Byla e2-273-241/2018
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Homburg Merkurijus“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žemės grąžinimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-2405-640/2017 dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Homburg Merkurijus“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi UAB „Homburg Merkurijus“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“; 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi BUAB „Homburg Merkurijus“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Pareiškėja UAB „Žemės grąžinimas“ pateikė teisme skundą dėl BUAB „Homburg Merkurijus“ 2017 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo išspręstas BUAB „Homburg Merkurijus“ priklausančio turto pardavimo tvarkos klausimas, panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas turi būti panaikintas, nes susirinkimas buvo sušauktas ir jame balsuojama pažeidžiant procedūrines taisykles bei reikalavimus, keliamus kreditorių susirinkimo sušaukimo ir vykdymo tvarkai. Pareiškėjos teigimu, buvo sprendžiamas į darbotvarkę neįtrauktas klausimas ir kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie vieno iš kreditorių pateiktą pasiūlymą. Be to, priimtas nutarimas pažeidžia kreditorių interesus, nes nuspręsta parduoti vertingą turtą kaip vieną turto objektą, nevertinant kartu parduodamo turto vertės, nenustačius objektyviai geriausios kainos ir tvarkos.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Žemės grąžinimas“ skundą atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad BUAB “Homburg Merkurijus” kreditorių susirinkimo, įvykusio 2017 m. liepos 5 d., darbotvarkėje dešimtu klausimu buvo numatyta svarstyti dėl įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo. Visiems kreditoriams buvo išsiųstas pranešimas dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės, kuriame buvo nurodyta, jog dešimtuoju klausimu bus svarstomas turto – nebaigto statyti Merkurijaus komercinio pastato ir apartamentų pastato su požeminiu parkingu ir žemės sklypu bei nebaigtos statyti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės pardavimo tvarkos nustatymas. Pranešime dėl darbotvarkės buvo nurodyta, jog siūlomas nutarimo projektas šiuo klausimu yra parduoti turtą pagal bankroto administratoriaus pasiūlymą. Pranešime taip pat buvo nurodyta, jog kreditoriai, negalintys dalyvauti susirinkime gali pateikti savo nuomonę balsuodami raštu, pateikdami užpildytą biuletenio formą.
  3. Teismas nustatė, kad pareiškėja reikalavimo teises į BUAB „Homburg Merkurijus“ įgijo 2017 m. liepos 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Dėl to, teismas vertino pradinio kreditoriaus NOVA MERCURIUS B.V. veiksmus kreditorių susirinkimo metu. Pati pareiškėja pripažino, jog pradinis kreditorius, iš kurio ji įsigijo reikalavimo teises, buvo tinkamai informuotas apie šaukiamą susirinkimą ir žinojo, kokie klausimai bus jame sprendžiami bei pateikė savo balsavimo raštu biuletenį administratorei. Teismas nurodė, kad kreditorės Luminor Bank AB pasiūlymas buvo pateiktas tik susirinkimo metu, tačiau pats pasiūlymas savo turiniu iš esmės nesiskyrė nuo bankroto administratorės pateikto pasiūlymo, išskyrus tai, jog kreditorius pasiūlė patikslinti, jog parduodamas nebaigtas statyti Merkurijaus komercinis pastatas su apartamentų pastatu bei požeminiu parkingu ir žemės sklypu su visais jame esančiais priklausiniais, bei papildė, jog nebaigta statyti požeminių automobilių stovėjimo aikštelė parduodama su visomis teisėmis į statybinę-techninę dokumentaciją.
  4. Teismas sutikto su kreditorės Luminor Bank AB ir bankroto administratorės nurodyta pozicija, jog kreditorės Luminor Bank AB pasiūlymas tik patikslino turto pardavimo tvarką, tačiau jos iš esmės nepakeitė. Teismas nurodė, kad pradinis kreditorius, balsuodamas raštu ir nedalyvaudamas susirinkime, tokiu būdu pasirinko atstovauti savo interesams bankroto byloje, todėl vien tai, jog jam nebuvo siųstas kito kreditoriaus pasiūlytas susirinkimo nutarimo projektas, nesudaro pagrindo konstatuoti jo teisių pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad bankroto byloje Luminor Bank AB yra balsų daugumą turintis kreditorius, t. y. 72,09 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos, todėl nors jis vienintelis balsavo už savo pasiūlytą nutarimo projektą, tačiau net ir kitiems kreditoriams nepritarus ir balsavus kitaip, nutarimo turinys nepasikeistų, nes kreditorių susirinkime nutarimai yra priimamai balsų dauguma.
  5. Teismas iš bylos duomenų nustatė, jog bankroto administratorė, siūlydama nutarimo projektą dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo, užsakė turto vertinimą ir pagal jį nurodė parduodamo turto kainą. Kreditoriai nekėlė ginčo dėl turto vertinimo, pareiškėja taip pat nepateikė duomenų apie tai, jog turtas būtų įvertintas neteisingai. Kreditorė Luminor Bank AB savo pasiūlyme turto kainos nekeitė. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad vertinant turtą buvo atsižvelgta į tai, jog yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jog dėl nekilnojamo daikto naudojimosi yra sudarytas bendraturčių susitarimas. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad parduodamo turto vertė buvo nustatyta tinkamai, o priimtas sprendimas turtą parduoti kaip vieningą kompleksą yra racionalus ir ekonomiškai logiškas, kadangi parduodami turto objektai yra tarpusavyje susiję – nebaigti statyti statiniai su požeminiu parkingu ir nebaigta statyti automobilių aikštele yra tame pačiame žemės sklype.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Pareiškėja UAB „Žemės grąžinimas“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl BUAB „Homburg Merkurijus“ 2017 m. gegužės 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Tais atvejais kai vienas iš kreditorių teikia naują vieno iš darbotvarkės klausimo nutarimo projektą, bankroto administratorius privalo apie tai informuoti likusius bendrovės kreditorius ir papildyti balsavimo raštu biuletinius, kad jie galėtų išreikšti savo nuomonę dėl naujo nutarimo projekto. Ginčo atveju naują nutarimo projektą kreditorė Luminor Bank AB pasiūlė balsuodama raštu, todėl bankroto administratorė privalėjo atidėti kreditorių balsavimą ir papildyti balsavimo raštu biuletinius arba kreditorės pasiūlymą nagrinėti kituose kreditorių susirinkimuose.
    2. Pranešti apie gautus naujus darbotvarkės klausimo nutarimo projektus tenka bankroto administratoriui ir kreditoriaus teisė žinoti apie susirinkime svarstytinus projektus nėra siejama su kreditoriaus pasirinktu balsavimo būdu. Šiuo atveju pradinė kreditorė savo teisę pasisakyti dėl susirinkime nagrinėjamų klausimų realizavo balsuodama raštu dėl visų jai žinomų nutarimų projektų. Taigi, teismas nepagrįstai kaltę dėl to, jog kreditorė nežinojo apie naujus nutarimo projektus, priskiria jai, o ne bankroto administratorei, nepranešusiai apie gautą naują nutarimo projektą. Kreditorei nebuvo jokio tikslo tiesiogiai vykti į kreditorių susirinkimą ir jame dalyvauti, kuomet dėl visų jai žinomų klausimų ir nutarimų projektų ji jau buvo pasisakiusi raštu, o apie tai, kad yra gauti nauji nutarimų projektai – nebuvo informuota.
    3. Nėra pagrindo sutikti su teismo motyvais, jog net ir kitiems kreditoriams nepritarus ir balsavus kitaip, nutarimo turinys nebūtų pasikeitęs, nes tai reikštų, jog dominuojantis kreditorius gali nepaisyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų imperatyvių procedūrinių reikalavimų ir savo, kaip dominuojančio kreditoriaus, teises realizuoti bet kokia jam priimtina tvarka, ignoruojant kitų kreditorių teises realizuotinas per kreditorių susirinkimus. Tokiu būdu yra iš esmės paneigiama kreditorių susirinkimo kompetencija ir pateisinama vieno balsų daugumą turinčio kreditoriaus savivalė veikti jam bet kokiu priimtinu būdu. Tokių kreditorės Luminor Bank AB veiksmų pateisinimas sudaro prielaidas ir ateityje vykdant kreditorių susirinkimus veikti atsižvelgiant tik į vieno kreditoriaus interesus, nepaisant to, jog bankroto procese turi būti laikomasi bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų lygybės principo, t. y. nė vieno kreditoriaus interesas negali būti suabsoliutinimas.
    4. Nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, kad savo turiniu kreditorės Luminor Bank AB pateiktas pasiūlymas iš esmės nesiskyrė nuo bankroto administratorės pateikto pasiūlymo. Kaip matyti iš visuotinio susirinkimo protokolo turinio, statybinės - techninės dokumentacijos vertė iš esmės buvo prilyginta 0 Eur, nes turtą kartu su statybine - technine dokumentacija buvo nuspręsta parduoti už tokią pačią kainą kaip ir be jos. Be to, kreditorei Luminor Bank AB yra įkeista tik dalis iš varžytynių parduodamo turto, nors pardavimas vykdomas tiek įkeisto, tiek neįkeisto turto, kaip vieno turtinio komplekso. Priimtas sprendimas parduoti visą turtą kaip vieną turtinį kompleksą yra akivaizdžiai naudingiausias tik šiam hipotekos kreditoriui.
  2. BUAB „Homburg Merkurijus“ atsiliepime prašo pareiškėjos UAB „Žemės grąžinimas“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ginčijamą nutarimą pasiūlė didžiausia bankrutavusios įmonės kreditorė ir įkaito turėtoja Luminor Bank AB, turintis 72,09 proc. nuo bendros teismo patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos balsų. Ši kreditorė turi daugiau nei 50 proc. visų balsų, todėl esama situacija leidžia jai vienasmeniškai priiminėti nutarimus kreditorių susirinkimuose. Tokie kreditoriaus veiksmai atitinka tiek ĮBĮ 24 straipsnio nuostatas, tiek teismų praktiką.
    2. Luminor Bank AB pateiktas pasiūlymas, kuriam pritarė kreditoriai, nebuvo iš esmės kitoks nei bankroto administratorės pasiūlymas. Luminor Bank AB pasiūlymas tiksliau bei detaliau apibrėžė, koks turtas yra realizuojamas, t. y. papildė bankroto administratorės pasiūlytą nutarimo projektą. Kreditorė savo pasiūlymu nekeitė turto kainos ir (ar) turto pardavimo tvarkos, t. y. nedarė jokių esminių korekcijų. Luminor Bank AB tik papildomai pasiūlė su parduodama žemės sklypo dalimi kartu perleisti ir visus žemės sklypo dalyje esančius priklausinius, kurie pagal statybos projektą priklauso BUAB „Homburg Merkurijus“, taip pat kartu su turtu perleisti visas teises į statybinę – techninę dokumentaciją, kurios pagrindu buvo išduotas statybos leidimas.
    3. BUAB „Homburg Merkurijus“ turto pardavimo kaina ir tvarka buvo nustatyta ir patvirtinta atsižvelgus į turto vertintojo pateiktas turto vertinimo ataskaitas. BUAB „Homburg Merkurijus“ turto kaina buvo nustatyta objektyviai, ekonominiu požiūriu yra pagrįsta, kadangi nustatyta remiantis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose atsižvelgta į turto techninę dokumentaciją, būklę ir kitas aplinkybes.
  3. Kreditorė Luminor Bank AB prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodo BUAB „Homburg Merkurijus“. Kreditorė Luminor Bank AB papildomai nurodė:
    1. Apelianto pozicija, jog bankroto administratorė privalėjo atidėti kreditorių susirinkimo balsavimą arba kreditorės siūlymą nagrinėti kituose kreditorių susirinkimuose, yra nelogiška. Jei organizuojant ir balsuojant bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimuose būtų laikomasi pozicijos, jog apie visus balsavimo raštu biuleteniuose kreditorių pateiktus naujus nutarimų projektus privalo būti informuoti visi kiti kreditoriai, tai iš esmės būtų itin sudėtinga sušaukti susirinkimą ir įvykdyti balsavimą, nes kiekvienas pateiktas balsavimo raštu biuletenis su nauju nutarimo projektu turėtų sąlygoti balsavimo atidėjimą ir visų kreditorių informavimą apie naują nutarimo projektą, o kitą kartą balsuojant gali atsirasti dar vienas naujas nutarimo projektas ir tada visa procedūra kartojama dar ne vieną kartą.
    2. Skunde nepateikta jokių konkrečių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog skundžiamu nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka būtų nepagrįsta ar pažeistų kreditorių interesus. Subjektyvūs apelianto samprotavimai, jog neįkeistą turtą reikėtų parduoti atskirai nuo įkeisto, nepaneigia nutarimo dėl turto pardavimo komplekse pagrįstumo, juo labiau, kad šis turtas yra tarpusavyje susijęs tiek funkciniu ryšiu, tiek prievolėmis. Be to, BUAB „Homburg Merkurijus“ ir jos kreditorių interesų niekaip negali pažeisti apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog viename turtiniame komplekse nutarta parduoti bankui įkeistus ir neįkeistus turto objektus.
    3. Pagal ĮBĮ nuostatas, hipotekos kreditorius turės pirmenybės teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą tik iš gautų lėšų iš bendrame turtiniame komplekse parduotų įkeistų turto objektų, o iš neįkeisto turto objektų pardavimo lėšų – tokia pačia tvarka kaip ir visi kiti kreditoriai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame nutarime yra atskirai išskirtos tiek įkeisto turto, tiek neįkeisto turto pradinės pardavimo kainos bendroje turtinio komplekso pardavimo kainoje, kurios nustatytos remiantis bankroto administratorės užsakymu atliktais nepriklausomais turto vertinimais.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus skundas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

7Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi UAB „Homburg Merkurijus“ iškėlė bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.
  2. 2017 m. liepos 5 d. įvyko BUAB “Homburg Merkurijus” kreditorių susirinkimas, kuriame dešimtuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditorė Luminor Bank AB, turinti 72,09 proc. balsų, balsavo prieš bankroto administratorės pateiktą nutarimo dešimtuoju darbotvarkės klausimu projektą ir balsavimo raštu biuletenyje pateikė savo nutarimo dėl BUAB “Homburg Merkurijus” turto pardavimo tvarkos projektą, kuris šios kreditorės balsais buvo priimtas.

8Dėl kreditorių priimto nutarimo teisėtumo

  1. Kreditorių susirinkimo teises nustato ĮBĮ 23 straipsnis. Pagal šioje teisės normoje įtvirtintas nuostatas, kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, tarp jų – tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą ir nustatyti turto pardavimo tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
  3. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas nutarimas dešimtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas pažeidžiant ĮBĮ 21 – 24 straipsnių nuostatas, kadangi kreditorių susirinkime buvo svarstomi du nutarimo dėl BUAB “Homburg Merkurijus” turto pardavimo tvarkos nustatymo projektai. Pareiškėjos nuomone, kreditoriams nepranešus apie Luminor Bank AB pasiūlytą nutarimo projektą, toks nutarimas apskritai negalėjo būti svarstomas ir priimamas.
  4. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarkos, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012).
  5. Bylos duomenys patvirtina, kad pradiniam kreditoriui NOVA MERCURIUS B.V., iš kurio pareiškėja įgijo reikalavimo teises į BUAB “Homburg Merkurijus”, 2017 m. birželio 29 d. pranešimu buvo tinkamai pranešta apie 2017 m. liepos 5 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą. Iš pranešimo turinio matyti, kad dešimtuoju darbotvarkės klausimu buvo nuodytas įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymas. Iš balsavimo raštu biuletenio matyti, kad pradinis kreditorius NOVA MERCURIUS B.V. pasinaudojo teise balsuoti raštu ir dėl dešimtojo darbotvarkės klausimo pasisakė prieš, savo pasiūlymo šiuo klausimu nepateikė. Vertindamas šiuos faktinius duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iki kreditorių susirinkimo pradžios pradiniam kreditoriui NOVA MERCURIUS B.V. (atitinkamai pareiškėjai) buvo žinoma susirinkimo darbotvarkė, todėl jam buvo užtikrinta teisė balsuoti ir reikšti savo pasiūlymus dėl BUAB “Homburg Merkurijus” turto pardavimo tvarkos, todėl esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kreditorė Luminor Bank AB, turėdama balsų daugumą (72,09 proc.) ir vienintelė balsuodama už savo pasiūlytą nutarimo projektą, bet kokiu atveju būtų nulėmusi kreditorių susirinkimo nutarimo turinį. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatyme atskirai neaptariama situacija, kai daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos turi vienas kreditorius, kurio balsais ir priimamas nutarimas, tačiau vien ta aplinkybė, kad toks dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2012). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiamas nutarimas dešimtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas neteisėtai.
  7. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia kreditorių interesus, nes nuspręsta parduoti vertingą turtą kaip vieną turto objektą, nevertinant kartu parduodamo turto vertės, nenustačius objektyviai geriausios kainos ir tvarkos.
  8. Įstatymai ir lydintieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 6 dalis). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bankroto proceso metu bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, kad kuo didesne apimtimi būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, įgyvendintos akcininkų teisės gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012, 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).
  9. Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto administratorė, prieš siūlydama nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos nustatymo projektą, užsakė parduodamo turto vertinimą ir pagal jame nustatytą turto vertę nutarimo projekte nurodė parduodamo turto kainą. Kreditorė Luminor Bank AB savo pasiūlytame nutarimo projekte parduodamo turto kainos nekeitė, tačiau nurodė, jog turtas parduodamas kartu su technine dokumentacija, kurios pagrindu buvo išduotas statybos leidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų turto vertintojo nustatytos kainos objektyvumą ir pagrįstų jos teiginius, jog atsakovei priklausantį turtą reikėtų parduoti atskirai. Priešingai, iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo turtas yra nebaigtas statyti Merkurijaus komercinis ir apartamento pastatas su požeminio parkavimo vietomis ir nebaigta statyti automobilių aikštele tame pačiame žemės sklype, todėl šis turtas yra tarpusavyje susijęs – sudaro kompleksą, taigi tokio turto pardavimas kartu gali užtikrinti greitą ir efektyvų bankrutavusios įmonės turto realizavimą ir kreditorių interesų tenkinimą.
  10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamai bylai aktualiais klausimais, įrodymų ir įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Konstatuoto nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Kreditorė Luminor Bank AB prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.16 punktą, maksimali už šio procesinio dokumentų parengimą priteistina suma yra 335,48 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki nurodyto dydžio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalies).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Žemės grąžinimas“, j. a. k. 303976518, Luminor Bank AB, j. a. k. 112029270, naudai 335,48 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus 48 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai