Byla 2A-1796-656/2015
Dėl nuosavybės teisių pripažinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apelianto) A. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovei A. Ž., dėl nuosavybės teisių pripažinimo,

Nustatė

2I.Bylos esmė

3ieškovė prašė teismo pripažinti jos nuosavybės teisę dalinėje nuosavybėje į ½ dalį šio turto:

  1. B. A., mirusio ( - ) priklausiusio turto, t. y. 15 000 Lt terminuoto indėlio AB SEB banko sąskaitoje;
  2. garažą – boksą, esantį ( - ), 2 000 Lt vertės;
  3. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 2 600 Lt vertės, su pastatu – sodo namu, unikalus Nr. ( - ), 18 200 Lt vertės, ir pastatu – ūkio pastatu, unikalus Nr. ( - ), 245 Lt vertės, esančius ( - ).

4Ieškovė nurodė, kad su atsakovės tėvu B. A. nuo 1986 m. gyveno bute, esančiame ( - ), kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis gerino turtą, pirko automobilį, garažą. Buvo susitarę, kad maisto išlaidos tenka ieškovei, o būsto, kuro išlaidos – B. A.. Remonto išlaidas pasidalino lygiomis dalimis, o B. A. negalint sunkiai dirbti dėl sutrikusios sveikatos, sode ieškovė pati atliko ūkio, sodo namo statybos darbus. Nuo 2000 m. B. A. pablogėjo sveikatos būklė, 2008-2009 m. jis jau nebegalėjo vaikščioti, ieškovei teko slaugymo išlaidos. Atsakovė tėvą lankė retai. Kaimynai ir kiti pažįstami asmenys ieškovę ir B. A. laikė sutuoktiniais. Ieškovė nurodo, kad AB SEB banke buvo padėtas 18 000 Lt bendra indėlis, kurio dalis lėšų buvo pervesta į ieškovės sąskaitą, ir iš šių lėšų buvo pirktas automobilis ir statybinės medžiagos sodo namelio įrengimui. Ieškovė B. A. vardu į indėlio sąskaitą 2011 m. sausio 10 d., mokėjimo pavedimu Nr. 75430, įnešė 2 626 eurus. Sodo namelio rekonstrukcija, anot ieškovės, buvo baigta 2012 metais, ir prie šios rekonstrukcijos ji prisidėjo savo lėšomis pirkdama statybines medžiagas, bei savo darbu. Ieškovė ieškinio teisinį pagrindą grindžia 1964 m. CK 472, 747 straipsnių, 2000 m. CK 3.232 straipsnio, 3.234 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr.Nr. 3K-3-37/2004, 3K-3-235/2008.

5Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė su atsakovės tėvu tik eilę metų bendravo, bet bendro ūkio nevedė ir jokių daiktų bendrąja daline nuosavybe neįgijo. Kaupiamojo terminuoto indėlio 2006 m. lapkričio 9 d. sutartis tik patvirtina aplinkybę, kad bendras indėlis buvo padėtas siekiant gauti didesnes palūkanas nuo didesnės indelio sumos, be to ši sutartis buvo nutraukta vėliausiai 2012 metų pradžioje. Kita atsakovės tėvo piniginio indėlio sutartis Nr. ( - )-3, sudaryta 2013 m. kovo 13 d. SEB banke, buvo skirta lėšų disponavimui naudojantis Visa Electron kortele. Į šią sąskaitą buvo pervesta kompensacija už sumažintas pensijas dirbantiems pensininkams. Atsakovės tėvas iki 2005 m. birželio 30 d. dirbo VĮ „Oro navigacija“. 2013 metų pradžioje atsakovės tėvas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl nurodytos banko kortelės vagystės, kurioje buvo laikoma daugiau kaip 16 000 Lt, vėliau šios lėšos buvo perskirstytos atsiimant naują kortelę, t. y. kortelės sąskaitoje paliekant virš 6 000 Lt, o dėl 10 000 Lt buvo sudaryta kaupiamojo indėlio sutartis. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai pretenduoja į dalį tėvo piniginio indėlio sąskaitoje Nr. ( - )-3, nes šie pinigai yra jo asmeninės lėšos gautos kaip kompensacija. 2 626, 35 eurų įnešimas į tėvo sąskaitą, anot atsakovės, patvirtina tik tai, kad buvo grąžinta skola. 2013 metais, pablogėjus tėvo sveikatai, ieškovė galėjo paimti jam skirtas išmokas, ir šią aplinkybę atsakovė grindžia 2014 m. balandžio 23 d. VMSA Socialinių reikalų ir sveikatos departamento socialinių išmokų skyriaus raštu N. A740-2570/14-(2.11.4.1.-SR7), bei tėvo prašymu pervesti 2014 m. vasario mėnesio išmoką į nurodytą sąskaitą. B. A. 2001 m. lapkričio 13 d. garažą esantį ( - ), įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, sumokėjo stojamąjį mokestį į 15-ją GSEB ir nario mokestį, elektros energijos išlaidas, ir jokios valios įgyti turtą bendrąja daline nuosavybe su ieškove neišreiškė. Tėvas pats prižiūrėjo sodą, o ieškovė turėjo savo sodą, kurį ir prižiūrėjo. Ieškovės svečiavimasis atsakovės tėvo sode negali būti vertinamas kaip valios išraiška įgyti bendrąją dalinę nuosavybę. Sodo sklypas namelio statybai išskirtas 1980 metais, kuomet tėvas tapo Sodininkų draugijos ( - ) nariu. 1983 metais, išduotas leidimas Nr. 5334, sodo namelio su atvira veranda statybai, tuomet ir buvo pradėtos statybos, namelis priduotas 1986 metais. Dalį medžiagų buvo išskyręs tėvo darbdavys. Atsiradus galimybei sodo žemės sklypas buvo privatizuotas 1992 metais. Be to, yra suėjęs 10 metų senaties terminas (kurį atsakovė prašo taikyti šioje dalyje), jeigu ji ir laikė, kad kokias nors asmenines lėšas į daikto sukūrimą įdėjo.

6II. Teismo sprendimo esmė

7Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Teismas pripažino, kad byloje ištirti įrodymai pagrindžia ieškovės ir atsakovės tėvo artimus ryšius, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m liepos 31 d. sprendimas kuriame konstatuota, kad ieškovė gyvena adresu ( - ), 2013 m. kovo 13 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pažymėjimas apie tai, kad ieškovė nurodžiusi su atsakovės tėvu B. A. nebegyvenanti, leidžia spręsti, kad pati ieškovė nelaikė savęs faktine sutuoktine ir nuolat nuo 1986 metų iki atsakovės tėvo mirties kartu negyveno. Ieškovei laikant save faktine sutuoktine neturėjo kilti prielaidų oficialiai deklaruoti, apie jos gyvenimą skyrium nuo atsakovės tėvo. Bendro ūkio vedimą ir bendro turto įsigijimą ieškovė grindžia savo įdėtu darbu sukuriant bendrosios dalinės nuosavybė objektus, bendru lėšų tvarkymu, atsakovės tėvo slaugymui išleistomis lėšomis, bei sugaištu laiku slaugant. Teismas įvertinęs nurodytus įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus sprendė, kad 1986 metai laikytini jungtinės veiklos (partnerystės) santykių pradžia. Pagal santykių atsiradimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, susitarimams dėl jungtinės veiklos viršijantiems įstatyme nustatytą vertę buvo reikalaujama paprastos rašytinės formos, kurios nesilaikymas darė sandorį negaliojantį, be kita ko draudžiant sandoriui patvirtinti remtis liudytojų parodymais (1964 m. CK 472, 43, 58 straipsniai). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio pobūdžio bylose taikytinos draudimo remtis liudytojo parodymais išimtys. Sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto, nes aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties metu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, paneigtų šalių laisvą valią susitarti dėl savo teisių ir pareigų.

8Ieškovė prašydama pripažinti jai dalinės nuosavybės teise 7 500 Lt AB SEB bankas buvusių terminuoto indėlio sąskaitoje, iš esmės remiasi buvusiais piniginiais mokėjimais tarp artimus ryšius palaikiusių asmenų. Rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad ieškovė įdėjo kokį nors indėlį į atsakovės tėvo sąskaitoje sukauptas lėšas. Atvirkščiai nurodyti įrodymai liudija, kad bendras indėlis buvo pervestas iš atsakovės tėvo sąskaitos, kuris vėliau su sukauptomis palūkanomis buvo pervestas ieškovei, t. y. iš esmės ieškovė 2008 metais gavo 19 332, 29 Lt piniginių lėšų, pati jokio įnašo nepadarius. Teismas aukščiau konstatavo, kad ieškovė įrodė aplinkybę, jog ji palaikė artimus ryšius su atsakovės tėvu, jį slaugė, padėjo buityje, tikėtina, kad tarpusavyje buvo abipusiai gelbstima ir sprendžiant piniginius klausimus, todėl teismo vertinimu, šiuo atveju labiau tikėtina, kad ieškovės pervesta 2 626, 35 eurų suma į atsakovės tėvo sąskaitą AB Snoras buvo skolos grąžinimas. Be to, nurodyta suma buvo pervesta ne į AB SEB bankas sąskaitą, o kaip nurodyta į AB bankas Snoras sąskaitą, kas tik patvirtina aplinkybę, kad bendras indėlis AB SEB banke buvo sukurtas išimtinai atsakovės tėvo lėšų sąskaita, kuris vėliau be kita ko buvo pervestas į ieškovės sąskaitą. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių ir ieškovės indėlį į kitas AB SEB banke buvusias terminuotų indėlių sąskaitas, atidarytas atsakovės tėvo vardu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė bendrosios dalinės nuosavybės AB SEB bankas teminuotų indėlių sąskaitose.

9Nekilnojamojo turto registro duomenis B. A. asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis ( - ), nuosavybė įgijimo pagrindas – 1994 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, bei šiame žemės sklype esantys statiniai: sodo namas, ir ūkinis pastatas. Ieškovė teigia, kad ji prisidėjo savo darbu, ruošiant skiedinį, nešiojant plytas, ir tokie joks veiksmai laikytini prisidėjimu prie bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo. Šiuos ieškovės argumentus teismas laiko nepagrįstais, juos paneigia rašytiniai bylos įrodymai, už statybines medžiagas ir žemės sklypą mokėjo B. A., kuris nuo 1980 metų buvo sodų bendrijos narys. Byloje nėra nei vieno įrodymo pagrindžiančio, kad ieškovė savo lėšomis pirko kokias nors statybines medžiagas, be to statybos baigtos 1986 metais, kuomet ieškovė teigia tik pradėjusi gyventi su atsakovės tėvu. Aplinkybė, kad ieškovė lankydavosi sode, dirbo žemę, teismo vertinimu, nėra pagrindas pripažinti buvus susitarimą, dėl bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo objekto sukūrimo, nes objektas sukurtas dar iki ieškovės ir atsakovės tėvo artimų ryšių pradžios.

10B. A. 2001 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo garažą – boksą. Sumokėjo stojimo į 15-ją GSEB mokestį, bei mokėjo nario mokestį. Ieškovė šioje dalyje ieškinį grindžia aplinkybe, kad garažas buvo pirktas už jos lėšas, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikė.

11Teismas pripažino ieškovę įrodžius aplinkybę, kad ji su atsakovės tėvu palaikė artimus ryšius, nuolat lankėsi vienas pas kitą, sprendė kartu buities klausimus, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad nurodyti ieškovės objektai buvo įgyti bendrąja daline nuosavybe. Teismas vertindamas ieškovės ir B. A. gaunamas pajamas ir registruotiną turtą padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovės tėvo turtinė padėtis nelaikytina iš esmės skirtinga. Ieškovė iš esmės nebuvo tiek finansiškai pajėgi, kad būtų galėjusi įsigyti nekilnojamųjų objektų savo vardu, juos išlaikyti, patenkinti savo asmeninius poreikius, ir dar prisidėti prie bendrosios dalinės turto sukūrimo. Teismas padarė išvadą, kad byloje įrodyta, kad ieškovę ir atsakovės tėvą siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, tačiau nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvo susitarimas įgyti ieškinyje nurodytą turtą bendrąja daline nuosavybe.

12Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovei teigiant jog garažas buvo pirktas už jos asmenines lėšas, ji turėjo žinoti apie nuosavybės teisių registravimą 2001 m. lapkričio 30 d. ne jos vardu, t. y. jos teisių pažeidimą, todėl šioje dalyje ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nuosavybės teisių registravimo, t. y. 2001 m. lapkričio 30 d. Atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį teismas laiko pagrįstu, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas ir CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dalyje dėl žemės sklypo su statiniais, senaties teismas sprendžia analogiškai, laikydamas, kad sužinojimo apie teisių pažeidimą diena yra atsakovės tėvo nuosavybė teisių išviešinimas viešame registre, kuri pagal pateiktus duomenis yra 2012 m. rugsėjo 17 d. Todėl, šioje dalyje teismas reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo laiko nepagrįstu.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

14Ieškovė patiekė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Ieškovė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas nesidomėjo, kiek laiko atsakovė iš viso gyveno Lietuvoje, teismas nepasiūlė ieškovei pateikti įrodymus dėl lėšų, kuriomis buvo prisidėta prie sodo namo statybos, nėra epikrizės dėl B. A. gydymo, kuri patvirtins kiek vaistų pirko ieškovė. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, sukūrimas asmeninėmis lėšomis ir jų pačių darbu gali būti pagrindas pripažinti asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovę ir B. A. laikę sutuoktiniais, nes jie kartu gyveno apie 25 metus iki B. A. mirties. Atsakovė nepateikė įrodymų, kas prižiūrėjo B. A. 2013 metais, kai jis buvo slaugomas.
  2. Pavyzdžiui 2006-04-26 nutartyje civ.byloje Nr.3K-3-305/2006 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto sukūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos sukūrimo, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Susitarimas gali būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šį sandorį negaliojančiu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad visur naudojo savo banko kortelę, tačiau B. A. išėjus į pensiją ir gavus 18000 Lt buvo sutarta šią sumą įdėti abiejų vardu į SEB banko terminuotą indėlį. Tai patvirtino, kad B. A. pripažino, jog lėšos bendros ir buvo pragyvenama iš bendrų lėšų. Jis pats neturėjo jokių kliūčių sąskaitos atidarymui savo vardu. Po dviejų metų buvo sutarta nuimti šias lėšas ir pirkti automobilį už 10000 Lt, o likę pinigai buvo padėti į Snoro banką paverčiant juos eurais. B. A. pensija nuo 2005 m. buvo pervedama į banko kortelę ir buvo naudojama buto ir automobilio išlaikymui. Ieškovė gaudavo pensiją, žalos atlyginimą ir kompensacijas. Ieškovės pajamos buvo ženkliai didesnės ir naudojamos maistui, operacijoms, sodo namo užbaigimui, žemės sklypo išlaikymui. Todėl ieškovės sąskaitoje neliko lėšų, B. A. sąskaitoje liko 4500 Lt lėšų. B. A. pensija buvo kaupiama ir jis leido ieškovei pasinaudoti banko kortele ir paimti 8000 Lt, nes suprato, kad visos išlaidos buvo apmokamos ieškovės. Tai patvirtina bendro ūkio ir lėšų disponavimo buvimą. Likusios B. A. lėšos buvo atkurtos ir pervestos į SEB banko terminuoto indėlio sąskaitą. B. A. nelikdavo lėšų sodo namo statybos užbaigimui ir garažo pirkimui.
  3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sodo namas buvo užbaigtas 1986 metais. Faktiškai įrengimas buvo užbaigtas vėliau, tačiau medžiagų pirkimo kvitai nebuvo kaupiami, o išliko kvitai iš tarybinio laikotarpio, nes buvo tikrinamas medžiagų įsigijimas.
  4. Ieškinio senatis dėl ieškovės lėšų panaudojimo 2001 metais perkant garažą nepraleista, nes ieškovė garažą su B. A. pirko kaip faktinė šeima ir iki B. A. mirties jos interesai nebuvo pažeisti.
Atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Sodo namą B. A. pastatė 1980 – 1986 metais ir šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai. Ieškovės teiginių apie sodo namo rekonstrukciją įrodymai nepatvirtina.
  2. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad garažas buvo pirktas iš apeliantės lėšų. Indėlio SEB banke lėšos buvo pervestos iš B. A. lėšų.
  3. Apeliantė neįrodė fakto, kad su B. A. nuolat gyveno kartu kaip sutuoktinia. Apeliantė kitoms institucijoms yra deklaravusi, kad gyvena savo bute. Apeliantės parodymai apie bendro gyvenimo pradžią nenuoseklūs ir prieštaringi. Dažnas lankymasis pas B. A. negali būti pripažintas bendro ūkio vedimu.
  4. Sprendžiant dėl sugyventinių įgyto turto pagal suformuotą teismų praktiką reikia konstatuoti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
  5. B. A. registre aiškiai deklaravo, kad garažas yra asmeninė nuosavybė, todėl nelogiška, kad garažas buvo perkamas už asmenines ieškovės lėšas. Ieškovė dokumentais neįrodė, kad prisidėjo prie sodo namo įrengimo. Visi rašytiniai įrodymai patvirtina, kad statybinės medžiagos buvo perkamos už B. A. lėšas ir namas užbaigtas 1986 metais.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio, proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliantė skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstė visus norimus argumentus, pateikė B. A. ligos epikrizes. Dokumentai apie aplinkybes, kiek laiko atsakovė buvo išvykusi į užsienį, nereikšmingi, nes atsakovė pati neneigia šių faktų. Nuolatinis atsakovės gyvenimas Lietuvoje nėra būtina aplinkybė, atmetant ieškinį. Turimų duomenų bylos pakanka bylos nagrinėjimui rašytinio proceso apeliacine tvarka.

19Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo įrodymų vertinimu bei išvadomis ir argumentais. Apeliantė nepateikė naujų pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti teismo sprendimo pagrįstumu.

20“Šeimos” sąvoka tiesiogiai CK nėra įtvirtinta. Teisės literatūroje “šeima” teisiniu požiūriu apibrėžiama, kaip grupė fizinių asmenų (dviejų ar daugiau), kuriuos sieja turtiniai ir asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai, atsirandantys santuokos, bendro gyvenimo neįregistravus santuokos. CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų (sugyventinių, nesant partnerystės), turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse byloje, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui).

21Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog ieškovė ir B. A. gyveno kartu kaip faktiniai sutuoktiniai, vedė ir tvarkė bendrą ūkį, ieškiniu prašomas priteisti konkretus gyvenant kartu sukurtas turtas turėjo būti laikomas bendros veiklos rezultatu, priklausančiu jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės teiginiais, nes pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tai, kad asmenis sieja jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nereiškia, jog visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad asmenys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise; jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių pasekmių turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė su B. A. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Ieškovė neįrodė, kad su B. A. buvo konkrečiai susitarusi įsigyti nuosavybėn garažą, sodo sklypą, bendromis lėšomis baigti statyti sodo namą bei kartu padėti indėlį banke. Nėra įrodymų, kad šie asmenys savo konkliudentiniais veiksmais susitarė bendrai įsigyti ar sukurti ieškovės prašomą priteisti turtą.

22Byloje nustatyta, kad ieškovę ir B. A. siejo ilgalaikiai beveik dvidešimt metų trukę draugystės santykiai, jie kartu atostogavo, dalyvaudavo šventėse, ieškovė atskirais laikotarpiais galėjo gyventi ir pas B. A. bute bei sodo name, ieškovė didesnę B. A. neįgalumo laiko dalį jį slaugė. Tačiau bylos duomenys nepaneigia atsakovės atsikirtimų, kad visą nurodytą laikotarpį ieškovė turėjo savo butą ir sodo namą, nepaneigta aplinkybė, kad ieškovė savo gyvenamąją vietą deklaravo savo, o ne B. A. bute. Blogėjant B. A. sveikatai ieškovei tekdavo vis daugiau rūpintis jo sveikata ir ieškovė pastoviai rūpinosi jo gydymu ir priežiūra. Nors ieškovės mėnesinės pajamos buvo žymiai didesnės už B. A., tačiau ir pati ieškovė neneigia, kad B. A. pastoviai pragyvenimui naudojo asmeniškai gaunamas pajamas.

23Sodo namo statybai medžiagas pirko B. A. iki 1986 m., statybos baigtos 1986 metais. 1986 m. sodo namas priduotas valstybinei komisijai, kuomet ieškovė teigia tik pradėjusi gyventi su atsakovės tėvu. Tai reiškia, kad 1986 metais namo statyba (pagrindinės konstrukcijos ir apdaila) buvo iš esmės baigta, o vėliau galėjo būti vykdomi tik namo pagerinimo darbai. Byloje, taip pat nėra jokių įrodymų apie tai, kad vėlesniais metais ieškovė būtų pirkusi iš savo asmeninių lėšų kokias statybines medžiagas, sodo nameliui pagerinti, kaip ir nėra jokių įrodymų kad statinys buvo iš esmės rekonstruotas ar atlikti kokie nors esminiai pagerinimai. Ieškovės nurodoma aplinkybė, apie statybų užbaigimą 2012 metais niekuo nepagrįsta, rašytiniai įrodymai liudija tik tai, kad 2012 metais buvo atliekami nauji kadastriniai matavimai, bet ne baigtos statybos. Kadastro byloje esančios statinio foto nuotraukos, darytos 2012 m. rugsėjo 3 d. Neįrodžius vieno iš kartu gyvenusių asmenų prisidėjimo prie nekilnojamojo turto įsigijimo, tokiam sugyventiniui išlieka galimybė įrodyti bendrosios dalininės nuosavybės teisę į tokį turtą, jeigu jis buvo iš esmės pagerintas bendromis sugyventinių lėšomis. Tai yra vertinamasis kriterijus ir esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas būsto kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir pan., kai žymiai padidėja būsto vertė. Taigi sprendžiant dėl esminio pagerinimo būtina atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė (parametrai), bet ir nekilnojamojo turto rinkoje esanti situacija. Nors šalių bendras gyvenimas truko ilgai, tačiau ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie jos išlaidas bendro turto įsigijimui ir kūrimui. Tai, kad ieškovė savo darbu prisidėjo prie sodo namo įrengimo užbaigimo ar sodo sklypo priežiūros atitinka įprastų draugiškų santykių normas, nes ir pati ieškovė naudojosi sodo namu ir sklypu.

24Ieškovė prašydama pripažinti jai dalinės nuosavybės teise 7 500 Lt AB SEB bankas buvusių terminuoto indėlio sąskaitoje, iš esmės remiasi buvusiais piniginiais mokėjimais tarp artimus ryšius palaikiusių asmenų. Tačiau, nurodyti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, kad buvo susitarimas bendromis lėšomis kaupti pinginį indėlį. Nenustatyta, kad ieškovė įdėjo kokį nors indėlį į atsakovės tėvo sąskaitoje sukauptas lėšas. Bendras indėlis buvo pervestas iš atsakovės tėvo sąskaitos, kuris vėliau su sukauptomis palūkanomis buvo pervestas ieškovei, t. y. iš esmės ieškovė 2008 metais gavo 19 332, 29 Lt piniginių lėšų, pati jokio įnašo nepadarius. Teismas pagrįstai pripažino tikėtina, kad tarpusavyje buvo abipusiai gelbstima ir sprendžiant piniginius klausimus, ieškovės pervesta 2 626, 35 eurų suma į atsakovės tėvo sąskaitą AB Snoras buvo skolos grąžinimas. Nurodyta suma buvo pervesta ne į AB SEB bankas sąskaitą, o kaip nurodyta į AB bankas Snoras sąskaitą, kas tik patvirtina aplinkybę, kad bendras indėlis AB SEB banke buvo sukurtas atsakovės tėvo lėšų sąskaita, kuris vėliau be kita ko buvo pervestas į ieškovės sąskaitą. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių ir ieškovės indėlį į kitas konkrečias AB SEB banke buvusias terminuotų indėlių sąskaitas, atidarytas atsakovės tėvo vardu.

25Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senatį reikšti reikalavimą dėl garažo padalijimo. Ieškovei teigiant jog garažas buvo pirktas už jos asmenines lėšas, ji turėjo žinoti apie nuosavybės teisių registravimą 2001 m. lapkričio 30 d. ne jos vardu, t. y. jos teisių pažeidimą, todėl šioje dalyje dešimties metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo nuosavybės teisių registravimo. Apeliantės motyvas, kad šalys gyveno kaip šeima, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo bendro gyvenimo pabaigos (B. A. mirties), nepagrįstas. Šalys nebuvo sudarę santuokos, todėl bendro gyvenimo metu įgytam turtui netaikoma CK 3.87 str. 1 d. nustatyta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kurią būtų galima padalinti.

26Atsakovė patyrė 900 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos atsakovei iš ieškovės.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

28Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29Priteisti atsakovei A. Ž. ieškovei A. Č. 900 eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.Bylos esmė... 3. ieškovė prašė teismo pripažinti jos nuosavybės teisę dalinėje... 4. Ieškovė nurodė, kad su atsakovės tėvu B. A. nuo 1986 m. gyveno bute,... 5. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė su atsakovės... 6. II. Teismo sprendimo esmė... 7. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos... 8. Ieškovė prašydama pripažinti jai dalinės nuosavybės teise 7 500 Lt AB SEB... 9. Nekilnojamojo turto registro duomenis B. A. asmeninės nuosavybės teise... 10. B. A. 2001 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu... 11. Teismas pripažino ieškovę įrodžius aplinkybę, kad ji su atsakovės tėvu... 12. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovei teigiant jog garažas... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 14. Ieškovė patiekė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmos... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis... 19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo įrodymų... 20. “Šeimos” sąvoka tiesiogiai CK nėra įtvirtinta. Teisės literatūroje... 21. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad, pirmosios instancijos teismui... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovę ir B. A. siejo ilgalaikiai beveik dvidešimt... 23. Sodo namo statybai medžiagas pirko B. A. iki 1986 m., statybos baigtos 1986... 24. Ieškovė prašydama pripažinti jai dalinės nuosavybės teise 7 500 Lt AB SEB... 25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 26. Atsakovė patyrė 900 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios,... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 str., 326 str. 1 d. 1 p.,... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti... 29. Priteisti atsakovei A. Ž. ieškovei A. Č. 900 eurų bylinėjimosi...