Byla e2S-365-430/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės FREE S.R.L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Biovela–Utenos mėsa“ (toliau – UAB „Biovela–Utenos mėsa“) ieškinį atsakovei FREE S.R.L. dėl skolos priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Biovela–Utenos mėsa“ ieškinys atsakovei FREE S.R.L. dėl skolos priteisimo. 2018 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą iki 2019 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartimi nutarta bylą perduoti pagal teismingumą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

61.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-586-918/2019 perdavė pagal teismingumą civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Biovela–Utenos mėsa“ ieškinį atsakovei FREE S.R.L. dėl skolos priteisimo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.

82.

9Teismas nustatė, kad ginčo šalys buvo sutarusios iš 2015 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties kylančius ginčus, priklausomai nuo reikalavimo sumos, spręsti Vilniaus miesto apylinkės teisme ar Vilniaus apygardos teisme, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne iš šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, bet iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. Garantiją suteikiančios sutarties, t. y. byloje kilo ginčas, ar atsakovė tinkamai įvykdė Garantiją suteikiančią sutartį. Garantiją suteikiančioje sutartyje nustatytas šalių susitarimas ginčą spręsti Vilniaus apygardos teisme. Toks susitarimas sudarytas, neatsižvelgus į Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas rūšinio teismingumo taisykles, susijusias su ginčo suma, pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, nes šioje byloje kilo ginčas iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. Garantijos sutarties dėl 38 590,10 Eur sumos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 punkto nuostatas, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to ieškovės ieškinio reikalavimai dėl mažesnės sumos priteisimo negali būti nagrinėjami apygardos teisme, tačiau šalys nesutarė iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. Garantijos sutarties kylančius ginčus, kurių ieškinio suma mažesnė nei 40 000 Eur, spręsti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šioje byloje negali būti taikoma sutartyse nurodyta sutartinė jurisdikcija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi šiai bylai nagrinėti reikiamos jurisdikcijos.

103.

11Teismas, remdamasis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 7 straipsnio 1 dalies, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.52 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padarė išvadas, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikoma specialioji jurisdikcija, nes atsakovės prievolės pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. Garantijos sutartį turėjo būti įvykdytos Lietuvoje – ieškovės buveinės vietoje, dėl to byla gali būti priskirta Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai. Akcentavo, kad ieškovas turėjo teisę pateikti ieškinį Lietuvos Respublikos teisme pagal prievolės įvykdymo vietą, t. y. pagal vietą, kur 2016 m. rugpjūčio 11 d. Garantijos sutartyje numatytos prekės turėjo būti pateiktos, arba pagal atsakovės buveinės vietą atitinkame Italijos teisme.

124.

13Teismas pažymėjo, kad ieškovės buveinė yra ( - ), dėl to byla perduotina nagrinėti atitinkamam Lietuvos Respublikos teismui pagal prievolės įvykdymo vietą, t. y. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

155.

16Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-586-918/2019, prašydama panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Biovela–Utenos mėsa“ ieškinį palikti nenagrinėtą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

176.

18Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir priimta netinkamai nustačius byloje kilusio ginčo prigimtį ir bylos nagrinėjimo ribas.

197.

20Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje ginčas kilo ne iš 2015 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties, o iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. Garantijos sutarties, nes ieškovės pareikštas reikalavimas kildinamas iš pirkimo–pardavimo sutarties ir ieškiniu ieškovė reikalauja priteisti įsiskolinimą pagal šalių prekių pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nereikalauja priteisti skolos pagal Garantijos sutartį, tai patvirtina tiek ieškinyje, tiek dublike nurodytos aplinkybės, tiek 2018 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu išsakyta ieškovės atstovo pozicija. Tuo tarpu Garantijos sutartis tarp šalių pasibaigė atsakovės perduotoms odoms tapus ieškovės nuosavybe, ir užskaičius atsakovės skolą ieškovei. Akcentavo, kad ieškovė nereikalauja įvykdyti Garantijos sutartį, nereikalauja pristatyti daugiau odų, o remiasi Garantijos sutartimi, įrodinėdama nesumokėtą likutį pagal sutartį, t. y. įskaito perduotas natūra prekes kaip dalinį skolos dengimą tam, kad būtų apskaičiuotas galutinis įsiskolinimas pagal sutartį.

218.

22Teigia, kad teismas netinkamai taikė 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatas, pažeisdamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką. Pažymėjo, kad šalių prekių pirkimo–pardavimo sutartyje 5.1.1 – 5.1.2 punktuose buvo susitarta, kad visi ginčai sprendžiami Vilniaus miesto apylinkės teisme, jei ginčo suma neviršija 28 962,01 Eur ir Vilniaus apygardos teisme, jei ginčo suma viršija 28 962,01 Eur. Tokios susitarimo nuostatos dėl nacionalinio rūšinio teismingumo pakeitimo yra akivaizdžiai niekinės ir negaliojančios, ir nustatant šios bylos teismingumą, turi būti vadovaujamasi kitomis Reglamento nuostatomis. Teigė, kad Reglamento 7 straipsnio 1 punkto b) papunktis nustatė, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos.

239.

24Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas ieškinys yra teismingas tik atitinkamam atsakovės buveinės vietos, t. y. Italijos Respublikos teismui pagal minėtą Reglamento 7 straipsnio 1 punkto b) papunktį. Akcentavo, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais išaiškinimais, prekių pardavimo sutarčių atveju kaip sąsajos su jurisdikcija turinčiu teismu kriterijus yra pasirinkta šioms sutartims būdinga prievolė. Nagrinėjamu atveju prekės turėjo būti pristatomos į atsakovo buveinės valstybę, t. y. į Italijos Respubliką.

2510.

26Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutiko su skundu.

2711.

28Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes teismas tinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialines teisės normas.

2912.

30Nurodo, kad nors atsakovė įrodinėja, kad šalių ginčas kilo ne iš Garantiją suteikiančios sutarties, bet iš pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau abiejuose sutartyse šalys laisva valia ir nieko neverčiamos susitarė, kad visi ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose, taikant Lietuvos Respublikos teisę, o teismo procesai vyks lietuvių kalba, dėl to šis šalių ginčas ir turi būti nagrinėtas Lietuvos Respublikos teisme.

3113.

32Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės prievolės pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. sutartį turėjo būti įvykdytos Lietuvoje – ieškovės buveinės vietoje, tai patvirtina Garantiją suteikiančios sutarties 1 punktas, t. y. būtent Lietuvoje turėjo būti ir buvo pristatytos ieškovei atsakovės pateiktos pagal sutartį odos, o atsakovei ketinant atsiimti odas ir sumokėti ieškovei įsiskolinimą sumą pinigais – įvykdyta prievolė.

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

3514.

36Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

3715.

38Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

3916.

40Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4117.

42Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-586-918/2019, kuria civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą kitam teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

4318.

44Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu in limine litis (proceso pradžioje). Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).

4519.

46Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016).

4720.

48Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant teismingumo klausimus civilinėse ir komercinėse bylose, yra 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas). Kadangi ginčas kilęs tarp įmonių, kurių registruotos buveinės vietos yra Europos Sąjungos valstybėse narėse (Italijos ir Lietuvos Respublikose), tai sprendžiant jurisdikcijos klausimą nagrinėjamoje užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje, aktualus būtent šio Reglamento normų, nustatančių jurisdikcijos taisykles, taikymas. Remiantis Reglamento 81 straipsniu, šis reglamentas privalomas visas ir pagal Sutartis tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

4921.

50Pagal bendrąsias Reglamento nuostatas (bendroji jurisdikcija), ieškiniai asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybės narėje, turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (specialioji jurisdikcija). Susitarimus dėl tarptautinės jurisdikcijos nustato Reglamento 25 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos sudaromas arba paliudijamas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017). Taigi, ši Reglamento norma leidžia susitarimus dėl jurisdikcijos ir tokius susitarimus pripažįsta, tačiau esant susitarimui, teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, privalo įsitikinti, ar toks susitarimas nėra niekinis turinio atžvilgiu ir ar jis turi teisinę galią.

5122.

52Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla klausimas, ar susitarimas dėl jurisdikcijos, kuriuo pasirenkamas valstybės narės teismas ar teismai, yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu, tas klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal susitarime nurodyto teismo ar teismų valstybės narės teisę, įskaitant tos valstybės narės kolizines normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017).

5323.

54Nagrinėjamu atveju ieškovė (Lietuvos Respublikos juridinis asmuo) pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl 38 590,10 Eur skolos priteisimo iš atsakovės (Italijos Respublikos juridinio asmens), nurodydama, jog atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, 2016 m. rugpjūčio 11 d. Garantijos sutartyje nustatyto įsipareigojimo – pilnai padengti iki 2016 m. rugsėjo 30 d. susidariusį įsiskolinimą (127 261,37 Eur) už anksčiau jai pagal 2015 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas prekes.

5524.

56Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį nagrinėjimui, bylą išnagrinėjo iš esmės ir atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą, o teismo sprendimo paskelbimo dieną nutarė bylą perduoti pagal teismingumą kitam pirmosios instancijos teismui.

5725.

58Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl jų ginčui taikomos sutarties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčas kilo iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. Garantijos sutarties, tam pritaria ir ieškovė, o apeliantė (atsakovė) teigia, kad ginčas kilęs iš pirkimo–pardavimo sutarties.

5926.

60Aiškinant šalių susiklosčiusius santykius, svarbu vadovautis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010). Kasacinio teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

6127.

62Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti pagal Pirkimo–pardavimo ir Garantijos sutartis šalių prisiimtų įsipareigojimų apimtis ir susitarimais siektą tikslą. 2015 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartyje šalys susitarė dėl prekių pirkimo–pardavimo, nustatė atsiskaitymo tvarką. Sutartyje aiškiai apibrėžtas susitarimo dalykas – atsiskaitymas už parduotas prekes. 2016 m. rugpjūčio 11 d. Garantijos sutartyje akcentuota, kad ieškovę ir atsakovę siejo prekių pirkimo–pardavimo santykiai ir nurodyta susidariusi atsakovės 127 261,37 Eur skola ieškovei už parduotas prekes. Susitarimo dalykas – šalių suderinta skolos grąžinimo tvarka. Atsakovė įsipareigojo ieškovei skolą padengti iki 2016 m. rugsėjo 30 d., garantuojant grąžinimą ieškovei atsiųstomis odomis. Šiam terminui pasibaigus, ir atsakovei nepadengus įsiskolinimo, atsiųstos odos tampa ieškovės nuosavybe ir yra laikoma šalių suderinta skolos grąžinimo forma. Taip pat Garantijos sutartyje nurodytos kitos sąlygos (pvz., jeigu atsiųstų odų vertė nesiekia 127 261,37 Eur ir transportavimo išlaidų, atsakovė įsipareigoja atsiųsti daugiau odų, kol jų vertė pasiekia sutartąją, arba padengti susidariusį sumų skirtumą).

6328.

64Taigi, šios aplinkybės rodo, jog ginčo Garantijos ir pirkimo–pardavimo sutartys yra susijusios. Garantijos sutartis sudaryta kaip papildomas susitarimas prie prekių pirkimo–pardavimo sutarties, vykdant šalių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, t. y. pirkėjui laiku nesumokėjus už gautas prekes ir sprendžiant tolimesnę sutartinių santykių eigą. Šio papildomo susitarimo esmė – galutinio atsiskaitymo termino nukėlimas (už prekes pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas turėjo atsiskaityti per 10 kalendorių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos), o papildomoje sutartyje nustatytas naujas atsiskaitymo terminas ir sąlygos (garantijos) pardavėjui už šio termino pratęsimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prekių pardavėjams naudojantis įstatymo ir sutarties suteiktomis teisėmis laisvai, leidžiama savo nuožiūra pasirinkti sutartinių santykių su pirkėjais tolesnę eigą: tęsimą, modifikavimą, nutraukimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2009). Nagrinėjamu atveju šalių prekių pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos nedraudė sudaryti papildomus susitarimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors ieškinio reikalavimai kilę iš Garantijos sutarties, tačiau susiję su prekių pirkimo–pardavimo sutartimi, nes Garantijos sutartis yra papildomas susitarimas prie Pirkimo–pardavimo sutarties. Dėl to vertinant šalių ginčą pagal pareikštą ieškinį, turi būti vertinamos, tiek Garantijos sutarties nuostatos, tiek pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos. Pažymėtina, kad ir ginčo šalys pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog visi ginčai ir (ar) susiję su šia sutartimi, sprendžiami pagal pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą tvarką, t. y. šalys pirkimo–pardavimo sutartyje susitarė, jog visi susiję ginčai bus sprendžiami ir pagal prekių pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas. Priešingas aiškinimas, neatitiktų reikalavimo sąžiningai aiškinti sutartis.

6529.

66Sprendžiant dėl pirkimo–pardavimo ir Garantijos sutartyse nurodytų susitarimų dėl jurisdikcijos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus, kurie išreikšti susitarime tekste (formuluotėje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018). Nagrinėjamu atveju tiek iš pirkimo–pardavimo sutarties, tiek iš papildomo susitarimo (Garantijos sutarties) formuluočių dėl jurisdikcijos matyti, jog šalys, sudarydamos šias sutartis, išimtinai siekė, kad visus jų tarpusavio ginčus nagrinėtų Lietuvos teismai, priklausomai nuo kilusių ginčų sumų dydžio. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti ginčų nagrinėjimo teismai – Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, priklausomai nuo ginčo sumos, o Garantijos sutartyje nurodytas Vilniaus apygardos teismas. Italijos Respublikos teismų ar kitų Lietuvos Respublikos miestų sutartyje nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Garantijos sutartyje nurodyta sąlyga, kad ginčai, susiję su papildomu susitarimu, sprendžiami Vilniaus apygardos teisme, yra šalių sudaryto ankstesnio galiojančio susitarimo, Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų 5.1.2, tąsa, kuria šalys susitarė, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjami reikalavimai jų ginčai, kurių suma viršija 28 962,01 Eur. Tai patvirtina ir Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų 5.1 punktas, kuriame nurodyta, jog visi ginčai, nesutarimai ar reikalavimai, kylantys iš ar susiję su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, sprendžiami pagal šią tvarką ir Garantijos sutartyje nurodytos skolos už įsigytas prekes dydis, o Garantijos sutartis neabejotinai yra susijęs papildomas susitarimas prie šios sutarties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas jurisdikciją, turėjo vertinti ne tik Garantijos sutarties sąlygas dėl jurisdikcijos, bet ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, kurios turi esminę reikšmę, sprendžiant, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas ar kitas teismas, turi jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą.

6730.

68Sprendžiant, ar tokie šalių susitarimai dėl jurisdikcijos nėra niekiniai, atsižvelgiama pagal susitarime nurodyto teismo ar teismų valstybės narės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017). Kaip minėta, šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl 38 590,10 Eur skolos priteisimo, dėl to reikalavimas negalėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme ar kitame apygardos teisme, kurie nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Pagal CPK 32 straipsnio 2 nuostatas išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas, šios nuostatos yra imperatyvios. Tai yra viena bendrosios civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklių, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai, išimčių (CPK 26 straipsnis). Nagrinėjamu atveju šalys susitarusios, jog jų ginčai su reikalavimais dėl daugiau nei 28 962,01 Eur turėtų būti nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme, dėl to toks susitarimas neatitinka procesinėms nuostatoms.

6931.

70Kita vertus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant susitarimo dėl jurisdikcijos „turinio galiojimą“, visu pirma toks susitarimas dėl jurisdikcijos turi užtikrinti ryšį su konkrečia teise ir vienintelis turinio reikalavimas – teisinio santykio, kuriam taikomas susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo, konkretizavimas, kuris turi atitikti šalių valią ir nereikia susitarimo dėl jurisdikcijos turinio galiojimo atžvilgiu sieti su konkrečiu teismu ir remtis konkrečiu nacionaliniu teisės aktu (pvz., CPK) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017). Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į šalių sutartyse įtvirtintus tikruosius šalių ketinimus ir valią – jog jie siekė, kad visus ginčus nagrinėtų Vilniaus miesto teismai pagal ginčų reikalavimų dydį (apylinkė arba apygarda), darytina išvada, jog toks šalių susitarimas dėl jurisdikcijos dalyje, kurioje apibrėžta klaidingomis sumomis pagal kurias ginčas teismingas apylinkės ar apygardos teismui, yra teisinio kvalifikavimo klaida, kuris neturėtų būti lemiantis kriterijus atsisakyti taikyti šalių sutartą jurisdikciją. Toks aiškinimas atitiktų kasacinio teismo praktiką, sutarčių aiškinimo ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

7132.

72Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti išimtinę Vilniaus miesto teismų jurisdikciją (atitinkamai pagal pareikštų reikalavimų dydį) nagrinėti ieškovės reikalavimus atsakovei pagal šalių sudarytas sutartis (Prekių pirkimo–pardavimo ir Garantijos) pagal sutartinę jurisdikciją (Reglamento 25 straipsnis). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018 yra išaiškinęs, kad esant galiojančiam šalių susitarimui dėl jurisdikcijos, šalys gali nukrypti ne tik nuo bendrosios jurisdikcijos, bet ir nuo specialiosios jurisdikcijos. Dėl to konstatavus, kad šalys sudarė galiojantį susitarimą dėl jurisdikcijos ir juo išimtinę jurisdikciją suteikė Lietuvos teismams (šiuo atveju konkrečiai Vilniaus miesto teismams), bendrosios ir specialiųjų jurisdikcijų galimas buvimas tampa nebeaktualus, jį eliminuoja susitarimas dėl jurisdikcijos. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant tinkamam šalių susitarimui dėl jurisdikcijos, Vilniaus miesto apylinkės teismui nebuvo pagrindo perduoti priimtą nagrinėti ieškinį (dėl reikalavimo neviršijančio 40 000 Eur) kitam Lietuvos Respublikos teismui pagal specialiąsias jurisdikcijos nuostatas. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą (netaikė Reglamento 25 straipsnio 1 dalies, nors privalėjo tai padaryti), turinčią įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

7333.

74Pažymėtina, kad apeliantė, nors ginčijo teismo atliktą teisinių santykių kvalifikavimą, ir netinkamą Reglamento nuostatų taikymą, tačiau atskiruoju skundu prašė ne tik panaikinti skundžiamą teismo nutartį, ir bet išspręsti klausimą, kurio pirmosios instancijos teismas nesprendė, t. y. palikti ieškinį nenagrinėtu, nustačius, kad ieškinys neteismingas Lietuvos teismams. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, o apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoti atskirajame skunde nurodytus argumentus ir vertinti faktinę situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu. Kadangi skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiama dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto taikymo, apeliacinės instancijos teismas šio skundo reikalavimo netenkina. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas išspręstų pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtą klausimą, apribodamas šalių teisę į apeliaciją.

7534.

76Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

7735.

78Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7936.

80Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kuris turės būti išspręstas užbaigus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

81Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

82Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamas ieškovės UAB... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. 1.... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje... 8. 2.... 9. Teismas nustatė, kad ginčo šalys buvo sutarusios iš 2015 m. spalio 27 d.... 10. 3.... 11. Teismas, remdamasis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos... 12. 4.... 13. Teismas pažymėjo, kad ieškovės buveinė yra ( - ), dėl to byla perduotina... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. 5.... 16. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo... 17. 6.... 18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir... 19. 7.... 20. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje ginčas kilo ne iš... 21. 8.... 22. Teigia, kad teismas netinkamai taikė 2012 m. gruodžio 12 d. Europos... 23. 9.... 24. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas ieškinys... 25. 10.... 26. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesutiko su skundu.... 27. 11.... 28. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir... 29. 12.... 30. Nurodo, kad nors atsakovė įrodinėja, kad šalių ginčas kilo ne iš... 31. 13.... 32. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės prievolės pagal... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 35. 14.... 36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 37. 15.... 38. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio... 39. 16.... 40. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo... 41. 17.... 42. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8... 43. 18.... 44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis... 45. 19.... 46. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, jei yra... 47. 20.... 48. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d.... 49. 21.... 50. Pagal bendrąsias Reglamento nuostatas (bendroji jurisdikcija), ieškiniai... 51. 22.... 52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla klausimas,... 53. 23.... 54. Nagrinėjamu atveju ieškovė (Lietuvos Respublikos juridinis asmuo) pateikė... 55. 24.... 56. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį nagrinėjimui, bylą... 57. 25.... 58. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl jų ginčui... 59. 26.... 60. Aiškinant šalių susiklosčiusius santykius, svarbu vadovautis CK 6.193... 61. 27.... 62. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti pagal Pirkimo–pardavimo ir Garantijos... 63. 28.... 64. Taigi, šios aplinkybės rodo, jog ginčo Garantijos ir pirkimo–pardavimo... 65. 29.... 66. Sprendžiant dėl pirkimo–pardavimo ir Garantijos sutartyse nurodytų... 67. 30.... 68. Sprendžiant, ar tokie šalių susitarimai dėl jurisdikcijos nėra niekiniai,... 69. 31.... 70. Kita vertus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant susitarimo... 71. 32.... 72. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 73. 33.... 74. Pažymėtina, kad apeliantė, nors ginčijo teismo atliktą teisinių santykių... 75. 34.... 76. Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 77. 35.... 78. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta atskirasis skundas tenkinamas iš... 79. 36.... 80. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta... 81. Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos... 82. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir...