Byla 2A-1015-125/2011
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Audriaus Saulėno, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 3 701,82 Lt mokėtinų įmokų,

33 535,04 Lt delspinigių, iš viso 7 236,86 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-11-13 su atsakove buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. 46211160100 finansavimo sandoris Nr. 1, 2007-12-13 – finansavimo sandoris Nr. 2, kurių pagrindu iki 2011-04-01 atsakovei buvo suteiktas 29 250,18 Lt kreditas. Atsakovė sutarties 3.1.1 p. įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau nustatytais terminais nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, dalies įsiskolinimo iki šiol atsakovė yra nesumokėjusi, liko skolinga

43 701,82 Lt mokėtinų įmokų bei pagal sutarties 6.3 p. priskaičiuotų 3 535,04 Lt delspinigių, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl šio įsiskolinimo priteisimo.

5Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011-02-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 3 701,82 Lt mokėtinų įmokų, 141 Lt delspinigių, iš viso 3 842,82 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, kitą ieškinio dalį atmetė. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pagal 2007-11-13 vartojimo kredito sutarties Nr. 46211160100 finansavimo sandorį Nr. 1 ieškovė atsakovei suteikė 21 661,99 Lt kreditą iki

62009-10-01, mokant 10 procentų dydžio metines palūkanas, o praleidus mokėjimo terminus, mokėti 0,5 proc. delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas, pagal 2007-12-13 vartojimo kredito sutarties Nr. 46211160100 finansavimo sandorį Nr. 2 ieškovė atsakovei suteikė 7 588,19 Lt kreditą iki 2011-04-01, mokant 12 proc. dydžio metines palūkanas, o praleidus mokėjimo terminus, mokėti 0,5 proc. delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas. Nors atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė telefonu pranešė ieškovės atstovui, kad dėl tam tikrų aplinkybių ji negali vykdyti savo įpareigojimų bankui, todėl ieškovė nuo to momento turi neskaičiuoti netesybų, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, atsakovės atstovas nepateikė, todėl teismas šiuos argumentus atmetė ir konstatavo, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2008-02-05 iki 2010-10-28 reguliariai SMS žinutėmis įspėjo atsakovę apie kredito sutarties nevykdymą, todėl atsakovė, suprasdama, kad negalės laiku įvykdyti prievolės, galėjo kreiptis į kreditorių, pakeisti sutarčių sąlygas ar prašyti pratęsti terminus. Kadangi atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų sutartyje numatytais terminais neįvykdė, teismas konstatavo, jog atsakovei yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, t. y. sumokėti 3 701,82 Lt mokėtinų įmokų. Nustatė, kad sutartyje numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną sudaro 182,50 proc. metinių palūkanų. Teismas pažymėjo, jog susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis, todėl konstatavo, kad yra mažintinos iki 0,02 proc., laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius, nes prievolė iš dalies yra įvykdyta, didžioji dalis kredito yra padengta.

7Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-02-10 sprendimo dalį, kurioje atmesta ieškinio dalis dėl 3 394,04 Lt nepriteistos delspinigių dalies, priteisti iš atsakovės 3 394,04 Lt nepriteistų delspinigių bei nepriteistą 117 Lt žyminį mokestį. Nurodo, kad vartojimo kredito sutartyje numatytos netesybos yra išimtinės, t. y. sutartyje numatyta pareiga sumokėti tik netesybas, nereikalaujant atlyginti patirtų nuostolių, sutartyje numatytos netesybos apima visus bendrovės nuostolius dėl sutarties nevykdymo, todėl į tai turi būti atsižvelgiama prieš sprendžiant dėl netesybų dydžio mažinimo ir priteisimo. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ir nurodydamas, kad reikalaujami delspinigiai yra per dideli, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų nustatymą. Priteisiant netesybas būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Teismas neturėtų sutarties nuostatų koreguoti labiau nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, neturėtų mažinti netesybų tiek, jog jos taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, ar jų visiškai nepriteisti. Šiuo atveju netesybos mažinamos labiau nei bendrovė patiria nuostolių dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo, t. y. jos visai nepriteisiamos. Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Apeliantė pažymi, kad apie netesybų dydį klientai yra aiškiai informuojami, jiems pranešama apie prievolių vykdymo laiku svarbą, tai yra viena iš esminių sutarties sąlygų, todėl teismas nepagrįstai tokia apimtimi sumažino netesybų dydį.

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo

92011-02-10 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog 0,02 proc. netesybų dydis pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius, nes prievolė iš dalies yra įvykdyta, didžioji dalis kredito yra grąžinta. Be to, reikšminga tai, jog paskolos sutarties samprata ir piniginių prievolių vykdymo reglamentavimas numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, tačiau teismui suteikta diskrecijos teisė sumažinti šalių susitartas netesybas, jeigu konstatuojama, kad netesybos yra neprotingai didelės.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pagal 2007-11-13 vartojimo kredito sutarties Nr. 46211160100 finansavimo sandorį Nr. 1 ieškovė atsakovei suteikė 21 661,99 Lt kreditą iki

132009-10-01, pagal 2007-12-13 vartojimo kredito sutarties Nr. 46211160100 finansavimo sandorį Nr. 2 ieškovė atsakovei suteikė 7 588,19 Lt kreditą iki 2011-04-01. Atsakovė laiku nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, liko skolinga 3 701,82 Lt įmokų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl šių įmokų priteisimo bei 3 535,04 Lt delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovės 3 701,82 Lt nesumokėtų išmokų bei 141 Lt delspinigių, konstatuodamas, jog sutartimi nustatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl mažintini iki 0,02 proc., laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius.

14Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir atkreipia dėmesį, kad nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau tai nereiškia, kad sutartinių netesybų dydis gali būti neriboto dydžio. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 str. 1 d.). Įstatymas suteikia teisę teismui netesybas sumažinti, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d.). CK 6.73 str. 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-367/2006, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 26, 2007 m. 1.4 Dėl įskaitinių netesybų, 2007-10-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007, publikuota: „Teismų praktika“ Nr. 28, 2008 m. 1.3. Dėl sutartinių netesybų). Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Kreditavimo sutartyje nustatytos palūkanos garantuoja ieškovei pelną, todėl netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas ir neturėtų būti papildomomis pajamomis. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio vadovavosi minėtais principais ir teisingai įvertino konkrečios bylos aplinkybes. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė nepadengė tik labai nedidelę kredito dalį, t. y. iš 29 250,18 Lt nepadengė tik 3 701,82 Lt, todėl įvertinęs, kad atsakovė grąžino didžiąją dalį kredito, o kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 182,5 proc. metinių palūkanų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

15Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai