Byla e2S-221-803/2017
Dėl skolos dydžio pripažinimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo atsakovams akcinei bendrovei DNB bankui ir notarui S. S., tretieji asmenys reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Molesta“, T. R. ir J. R

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir A. J. ieškinį dėl skolos dydžio pripažinimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo atsakovams akcinei bendrovei DNB bankui ir notarui S. S., tretieji asmenys reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Molesta“, T. R. ir J. R..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl atsisakymo sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus pagrįstumo ir teisėtumo.

62. Ieškovai R. J. ir A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos dydžio pripažinimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo atsakovams AB DNB bankui ir notarui S. S.. Įrodinėja, jog notaro S. S. 2013 m. spalio 11 d. atliktame vykdomajame įraše (notarinio reg. Nr. 3623), kuris pateiktas vykdymui, nepagrįstai nurodytos palūkanos, kadangi įkeisto svetimo turto hipoteka savininkų atsakomybė negali būti didesnė nei skolininko RUAB „Molesta“ atsakomybė, kurios restruktūrizavimo byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. ir 2016 m. spalio 4 d. nutartimis atsakovo AB DNB banko patvirtintas finansinis reikalavimas sudaro 1 444 271,25 Eur. Ieškovai taip pat nurodo, jog vykdomajame įraše nepagrįstai nurodytos hipoteka neužtikrintos skolos, kurį sudaro 66,10 Lt kreditoriaus prašymo išduoti vykdomąjį įrašą notarinio tvirtinimo išlaidos ir 1071,10 Lt vykdomojo įrašo notarinio atlikimo ir tvirtinimo išlaidos (viso – 1127,20 Lt, t. y. 326,45 Eur), sumos, kadangi įkaito davėjai nėra atsakingi už tai, jog skolininkas neapmokėjo skolos per notaro pranešime nustatytą terminą ir kreditorius turėjo kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo.

73. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti nekilnojamojo turto, esančio ( - ) (pastato unikalus Nr. ( - ) ir žemės sklypo unikalus Nr. ( - )), lygiomis dalimis priklausančio R. J. ir jo sutuoktinei A. J. bei T. R. ir jo sutuoktinei J. R., priverstinio išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03629, vykdomoje antstolės B. P..

84. Prašymas grindžiamas tuo, jog ieškiniu ginčijamas skolinio įsipareigojimo, kuris nurodytas vykdomajame dokumente, dydis, taip pat prašoma pakeisti vykdomąjį įrašą, dėl ko mano, kad jog nesustabdžius priverstinio vykdymo veiksmų bus realizuotas nekilnojamasis turtas pagal ginčijamą vykdomąjį įrašą, nesant patvirtintam galutinio skolinio įsipareigojimo, kuris turi būti išieškotas iš hipoteka įkeisto turto, dydžiui. Pažymėjo, jog prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti galimos nepagrįstos žalos, kadangi net ir ieškovų ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimas neapgins ieškovų teisių bei nesukels teisinių pasekmių, be to, ieškovai būtų priversti reikšti reikalavimus atsakovui AB DNB bankui dėl nuostolių atlyginimo. Mano,

95. Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas netenkinti ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog ieškinys aiškiai nepagrįstas, kadangi neginčijamas skolos dydis, buvęs vykdomojo įrašo išdavimo dieną bei vykdomojo įrašo atlikimo procedūra; vykdomasis įrašas atitinka teisės aktų reikalavimus, o reikalavimas pakeisti vykdomąjį įrašą grindžiamas aplinkybėmis, kurių nebuvo notarui 2013 m, išduodant vykdomąjį įrašą nuo sumos, kuri buvo patvirtinta skolininko RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo byloje 2014 metais (skolos dydis sumažėjo dėl atliktų mokėjimų), be to, pasikeitusios sumos dydis po vykdomojo rašto išdavimo kontroliuojamas vykdymo procese, o ne keičiant vykdomuosius įrašus ar teismų sprendimus. Atsakovas taip pat nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neproporcingai pažeistų atsakovo, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teises ir gintų ieškovų, kurie pareiškė nepagrįstą ieškinį, interesus bei neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų, kadangi ieškovai pripažįsta 1 444 271,25 Eur dydžio skolą ir ginčija tik nedidelę sumos dalį, be to, neegzistuoja aplinkybės, jog atsakovas yra finansiškai nepajėgus grąžinti lėšas. Pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių (visiško vykdymo veiksmų sustabdymo) atveju atsakovas neteiktų galimybės nukreipti išieškojimą ne tik į nedidelę ginčijamą sumą, bet ir į didelę sumą, kuri nėra neginčijama.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

116. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

127. Preliminariai įvertinęs ieškovų reikalavimus bei nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (lot. prima facie), o reiškiamas materialinis reikalavimas yra galimas.

138. Konstatavo, jog nors ieškovai įrodinėja grėsmę galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymo atveju, tačiau sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir tikslingas, kadangi atsisakymas sustabdyti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje neapsunkins ir nepadarys neįmanomu galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo. Pažymėjo, jog ieškovai ginčija tik atsakovo teisę į 19 169,32 Eur palūkanas ir 326,45 Eur dydžio atlygį notarui, neginčydami atsakovo reikalavimo teisės į 1 444 271,25 Eur sumos išieškojimą iš ieškovų bei trečiųjų asmenų įkeisto turto, todėl nesant ginčo dėl didžiojo ieškovų, kaip hipotekos davėjų, įsipareigojimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų proporcingumo principą ir atsakovo teisėtą interesą susigrąžinti didžiąją dalį skolos, taip pat ieškovų interesams būtų suteikiamas nepagrįstas interesas.

149. Teismas pažymėjo, jog palankaus teismo sprendimo priėmimas ieškovams reikštų tik prievolės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus apimties sumažėjimą, o tuo atveju, jeigu toks sprendimas būtų priimtas po turto realizavimo ir visos skolos išieškojimo, vertino, jog tokia aplinkybė atsakovui nesudarytų didelių finansinių sunkumų sugrąžinti ieškovams sumažintą reikalavimo dalį, kuri, įvertinus pagrindinės skolos dydį, sudarytų neženklią įsiskolinimo dalį.

15III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1610. Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) R. J. ir A. J. prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, taikant prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1710.1. teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi ieškovų reikalavimų dydžiu, tačiau neįvertinęs aplinkybės, jog ginčijamos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo išieškotos sumos nuo prašymo atlikti vykdomąjį įrašą pateikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, kas sudaro iš esmės 20 proc. pagrindinės sumos (ginčijama suma iš viso sudaro 312 495 Eur ir kiekvieną dieną padidėja net 240 Eur), nepagrįstai konstatavo, jog ginčijama suma yra neženkli visu skolos aspektu;

1810.2. ieškovams kylantys padariniai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju yra ženkliai sunkesni nei banko patiriami padariniai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bankas turi galimybę artimiausiu metu patenkinti savo reikalavimus iš skolininko RUAB „Molesta“ realizuojamo turto restruktūrizavimo procese, kas realiai sumažintų skolą bankui, kai tuo tarpu realizavus hipoteka įkeistą turtą nesant aiškiai galutinei skolos sumai bankas nepagrįstai praturtėtų ir naudotųsi ieškovams priklausančiomis lėšomis. Atsakovas dėl turto realizavimo sustabdymo nepatirtų jokių neigiamų padarinių, kai tuo tarpu ieškovai patirtų nuostolius, nes turtas būtų parduotas už tikėtinai mažesnę nei rinkos kainą, be to, žinodami galutinį skolos dydį ieškovai svarstytų alternatyvius skolos grąžinimo būdus;

1910.3. teismas nepagrįstai suteikė prioritetą banko interesams, taip pažeisdamas proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi nepagrįstai perkėlė ieškovams galimo bylinėjimosi dėl banko nepagrįstai gautų sumų naštą. Mano, jog aplinkybė, kad bankas kaip kredito institucija yra finansiškai stabili, nesudaro pagrindo perkelti ieškovams pareigą bylinėtis su atsakovu dėl nepagrįstai gautų lėšų iš realizuoto turto.

2011. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, kadangi ji yra teisėta ir pagrįsta. Nurodo, kad ieškinio patenkinimo atveju nebūtų panaikinta teisė nukreipti išieškojimą į apeliantams priklausantį įkeistą turtą, nelaukiant, kol bus realizuotas RUAB „Molesta“ įkeistas turtas, kadangi bankas turi teisę nukreipti išieškojimą į trečiųjų asmenų įkeistą turtą (šiuo atveju Apeliantų), nelaukiant kol bus realizuotas RUAB „Molesta“ priklausantis ir bankui įkeistas turtas. Nesutinka su argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesukeltų neigiamų padarinių, kadangi bankas yra kredito įstaiga ir negaudamas lėšų iš įkeisto turto pardavimo, negali tokių lėšų paskolinti ir uždirbti pajamų (palūkanų), nors jo įsipareigojimai savo kreditoriams vis tiek išlieka. Nurodo, jog visas RUAB „Molesta“ Bankui įkeistas turtas šiuo metu yra pardavinėjamas už 1 126 484 Eur, todėl esant RUAB „Molesta“ priklausančio ir bankui įkeisto turto vertei mažesnei nei skola, būtina realizuoti ir apeliantams priklausantį turtą. Mano, jog net preliminariai vertinant apeliantų pareikšto ieškinio argumentus ir reikalavimus, matyti, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Teismas

konstatuoja:

21IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2212. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl atsakovo AB DNB banko Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notarui S. S. nurodyto skolos dydžio, susidariusio UAB „Molesta“ ir AB DNB banko sudarytos 2005 m. sausio 6 d. kreditavimo sutarties Nr. 0013-05IL pagrindu, kuris nurodytas notaro 2013 m. spalio 11 d. atliktame vykdomajame įraše (notarinio registro Nr. 3623). Ieškovai nurodo, jog atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus iš svetimo turto hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto – lygiomis dalimis ieškovams bei tretiesiems asmenims T. R. ir jo sutuoktinei J. R. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), ir jiems nesutinkant su skolos dydžiu, yra pagrindas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti priverstinio išieškojimo iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto veiksmus.

2313. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą.

2414. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovų ieškinys prima facie pagrįstas ir toks reiškiamas materialinis reikalavimas yra galimas. Kadangi apeliantai nekelia preliminaraus pagrįstumo argumentų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau dėl to pasisakyti. Nors atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą įrodinėja ieškovų reikalavimų nepagrįstumą nurodydamas ginčo faktines aplinkybes, tačiau pažymėtina, jog apeliantai neginčija skundžiamos nutarties tokiu pagrindu, o kita vertus, pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

2515. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantams, jog pirmosios instancijos teismo neva klaidingai nurodyta ieškovų ginčijama palūkanų ir atlygio notarui suma nulėmė sprendimo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių priėmimą. Pažymėtina, jog ginčijamos skolos dydžio nustatymas yra tik vienas iš argumentų, kuris įvertintas priimant sprendimą. Kita vertus, ieškovai neginčija pradėto išieškojimo pagrįstumo, tokiu būdu pripažindami, jog atsakovas turi reikalavimą tiek į RUAB „Molesta“, tiek į skolos išieškojimo nukreipimą į hipoteka įkeistą turtą, taip pat neginčija ir 1 444 271,25 Eur sumos, taigi tokiu atveju ginčijama skolos dalis apskritai neturi lemiamos reikšmės vertinant laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo klausimą, kadangi ginčijama skolos dalis negali nulemti priverstinių vykdymo veiksmų sustabdymo ir dėl ieškovų neginčijamos skolos dalies.

2616. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai nepateikė argumentų, įrodančių pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumą dėl to, jog nėra antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovų ieškinys. Nors apeliantai remiasi galimų nuostolių patyrimo aplinkybe, tačiau toks argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, jog banko kaip finansų įstaigos stabilumas nekelia abejonių, todėl nekilnojamojo turto realizavimo atveju atsakovas būtų finansiškai pajėgus atsiskaityti su apeliantais. Matyti, jog tokią aplinkybę įvertino ir pirmosios instancijos teismas, ir tai, jog konstatuota minėta aplinkybė, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokiu būdu atsakovui suteikiamas prioritetas, kadangi hipotekos kreditoriaus interesai taip pat turėtų būti ginami.

2717. Nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovų įrodinėjama aplinkybė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovams padariniai būtų mažesni nei jų netaikymo atveju hipotekos kreditoriui.

2818. Apeliantai vienu iš argumentų įrodinėja, kad padarinius nulemtų aplinkybė, jog bankas patenkintų reikalavimus iš RUAB „Molesta“ realizuojamo turto restruktūrizavimo procese. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantai nepagrįstai padarinius sieja su restruktūrizuojamos įmonės parduodamu turtu restruktūrizavimo procese. Viena vertus, atsakovas nurodė, jog RUAB „Molesta“ turtas pardavinėjamas už 1 126 484 Eur sumą, taigi minėta suma nepakankama net neginčijamos prievolės dalies įvykdymui. Kita vertus, byloje pateiktas hipotekos lakštas (identifikavimo kodas 01120050000525), iš kurio pastabų 5 punkto matyti, jog kreditoriaus teisės reikalauti prievolės priverstinio įvykdymo įgijimas suteikia kreditoriui teisę savo pasirinkimo reikalauti sugrąžinti skolą tiek iš skolininko, tiek iš įkeičiamų daiktų savininko kartu (įkeisto daikto vertei), tiek iš kiekvieno atskirai, taip pat nukreipti išieškojimą tiek į skolininko turtą, tiek į trečiųjų asmenų įkeistą turtą vienu metu, tiek į kiekvieną atskirai. Taigi net ir ieškovų ieškinio patenkinimo atveju hipotekos kreditorius turėtų teisę nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą, kadangi tokią teisę suteikia hipotekos lakštas, ir, nesant nuginčytai bei galiojančiai hipotekos lakšte nurodytai pastabai, nuo hipotekos kreditoriaus pasirinkimo priklauso kaip bus vykdomas išieškojimas.

2919. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentu, jog neva neaiški skolos suma nulemtų ieškovams priklausančio turto realizavimą už tikėtinai mažesnę nei rinkos sumą. Pažymėtina, jog varžytynėse pardavimo kaina nustatoma 20 proc. mažesnė, tačiau ji nustatoma nuo parduodamo turto vertės. Be to, tai yra pradinė kaina, kuri varžytynių eigoje kinta (didėja) dėl varžytynių dalyvių dalyvavimo varžytynėse, todėl tai, kad varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 proc. vertės, dar nereiškia, jog už tokią kainą nekilnojamasis turtas ir būtų parduodamas. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog nekilnojamasis turtas būtų parduodamas brangiau, patvirtina ir pačių apeliantų argumentai, jog turtas yra itin brangus ir paklausus, kas savo ruožtu patvirtina ir tai, jog apeliantai nepagrindė įrodinėjamų neva galimai patiriamų nuostolių aplinkybės.

3020. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

3121. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustatęs vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, atmetė ieškovų prašymą, todėl apeliantų (ieškovų) atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

32Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Nutarė

33apeliantų atskirojo skundo netenkinti.

34Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį.

35Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl atsisakymo sustabdyti priverstinio... 6. 2. Ieškovai R. J. ir A. J. kreipėsi... 7. 3. Ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti... 8. 4. Prašymas grindžiamas tuo, jog ieškiniu ginčijamas skolinio... 9. 5. Atsakovas AB DNB bankas pateikė atsiliepimą, prašydamas netenkinti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi... 12. 7. Preliminariai įvertinęs ieškovų reikalavimus bei nurodytas aplinkybes... 13. 8. Konstatavo, jog nors ieškovai įrodinėja grėsmę galimo ieškovams... 14. 9. Teismas pažymėjo, jog palankaus teismo sprendimo priėmimas ieškovams... 15. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 16. 10. Atskiruoju skundu apeliantai (ieškovai) R. J. ir 17. 10.1. teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi ieškovų reikalavimų dydžiu,... 18. 10.2. ieškovams kylantys padariniai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo... 19. 10.3. teismas nepagrįstai suteikė prioritetą banko interesams, taip... 20. 11. Atsakovas AB DNB bankas atsiliepime prašo skundžiamą nutartį palikti... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 22. 12. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl atsakovo AB DNB banko Vilniaus... 23. 13. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai... 24. 14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovų ieškinys prima facie... 25. 15. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantams, jog pirmosios... 26. 16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai... 27. 17. Nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovų... 28. 18. Apeliantai vienu iš argumentų įrodinėja, kad padarinius nulemtų... 29. 19. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantų argumentu, jog neva neaiški skolos... 30. 20. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau... 31. 21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios... 32. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 33. apeliantų atskirojo skundo netenkinti.... 34. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d.... 35. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....