Byla 2A-781-221/2014
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1234-752/2013 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei E. K., trečiajam asmeniui notarui Modestui Valantiejui, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 3-7), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. rugpjūčio 2 d. buto dalies dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. MV-5990) CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu ir taikyti restituciją natūra, grąžinti ieškovei pagal šią sutartį atsakovei E. K. perduotą nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį buto, unikalus Nr. 1996-7012-2013:0035, esantį ( - ), ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad mirus mamai, 2007 m. rugpjūčio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 7817 pagrindu, ieškovė paveldėjo 1/2 dalį buto, esančio ( - ). Šiame bute ji gyveno nuo pat gimimo su mama ir seserimi – atsakove. Maždaug 2012 m. liepos viduryje sužinojo, kad užsidarys kavinė, kurioje ji dirbo barmene, todėl bijojo, kad neturės pajamų, bus sunku išlaikyti butą. Apie tai pasikalbėjo su seserimi, kuri ją įtikino, kad jeigu ji viena būtų buto savininkė, tuomet jos gautų lengvatas šildymui ir komunaliniams mokesčiams ir pasiūlė buto dalį padovanoti jai. Su seserimi tarėsi, kad dovanojimas bus laikinas, kol ji gaus darbą, tuomet sesuo jos dalį perrašys atgal. Nors su seserimi konfliktuodavo, tačiau ja pasitikėjo ir tuomet net nepagalvojo, kad padovanojus buto dalį, sesuo ją išvarys iš namų. Dovanojimo sandoris įvyko labai greitai po jų pokalbio. Dabar ji supranta, kad sesuo ją apgavo, jog ji visada norėjo iškraustyti ją iš buto, nes ir anksčiau daug kartų yra buvę, kad iš jos atimdavo buto raktus. Tai tęsėsi nuo to laiko, kai po mamos mirties sesuo atsikraustė gyventi į ginčo butą. Supranta, kad pati labai suklydo priėmusi tokį sprendimą, savo kambario sesei atiduoti nenorėjo ir niekur kraustytis nesiruošė, nes kitos gyvenamosios vietos niekada neturėjo ir neturi, tame bute užaugo ir visą laiką jame gyveno, niekur nebuvo išvykusi. 2012 m. liepą, rugpjūtį, taip pat gyveno ginčo bute, iki to incidento, kai sesė ją sumušė ir išvarė iš namų. Sesuo su namo pirmininku pateikė melagingus duomenis seniūnijai, kad nuo 2012 m. kovo 2 d. ji bute negyvena ir išdeklaravo ją iš gyvenamosios vietos, nors ji tikrai ten gyveno iki tos dienos, kai sesuo ją sumušė ir daugiau į butą neįsileido. Prašo dovanojimo sutartį anuliuoti, nes ji pati suklydo ir buvo suklaidinta. Norėjo, kad būtų geriau, nes sesė vyresnė, ja pasitikėjo ir nesitikėjo, kad išvarys ją iš namų. Sesuo ieškovę sumušė, sandoris prieštarauja gerai moralei.

6Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 59-61) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pati sesuo prašė jos pasiimti jos buto dalį, aplinkybių jai neaiškino. Ieškovei valdyti buvo perleista įmonė, todėl baimindamasi dėl galimų pasekmių, susijusių su įmonės valdymu bei stengdamasi išvengti galimo turto dalies arešto, ieškovė įkalbėjo atsakovę priimti dovanojimo sutartimi jai priklausančią buto dalį. Atsakovė, stengdamasi padėti seseriai, sutiko pasirašyti dovanojimo sutartį. Po sandorio sudarymo praktiškai sesers nebematė, ji namuose nebegyveno. Pamatė, kai atėjo pasiimti dviračių, tai buvo sausio mėnesį, tuo metu kai jau buvo kviečiama į teismą. Ieškovė neteisingai nurodė, kad atsakovė ją sumušė, nes ji to nepadarė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu (1 t., b. l. 133-143) ieškinį tenkino; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. rugpjūčio 2 d. buto dalies dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. MV-5990) ir taikė restituciją natūra, grąžino ieškovei J. G. pagal šią sutartį atsakovei E. K. perduotą nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį buto, unikalus Nr. 1996-7012-2013:0035, esantį ( - ); priteisė ieškovei iš atsakovės 100 Lt žyminį mokestį ir valstybei 550 Lt už ieškovei teiktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, 23,78 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

9Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovę ir atsakovę sieja giminystės ryšys nesuponuoja išvados, kad ieškovė siekė neatlygintinai ir besąlygiškai perduoti jai priklausančią buto dalį. Teismas nustatė, kad šalys nesutarė, niekada artimai nebendravo, nuolat konfliktavo. Teismo vertinimu, esant konfliktiškiems šalių santykiams, ieškovės valia dovanoti atsakovei savo buto dalį negalėjo susiformuoti laisvai, be pašalinės įtakos. Teismo vertinimu, ieškovės byloje nurodytos aplinkybės yra labiau tikėtinos ir įrodytos nei atsakovės. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sudarydama buto dalies dovanojimo sandorį ieškovė suklydo dėl pačios sandorio esmės, nes buvo suklaidinta atsakovės ir nesuprato sandorio pasekmių – kad po dovanojimo sutarties sudarymo turtas neatlygintinai ir negrįžtamai pereina apdovanotojo nuosavybėn ir dovanotojas tą turtą gali valdyti ir disponuoti savo nuožiūra. Teismo nuomone, panašioje situacijoje normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, dovanojimo sandorio nebūtų sudaręs. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė turėjo tikslą apgauti ieškovę, nes siekė ne padėti, o iškeldinti ją iš buto. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą dovanojimo sandorį panaikinti CK 6.472 straipsnio pagrindu, nes tokie veiksmai kaip dovanotojo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas pateikiant melagingą informaciją, savavališkas dovanotojo asmeninių daiktų išnešimas ir kito gyventojo įleidimas į dovanotojo gyvenamą kambarį, ieškovės sumušimas yra nepateisinami ir griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 5-12) atsakovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1234-752/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė visų bylos aplinkybių, kurios yra reikšmingos CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymui, kas įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.

142. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad, sudarydama buto dalies dovanojimo sandorį, ieškovė suklydo dėl pačios sandorio esmės, nes buvo suklaidinta atsakovės ir nesuprato sandorio pasekmių – kad po dovanojimo sutarties sudarymo turtas neatlygintinai ir negrąžintinai pereina apdovanotojo nuosavybėn ir dovanotojas tą turtą gali valdyti ir disponuoti savo nuožiūra. Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 1.90 straipsnį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sandorio sampratos išaiškinimo praktika.

153. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad sandoris buvo sudarytas ieškovei pasirašant pas notarą 2012 m. rugpjūčio 2 d. buto dalies dovanojimo sutartį, kurioje yra pažymėta, jog sutartis notaro garsiai perskaityta, dėl turinio ir pasekmių pilnai suprasta ir, kaip atitinkanti dovanotojo ir apdovanotojo valiai, pasirašyta. Ieškovės pasirašytoje dovanojimo sutartyje nėra aptartos sąlygos, kurios galėjo suteikti jai pagrindą tikėtis, kad ji turės bet kokias teises į šį butą, tame tarpe ir neribotai gyventi šiame bute tuo pagrindu, kad, padovanojus savo dalį atsakovei, sumažins buto komunalinius mokesčius. Sutartyje nėra aptarta sąlyga, kad dovanojimas laikinas, kadangi tai prieštarauja CK 6.465 straipsniui. Teismo išvada, kad pilnai tikėtina, kad ieškovė suprato, jog sandoris jai bus ekonomiškai naudingas ir jokių žalingų pasekmių nesukels, nes ji su atsakove buvo susitarusi, kad tai bus tik laikinas dovanojimas, nėra pagrįstas faktine bylos medžiaga, o grindžiamas tik teismo prielaidomis ir neatitinka CK 6.465 straipsniui, reglamentuojančiam dovanojimo sutarties sampratą. Teismas netyrė ir nevertino 2012 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės pasirašytos dovanojimo sutarties 7.1 ir 7.2 punkto sąlygų, kurios patvirtina, jog ieškovė sudarė dovanojimo sutartį laisva valia, vadovaujantis savanoriškumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.

164. Teismas neįvertino aplinkybes, kad ieškovė, sudarydama nemokėti už jai priklausančią buto dalį šildymo ir kitų mokesčių, kurie skaičiuojami pagal bute gyvenančių gyventojų skaičių. Ieškovė yra jauna, darbinga, todėl jai nėra nevilties įsidarbinti. Teismo išvada, kad dovanojimo sutarties susitarimą įtakojo ieškovės sunki finansinė padėtis yra tikėtina ir įrodyta, grindžiama teismo prielaida atsižvelgiant į ieškovės skolas už butą, tačiau neįvertinus faktinių bylos aplinkybių, kurios patvirtina, kad ieškovė elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai savo buto išlaikymo įsipareigojimų atžvilgiu. Aukščiau minimos faktinės aplinkybės ir notaro patvirtinta dovanojimo sutartis paneigia teismo išvadą, kad labiau tikėtini ieškovės nurodomi dovanojimo motyvai, taigi teismas neteisingai nustatė aplinkybes, atskleidžiančias dovanos suteikimo motyvus, ieškovės tikrajai valiai patvirtinti.

175. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės įsidarbinimu UAB „Autolis“, siekiant nustatyti tikrąją ieškovės valią sudaryti dovanojimo sandorį, kas įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.

186. Teismas sprendime konstatavo, kad laiko įrodymais ir kitus ieškovės atžvilgiu atliktus veiksmus – kad 2012 m. rugsėjo 15 d. atsakovė panaudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, o po kilusio konflikto pakeitė durų spyną ir nebeįleido jos į namus. Šią išvadą teismas grindė ieškovės pateikta 2012 m. spalio 3 d. specialisto išvada Nr. G2576/12902. Teismas nevertino, kad tyrimas atliktas praėjus 13 parų po ieškovės teigiamo sumušimo fakto. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad ieškovė skirtingai nurodo sumušimo laiką, kas kelia abejonių dėl sumušimo įvykio. Teismas, laikydamas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės sumušimą, specialisto išvadą, neturi teisinio pagrindo vertinti šioje išvadoje nurodytus atskirus faktus, o ne visas išvadoje konstatuotas aplinkybes, kadangi toks vertinimas iškreipia konstatuoto fakto aplinkybių visetą. Teismas nevertino ieškovės nurodomų sumušimo aplinkybių nenuoseklumą ir neatitikimą.

197. Ieškovės teigiamos aplinkybės dėl jos sumušimo 2012 m. rugsėjo 15 d. yra neįrodytos ir teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl neteisingai aiškino ir taikė CK 6.472 straipsnį ir tai įtakojo neteisingos išvados padarymą, kad nors ieškovė nepasinaudojo privataus kaltinimo teise ir jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika nėra įvertinta baudžiamosios atsakomybės požiūriu, tačiau tai nekliudo teismui vertinti, kad nėra jokių abejonių, jog ieškovės atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir, kad jį panaudojo atsakovė. Tokia teismo nepagrįsta išvada pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą - asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

208. Teismas pažeidė bendras įrodymo taisykles, pagal kurias ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovas - atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą, o teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris naikintinas.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 27-30) ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1234-752/2013, palikti nepakeistą.

22Nurodė, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka, mano, jog jie nepagrįsti, pareikšti neatsižvelgiant į bylos esmę ir joje pateiktus įrodymus. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad dovanojimo sandorį ieškovė sudarė atsakovės suklaidinta ir apgauta. Atsakovė, būdama vyresne seserimi, vietoj to, kad ieškovę paremtų ir palaikytų, sąmoningai pasinaudojo jos naivumu, nepatyrimu bei prasta finansine padėtimi ir tokiu būdu pasiekė, kad ieškovė jai padovanotų savo 1/2 buto dalį. Ieškovė, patikėdama savo seserimi ir tuo, kad ji siekia jai padėti, 2012 m. rugpjūčio 2 d. dovanojimo sutartimi perleido jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusią 1/2 buto dalį. Kad buvo suklaidinta ir apgauta suprato tik tada, kai praėjus kelioms savaitėms po dovanojimo sutarties sudarymo, sesuo ją sumušė ir išvarė į gatvę. Sandorio sudarymo metu viskas vyko labai greitai, todėl ieškovei nebuvo paaiškintos dovanojimo sutarties teisinės pasekmės, o pati, neturėdama teisinio ar kitokio profesinio išsilavinimo, negalėjo suprasti sudėtingais terminais surašytų sandorio sąlygų ir kitų pasekmių, tame tarpe, kad nebegalės gyventi padovanotame bute. Pirmosios instancijos teismas padarė absoliučiai teisingą išvadą, kad ieškovė, sudarydama buto dalies dovanojimo sutartį, sesers įkalbėta suklydo dėl pačios sandorio esmės ir teisinių pasekmių. Aplinkybė, kad sandorio sudarymas vyko pas notarą, savaime nesuponuoja išvados, kad sandoris negali būti sudarytas dėl suklydimo, todėl teismas teisingai šią aplinkybę vertino kitų CK 1.90 straipsnyje nurodytų sąlygų kontekste. Be to, atsakovė pasinaudojo ieškovės sunkia materialine padėtimi ir suklaidino, kad taip bus geriau joms abiems, todėl akivaizdu, kad naudos siekė būtent atsakovė. Apeliantės argumentai, kad ieškovė pati norėjo pasirašyti dovanojimo sutartį, kadangi dirbo UAB „Autolis“ direktore ir turėjo problemų, kurių niekam nepasakojo, yra visiškai neteisingi ir išgalvoti, kadangi, esant sunkiai materialinei padėčiai, ieškovė ieškojo bet kokio darbo ir darbdaviui pasiūlius, nedvejodama sutiko ir pasirašė darbo sutartį, tačiau realiai dirbti taip ir nepradėjo, nes darbdavys dingo. Dovanojimo sandorio sudarymas neatskleidė ieškovės tikrosios valios išraiškos ir yra sudarytas suklydus, nesuvokiant tikrosios esmės ir teisinių pasekmių, o tai, kad sandoris sudarytas pas notarą savaime nesuponuoja išvados, kad ji nebuvo sesers suklaidinta. Teismas teisingai įvertino susidariusią situaciją ir pripažino sandorį negaliojančiu. Teismas rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma bei remdamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, priėmė teisingą sprendimą.

23Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

26Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. G., kuri 1/2 dalį buto, unikalus Nr. 1996-7012-2013:0035, esančio ( - ), įgijo 2007 m. rugpjūčio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, 2012 m. rugpjūčio 2 d. buto dalies dovanojimo sutartimi padovanojo seseriai E. K. (1 t., b. l. 10-11, 12-16).

27Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 1.90 straipsnyje, CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, nes, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtas normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

28Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias dovanojimo panaikinimą, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, todėl visų jų išsamiai nekartoja.

29Dėl CK 1.90 straipsnio taikymo

30Apeliantė E. K. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos padarė neteisingą išvadą, kad sudarydama buto dalies dovanojimo sutartį ieškovė suklydo dėl pačios sandorio esmės, nes buvo suklaidinta atsakovės ir nesuprato sandorio pasekmių. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

31Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Dėl to, kad dovanojimas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. dovanotojo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais dovanojimo sutartį sudaręs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. CK 1.90 straipsnis numato galimybę pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

32Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

33Konkrečiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl suklydimo, jų išsamiai nekartoja. Kolegijos nuomone, iš išnagrinėtų aplinkybių ir įrodymų, spręstina, jog dovanojimo sandoris turi ieškovės valios trūkumų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ginčo bute gyveno nuo gimimo, apeliantei ir ieškovei ginčo butas lygiomis dalimis atiteko po jų mamos mirties, ieškovė jokio kito nekilnojamojo turto ir gyvenamosios vietos neturi, todėl labai tikėtina, jog sutartį sudarė dėl aplinkybių, kurias teismas pripažino įrodytomis, t. y. dėl to, kad apeliantė žinodama, jog ieškovė turi finansinių sunkumų, dėl ko neturėjo galimybės mokėti už komunalinius patarnavimus, susidarė dideli įsiskolinimai, o apeliantės įtikinimu, padovanojus buto dalį, reikės mažiau mokėti mokesčių, t. y. suklaidinta atsakovės, tikėdamasi, kad ir toliau gyvens ginčo bute. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad sandoris, kaip aiškino abi šalys, sudarytas gana greitai, t. y. per nepilnas dvi savaites nuo pokalbio apie sandorio sudarymą pradžios. Nors apeliantė nurodė kitas sandorio sudarymo aplinkybes, t. y., kad pati ieškovė siūlė sudaryti dovanojimo sandorį, bijodama prarasti butą dėl nesklandumų darbe UAB „Autolis“, o, anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, tačiau, kolegijos nuomone, ir šios apeliantės nurodytos aplinkybės tik patvirtina faktą, jog ieškovė norėjo savo turtą išsaugoti, o ne jį prarasti, kaip atsitiko sudarius ginčo dovanojimo sandorį. Apeliantei neleidžiant ieškovei gyventi ginčo bute, 2012 m. rugsėjo 24 d. ją išdeklaravus iš buto, išnešus jos rūbus, ieškovės ieškinys teisme gautas 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. po trijų mėnesių po sandorio sudarymo, į policiją buvo kreiptasi dar mėnesiu anksčiau. Kolegijos nuomone, tai taip pat patvirtina, kad dovanojimo sandoris neatitinka vidinės dovanotojos valios, nes sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turi tokį sandorį iš karto ginčyti, ką ir padarė ieškovė.

34Apeliantės teigimu, t

35Teisėjų kolegijos požiūriu, tai, kad dovanojimo sutartį patvirtino Kauno miesto 28-ojo notaro biuro notaras M. Valantiejus, yra svarbi aplinkybė, kadangi notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga.

36Trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis notaras M. Valantiejus, apklausiamas teismo posėdyje, paaiškino sandorio sudarymo aplinkybes, nors, kaip jis aiškino, sandorio detalių nelabai prisimenąs. Jam nekėlė abejonių dovanotojos valia, nors, kaip jis teigė, išsiaiškinti nuslėptus dalykus, ko šalys neatskleidžia, notarui yra labai sunku (1 t., b. l. 124-126). Kolegijos nuomone, tikėtina, kad ieškovė, pasitikėdama vyresniąja seserimi, aplinkybių dėl tolimesnio gyvenimo padovanotoje buto dalyje nenurodė notarui bei jos nebuvo aptartos sudarant sutartį.

37Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog eismo įrodymų vertinimui ir motyvams, kad

38Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo dovanojimo

39Dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo

40Apeliantė skundą grindžia argumentais, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, jog ji prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą ir dėl to pripažindamas sandorį negaliojančiu netinkamai pritaikė CK 6.472 straipsnį.

41CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad būtų panaikintas dovanojimas, remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).

42Nagrinėjamoje byloje teismas iš įrodymų visumos, t. y. ieškovės paaiškinimo, specialisto išvados (1 t., b. l. 17-18), J. G. kreipimosi į PK (1 t., b. l. 18), nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 181), liudytojo A. G. parodymų (1 t., b. l. 97-98), sprendė, kad apeliantė prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą, o fizinio smurto panaudojimą dovanotosios atžvilgiu vertino kaip neabejotinai smerktiną geros moralės požiūriu. Apeliantės nuomone, teismas nevertino, kad tyrimas atliktas tik po 13 dienų nuo nurodomo įvykio, ieškovė nebuvo nuosekli dėl fizinio smurto panaudojimo laiko ir aplinkybių, iš karto nesikreipė į policiją, teismas nevertino liudytojos L. P. parodymų, be to, pripažįstant ją vartojus fizinį smurtą, pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

43Teisėjų kolegija pažymi, kad veiksmų, smerktinų geros moralės požiūriu, atlikimo faktas gali būti nustatomas visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Kolegija gali sutikti su argumentu, jog ieškovė nebuvo visiškai nuosekli aiškindama sumušimo aplinkybes, tačiau aplinkybes, kad ne kartą, t. y. dar iki sandorio sudarymo, ieškovė buvo apeliantės sumušta, patvirtino liudytojai A. G. ir Tereza T. G. (1 t., b. l. 97-98, 98-99). Kad tarp šalių buvo konfliktinė situacija, patvirtino apeliantės prašymu apklausta liudytoja E. Č. (1 t., b. l. 99-100). Tai, kad ieškovė tik paskutinįjį kartą kreipėsi į specialistą, į policiją dėl sveikatos sutrikdymo, kad ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti (1 t., b. l. 108), galima sutinkant su ieškove vertinti, kaip įrodymus, pagrindžiančius, jog supratusi, kad kito kelio gražiuoju susitarti su seserimi, t. y. apeliante, ar kitaip apginti savo pažeistas teises kaip tik teismo keliu, ieškovė neturi. Kad prieš dvi savaites, t. y. galimai ieškovės nurodytu laiku, padaryti nustatyti kūno sužalojimai, konstatuota specialisto išvadoje, kuri laikytina tinkamu rašytiniu įrodymu civilinėje byloje (CPK 197 straipsnis). Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos L. P. parodymais. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši liudytoja buvo susipažinusi su bylos medžiaga, todėl vertinti jos parodymų, kaip teisingų, objektyvių negalima.

44Nagrinėjamu atveju kolegija pažymi, jog dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas tarp seserų. Vadinasi, sandorio šalis sieja kraujo giminystė (CK 3.135 straipsnio prasme jos yra artimos giminaitės), kuri yra ne tik teisiniu, bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys. Moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – savitarpio paramą ir globą. Tuo atveju, kai teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotoją psichologinį ar fizinį smurtą, žemino jo orumą ir pan., tokie veiksmai, teisėjų kolegijos nuomone, galėtų būti laikomi griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė dovanojo savo buto dalį dėl susidariusios sunkios padėties, tikėdamasi bute ir toliau gyventi, ko iš esmės neginčijo ir pati apeliantė, teigdama, kad sesers iš buto nevarė, tačiau faktinės bylos aplinkybės rodo ką kita: o būtent, praėjus vos vienam mėnesiui po dovanojimo sandorio sudarymo apdovanotoji kreipėsi į bendrijos pirmininką G. Ū. dėl pažymos apie J. G. gyvenamąją vietą išdavimo. G. Ū. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pažymą (1 t., b. l. 20) surašė patikėdamas E. K. žodžiais, jog J. G. nuo kovo mėnesio bute negyvena, pažyma reikalinga notarui (1 t., b. l. 99). Taigi, bendrijos pirmininkui apeliantė nurodė melagingus duomenis. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati apeliantė teismo posėdžio metu nebuvo nuosekli ir skirtingai aiškino, teigdama kad J. G. iki dovanojimo sandorio gyveno nuolatinai, ir kad tik retkarčiais atvykdavo, pernakvodavo po kelias naktis ir vėl kažkur išvykdavo (1 t., b. l. 94-96). Tačiau pažymėtina, jog iki dovanojimo sutarties sudarymo, ieškovė buvo šios buto dalies savininkė, todėl nereiškia, kad į šią buto dalį apeliantė turėjo teises jau iki dovanojimo sutarties sudarymo, nors liudytoja E. Č. patvirtino, kad kambaryje apeliantė jai leidusi gyventi jau nuo 2012 m. kovo mėnesio (1 t., b. l. 99-100). Teisėjų kolegijos nuomone, ypatingą nedėkingumą dovanotojui,

45rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma bei remdamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, priėmė teisingą sprendimą, todėl atmestinas liantės argumentas, kad teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, kurios reikšmingos CK 6.472 straipsnio taikymui ir tai įtakojo neteisingo sprendimo priėmimą.

46Dėl įrodymų vertinimo

47Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

48Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas į šią teismų praktiką priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė ir nuo jos nenukrypo.

49Išnagrinėjusi apeliacinį skundą teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistina valstybei 50 procentų išlaidų, kurios patirtos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei J. G. (2 t., b. l. 38), kadangi apeliantei suteikta valstybės garantuojama 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (2 t., b. l. 13).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

52Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Priteisti iš apeliantės E. K., a. k. ( - ) valstybės naudai 75 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b. l. 3-7), kuriuo prašė... 5. Nurodė, kad mirus mamai, 2007 m. rugpjūčio 22 d. paveldėjimo teisės... 6. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 59-61) su ieškiniu nesutiko,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu (1 t., b. l.... 9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovę ir atsakovę sieja giminystės... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 5-12) atsakovė prašo teismo panaikinti Kauno... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.90 straipsnį, nukrypo... 14. 2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad, sudarydama buto dalies dovanojimo... 15. 3. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad sandoris buvo sudarytas... 16. 4. Teismas neįvertino aplinkybes, kad ieškovė, sudarydama nemokėti už jai... 17. 5. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su ieškovės... 18. 6. Teismas sprendime konstatavo, kad laiko įrodymais ir kitus ieškovės... 19. 7. Ieškovės teigiamos aplinkybės dėl jos sumušimo 2012 m. rugsėjo 15 d.... 20. 8. Teismas pažeidė bendras įrodymo taisykles, pagal kurias ieškovas turi... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 27-30) ieškovė prašo teismo... 22. Nurodė, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nesutinka, mano,... 23. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. G., kuri 1/2 dalį buto, unikalus... 27. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo dovanojimo sutartis... 28. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė... 29. Dėl CK 1.90 straipsnio taikymo... 30. Apeliantė E. K. apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos padarė... 31. Dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų... 32. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 33. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 34. Apeliantės teigimu, t... 35. Teisėjų kolegijos požiūriu, tai, kad dovanojimo sutartį patvirtino Kauno... 36. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis notaras M. Valantiejus, apklausiamas... 37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog... 38. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo... 40. Apeliantė skundą grindžia argumentais, kad teismas neteisingai vertino... 41. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į... 42. Nagrinėjamoje byloje teismas iš įrodymų visumos, t. y. ieškovės... 43. Teisėjų kolegija pažymi, kad veiksmų, smerktinų geros moralės požiūriu,... 44. Nagrinėjamu atveju kolegija pažymi, jog dovanojimo sandoris, kurį prašoma... 45. rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma bei remdamasis protingumo ir... 46. Dėl įrodymų vertinimo... 47. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog civiliniame procese... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas į šią teismų... 49. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą teisėjų kolegija sprendžia, jog... 50. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistina valstybei 50 procentų... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti... 53. Priteisti iš apeliantės E. K., a. k. ( - ) valstybės naudai 75 Lt antrinės...