savininkas neturi nuosavybės teisės į sklypą, kuriame statinys pastatytas, o žemės sklypo savininkui priklausančiame sklype gali būti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių.

25Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė į atskirus turto objektus atsirado skirtingais pagrindais: žemės sklypas įgytas pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), gyvenamasis namas –pagaminant naują daiktą statybos būdu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Sprendžiant dėl šių turto objektų savininkų bei nustatant, ar tai yra jų asmeninė, ar bendroji nuosavybė ir kokia bendrosios nuosavybės rūšis (bendroji jungtinė ar bendroji dalinė), reikšmingi skirtingi juridiniai faktai, kurie galintys lemti skirtingas išvadas. Vadinasi, nuosavybės teisių į žemės sklypą pripažinimas atsakovams S. ir K. N. savaime negali lemti išvados, kad ir jame esantis gyvenamasis namas yra jų nuosavybė. CK nustatyti įvairūs žemės naudojimo teisiniai pagrindai (pavyzdžiui, nuomos, panaudos, servitutas) yra būdas situacijai, kai žemės sklypo ir jame esančių statinių savininkai yra skirtingi asmenys, spręsti.

26Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymo

27Nagrinėdamas bylas kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu, bet nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis); jeigu kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar bylą nagrinėję teismai, nustatydami byloje reikšmingus faktus, teisingai taikė proceso teisės normas, ar dėl tam tikrų proceso pažeidimų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

28Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

29Kasaciniame skunde keliamas ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo bei sąsajumo klausimas, nurodant, kad keli ieškovės pateikti statybinių medžiagų įsigijimo dokumentai, kuriais rėmėsi teismas, išduoti ne ieškovės, o kito asmens vardu, todėl jais negali būti patvirtinamos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju įrodymus apie įsigytas statybines medžiagas ginčo namo statybai teikė abi šalys. Ginčo namas buvo statomas ūkio būdu, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus. Teismai sprendimuose nurodė, kad dėl šios priežasties šalys neturėjo galimybės pateikti transporto važtaraščių, statybinių medžiagų pirkimo kvitų ir kitų dokumentų, visiškai patvirtinančių atliktų darbų apimtis, o pateiktų mokėjimo dokumentų nepakanka išvadai, kieno lėšomis iš tikrųjų statytas namas. Dėl to išvadą dėl tikrųjų gyvenamojo namo savininkų, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas iš esmės grindė kitais įrodymais, o ne statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančiais dokumentais, tarp kurių yra ir kitų asmenų vardu išduotų dokumentų. Tas pats pasakytina ir apie atsakovų pateiktus statybinių medžiagų įsigijimo iš AB „Vilijampolės gelžbetonis“ dokumentus. Kasaciniame skunde neteisingai perteikiama teismo išvada dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismas atsakovo M. N. parašą ant šių dokumentų, patvirtinantį prekių gavimą, vertino kaip įrodymą, kuriuo paneigiami atsakovų iniciatyva kviestų liudytojų parodymai, kad šis atsakovas visiškai nedalyvavo statybos procese, o ne kaip tiesiogiai patvirtinantį nuosavybės teisę į statomą namą.

30Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismas netinkamai sprendė dėl oficialiųjų rašytinių įrodymų – kasatoriaus S. N. Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos turto deklaracijos įrodomosios galios. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad gyventojų pajamų (turto) deklaracijos neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją šiame dokumente pateikia ne valstybės ar savivaldybės institucijos, bet pajamas siekiantis pagrįsti asmuo; už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako juos pateikęs asmuo, o ne deklaraciją priėmusi institucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-561/2010). Dėl to gyventojų valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamos deklaracijos vertintinos kaip rašytiniai įrodymai, kuriems nesuteikiama didesnė įrodomoji galia (prima facie).

31Atmestini kasatorių argumentai, kad teismai pažeidė įrodymų leistinumo taisyklę, spręsdami apie kasatorių sveikatos būklę. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai savo išvadą dėl kasatorių sveikatos būklės grindė ne ieškovės nuomone, o byloje esančiais gausiais medicininiais dokumentais ir pačių kasatorių suteikta informacija (atsisakymu dėl sveikatos būklės atvykti į teismo posėdį, o atvykus – teikti paaiškinimus) teismo proceso metu.

32Kasatorių vertinimu, teismai, spręsdami dėl nuosavybės teisių į naujos statybos procese pastatytą gyvenamąjį namą pripažinimo konkretiems savininkams, t. y. ieškovei ir atsakovui M. N., pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų išvada dėl tikrųjų namo statytojų, panaudotų lėšų namui statyti kilmės ir realių kiekvienos šalies galimybių finansuoti su statyba susijusius darbus bei juos atlikti grįsta ne faktiniais duomenimis, o prielaidomis. Byloje, kasatorių nuomone, yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą – kad namą statė kasatoriai, tačiau teismas į juos neatsižvelgė.

33Apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad teismai, priimdami procesinius sprendimus, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tiek pateiktus ieškovės, tiek atsakovų, pasisakė dėl įrodymų tinkamumo bei įrodomosios galios ir dėl šiais įrodymais patvirtinamų aplinkybių įrodytumo. Tai, kad apskųstuose teismų procesiniuose sprendimuose tiesiogiai nepasisakyta dėl kurio nors įrodymo vertinimo, neteikia pagrindo pripažinti, jog įrodymai liko neįvertinti, jei visa bylos medžiaga ir apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamiesi teismai priėmė apskųstus procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje K. T. v. V. Š., J. Š., bylos Nr. 3K-3-103/2012). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės ir siekia sau palankaus jų traktavimo, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad buvo pažeistos įrodinėjimo procesą nustatančios teisės normos, taip pat įrodymų pakankumo taisyklė.

34Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorių pozicija bylos nagrinėjimo metu nėra nuosekli: jie tik kasaciniame skunde pateikė versiją, kad ginčo gyvenamasis namas statytas dukters reikmėms, todėl jis ir yra, kaip konstatavo teismas, labiau pritaikytas gyventi jauniems žmonėms; iki tol tvirtinę, kad atsakovas M. N. namo statyboje visiškai nedalyvavo, teismams priėjus priešingą išvadą, kasaciniame skunde nurodo, jog prie statybos jis prisidėjo, vykdydamas pareigą padėti tėvams. Teisėjų kolegija nepasisako dėl šių naujai nurodomų faktinių aplinkybių.

35Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Iš kasatorių Lietuvos valstybei priteistina 154,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. pažymoje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

39Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

40Priteisti iš K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 77,23 Lt (septyniasdešimt septynis litus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

41Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilę teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų... 5. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu M. N. gyvena nuo 1997 m. spalio... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu kasatoriai (atsakovai K. N. ir S. N.) prašo panaikinti... 11. 1. Dėl CK 4.40 straipsnio. Situacija, kai kasatoriams priklausančiame žemės... 12. 2. Dėl proceso teisės normų. Teismai netinkamai paskirstė šalių... 13. 2.1. Dėl įrodymų vertinimo. Teismų išvada, kad, namą statant ūkio būdu,... 14. 2.2. Dėl teismų išvados, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ir atsakovas... 15. 2.3. Dėl argumento, kad namas nepritaikytas gyventi vyresnio amžiaus... 16. 2.4. Dėl ieškovės nuomonės, kaip įrodymo leistinumo. Teismai turėjo... 17. 2.5. Dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies. Apeliacinės instancijos teismas... 18. Atsakovas M. N., tretieji asmenys V. V., V. V. ir V. V. pareiškimais prisideda... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė R. N. prašo kasacinį skundą... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl CK 4.40 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 23. Kasatoriai teigia, kad, pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinio... 24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus šiuos kasacinio skundo argumentus.... 25. Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisė į atskirus turto objektus atsirado... 26. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių normų taikymo... 27. Nagrinėdamas bylas kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus teisės... 28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 29. Kasaciniame skunde keliamas ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo bei... 30. Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismas netinkamai sprendė dėl oficialiųjų... 31. Atmestini kasatorių argumentai, kad teismai pažeidė įrodymų leistinumo... 32. Kasatorių vertinimu, teismai, spręsdami dėl nuosavybės teisių į naujos... 33. Apskųstų teismų procesinių sprendimų turinys, atsižvelgiant į faktinius... 34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorių pozicija bylos... 35. Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 37. Iš kasatorių Lietuvos valstybei priteistina 154,46 Lt išlaidų, susijusių... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.... 40. Priteisti iš K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš S. N., a. k. (duomenys... 41. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...