Byla 2A-327-124/2011

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Egidijaus Mockevičiaus, sekretoriaujant Renatai Kovierei, dalyvaujant ieškovui T. N., jo atstovui adv. Jonui Nekrašiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. N. ir atsakovo UAB „Hefestas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-751-569/2011 pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovui UAB „Hefestas“ dėl nesumokėto atlyginimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio su priskaičiuotais mokesčiais ir palūkanų už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovas T. N. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (2 t., 27–29 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Hefestas“ 9334,54 Lt nesumokėto darbo užmokesčio už 2008 m. birželio ir liepos mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas (23 d. d.) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 9334,54 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 119 883,57 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškovas nurodė, kad pagal 2007-04-24 darbo sutartį Nr. 82, nuo 2007-04-25 jis buvo priimtas dirbti į bendros Lietuvos-Rusijos įmonę uždarąją akcinę bendrovę „HEFESTAS“ Šiaulių filialą vadovo pareigoms su mėnesiniu atlyginimu 2750 Lt. 2007-10-01 darbo sutarties Nr. 82 pakeitimu nuo 2007-10-01 jam buvo nustatytas darbo užmokestis – 4150 Lt.

42008-07-03 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. Atsakovas iki šiol ieškovui nesumokėjo darbo užmokesčio už 2008 m. birželio ir liepos mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas (23 d. d.), nors privalėjo atsiskaityti su ieškovu paskutinę jo darbo dieną. 2009 m. gruodžio 1 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją, prašydamas iki 2009-12-14 pervesti į jo atsiskaitomąją sąskaitą neišmokėtą darbo užmokestį už 2008 m. birželio ir liepos mėnesius bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau atsakovas vengė geruoju ieškovu atsiskaityti. Todėl privalo sumokėti už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008 liepos 4 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.

5Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 1 d. sprendimu (1 t., b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovui T. N. 9334,54 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 9334,54 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2010-02-05 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39961,19 Lt vidutinį darbo užmokestį nuo 2008-07-04 iki 2010-11-15 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 39961,19 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2010-02-05 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo – 4150 Lt nusprendė vykdyti skubiai.

6Teismas nurodė, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2007m. balandžio 25d., darbo sutartis su juo nutraukta 2008m. liepos 3d., vadovaujantis LR DK 127 str. 1d. Ieškovas nurodė, kad, atleidžiant jį iš darbo, atsakovas jam nesumokėjo darbo užmokesčio už laikotarpį už 2008 metų birželio mėnesį ir 2008 metų liepos mėnesio 3 dienas, kompensacijos už nepanaudotas atostogas už 23 dienas, kas sudaro 9334,54 Lt (su priskaičiuotais mokesčiais). Ieškovas nurodė, kad nors jam ir buvo įteiktas kasos išlaidų orderis, kurį išrašė apskaitininkė K. T., tačiau jis jo nepasirašė, nes pinigų negavo, kur šiuo metu yra šis dokumentas, pasakyti negali, jis jo nepasiėmė. Atsakovo atstovas B. A. nurodė, kad sekančią dieną po ieškovo atleidimo jis atvyko į įmonę, susitiko su ieškovu, su juo atsiskaitė, apskaitininkė K. T. išrašė kasos išlaidų orderį, kurį ieškovas pasirašė. Nors atsakovo atstovai nurodė, kad atsiskaitė su ieškovu, tačiau teismas laikė, kad atsakovas nepateikė teismui šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

7Teismas nurodė, kad atsakovas yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl jis savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1d. numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Minėto įstatymo 12 str. 2d. numato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė teismui buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo atsiskaitymo su ieškovu faktą. Atsakovas šią aplinkybę įrodinėjo pateikdamas teismui kitus įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja K. T., kuri dirbo atsakovo Šiaulių filiale apskaitininke, patvirtino, kad ji gavo iš įmonės vyriausios buhalterės nurodymą atspausdinti kasos išlaidų orderį, jį atspausdino ir pateikė ieškovui pasirašyti, pačio pinigų sumokėjimo fakto nematė. Liudytojos teigimu, ieškovas pasiėmė orderį, jį pasirašė, tačiau jo negrąžino, o paprašius grąžinti pasakė, kad su juo neatsiskaityta. Apklaustas liudytoju A. A. nurodė, kad žinojo, jog įmonės direktorius B. A. buvo atvykęs į Šiaulių filialą atsiskaityti su ieškovu, tačiau pačio atsiskaitymo momento jis nematė. Teismas konstatavo, kad iš atsakovo pateikto kasos knygos išrašo matyti, kad 2008-07-03 ieškovui išduotos pinigų sumos, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad paimta iš kasos pinigų suma pateko pas ieškovą. Be to, atsakovo atstovas B. A. nurodė, kad tą pačią dieną – 2008-07-03 – kai buvo atvykusi komisija į Šiaulių filialą ir buvo atleistas ieškovas, atsakovas su ieškovu atsiskaityti negalėjo, nes neturėjo lėšų, o atsiskaityti su ieškovu į Šiaulius jis atvyko sekančią dieną – 2008-07-04. Tuo tarpu pagal kasos išrašą matyti, kad pinigai iš kasos buvo išimti ne 2008-07-04, o 2008-07-03 dieną. Atsakovo atstovai nurodė, kad ieškovas, papildomai apklausiamas įtariamuoju, pripažino negražinęs kasos išlaidų orderio atsakovui (1 t., 65, 66 b. l.), kur teigia, kad 2007-07-03 kasos išlaidų orderio originalo išsaugojęs neturi. Teismo nurodė, kad toks ieškovo teiginys, neįrodo, kad ieškovas pripažįsta atsiskaitymo su juo faktą. Atsakovo atstovas nurodė, kad, pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 metus, ieškovas deklaravo gautą darbo užmokesčio sumą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išmokėtą atleidžiant jį iš darbo. Tačiau, ieškovas 2010 m. rugsėjo mėnesį patikslino pateiktą deklaraciją, o vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo 80 str., mokesčių mokėtojas turi teisę tai daryti penkerius metus nuo deklaracijos pateikimo, nenurodant priežasties. Ieškovas nurodė, kad deklaravo didesnę pinigų sumą nei gavo iš atsakovo todėl, kad tuo metu buvo paėmęs įmonės pinigus ir laikė, kad atsakovas su juo yra atsiskaitęs, o grąžinęs įmonei pinigus, pamiršo patikslinti deklaraciją.

8LR DK 141str. 3d. numato, kad uždelsus atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Teismas nurodė, kad ieškovas pas atsakovą dirbo apie metus, į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi praėjus pusantrų metų. Nors ieškovas nurodė, kad buvo sulaikęs atsakovo lėšas ir tikėjosi, kad dalis šių lėšų atiteks jam kaip darbo užmokestis, atlyginimas ieškovui įstatymo nustatyta tvarka išmokėtas nebuvo ir jis turėjo galimybę kreiptis į teismą ginti savo pažeistas teises. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, bei į proporcingumo, disproporcijos principus prašomą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, teismas sumažino dviems trečdaliais ir priteisė ieškovui 39 961,19 Lt.

9Ieškovas T. N. apeliaciniu skundu (2 t., 60–62 b. l.) prašo iš dalies pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą, priteisti T. N. iš atsakovo 119 883,57 Lt vidutinį darbo užmokestį kartu su priskaičiuotais mokesčiais už laikotarpį, kurį atsakovas delsia atsiskaityti nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 119 883,57 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinį skundą grindžia šiuo argumentu:

101. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovo ieškinį iki 39961,19 Lt ir taikė proporcingumo ir disproporcijos principus. Atsakovas nuo 2008-07-03 visaip vilkino atsiskaityti su ieškovu, klaidino teismą, teigdamas, kad su ieškovu pilnai atsiskaitė. Ieškovas mano, kad yra visi pagrindai patenkinti ieškovo ieškinį. Dėl to, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, ieškovas ilgą laiką negalėjo įsidarbinti (buvo darbo biržos įskaitoje nuo 2008-07-28 iki 2008-10-14 ir nuo 2009-04-03), neturėjo lėšų pragyvenimui, šeimoje dirbo tik ieškovo žmona, yra du nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas yra neįgalus ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra.

11Atsakovas UAB „Hefestas“ apeliaciniu skundu (2 t., 69–71 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, t. y. atsiskaitymo su darbuotoju faktą, rėmėsi tik tuo, kad atsakovas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių atsiskaitymo faktą, tačiau visiškai nevertino tokio dokumento egzistavimo fakto ir atsakovo negalėjimo jo pateikti dėl objektyvių, nuo atsakovo nepriklausančių, priežasčių. Taip pat neobjektyviai įvertino kitus atsiskaitymo faktą patvirtinančius įrodymus-atstovo, įmonės direktoriaus B. A., liudytojų K. T., A. A. parodymus, UAB „Hefestas“ kasos išrašą, patvirtinantį atsiskaitymą su ieškovu, Šiaulių AVMI ieškovo pateiktą metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje ieškovas deklaravo, o tuo pačiu ir patvirtino, gavęs prašomą priteisti darbo užmokestį, taip pat nepasisakė bei nevertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina atsiskaitymo su ieškovu faktą ir paneigia ieškovo reikalavimus.

132. Teismas nevertino tai, kad kasos išlaidų orderių atsakovas negali pateikti dėl to, kad T. N., gavęs pinigus ir pasirašęs tai patvirtinančius du kasos išlaidų orderius, juos pagrobė ir turi pas save. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, dėl kurių teismas išvis nepasisakė, t. y. UAB „Hefestas“ 2008 10 16 prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame vienas iš faktų nurodomas minėtų kasos išlaidų orderių grobimas, 2009 06 10 įtariamojo T. N. papildomos apklausos protokolas, 2009 06 15 akistatos su K. T. protokolas, kuriuose T. N. patvirtiną tą faktą, kad tokius orderius turi, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 10 15 nutarimas išskirti bylą į atskirą procesą dėl turto pasisavinimo, tame tarpe ir dėl minėtų orderių pasisavinimo, kuriame ikiteisminis tyrimas vyksta iki šiol.

143. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktą Šiaulių AVMI metinę pajamų mokesčio deklaraciją, remiasi tik ieškovo nepagrįstais parodymais dėl didesnės pinigų sumos deklaravimo ir patikslintos deklaracijos pateikimo. T. N. deklaraciją patikslino tik tada, kai atsakovas tokią deklaraciją pareikalavo pateikti į bylą. T. N. į bylą sąmoningai teikė tik patikslintą deklaraciją, kurioje buvo išminusuota ginčytina suma, patvirtinanti įskaitymo faktą ir ieškovo paties pripažinta gauta ir tik teismui pareikalavus duomenų iš Šiaulių AVMI apie T. N. pateiktas deklaracijas, buvo gauta pirminė deklaracija. Pirminėje deklaracijoje nėra jokių žinių apie iš UAB „Hefestas“ pagrobtos 47000 Lt sumos deklaravimą, todėl dėl jos deklaracija ir nebuvo tikslinama.

15Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., 21–24 b. l.) ieškovas T. N. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad T. N., neva, gavęs pinigus ir pasirašęs du kasos išlaidų orderius, patvirtinančius atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktą, juos pagrobė ir turi pas save. Taip teigdamas, apeliantas šmeižia ieškovą, kadangi tokios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, nagrinėjant civilinę bylą, visiškai nepasitvirtino.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsniu, mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti deklaraciją penkerius metus nuo deklaracijos pateikimo, nenurodant priežasties. Ieškovas deklaravo didesnę pinigų sumą, nei gavo iš atsakovo todėl, kad tuo metu buvo paėmęs įmonės pinigus ir laikė, kad atsakovas su juo yra atsiskaitęs, o grąžinęs atgal tuos pinigus įmonei, patikslino deklaraciją.
  3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsakovas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais. Atsakovas nepateikė teismui buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų atsakovo atsiskaitymo su ieškovu faktą.

    16

17Apeliaciniai skundai atmestini.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

19Bylos faktinės aplinkybės.

20Byloje nustatyta, kad ieškovas T. N. laikotarpiu nuo 2007-04-24 iki 2008-07-03 d. dirbo pagal darbo sutartį pas atsakovą Lietuvos-Rusijos įmonėje uždaroji akcinė bendrovė „HEFESTAS“ Šiaulių filialo vadovo pareigose su mėnesiniu atlyginimu 4150 Lt. 2008-07-03 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d. Atsakovas atleidimo dieną ieškovui nesumokėjo darbo užmokesčio už 2008 m. birželio ir liepos mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas (23 d. d.), dėl ko ieškovas 2010 01 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už atostogas bei už uždelstą atsikaityti laiką.

21Dėl atsakovo apeliacinio skundo

22Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, t. y. atsakovo atstovo B. A. paaiškinimus, liudytojų K. T., A, A. parodymus, kitus rašytinius parodymus-kasos knygos išrašą, ieškovo pajamų deklaraciją, jos patikslinimą, dėl ko teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl darbo užmokesčio ir atostogų kompensacijos neišmokėjimo ieškovui. Be to, iš viso nevertino tos aplinkybės, kad atsakovui kreipiantis į ikiteisminį tyrimą, atsakovas nurodė, jog ieškovas pagrobė kasos išlaidų orderius, nevertino ieškovo kaip liudytojo papildomos apklausos protokolo ikiteisminiame tyrime, akistatos su liudytoja K. T. apklausos protokolo, kuris patvirtina, kad ieškovas turi tokius orderius.

23Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009)

24Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis procesiniame įstatyme suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tinkamam įrodinėjimo taisyklės taikymui aktualus yra ir įrodymų pakankamumo klausimas. Dėl įrodymų vertinimo taisyklės konkrečiose bylose yra pasisakęs kasacinis teismas, nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. U. v. O. I. , bylos Nr. 3K-3-862/2000, 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. V. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1544/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Korporacija Lietverslas“ v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

25Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padarė išvadą apie tai, kad ieškovui nebuvo išmokėtas atlyginimas. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų įvertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti apelianto nurodytų netinkamo įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovo, tiek atsakovo pateiktus įrodymus, t. y. iš įrodymų viseto padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu. Atsakovas, įrodinėdamas atsiskaitymo faktą, remiasi išrašu iš kasos knygos, kurioje yra padarytas įrašas, apie tai, kad atsakovas 2008-07-03 d. išmokėjo ieškovui pagal orderius Nr. Kio 44 - 3113,98 Lt, pagal orderį Nr. Kio 45 - 3869,19 Lt (1 t., 124 b. l.). Šis įrašas padarytas remiantis nepasirašytais kasos išlaidų orderiais (1 t., 165–166 b. l.). Liudytojai J. C., K. T., A. A. patvirtino, kad tokie orderiai buvo išrašyti, tačiau nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino, kad pagal juos ieškovui buvo išmokėti pinigai. Ieškovas taip pat neneigė, kad jam buvo pateikti pasirašyti šie orderiai, tačiau ieškovas nuosekliai tvirtina, kad pinigų negavo, šių orderių nepasirašė, nes pagal juos nebuvo mokami pinigai. Atsakovas nurodo, kad nebuvo įvertinti ieškovo papildomos apklausos duomenys ikiteisminiame tyrime (1 t., 65–66 b. l.). Jų metu ieškovas irgi nepatvirtino, kad jam buvo išmokėtas atsiskaitymas, nes ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama. Apklausos metu ieškovas tik patvirtino, kad neturi išsaugojęs 2007-07-03 d. (manytina suklysta nurodant orderio datą) kasos išlaidų orderio originalo. Šie parodymai nepatvirtina nei apie atskaitymo su ieškovu faktą, nei apie orderių pasirašymo faktą. Kadangi orderių pateikimo pasirašyti metu filiale buvo nustatytas pinigų trūkumas, logiška manyti, kad galėjo būti prašoma ieškovo pasirašyti tokius orderius, kad padengti dalį trūkumo. Tam tikro dokumento išrašymas ir jo užfiksavimas buhalterinėje apskaitoje dar neįrodo pinigų išmokėjimo fakto. Tolimesni ieškovo veiksmai patvirtina jo paaiškinimus, kad šių pinigų jis negavo, t.y. 2008-09-18 d., 2009-12-10 d. ieškovo pateiktos atsakovui pretenzijos dėl neatsiskaitymo, nuoseklūs ieškovo paaiškinimai tiek civilinės bylos metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu dėl neatsiskaitymo su juo (1 t., 10, 56 b. l.). Tuo tarpu atsakovas į ikiteisminio tyrimo organus kreipėsi 2008-10-16 d. (1 t., 55–60 b. l.), tik gavęs ieškovo reikalavimą sumokėti atsiskaitymą, be to, jis kreipėsi dėl ieškovo vadovaujamame filiale nustatyto materialinių vertybių, pinigų trūkumo, paminėdamas tą aplinkybę, kad ieškovas negrąžino ir kasos išlaidų orderius. Nors kasos duomenys turėjo būti suvedami kas mėnesį, tačiau apie tai, kad nėra pinigų išmokėjimą pateisinančių dokumentų, atsakovas nereiškė jokių pretenzijų, iki 2009 spalio mėnesio nereikalavo grąžinti orderių. Be to, atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad orderiai buvo palikti filiale, nėra logiškas paaiškinimas, nes darbo užmokesčio apskaita buvo vedama ne filiale, o centre, todėl tik pasirašius kasos orderius ir orderius perdavus juos išmokančiam asmeniui, galėjo būti išmokėti pinigai. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu ieškovas jau buvo atleistas iš darbo. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, kad iki tol su ieškovu buvo atsiskaitoma tik pavedimais per banką. Byloje apklausti liudytojai, atsakovo atstovai patvirtino, kad kasos orderiai buvo išrašyti kitą dieną po inventorizacijos, t. y. 2008-07-04, o rašytiniuose įrodymuose-kasos knygoje užfiksuota jų išrašymo data bei pinigų išmokėjimo data -2008-07-03, kas neatitinka ir atsakovo atstovo B. A. paaiškinimų apie jo nurodomas aplinkybes dėl orderių išrašymo laiko, pinigų išmokėjimo laiko (1 t., 111 b. l.). Atstovas B. A. teisme aiškino, kad atsiskaitymui su ieškovu skolinosi pinigus (1 t., 112 b. l.) ir pinigai buvo išmokėti ne ieškovo atleidimo dieną, o sekančią dieną. Šios anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia abejoti įrašų kasos knygoje tikrumu, šių įrodymų patikimumu. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas užvaldė orderius, ar kad atsakovas jam būtų išmokėjęs atsiskaitymą. Ieškovas logiškai paaiškino ir aplinkybes, kodėl jis pajamų deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodė, kad su juo buvo atsiskaityta, t. y. dėl to, kad jis buvo užlaikęs įmonės pinigus ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jų grąžinęs, t. y. dalį šių lėšų laikydamas kaip neišmokėtą atsiskaitymą bei kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką.

26Visi šie įrodymai buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme ir teisėjų kolegija sprendžia, kad surinktus byloje įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių bei priimtą sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu. Dėl to reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeisti (CPK 185 straipsnis). Kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta, todėl atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl nepilno įrodymų vertinimo ir netinkamų išvadų padarymo.

27Dėl ieškovo apeliacinio skundo

28Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jam priteistinos kompensacijos už nesavalaikį atsiskaitymą dydžio.

29LR DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Taigi, jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.

30Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad darbo teisės imperatyvaus pobūdžio normų taikymas nebūtinai turi būti kategoriškas, jei esama kitų svarbių teisinių pagrindų ar aplinkybių, pateisinančių šį poreikį, t. y. jei dėl nacionalinės teisės taikymo ir aiškinimo būtų išvengta kuriai nors iš šalių tenkančios pernelyg didelės naštos, jei būtų nustatyta teisinga interesų pusiausvyra nuosavybės apsaugos kontekste.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D. L. v. UAB ,, Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB ,, Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis F. B., G. R. v. UAB ,, Neo ranga“ byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2010 m gruodžio 21 d civ. byloje Nr.3K-3-545). Bylos medžiaga patvirtina, kad su ieškovu, jį atleidžiant iš darbo, nebuvo atsiskaityta už 2008 m. birželio mėn., liepos mėnesio 3 darbo dienas bei nebuvo išmokėta atostogų kompensacija. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad būtų neatsiskaityta dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovui atsiranda neigiami padariniai. Kolegija sutinka su teismo išvadomis dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio sumažinimo, atsižvelgiant į DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei nurodytą šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, nes esamomis bylos aplinkybėmis jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Nors su ieškovu jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta, tačiau yra atsižvelgtina į šios bylos aplinkybes. Ieškovas pats pripažino, kad atleidimo dieną jis, nepaisydamas LR Darbo kodekso normų, užvaldė įmonės lėšas, jomis naudojosi, laikė jas kaip darbo užmokesčiu ir kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką, dėl ko kilo teisiniai ginčai. Pats ieškovas, įgyvendinant savo teises, nesilaikė DK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytų bendrųjų darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimų, pagal kuriuos įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo teismas, dėl savo teisių gynimo ieškovas kreipėsi tik po pusantrų metų, keletą kartų tikslino savo reikalavimus, tuo pratęsė bylos nagrinėjimo laiką ir reikalavo priteisti 119 883,57 Lt sumą už nesavalaikį atsiskaitymą, kas beveik 30 kartų viršija jo vidutinį darbo užmokestį. Tokių piniginių sumų priteisimas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Be to, atsižvelgtina į tai, kad tokiu atveju prašoma taikyti sankcija būtų neadekvati, taip pat sukeltų pernelyg sunkių turtinių padarinių įmonei, jos kreditoriams, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina sunkią įmonės finansinę padėtį (2 t., 73 b. l.).

32Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis dėl ieškovui priteistino vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumažinimo ir sprendžia, kad teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

33Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas T. N. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (2 t., 27–29 b. l.)... 3. Ieškovas nurodė, kad pagal 2007-04-24 darbo sutartį Nr. 82, nuo 2007-04-25... 4. 2008-07-03 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. 1 d.... 5. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 1 d. sprendimu (1 t., b.... 6. Teismas nurodė, kad ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 2007m. balandžio 25d.,... 7. Teismas nurodė, kad atsakovas yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl jis... 8. LR DK 141str. 3d. numato, kad uždelsus atsiskaityti ne dėl darbuotojo... 9. Ieškovas T. N. apeliaciniu skundu (2 t., 60–62 b. l.) prašo iš dalies... 10. 1. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovo ieškinį iki 39961,19 Lt ir taikė... 11. Atsakovas UAB „Hefestas“ apeliaciniu skundu (2 t., 69–71 b. l.) prašo... 12. 1. Teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, t. y. atsiskaitymo su... 13. 2. Teismas nevertino tai, kad kasos išlaidų orderių atsakovas negali... 14. 3. Teismas, vertindamas ieškovo pateiktą Šiaulių AVMI metinę pajamų... 15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2 t., 21–24 b. l.) ieškovas T.... 16. ... 17. Apeliaciniai skundai atmestini.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Bylos faktinės aplinkybės.... 20. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. N. laikotarpiu nuo 2007-04-24 iki 2008-07-03... 21. Dėl atsakovo apeliacinio skundo ... 22. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl byloje esančių įrodymų... 23. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 24. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle,... 25. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą, įvertinti... 26. Visi šie įrodymai buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme ir teisėjų... 27. Dėl ieškovo apeliacinio skundo... 28. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl jam priteistinos kompensacijos... 29. LR DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo... 30. Aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti šios normos... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios... 32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis dėl... 33. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.... 34. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos... 35. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą palikti...