Byla 2A-371-236/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Šiaulių rajono savivaldybės tarybos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, uždarosios akcinės bendrovės Kuršėnų komunalinis ūkis ir UAB „Švarinta“ apeliacinius skundus ir atsakovo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prisidėjimą prie atsakovų Šiaulių rajono savivaldybės tarybos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo sujungtose: civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ (šiuo metu UAB „Ecoservice projektai“) ieškinį atsakovėms Šiaulių rajono savivaldybės tarybai, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, uždarosioms akcinėms bendrovėms Kuršėnų komunaliniam ūkiui ir „Švarinta“ dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais ir panaikinimo, viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo ir sutarčių panaikinimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, ir administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ skundą atsakovei Šiaulių rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė Kuršėnų komunalinis ūkis, viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, Šiaulių rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė UAB „Specializuotas transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:
    1. Pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T-236 „Dėl pavedimo Kuršėnų komunalinio ūkio UAB teikti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas ir įpareigojimo sudaryti sutartį“ neteisėtu, pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jį panaikinti;
    2. Pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. T-121 dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 dienos sprendimo Nr. T-236 „Dėl pavedimo Kuršėnų komunalinio ūkio UAB teikti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas ir įpareigojimo sudaryti sutartį“ papildymo neteisėtu ir jį panaikinti;
    3. Pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. T-247 dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T-236 „Dėl pavedimo Kuršėnų komunalinio ūkio UAB teikti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas ir įpareigojimo sudaryti sutartį“ pakeitimo neteisėtu ir jį panaikinti;
    4. Pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. T-279 dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013-10-31 sprendimo Nr. T-247 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 dienos sprendimo Nr. T-236 „Dėl pavedimo Kuršėnų komunalinio ūkio UAB teikti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas ir įpareigojimo sudaryti sutartį pakeitimo“ pakeitimo neteisėtu ir jį panaikinti;
    5. Pripažinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2012 m. birželio 1 d. su Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu sudarytą Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį Nr. S-12-89/SRZ-608 neteisėta ir negaliojančia;
    6. Pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. T-3 „Dėl papildomo susitarimo prie 2012 m. birželio 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių I (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties Nr. Nr. S-12-89/SRZ-608“ neteisėtu ir jį panaikinti;
    7. Pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. T-291 „Dėl 2012 m. birželio 1 d. Šiaulių rajono savivaldybės komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutarties Nr. S-12-89/SRZ- 608 pakeitimo“ neteisėtu ir jį panaikinti;
    8. Pripažinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2013 m. kovo 1 d. su Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu sudarytą Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų 2012 m. birželio 1 d. sutarties Nr. S-12-89/SRZ-608 papildomą susitarimą Nr. S-13-27 (SRZ-317/3.54) neteisėtu ir negaliojančiu;
    9. Pripažinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2013 m. lapkričio 15 d. su Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu sudarytą Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų 2012 m. birželio 1 d. sutarties Nr. S-12-89/SRZ-608 papildomą susitarimą Nr. SRZ-964 (3.54)/S-13-155 neteisėtu ir negaliojančiu;
    10. Pripažinti UAB Kuršėnų komunalinio ūkio 2010 m. rugsėjo 30 d. su UAB „Švarinta“ sudarytą Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartį Nr. 8/K-96 apsimestine, neteisėta ir ją panaikinti;
    11. Pripažinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2010 m. rugsėjo 30 d. su UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu sudarytą Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. S-10-640 neteisėta;
    12. Pripažinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2010 m. spalio 29 d. su UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu sudarytą Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. S-10-657 neteisėta;
    13. Pripažinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2010 m. gruodžio 1 d. su UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu sudarytą Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį Nr. S-10-664A neteisėta ir ją panaikinti;
    14. Pripažinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2014 m. sausio 1 d. su Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu sudarytą Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų sutartį Nr. S-14-22/SRZ-130/3.54) neteisėta ir negaliojančia;
    15. Pripažinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2015 m. sausio 1 d. su Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB Kuršėnų komunaliniu ūkiu sudarytą Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų 2014 m. sausio 1 d. sutarties Nr. S-14-22/SRZ-130 (3.54) papildomą susitarimą Nr. S-15-2/ SRZ-59 (3.54) neteisėtu ir negaliojančiu;
    16. Pripažinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro 2015 m. kovo 30 d. su Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Kuršėnų komunaliniu ūkiu sudarytą 2014 m. sausio 1 d. sutarties Nr. Nr. S-14-22/SRZ-130 (3.54) „Šiaulių rajono komunalinių (mišrių ir išrūšiuotų antrinių žaliavų) ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų 2014 m. sausio 1 d. sutarties papildymą Nr. SRZ-310 (3.54)/ S-15-72 neteisėtu ir negaliojančiu;
    17. Pripažinti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. T-60 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės atliekų priėmimo punktų tvarkymo“ neteisėtu ir jį panaikinti;
    18. Įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės tarybą nedelsiant organizuoti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos viešojo pirkimo konkurso procedūras.
  2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė UAB „Švarinta“ teikė komunalinių atliekų surinkimo paslaugas Šiaulių rajone. Šias paslaugas ieškovė teikė kaip viešojo pirkimo laimėtoja, su kuria Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2007 m. liepos 11 d. buvo sudariusi Komunalinių ir kitokių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SRZ-660. Šiaulių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2010 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą Nr. T-236 „Dėl pavedimo Kuršėnų komunalinio ūkio UAB teikti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas ir įpareigojimo sudaryti sutartį“. Ieškovės teigimu, Taryba, pavedusi šią paslaugą teikti savo įsteigtai įmonei be jokio konkurso, faktiškai sukūrė savo teritorijoje vienos įmonės monopolį komunalinių paslaugų teikimo rinkoje ir taip apribojo kitų įmonių teisę teikti šią paslaugą šioje teritorijoje. UAB Kuršėnų komunalinis ūkis neturėjo visų pagrindinių techninių priemonių teikti šią paslaugą, todėl 2010 m. rugsėjo 30 d. su UAB „Švarinta“ sudarė Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartį Nr. 8/K-96. Ieškovė sutiko, kad, vadovaujantis VPĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatomis, savivaldybė turėjo teisę pavesti savo valdomai įmonei be viešojo pirkimo procedūrų vykdyti komunalinių atliekų surinkimo paslaugas pilna apimtimi, tačiau pažymėjo, kad tokia situacija būtų buvus galima tik tuo atveju, jei UAB Kuršėnų komunalinis ūkis būtų turėjusi pakankamai pajėgumų šiai paslaugai teikti bei tokiu būdu nebūtų buvusi apribota paslaugų teikimo rinka aptariamoje teritorijoje. Nurodė, jog minėta Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartis buvo sudaryta šiurkščiai pažeidžiant VPĮ nuostatas – nesilaikant jame nustatytų viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo terminų, iš anksto nepaskelbus apie pirkimą, pakvietus pirkime dalyvauti tik vieną tiekėją. Be to, šiuo pirkimu UAB Kuršėnų komunalinis ūkis faktiškai pirko komunalinių atliekų surinkimo paslaugas, nes pati neturėjo galimybių šias paslaugas teikti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas sprendė, kad Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį ir VPĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savivaldybės, nutarusios įvesti vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo viešąjį pirkimą. Šis reikalavimas galėjo būti nevykdomas tik dėl objektyvių priežasčių, kurias galėtų atitikti situacija, kai atitinkamoje rinkoje nėra kitų ūkio subjektų, galinčių teikti komunalinių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo paslaugas, atitinkančias nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo kriterijus.
  3. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarime išdėstytomis savivaldybių teisės pavesti atliekų tvarkymo paslaugas teikti savo įsteigtam ūkio subjektui įgyvendinimo sąlygomis, konstatavo, kad Šiaulių rajono savivaldybės taryba ir administracija nepagrindė savo sprendimo pavesti savivaldybės įsteigtai bendrovei vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą kaip būtinybės savo įsteigtam ūkio subjektui be konkurencingų procedūrų pavesti teikti aptariamas viešąsias paslaugas.
  4. Teismas pripažino, kad Šiaulių rajono savivaldos institucijos suteikė UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui monopoliją ūkio srityje, nors ji neturėjo pakankamai resursų be UAB „Švarinta“ pagalbos teikti paslaugas. Dėl to tiek UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui, tiek UAB „Švarinta“ buvo sukurtos geresnės sąlygos, negu ieškovei.
  5. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti atsakovių priimti sprendimai ir sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis), todėl juos pripažino negaliojančiais. Priėmus Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, buvo priimti sprendimai ir sudaryti sandoriai, pažeidžiantys Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį ir VPĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, dėl ko visi vėlesni sprendimai ir sandoriai taip pat negali būti laikomi teisėtais.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės taryba ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be kitų argumentų, pasisakydamos apie UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ sudarytą Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartį, nurodo, jog jos pripažinimui negaliojančia teismas negalėjo taikyti tų pačių konkurencijos taisyklių. UAB „Švarinta“ faktiškai komunalinių atliekų surinkimo paslaugos neteikė, todėl ir joks konkurencinis pranašumas prieš ieškovę neegzistavo.
  2. Atsakovė UAB Kuršėnų komunalinis ūkis apeliaciniu skundu su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Be kita ko, pasisakydama dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutarties galiojimo nurodė, jog ji nepažeidė VPĮ įtvirtintų nuostatų, nes buvo sudaryta viešos apklausos būdu, vykdant viešąjį pirkimą. Pasiūlymai buvo pateikti trims tiekėjams: UAB „Pakruojo komunalininkas“, UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ ir UAB „Švarinta“. Išanalizavus iš tiekėjų gautus pasiūlymus, buvo nuspręsta sutartį sudaryti su UAB „Švarinta“, nes kiti tiekėjai neturėjo galimybių išnuomoti transporto priemonių ir konteinerių. Ieškovei pasiūlymas siųstas nebuvo, kadangi ieškovė nesutiko su Tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T-236 nustatytais įkainiais. Pažymi, jog ieškovė neskundė viešųjų pirkimų komisijos sprendimo UAB „Švarinta“ pripažinti viešojo pirkimo laimėtoja.
  3. Atsakovė UAB „Švarinta“ apeliaciniu skundu su pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, pasisakydama dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutarties atsakovė nurodė, jog teismas iš esmės dėl šios sutarties galiojimo nepasisakė. Pažymi, jog minėta sutartis nepriklauso nuo Tarybos sprendimų galiojimo ir dėl šios priežasties negalėjo būti pripažinta neteisėta CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Lietuvos teisėje galioja santykinis sutarčių uždarumo principas, pagal kurį sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, teisinę galią turi jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms.
  4. Atsakovė VŠĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ prisidėjo prie Šiaulių rajono savivaldybės administracijos bei Šiaulių rajono savivaldybės tarybos apeliacinio skundo, o atsiliepime į UAB „Švarinta“ ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio apeliacinius skundus nurodė, kad jais sutinka bei prašo juos tenkinti.
  5. Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės taryba ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovių UAB „Švarinta“ ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio apeliacinius skundus nurodė, kad sutinka su juose išdėstytais argumentais ir prašo juos tenkinti.
  6. Ieškovė UAB „Specializuotas transportas“ atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus su jais nesutiko, prašė pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o visus apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Pasisakydama dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutarties ieškovė nurodė, jog ji yra niekinė ir negaliojanti, kadangi sudaryta trišalio sandorio, sudaryto tarp atsakovės VŠĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos ir UAB Kuršėnų komunalinio ūkio, pagrindu, kuris priimtas remianti neteisėtu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. T-236.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovių apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).
  2. Nagrinėjamu atveju apibrėžiant apeliacijos ribas yra aktualu tai, jog šioje byloje atsakovių apeliaciniai skundai jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. A-627-302/2016, priimant 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą. Minėtu sprendimu skundžiamas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas dalyje panaikintas ir toje dalyje priimtas naujas sprendimas. Ieškovei UAB „Specializuotas transportas“ pateikus kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-509-248/2016 dalį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo panaikino ir dėl šios dalies paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalį pakeitė, taip pat dalį paliko nepakeistą bei dalį sprendimo panaikino ir šią bylos dalį grąžino pakartotinai nagrinėti apeliacine tvarka.
  3. Atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria dalis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo panaikinta ir šioje dalyje byla grąžinta pakartotinai nagrinėti apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje pasisakys tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalyje, kurioje UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ 2010 m. rugsėjo 30 d. sudaryta Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartis Nr. 8/K-96 (toliau ir – ginčo sutartis) pripažinta negaliojančia, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei išspręs bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Atitinkamai atsakovių apeliacinių skundų argumentai bus nagrinėjami taip pat tik aukščiau aptarta apimtimi.

12Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų priėmimo

  1. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d, nutartyje padarytas išvadas bei išaiškinimus, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą bei įpareigojo ieškovę UAB „Specializuotas transportas“ bei atsakoves UAB Kuršėnų komunalinį ūkį ir UAB „Švarinta“ pateikti teismui paaiškinimus bei papildomus įrodymus, susijusius su ginčo sutartimi.
  2. To pasėkoje atsakovės UAB Kuršėnų komunalinis ūkis ir UAB „Švarinta“ 2016 m. sausio 23 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir naujus įrodymus – UAB Kuršėnų komunalinio ūkio buhalterinės pažymos kopiją, 2006 m. gegužės 18 d. UAB Kuršėnų komunalinio ūkio direktoriaus patvirtintų Prekių, paslaugų, ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių kopiją ir UAB „Švarinta“ 2017 m. sausio 17 d. pažymą apie gautas pajamas. 2017 m. sausio 26 d. teisme gauti (išsiųsti 2017 m. sausio 20 d.) ieškovės UAB „Specializuotas transportas“ paaiškinimai.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog minėta 2017 m. sausio 10 d. nutartimi įpareigojo šalis pateikti teismui papildomus paaiškinimus bei įrodymus, juos priima į nagrinėjamą bylą.

13Dėl konteinerių ir transporto priemonių nuomos sutarties teisėtumo

  1. Ieškovė UAB „Specializuotas transportas“ ieškinyje be kitų reikalavimų taip pat prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ sudarytą Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartį Nr. 8/K-96. Šį reikalavimą iš esmės grindė aplinkybėmis, susijusiomis su sutarties pasirašymui organizuoto viešojo pirkimo procedūrų neteisėtumu (netinkamo pirkimo vertės apskaičiavimo, pasirinkto pirkimo būdo (apklausa), jo ypatumų (apklaustas tik vienas tiekėjas, nors rinkoje buvo daugiau potencialių pirkimo dalyvių), atitikties minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams nepatikrinimo ir kitų pažeidimų vykdant viešąjį pirkimą), bei aplinkybe, jog tai apsimestinis sandoris, kurio pagrindu atliekų tvarkymo paslaugas Šiaulių rajono savivaldybėje iš tikrųjų teikė ne UAB Kuršėnų komunalinis ūkis, o UAB „Švarinta“. Ieškovė pažymėjo ir tai, jog ginčijama sutartis sudaryta neteisėto Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T-236 pagrindu.
  2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi bei, pripažinęs negaliojančiu Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. T-236 , laikė, kad tuo pagrindu pripažintini negaliojančiais ir kiti šio sprendimo pagrindu priimti sprendimai bei sandoriai, o tarp jų ir ginčijama sutartis. Apeliantės su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, jog sutartis buvo pasirašyta surengus teisėtą ir įstatymus atitinkantį viešąjį pirkimą bei išrinkus pirkimo laimėtoją – UAB „Švarinta“. Ieškovė šio perkančiosios organizacijos (UAB Kuršėnų komunalinio ūkio) viešojo pirkimo komisijos sprendimo neginčijo, todėl sutarties teisėtumas iš viso neturėtų būti nagrinėjamas. Be to, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog ši sutartis sudaryta kitoms byloje nagrinėtoms sutartims įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais atsakovių argumentais neturi pagrindo sutikti.
  3. Šioje byloje jau yra įsiteisėję teismų sprendimai pripažinti negaliojančiomis visą eilę atsakovių priimtų sprendimų bei sudarytų sutarčių, kaip pažeidžiančių KĮ 4 straipsnį bei VPĮ 10 straipsnio 5 dalį, dėl ko jų teisėtumo klausimas šioje nutartyje nebenagrinėjimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog minėtų sprendimų bei sutarčių pagrindu taip pat buvo sudaryta ir ginčijama sutartis tarp UAB Kuršėnų komunalinio ūkio bei UAB „Švarinta“. Nors ieškovė UAB „Specializuotas transportas“ nėra šios sutarties šalimi ar tiekėju dalyvavusiu vykdant viešąjį pirkimą, organizuotą šiai sutarčiai sudaryti, kaip 2016 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (be kita ko, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Be to, sprendžiant reikalavimą pripažinti negaliojančiais savivaldos institucijos sprendimus (jų pakeitimus), taip pat tokių sprendimų pagrindu sudarytus sandorius (papildomus susitarimus prie jų), teismams kyla pareiga ne tik ištirti šalių teikiamus argumentus ir jų pagrindu įvertinti sprendimų ir (arba) sandorių teisėtumą, bet ir, konstatavus, kad skundžiami sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, ex officio įvertinti su skundžiamais sprendimais susijusius sandorius, net jeigu būtų pripažinta, kad tokio sandorio teisėtumą kvestionuojantis subjektas neturi teisinio suinteresuotumo dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atmestini atsakovių argumentai, susiję su aplinkybe, jog ieškovė neginčijo viešųjų pirkimų komisijos sprendimo UAB „Švarinta“ pripažinti pirkimo laimėtoja.
  4. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad aplinkybė, jog UAB Kuršėnų komunalinis ūkis ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, daro neturinčiu teisinio ir faktinio pagrindo apeliančių argumentą, kad byloje nepakanka įrodymų pagrįsti išvadai, jog pagal ginčo sutartį išnuomotos transporto priemonės ir buitinių atliekų konteineriai naudoti būtent siekiant teikti paslaugas, kurių teikimas Tarybos sprendimais pavestas UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija šio argumento plačiau taip pat nenagrinėja.
  5. Sprendžiant dėl ginčijamos sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip pažeidžiančia VPĮ įtvirtintus reikalavimus, svarbios šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės: UAB Kuršėnų komunalinis ūkis 2010 m. rugsėjo 7 d. pateikė kvietimą UAB „Joniškio komunalinis ūkis“, UAB „Pakruojo komunalininkas“ ir UAB „Švarinta“ iki 2010 m. rugsėjo 10 d. pateikti pasiūlymus pirkimui (t. 2, b. l. 15-17). 2010 m. rugsėjo 9 d. iš tiekėjų UAB „Joniškio komunalinis ūkis“ ir UAB „Pakruojo komunalininkas“ buvo gauti atsakymai, jog pasiūlymai teikiami nebus, o UAB „Švarinta“ pateikė savo pasiūlymą pirkimui (t. 2, b. l. 18-21). 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB Kuršėnų komunalinio ūkio Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo pasiūlymą pirkimui pateikusios UAB „Švarinta“ atstovas, nuspręsta nustatyti transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą ir techninę priežiūrą, ir buitinių atliekų konteinerių nuomos kainą – 114 Lt už komunalinių atliekų ir žaliųjų atliekų toną bei tą pačią dieną pasirašyta ginčijama sutartis (t. 1, b. l. 69-70; t. 2, b. l. 22). Pagal sutarties 6.1 punktą, ji įsigaliojo nuo 2010 m. spalio 1 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. bei 2010 m. gruodžio 1 d. papildomais šalių susitarimais galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d.
  6. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
  7. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad VPĮ perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Tai – pamatinės viešųjų pirkimo teisinio reguliavimo nuostatos.
  8. VPĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas, inter alia, kuriame nustatyti viešųjų pirkimų būdai, taip pat įtvirtinti viešųjų pirkimų principai, yra imperatyvus, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys subjektai negali jo pažeisti, imperatyviųjų VPĮ nuostatų pažeidimas yra pagrindas pripažinti viešųjų pirkimų procedūras ir jų pagrindu sudarytas pirkimo sutartis neteisėtomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 -03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2010).
  9. VPĮ suteikia teisę perkančiosioms organizacijoms vykdyti supaprastintus viešuosius pirkimus, kurių vykdymo tvarka nustatoma pačių perkančiųjų organizacijų pasitvirtintose taisyklėse (VPĮ 85 str. 2 d.), tačiau šios taisyklės negali paneigti VPĮ ir kituose įstatymuose įtvirtintų imperatyvių teisės normų. Nagrinėjamu atveju taisyklės, kuriomis vadovavosi perkančioji organizacija, vykdydama ginčijamą pirkimą, buvo 2006 m. gegužės 18 d. UAB Kuršėnų komunalinio ūkio direktoriaus patvirtintos Prekių, paslaugų, ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklės (t. 2, b. l. 7-13). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė toliau šioje nutartyje pateiktus viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus vykdant viešąjį pirkimą, kurio pagrindu buvo sudaryta Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartis.
  10. VPĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga apskaičiuoti numatomo pirkimo vertę. Ši vertė skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje. Pirkimo pradžia laikomas momentas, kada VPT gauna perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą (VPĮ 7 str. 2 d.). Pirkimo vertės nustatymas aktualus be kita ko tam, jog būtų tinkamai pasirinktas pirkimo būdas bei teisingai taikytos pirkimo procedūros.
  11. Nagrinėjamu atveju byloje ir po Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog UAB Kuršėnų komunalinis ūkis prieš rengdama aptariamą viešąjį pirkimą būtų realiai apskaičiavusi numatomą pirkimo vertę ir pagal tai nusprendusi kokios rūšies viešąjį pirkimą reikės vykdyti. Tuo tarpu atsakovės teismui kartu su 2017 m. sausio 23 d. rašytiniais paaiškinimai pateikti pasvarstymai apie numatomą pirkimo vertės nustatymą negali būti laikomi VPĮ 9 straipsnyje nustatyto įpareigojimo įvykdymu, nes numatoma pirkimo vertė turėjo būti įtvirtinta perkančiosios organizacijos vidiniuose dokumentuose. Pažymėtina, jog nenustatydama preliminarios pirkimo vertės, UAB Kuršėnų komunalinis ūkis ne tik neturėjo galimybės įsitikinti pasirinkto supaprastinto pirkimo teisėtumu, bet ir neužtikrino VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų laikymosi.
  12. Kaip nustatyta iš UAB Kuršėnų komunalinio ūkio supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių, jose numatyta galimybė viešąjį pirkimą vykdyti apklausos būdu, ką šiuo atveju atsakovė ir padarė. Tačiau tokios apklausos vykdymas negali pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Perkančioji organizacija bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių pirkimui pakviestų tiekėjų pasirinkimo motyvus, be to, nors formaliai ir įgyvendindama savo viešųjų pirkimų taisyklių 37 punkte nustatytą reikalavimą apklausti bent tris tiekėjus, jau 2010 m. rugsėjo 10 d. nustačiusi, jog du iš apklaustų tiekėjų negali teikti reikalingų paslaugų, privalėjo pakartotinai apklausti ir kitus tiekėjus, realiai galinčius vykdyti perkamą veiklą, tam, kad būtų užtikrinta tarpusavio konkurencija bei pasiektas viešųjų pirkimų tikslas įsigyti reikiamas prekes racionalia naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str.).
  13. Minėtų VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintų principų bei VPĮ 9 straipsnio pažeidimai neabejotinai reiškia imperatyvių teisės normų pažeidimą. Pripažinus, kad viešojo pirkimo procedūros buvo vykdomos pažeidžiant imperatyvias VPĮ normas, viešųjų pirkimų komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu, atveju egzistavo pagrindas pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ sudarytą Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartį Nr. 8/K-96, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.
  14. Nors restitucija yra tiesioginis niekinio sandorio padarinys (CK 1.80 str. 2 d.), išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą ar jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog niekine pripažinta buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutartis jau yra pasibaigusi, o jos šalys yra gavusios viena iš kitos viską, ką buvo sutarusios. Dėl šios priežasties pripažintina, jog restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju būtų neprotingas bei neproporcingas, todėl pagrįstai netaikytas.
  15. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia kaip apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.). Pažymėjo, jog iš ginčijamos sutarties teksto akivaizdu, kad buitinių atliekų surinkimo ir pervežimo veiklą Šiaulių rajone realiai vykdys ne UAB Kuršėnų komunalinis ūkis, bet jos pasitelkta UAB „Švarinta“. Teismas su minėtu ieškovės argumentu nesutinka ir laiko šiuo atveju neegzistuojant pagrindui pripažinti sutartį negaliojančia dar ir aptariamu pagrindu. Faktas, jog sutartimi UAB „Švarinta“ įsipareigojo suteikti UAB Kuršėnų komunaliniam ūkiui dar ir savo darbuotojų, neįrodo aplinkybės, jog perkančioji organizacija neturi savo darbuotojų, kurie taip pat sugebėtų teikti Šiaulių rajono komunalinių ir žaliųjų atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovių ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, jog galutiniame bylos rezultate ieškovės ieškinys yra pilnai patenkintas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šių išlaidų perskirstyti, dėl ko teismo sprendimas ir šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

15Dėl procesinės bylos baigties

  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos dalyje dėl UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ 2010 m. rugsėjo 30 d. sudarytos Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą ir techninę priežiūrą, sutarties Nr. 8/K-96 pripažinimo negaliojančia ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliančių skundai šioje dalyje atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose paskirstymo

  1. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi grąžindamas bylos dalį pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui taip pat pavedė jam išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose paskirstymo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija šį klausimą išsprendžia atsižvelgusi į tai, jog galutiniame bylos rezultate ieškovės UAB „Specializuotas transportas“ reikalavimai buvo visiškai patenkinti.
  2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
  3. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Specializuotas transportas“ kasaciniame teisme patyrė 280 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėtas žyminis mokestis (t. 11, b. l. 155). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas ieškovė nepateikė. Minėtos ieškovės išlaidos priteistinos jai iš atsakovių Šiaulių rajono savivaldybės administracijos, UAB „Švarinta“, UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro lygiomis dalimis po 70 Eur.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjant bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo patirta 22,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 12, b. l. 48). Ši suma taip pat priteistina iš atsakovių lygiomis dalimis po 5,58 Eur.

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje dėl 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB Kuršėnų komunalinio ūkio ir UAB „Švarinta“ sudarytos Buitinių atliekų konteinerių ir transporto priemonių nuomos, teikiant vairavimą bei techninę priežiūrą, sutarties Nr. 8/K-96 pripažinimo negaliojančia ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo palikti nepakeistą.

19Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Specializuotas transportas“ (šiuo metu pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice projektai“, įmonės kodas 144128180) iš atsakovių Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188726051), uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ (įmonės kodas 145282046), uždarosios akcinės bendrovės Kuršėnų komunalinio ūkio (įmonės kodas 175606358) ir viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų centro (įmonės kodas 145787276) po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

20Priteisti iš atsakovių Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188726051), uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ (įmonės kodas 145282046), uždarosios akcinės bendrovės Kuršėnų komunalinio ūkio (įmonės kodas 175606358) ir viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų centro (įmonės kodas 145787276) po 5,58 Eur (penkis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai