Byla 2-1911/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. Z. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-779-368/2009, pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kuršėnų autobusų parkas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys R. Z. Ž., Šiaulių rajono savivaldybė (civilinė byla Nr. A2-840-372/2011).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

5Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, teisėtumas.

6G. K. 2009 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB "Kuršėnų autobusų parkas" dėl 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

7Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės G. K. reikalavimas patenkintas iš dalies ir iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ jai priteista 50 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidos. Sprendime konstatuota, kad tretysis asmuo R. Z. Ž. 2006 m. rugsėjo 22 d. apie 15 val. būdamas neblaivus, vairuodamas atsakovui priklausantį autobusą, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apsivertė. Dėl to buvo sunkiai sužalota ieškovė, važiavusi autobusu.

8Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pripažino, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Jis įsiteisėjo, kasacine tvarka neskųstas. Atsakovas ieškovei sumokėjo 50 000 Lt teismo priteistą neturtinės žalos sumą.

9Tretysis asmuo R. Z. Ž. 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-779-368/2009, panaikinti byloje priimtą sprendimą ir priimti naują – nutraukti civilinę bylą dėl 50 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškovei G. K. iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, bei sustabdyti 2009 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-779-368/2009 vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Nurodė, kad R. Z. Ž. liga (paranoidinė šizofrenija) yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. R. Z. Ž., sirgdamas paranoidine šizofrenija nagrinėjamoje byloje negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti. Jo paaiškinimai teismui nagrinėjant bylą negali būti teisingi, nes nėra aiški jo psichikos būsena ir kyla abejonių, ar jis iš viso galėjo dalyvauti procese ir duoti paaiškinimus. R. Z. Ž. dalyvavimas teisme buvo netinkamas, jo neatstovavo globėjas, todėl darytina išvada, kad byloje nėra ištirtos visos aplinkybės ir sprendimas yra neteisėtas. Teismo posėdyje tretysis asmuo R. Z. Ž. nurodė, kad jis nėra psichinis ligonis, juo nebuvo ir autoįvykio metu. Baudžiamojoje byloje jam nepagrįstai buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kurią inicijavo tyrėja ir prokurorė.

10Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi priėmė prašymą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių civilinėje byloje Nr. 2-779-368/2009 ir atmetė prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo vykdymo sustabdymo.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo bei priteisė iš trečiojo asmens R. Z. Ž. atsakovui UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 1 073,88 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 18,93 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Konstatavo, kad pareiškėjui ir bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad jam buvo taikomos priverčiamosios stebėjimo ir gydymo priemonės, tai buvo nustatyta dar 2008 m. vasario 25 d., nurodant Darbingumo lygio pažymoje diagnozės kodą F20.0. Kartu konstatavo, kad pareiškėjas taip pat praleido CPK 368 straipsnyje numatytą 3 mėnesių terminą prašymui pateikti. Nurodė, kad teismo argumentų ir išvadų neįtakojo trečiojo asmens sveikatos būklės vertinimas, nes atsakovas UAB „Kuršėnų autobusų parkas“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, būtų privalėjęs atlyginti ieškovei G. K. padarytą neturtinę žalą. Pažymėjo, kad pareiškėjas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl negalima daryti išvados, kad jis nebuvo tinkamai atstovaujamas.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14Tretysis asmuo R. Z. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Priimant 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą nebuvo žinoma, kad R. Z. Ž. serga nepagydoma psichikos liga. R. Z. Ž. psichikos liga, dėl kurios jis nėra nuteistas, yra laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, apie kurią jis sužinojo priimant teismo sprendimą ir kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
  2. R. Z. Ž. sirgdamas paranoidine šizofrenija civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėjo suprasti savo veiksmų, jų valdyti. Jo duoti paaiškinimai teismui nagrinėjant civilinę bylą negali būti teisingi, nes nėra aiški jo psichikos būsena ir kyla abejonių, ar jis iš viso galėjo dalyvauti procese ir duoti paaiškinimus. Be to, R. Z. Ž. dalyvavimas teisme buvo netinkamas, nes jo neatstovavo globėjas, todėl darytina išvada, kad byloje nėra ištirtos visos aplinkybės ir sprendimas yra neteisėtas.
  3. Pareiškėjas R. Z. Ž. nepraleido CK 368 str. numatyto 3 mėnesių termino prašymui pateikti.
  4. Teismas netinkamai priteisė atstovavimo išlaidas, nes pateikti dokumentai apie atstovavimo išlaidas yra už dvi bylas, todėl tokios išlaidos negalėjo būti priteistos.
  5. Teismas atsisakė prijungti prie bylos transporto registravimo patikrinimo dokumentus, kurie yra svarbūs sprendžiant bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo klausimą.

15Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš R. Z. Ž., o teismui vis dėlto jį patenkinus priteisti iš atsakovo UAB „Kuršėnų autobusų parkas“ 450 000 Lt. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Trečiojo asmens R. Z. Ž. atskirasis skundas paruoštas nesilaikant CK ir CPK normų, nenurodyti atskirojo skundo padavimo motyvai, aiškiai neišdėstytos bylos aplinkybės, nepateikti tinkami įrodymai ir nenurodyti teisiniai argumentai, nenurodytos įstatymo normos, kurias tariamai pažeidžia skundžiama nutartis, vadovautasi netinkamais CPK straipsniais.
  2. Trečiojo asmens liga nėra naujai paaiškėjusi ar esminė aplinkybė, nes 2007 m. sausio 22 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi trečiajam asmeniui buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurią atlikus buvo nustatyta, kad tretysis asmuo serga polimorfiniu psichoziniu sutrikimu su šizofrenijos simptomais, todėl negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
  3. Trečiojo asmens atsiliepimą į apeliacinį skundą rašė atstovas, kuris žinojo ir apie trečiojo asmens susirgimą bei gydymą, tačiau tuo metu atstovui šios aplinkybės neatrodė esminės ar svarbios.
  4. Tretysis asmuo nėra teismo pripažintas neveiksniu, todėl jam negali būti paskirtas globėjas ir globėjo dalyvavimas šioje civilinėje byloje yra teisiškai negalimas.
  5. Dėl patirto eismo įvykio ieškovė patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kurio visam gyvenimui liko neįgali, jai reikalinga nuolatinė globa, ji prarado galimybę dirbti ir yra psichologiškai sugniuždyta. Jos sveikata dar labiau pablogėjo, fizinės kančios padidėjo, todėl ji siekia, kad jai būtų priteista ir likusi 450 000 Lt neturtinė žala.

16Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš R. Z. Ž. visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Priimant Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą visiems proceso dalyviams ir teismui buvo žinoma apie R. Z. Ž. diagnozuotus psichikos sutrikimus, nes teismo psichiatrijos ekspertizės aktas buvo pateiktas civilinę bylą nagrinėjusiam Šiaulių apygardos teismui.
  2. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjus aplinkybei pateikti. R. Z. Ž. šio termino atnaujinti neprašė, taip pat nepateikė argumentų, kodėl, kaip jis teigia, jis šio termino nepraleido.
  3. Tretysis asmuo nebuvo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, todėl galėjo pats įgyvendinti savo teises teisme ir/ar pavesti atstovui vesti bylą. Pažymėtina, kad atsiliepimą į G. K. ieškinį trečiajam asmeniui parengė advokatas V. Sketeris, todėl jo teisės ir teisėti interesai buvo tinkamai atstovaujami.
  4. Teismas pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens iš Interneto atspausdintą informaciją, nes šie duomenys yra vieši ir visiems prieinami. Byloje taip pat nustatyta, kad techninė automobilio apžiūra neturėjo jokios įtakos eismo įvykiui.
  5. Atsakovas jau yra įvykdęs Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą, todėl bylos proceso atnaujinimas prieštarautų jos proceso dalyvių teisėtiems lūkesčiams, pažeistų atsakovo teisėtus interesus, atsirastų neapibrėžtumas, nestabilumas bei nežinomybė.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

18Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

19Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.

20Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-500/2011). Ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būdingus požymius ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje, nustatoma įvertinus pareiškėjo elgesį pagal atidaus, rūpestingo asmens standartus.

21Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (tretysis asmuo) prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka paaiškėjo, jog bylos nagrinėjimo metu jis sirgo psichikos liga – paranoidine šizofrenija ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti, t. y. negalėjo savarankiškai dalyvauti procese.

22Kolegija pažymi, kad paties pareiškėjo pozicija dėl jo nesugebėjimo suvokti savo veiksmų bylos nagrinėjimo metu ir jų valdyti yra prieštaringa. Viena vertus, teismui pateiktame rašytiniame prašyme atnaujinti procesą pareiškėjo atstovas advokatas V. Metelica nurodo, kad Z. Ž. sirgo minėta psichikos liga, 2009 m. birželio 22 d. – 2009 m. rugsėjo 17 d. jam buvo taikytas ambulatorinis gydymas Rokiškio psichiatrijos skyriuje, todėl Z. Ž. nesuprato proceso metu atliekamų procesinių veiksmų esmės ir negalėjo duoti paaiškinimų byloje (b.l. 1-3). Kita vertus, Z. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nėra psichikos ligonis ir juo nebuvo autoįvykio metu, kuomet buvo sužalota ieškovė (b.l. 69). Tokie prieštaringi pareiškėjo argumentai leidžia manyti, jog pats pareiškėjas abejoja, ar iš tiesų nesuprato nagrinėjant bylą atliekamų procesinių veiksmų esmės. Tačiau svarbiausia, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis sirgo sunkia psichikos liga, buvo jam žinoma nagrinėjant bylą, t. y. ji neatitinka paaiškėjimo po bylos išsprendimo kriterijaus, kuris turi būti nustatytas tam, kad aplinkybę būtų galima teisiškai kvalifikuoti kaip naujai paaiškėjusią. Tai patvirtina ir 2008 m. vasario 25 d. pažyma dėl Z. Ž. darbingumo lygio, kurioje nurodytas šio asmens ligos kodas. Todėl atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu šiuo atveju negalima.

23Pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ir pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą. Remiantis šia nuostata, procesas atnaujinamas, jei viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama pagal įstatymą. Pilnametis fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažintas neveiksniu, tačiau tik civilinio proceso tvarka teismui priėmus sprendimą dėl neveiksnumo ir įsiteisėjus šiam sprendimui (CK 2.10 str. 1 d., CPK 468 str.). Tokiu atveju neveiksniam asmeniui skiriamas globėjas, kuris veikia kaip šio asmens įstatyminis atstovas (CPK 3.240 str., CPK 38 str. 4 d.). Nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą teismui nepateikti duomenys apie pareiškėjo neveiksnumą, t. y. nėra duomenų, kad teismas būtų sprendimu pripažinęs Z. Ž. neveiksniu. Tai, kad baudžiamojoje byloje Z. Ž. buvo taikytos priverčiamosios medicininės prievartos priemonės (stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje) ir jis ilgą laikotarpį (nuo 2008 m. kovo 26 d.) buvo gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tretysis asmuo civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo neveiksnus. Be to, proceso metu jam atstovavo advokatas, o tai reiškia, kad trečiajam asmeniui buvo suteikta profesionali teisinė pagalba ir užtikrinta tinkama subjektinių teisių gynyba procese (t. 2, b.l. 91-93, 96).

24Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamo nežinomumo nagrinėjant bylą požymio (tai, kad pareiškėjas sirgo psichikos liga, jam buvo žinoma nagrinėjant bylą) ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu. Atnaujinti procesą remiantis kitais proceso įstatyme įtvirtintais pagrindais taip pat nėra pagrindo.

25Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad žemesnės instancijos teismas neteisėtai atsisakė prijungti prie bylos transporto registravimo patikrinimo dokumentus, kurie yra svarbūs sprendžiant proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo klausimą. Kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytas įrodymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą dėl psichikos ligos pagrįstumo klausimą. Taip pat nepagrįstas apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo atsakovui 1073 Lt advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė teismui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 įtvirtintų maksimalių advokato pagalbos išlaidų dydžių už atstovavimą byloje dėl proceso atnaujinimo, todėl buvo pagrindas jas priteisti (t. 3, b.l. 57-60). Priteisti ieškovei ir atsakovui advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimų į atskirąjį skundą surašymą, nepateikus įrodymų apie šias išlaidas, nėra pagrindo.

26Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo pareiškėjo nurodytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo atnaujinti proceso užbaigtoje byloje ir pagrįstai netenkino prašymo. Naikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.... 5. Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti... 6. G. K. 2009 m. gegužės 8 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su... 7. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės G. K.... 8. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010... 9. Tretysis asmuo R. Z. Ž. 2011 m. kovo 23 d. Šiaulių apygardos teismui... 10. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi priėmė prašymą... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi atmetė prašymą... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 14. Tretysis asmuo R. Z. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių... 15. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti... 16. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 18. Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui... 19. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu... 20. Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios... 21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (tretysis asmuo) prašymą atnaujinti... 22. Kolegija pažymi, kad paties pareiškėjo pozicija dėl jo nesugebėjimo... 23. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ir pagal... 24. Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad... 25. Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad žemesnės instancijos... 26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo pareiškėjo nurodytas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,... 28. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį palikti...