Byla 2-4992-881/2014
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4992-881/2014 pagal ieškovo UAB „Projektų vadybos institutas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, tretiesiems asmenims UAB ,,Idea prima“ ir UAB ,,Ministerium“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Nustatė

2ieškovas UAB ,,Projektų vadybos institutas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomo ,,Su euro įvedimu susijusių renginių organizavimo paslaugos“ viešojo pirkimo (Pirkimo Nr. 177070) pasiūlymų vertinimo trečiojo kriterijaus: Koncepcijos kokybė (T2) primą parametrą – esamos situacijos analizė, problematika, paslaugų esmė, siektini tikslai ir uždaviniai bei laukiami rezultatai, negaliojančiu; panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešojo pirkimo ,,Su euro įvedimu susijusių renginių organizavimo paslaugos“ komisijos sprendimą atmesti ieškovo UAB ,,Projektų valdybos institutas“ techninį pasiūlymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas paskelbė ,,Su euro įvedimu susijusių renginių organizavimo paslaugos“ viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Pirkimo dokumentų II skyriaus ,,Pirkimo objektas“ 12 punkte nustatyta, kad pirkimo objektas į dalis neskirstomas, todėl pasiūlymai turi būti teikiami visai paslaugų apimčiai, nurodytai Konkurso sąlygų 1 priede. Maksimali perkamų paslaugų vertė negali viršyti 1 400 000 Lt be PVM. Pirkimo dokumentų X skyriaus 71 punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pirkimo dokumentų X skyriaus ,,Pasiūlymų vertinimas“ 73 punkte išvardinti pasiūlymų vertinimo kriterijai (viso keturi kriterijai, kurių antras, trečias ir ketvirtas kriterijai susideda iš subkriterijų – parametrų), o pirkimo dokumentų 10 priede pateikta ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo skalė ir aprašymas. Pirkimo dokumentų 10 priedo 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei techninis pasiūlymas bent pagal vieną kriterijaus subkriterijų – parametrą gauną įvertinimą ,,neigiamas vertinimas“ (nuo 0iki 4 balų), jis yra atmetamas ir nebedalyvauja tolimesnėse pirkimo procedūrose. Ieškovas atsakovui pateikė pasiūlymą visai paslaugų apimčiai. Atmesdamas ieškovo pasiūlymą, atsakovas nurodė, kad ieškovo pateikto pasiūlymo kriterijaus Koncepcijos kokybė (T2) pirmas parametras (P1) įvertintas 3,83 balais, kas sąlygojo pasiūlymo atmetimą ir eliminavimą iš tolimesnių pirkimo procedūrų. Nesutikdamas su pasiūlymo atmetimu ieškovas atsakovui pateikė pretenziją, prašydamas panaikinti viešojo pirkimo komisijos ir/arba ekspertų atlikto vertinimo rezultatus, panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos priimtą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, įpareigoti viešojo pirkimo komisiją ir/arba ekspertus įvertinti ieškovo pateiktą pasiūlymą iš naujo, vertinant pasiūlymo visumą, o ne atskiras jo dalis. Atsakovas nepagrįstai, vien tik pagal vieno kriterijaus subkriterijaus surinktą 3,83 balų skaičių, sprendė, jog ieškovas nekompetentingas, nesuvokiantis problematikos, paslaugų esmės, siektinų tikslų, uždavinių bei laukiamų rezultatų. Vertinat ieškovo pasiūlymą kaip visumą, o ne tik pagal vieną kriterijų, aiškiai matoma, kad ieškovas suvokia projekto esmę, reikšmę, problematiką, ir yra tinkamai pasiruošęs bei turi pakankamą patirtį tokio projekto sėkmingam įgyvendinimui. Atsakydamas į pretenziją atsakovas nurodė, kad ieškovo pasiūlymo atitikimas Konkurso sąlygoms pagal kriterijaus T2 primą parametrą P1 yra tik formalus, nepagrįstas situacijos analize ar siūlomais sprendimais, atsakovui kyla abejonių dėl tiekėjo kompetencijos, problematikos, paslaugų esmės, siektinų tikslų ir uždavinių bei laukiamų rezultatų. Atkreipė dėmesį, jog Konkurso sąlygų 10 priede nustatyta, kad jei techninis pasiūlymas bent pagal vieną parametrą gauna įvertinimas ,,neigiamas vertinimas“ (nuo 0 iki 4 balų), jis yra atmetamas ir tolimesnėse konkurso procedūrose nebedalyvauja. Atsakovo Pirkimo sąlygų kriterijaus Koncepcijos kokybė (T2) subkriterijus – pirmas parametras (P1), nustatomas subjektyviai ir sąlygojantis abejones dėl tiekėjo kompetencijos bei gebėjimo išaiškinti pačiam atsakovui paties atsakovo siektinus tikslus bei laukiamus rezultatus, laikytinas skirtu tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų, o ne pasiūlymų vertinimui, taigi pertekliniu ir atitinkamai, nustatytu nesilaikant proporcingumo principo, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.

3Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į ieškinį ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovu atmetus ieškovo pasiūlymą šis pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti viešojo pirkimo komisijos ir/arba ekspertų atlikto vertinimo rezultatus; panaikinti viešojo prikimo komisijos priimtą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą; įpareigoti viešojo pirkimo komisiją ir/arba ekspertus įvertinti ieškovo pateiktą pasiūlymą iš naujo, vertinant pasiūlymo visumą, o ne atskira dalis. Tuo tarpu ieškinyje ieškovas nurodo, kad viešojo pirkimo komisija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reikalavimo, todėl ieškovo atžvilgiu priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Be to, ieškovas teigia, kad Konkurso sąlygų 10 priede nustatytas reikalavimas, jog jei techninis pasiūlymas bent pagal vieną parametrą gauna įvertinimas ,,neigiamas vertinimas“ (nuo 0 iki 4 balų), jis yra atmetamas ir tolimesnėse konkurso procedūrose nebedalyvauja, yra perteklinis. Atsakovo Pirkimo sąlygų kriterijaus Koncepcijos kokybė (T2) subkriterijus – pirmas parametras (P1), nustatomas subjektyviai ir sąlygojantis abejones dėl tiekėjo kompetencijos bei gebėjimo išaiškinti pačiam atsakovui paties atsakovo siektinus tikslus bei laukiamus rezultatus, laikytinas skirtu tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų, o ne pasiūlymų vertinimui, taigi pertekliniu ir atitinkamai, nustatytu nesilaikant proporcingumo principo, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu. Vertinant ieškovo pretenzijos ir ieškinio pagrindų tapatumą, akivaizdu, kad pretenzijos pagrindai yra susiję su ieškovo pasiūlymo, pateikto konkurse, vertinimu, tuo tarpu ieškinyje pateikiami pagrindai susiję su konkurso sąlygų teisėtumo kvestionavimu, t. y. ieškinyje ieškovas nurodo pagrindu, kurių nebuvo pretenzijoje. Taigi ieškovas, pareikšdamas tokios apimties ieškinį, nesilaikė CPK 423³ straipsnio 2 ir 3 dalies bei kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią ieškovas dalyje reikalavimų nesilaikė išankstinės viešųjų pirkimų ginčų sprendimo tvarkos, todėl reikalavimas, susisijęs su Konkurso sąlygų ginčijimu, nenagrinėtinas teisme. Be to, nurodo, kad tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinimus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri pažymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Konkurso sąlygų 73 punkte nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai nustato reikalavimus konkursu perkamų paslaugų kokybei ir pobūdžiui, t. y. reikalavimas pateikti situacijos analizę, problematikos analizę susietą su paslaugų tikslais ir uždaviniais ir laukiamais rezultatais, aprašyti siūlomų paslaugų esmę, pademonstruoti tikslų bei uždavinių suvokimą, planuojamus rezultatus, juos pagrįsti ir detalizuoti, kaip siūlomos paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos poreikius, todėl nelaikytini kvalifikaciniais reikalavimais. Konkurso sąlygų X skyriaus ,,Pasiūlymų vertinimas“ 70-79 punktuose nurodyta, kad Konkurso dalyvių pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Konkurso sąlygų 73 punkte nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai bei prie kiekvieno jų detalizuojama, ką kiekvienas kriterijus reiškia. Pagal Konkurso sąlygų 70.3.1 punktą ,,Esamos situacijos analizė, problematika, paslaugų esmė, siektini tikslai ir uždaviniai bei laukiami rezultatai (P1)“ techniniai pasiūlymai vertinami pagal tai, ar juose pateikiama išsami situacijos analizė, problematika, pagrįstai susieta su paslaugų tikslais ir uždaviniais ir laukiamais rezultatais, ar išsamiai aprašyta siūlomų paslaugų esmė, pademonstruotas tikslų bei uždavinių suvokimas, detaliai nurodytos ir pagrįsto paslaugų sutartis užduotys, planuojami rezultatai pagrįsti ir detalizuoti, išsamiai pagrįsta, kaip siūlomos paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Pagal Europos Teisingumo Teismo įtvirtinto vienodo požiūrio principą, reiškiantį skaidrumo pareigą, kuris leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, atsakovas Konkurso sąlygų 10 priede ,,Ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo skalė ir aprašymas“ pateikė ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų skalę ir jos taikymo aprašymą (pateikiami balai ir aprašymai, kada turi būti skiriami konkretūs balai), t. y. nurodė tiekėjų pasiūlymų vertinimo (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo) kriterijus taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas konkurso dalyvis galėtų vienodai šiuos kriterijus aiškinti. Konkurso metu perkamų paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo paslaugų tiekėjo siūlomos koncepcijos kokybės. Pirmasis ,,Koncepcijos kokybės“ (T2) kriterijaus parametras (P1) ,,Esamos situacijos analizė, problematika, paslaugų esmė, siektini tikslai ir uždaviniai bei laukiami rezultatai“ renkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą padeda įvertinti siūlomų paslaugų kokybę, nes paslaugų tiekėjas turi pateikti išsamią situacijos analizę, problematiką, pagrįstai susietą su paslaugų tikslais ir uždaviniais ir laukiamais rezultatais. Pasiūlyme turi būti išsamiai aprašoma paslaugų esmė, pademonstruojamas tikslų bei uždavinių suvokimas, detaliai nurodomos ir pagrindžiamos paslaugų sutartis užduotys, planuojami rezultatai pagrindžiami ir detalizuojami, išsamiai pagrindžiama kaip siūlomos paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Pagal detalųjį pirmojo parametro aprašymą, parametras yra numatytas išskirtinai perkamų paslaugų kokybei vertinti, o ne skirtas tiekėjų kvalifikacijai vertinti. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti pasiūlymų vertinimo kriterijai, kurie yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (VPĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Perkančioji organizacija sprendimą dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus turi priimti dar prieš pradėdami rengti pirkimo dokumentus, kadangi nuo to priklauso pirkimo sąlygų nuostatos, susijusios su pasiūlymų vertinimu. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į konkretaus pirkimo ypatybes ir į tai, kuris vertinimo būdas leistų geriau pasiekti viešųjų pirkimų tikslą, t. y. sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. LAT praktikoje yra pažymėta, kad vienas iš skaidrumo viešuosiuose pirkimuose principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas yra neteisėtas. Tik nuoseklus ir tikslus pirkimo sąlygų reikalavimų laikymasis ir vienodas jų nuostatų traktavimas visų be išimties tiekėjų atžvilgiu gali užtikrinti paskelbto konkurso skaidrumą ir galimybę objektyviai nustatyti konkurso laimėtoją (LAT 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008 ir kt.). Konkurso sąlygų 10 priede ,,Ekonominio naudingumo kriterijų vertinimų skalė ir aprašymas“ buvo nurodyta, kad jei techninis pasiūlymas bent pagal vieną parametrą gauna įvertinimą – ,,neigiamas vertinimas“ (nuo 0 iki 4 balų), jis yra atmetamas ir tolimesnėse konkurso procedūrose nedalyvauja. Šis reikalavimas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad konkursą laimėjęs tiekėjas turės savo pasiūlyme aprašytas paslaugas kokybiškai įgyvendinti per itin trumpą laiką ir pateikti visiems Lietuvos gyventojams itin aktualią informaciją apie euro įvedimą. Euro įvedimas Lietuvoje bus vienas svarbiausių įvykių valstybei, žmonėms ir verslui. Tai reiškia, kad euro įvedimas bus didžiulis iššūkis valstybei, kuri privalo užtikrinti, kad euro įvedimo procesas būtų sklandus, skaidrus ir aiškus. Euro įvedimui būtina tinkamai pasirengti, privaloma užtikrinti, kad ir gyventojai, ir verslas būtų tinkamai informuoti, kainos būtų perskaičiuojamos ir apvalinamos skaidriai. To ir siekiama informacine kampanija, kurios viena svarbiausių dalių yra su euro įvedimu susiję renginiai. Jei konkurso laimėtoju būtų pripažintas nepilną ir neaiškų pasiūlymą pateikęs paslaugų teikėjas, būtų nepasiektas perkamų paslaugų tikslas. Pažymi, kad konkurso komisija, vadovaudamasi Konkurso sąlygomis, 2014 m. gegužės 29 d. posėdyje įvertino visų konkurso dalyvių pasiūlymus pagal pasiūlymuose pateiktą informaciją ir kiekvieną Konkurso sąlygų nurodytą kriterijaus parametrą, atsižvelgdama į Konkurso sąlygų 10 priede pateiktą ekonominio naudingumo kriterijų vertinimų skalę ir aprašymą. Ieškovo techniniam pasiūlymui skirti balai ir detalus jų pagrindimas pagal kiekvieną vertinimo kriterijaus parametrą pateikti ieškovui 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. (20.2)-6K-1404615 ,,Dėl atsakymo į prašymą“. Konkurso komisija ieškovo pasiūlymą pagal koncepcijos ,,Kokybės kriterijus“ T2) primą parametrą (P1) ,,Esamos situacijos analizė, problematika, paslaugų esmė, siektini tikslai ir uždaviniai bei laukiami rezultatai“ įvertino 3,83 balo. Konkurso komisija nustatė, kad nepateikta esamos situacijos analizė. Pasiūlymo atitikimas konkurso sąlygoms pagal šį kriterijų yra tik formalus. Paslaugų esmė aprašyta, tačiau renginių turinys, svarbiausios žinutės, kurios turėtų pasiekti gyventojus, nėra pristatytos ir motyvuojamos, nėra atskleidžiama, kaip siūlomi sprendimai atitinka tikslinių auditorijų interesus ir perkančiosios organizacijos poreikius. Renginių tikslai ir laukiami rezultatai, siūlomas renginių turinys pateikti, tačiau nesusieti su esamos situacijos analize (pavyzdžiui, išskirtų gyventojų grupių poreikiais, aktualiomis pristatyti temomis, prikimo objekto problematika, euro įvedimo patirtimi kaimyninėse šalyse, galimomis rizikomis ir kt.), t. y. nėra motyvuoti ir pagrįsti. Kadangi perkamų paslaugų tikslas yra suteikti betarpišką, išsamią ir aiškią informaciją apie euro įvedimą Lietuvoje tikslinėms auditorijoms, atsižvelgiant į jų poreikius, todėl kyla abejonių dėl pasiūlymo rengėjo problematikos, paslaugų esmės, siektinų tikslų ir uždavinių bei laukiamų projekto rezultatų suvokimo. Be to, ieškovas nei pretenzijoje, nei ieškinyje iš esmės nenurodė konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su tokiu konkurso komisijos vertinimu, jo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais argumentais, patvirtinančiais, kad komisijos sprendimas dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo yra nepagrįstas.

4Trečiasis asmuo UAB ,,Idea prima“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį dėsto analogiškus argumentus, kaip ir atsakovas.

5Ieškinys atmetamas.

6Atsakovas perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos finansų ministerija paskelbė ,,Su euro įvedimu susijusių renginių organizavimo paslaugos“ viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu.

7Pirkimo dokumentų II skyriaus ,,Pirkimo objektas“ 12 punkte nustatyta, kad pirkimo objektas į dalis neskirstomas, todėl pasiūlymai turi būti teikiami visai paslaugų apimčiai, nurodytai Konkurso sąlygų 1 priede. Maksimali perkamų paslaugų vertė negali viršyti 1 400 000 Lt be PVM. Pirkimo dokumentų X skyriaus 71 punkte nustatyta, kad perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Pirkimo dokumentų X skyriaus ,,Pasiūlymų vertinimas“ 73 punkte išvardinti pasiūlymų vertinimo kriterijai (viso keturi kriterijai, kurių antras, trečias ir ketvirtas kriterijai susideda iš subkriterijų – parametrų), o pirkimo dokumentų 10 priede pateikta ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo skalė ir aprašymas. Pirkimo dokumentų 10 priedo 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei techninis pasiūlymas bent pagal vieną kriterijaus subkriterijų – parametrą gauną įvertinimą ,,neigiamas vertinimas“ (nuo 0iki 4 balų), jis yra atmetamas ir nebedalyvauja tolimesnėse pirkimo procedūrose.

8Ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymą visai paslaugų apimčiai.

9Perkančioji organizacija 2014 m. gegužės 12 d. posėdyje, susipažino su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose buvo techniniai duomenys, procedūra, vertindamas pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. 2014 m. gegužės 29 d. posėdyje komisija apsvarstė visų tiekėjų pasiūlymus ir nusprendė tikėjo UAB ,,MIG marketingo idėjų generatorius“ ir VšĮ ,,Pirmoji kava“ pasiūlymo techninius duomenis pagal renginių organizavimo ir valdymo, koncepcijos kokybės, renginių turinio ir veikų, jų pagrindimo kriterijus įvertinti 42,55 balais‘ UAB ,,Publicum Events“ – 57,85 balais; UAB ,,Idea Prima“ ir UAB,, Ministerium“ – 59,35 balais; UAB ,,BVRG“ – 43,50 balais; UAB ,,PIAR“ ir asociacijos ,,Langas į ateitį“ – 38,95 balais. Tuo tarpu tikėjų UAB ,,Projektų vadybos institutas“ bei UAB ,,Lietuvos“ ir UAB ,,Socialinis institutas“ pasiūlymus atmetė, nes pagal tam tikrus ekonominio naudingo vertinimo parametrus pasiūlymai buvo įvertinti neigiamai. Atmesdama ieškovo pasiūlymą, perkančioji organizacija nurodė, kad ieškovo pateikto pasiūlymo kriterijaus Koncepcijos kokybė (T2) pirmas parametras (P1) įvertintas 3,83 balais, kas sąlygojo pasiūlymo atmetimą ir eliminavimą iš tolimesnių pirkimo procedūrų.

10Nesutikdamas su pasiūlymo atmetimu ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, prašydamas panaikinti viešojo pirkimo komisijos ir/arba ekspertų atlikto vertinimo rezultatus, panaikinti perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos priimtą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, įpareigoti viešojo pirkimo komisiją ir/arba ekspertus įvertinti ieškovo pateiktą pasiūlymą iš naujo, vertinant pasiūlymo visumą, o ne atskiras jo dalis.

11CPK 4231 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles, atsižvelgdamas į XXI1 skyriuje ar kituose įstatymuose nustatytas išimtis. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos privalomosios išankstinio ginčų sprendimų ne teisme tvarkos (CPK 4233 str. 1 d.).

12Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai Viešųjų pirkimų įstatymo V skyriuje nustatyta tvarka. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, ar atsisakymas ją nagrinėti gali būti skundžiamas teismui. Pretenzija perkančiajai organizacijai pateikiama ar ieškinys teismui pareiškiamas per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (Viešųjų pirkimų įstatymo 94 str. 1 d. 1 p.).

13Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje nurodo, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

14Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Smulkus urmas“ v. Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos vidurinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-307/2011). Ikiteisminės ginčo tvarkos reguliavimu įtvirtintu ribojimu tiekėjams siekiama ne tik peržiūros procedūrų operatyvumo, bet ir veiksmingumo principo įgyvendinimo.

15Priešingas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, ypač V skyriaus, aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje (nebent įstatymui priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai tiekėjui objektyviai paaiškėtų po pretenzijos padavimo), lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti pirkimo sąlygas po to, kai jo pasiūlymas dėl kvalifikacijos neatitikties nebuvo vertinamas, arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IDT Biologija GmbH v. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bylos Nr. 3K-3-506/2009).

16Kaip jau buvo minėta, pretenzijoje, adresuotoje perkančiajai organizacijai, ieškovas prašė panaikinti viešojo pirkimo komisijos ir/arba ekspertų atlikto vertinimo rezultatus, panaikinti perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos priimtą sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, įpareigoti viešojo pirkimo komisiją ir/arba ekspertus įvertinti ieškovo pateiktą pasiūlymą iš naujo, vertinant pasiūlymo visumą, o ne atskiras jo dalis. Tuo tarpu ieškinyje ieškovas nurodo, kad viešojo pirkimo komisija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reikalavimo, todėl ieškovo atžvilgiu priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą. Be to, ieškovas teigia, kad Konkurso sąlygų 10 priede nustatytas reikalavimas, jog jei techninis pasiūlymas bent pagal vieną parametrą gauna įvertinimas ,,neigiamas vertinimas“ (nuo 0 iki 4 balų), jis yra atmetamas ir tolimesnėse konkurso procedūrose nebedalyvauja, yra perteklinis. Atsakovo Pirkimo sąlygų kriterijaus Koncepcijos kokybė (T2) subkriterijus – pirmas parametras (P1), nustatomas subjektyviai ir sąlygojantis abejones dėl tiekėjo kompetencijos bei gebėjimo išaiškinti pačiam atsakovui paties atsakovo siektinus tikslus bei laukiamus rezultatus, laikytinas skirtu tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų, o ne pasiūlymų vertinimui, taigi pertekliniu ir atitinkamai, nustatytu nesilaikant proporcingumo principo, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.

17Vertinant ieškovo pretenzijos ir ieškinio pagrindų tapatumą, akivaizdu, kad pretenzijos pagrindai yra susiję su ieškovo pasiūlymo, pateikto konkurse, vertinimu, tuo tarpu ieškinyje pateikiami pagrindai susiję su konkurso sąlygų teisėtumo kvestionavimu, t. y. ieškinyje ieškovas nurodo pagrindus, kurių nebuvo pretenzijoje. Taigi teismas sprendžia, jog akivaizdu, kad ieškovas, pareikšdamas tokios apimties ieškinį, nesilaikė CPK 423³ straipsnio 2 ir 3 dalies bei kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią nėra numatyta galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, nes priešingas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų aiškinimas lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti pirkimo sąlygas po to, kai jo pasiūlymas dėl kvalifikacijos neatitikties nebuvo vertinamas, arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu.

18Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo Konkurso sąlygų, taip pat nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl Konkurso sąlygų išaiškinimo, tokiu būdu jis prarado teisę ateityje ginčyti konkurso sąlygas, todėl ieškinio teismui dėl viešojo pirkimo sąlygų galimo neteisėtumo pareiškimas, nors ir ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimus atmesti pasiūlymą, tik po sužinojimo, kad vienas iš pasiūlymo parametrų pasiūlymas buvo įvertintas neigiamai ir tolimesnėse pirkimo procedūrose nebedalyvauja, negali būti pripažįstamas tinkamu pažeistų teisių gynybos būdu, juolab savalaikiu teisės į teisminę gynybą realizavimu, kurį nustato Viešųjų pirkimų įstatymas.

19Kadangi ieškovas dalyje reikalavimų nesilaikė išankstinės viešųjų pirkimų ginčų sprendimo tvarkos, teismas bylą, dalyje dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su Konkurso sąlygų ginčijimu, nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, kuomet ieškovas, kuris kreipėsi į teismą, yra nesilaikęs tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

20Minėta, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, bylos Nr. 3K-3-436/2011). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina tik ieškinio reikalavimus, susijusius su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti ieškovo pasiūlymą, t. y. patikrina, ar perkančioji organizacija, atlikdama tiekėjų pasiūlymų vertinimą ir priimdama sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos.

21Ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, ieškovas nurodo, kad atsakovas nepagrįstai, vien tik pagal vieno kriterijaus subkriterijaus surinktą 3,83 balų skaičių, sprendė, jog ieškovas nekompetentingas, nesuvokiantis problematikos, paslaugų esmės, siektinų tikslų, uždavinių bei laukiamų rezultatų. Vertinat ieškovo pasiūlymą kaip visumą, o ne tik pagal vieną kriterijų, aiškiai matoma, kad ieškovas suvokia projekto esmę, reikšmę, problematiką, ir yra tinkamai pasiruošęs bei turi pakankamą patirtį tokio projekto sėkmingam įgyvendinimui.

22Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinimus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės sistemų įdiegimą ir pan. Tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri pažymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą.

23Perkančiosios organizacijos patvirtintų Konkurso sąlygų 73 punkte nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai nustato reikalavimus konkursu perkamų paslaugų kokybei ir pobūdžiui, t. y. reikalavimas pateikti situacijos analizę, problematikos analizę susietą su paslaugų tikslais ir uždaviniais ir laukiamais rezultatais, aprašyti siūlomų paslaugų esmę, pademonstruoti tikslų bei uždavinių suvokimą, planuojamus rezultatus, juos pagrįsti ir detalizuoti, kaip siūlomos paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos poreikius, todėl nelaikytini kvalifikaciniais reikalavimais. Konkurso sąlygų X skyriaus ,,Pasiūlymų vertinimas“ 70-79 punktuose nurodyta, kad Konkurso dalyvių pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Konkurso sąlygų 73 punkte nurodyti pasiūlymų vertinimo kriterijai bei prie kiekvieno jų detalizuojama, ką kiekvienas kriterijus reiškia. Pagal Konkurso sąlygų 70.3.1 punktą ,,Esamos situacijos analizė, problematika, paslaugų esmė, siektini tikslai ir uždaviniai bei laukiami rezultatai (P1)“ techniniai pasiūlymai vertinami pagal tai, ar juose pateikiama išsami situacijos analizė, problematika, pagrįstai susieta su paslaugų tikslais ir uždaviniais ir laukiamais rezultatais, ar išsamiai aprašyta siūlomų paslaugų esmė, pademonstruotas tikslų bei uždavinių suvokimas, detaliai nurodytos ir pagrįsto paslaugų sutartis užduotys, planuojami rezultatai pagrįsti ir detalizuoti, išsamiai pagrįsta, kaip siūlomos paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos poreikius.

24Konkurso sąlygų 10 priede ,,Ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo skalė ir aprašymas“ pateikta ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų skalė ir jos taikymo aprašymas (pateikiami balai ir aprašymai, kada turi būti skiriami konkretūs balai), t. y. nurodytas tiekėjų pasiūlymų vertinimo (ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo) kriterijus taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas konkurso dalyvis galėtų vienodai šiuos kriterijus aiškinti. Be to, Konkurso sąlygų 10 priede ,,Ekonominio naudingumo kriterijų vertinimų skalė ir aprašymas“ nurodyta, kad jei techninis pasiūlymas bent pagal vieną parametrą gauna įvertinimą – ,,neigiamas vertinimas“ (nuo 0 iki 4 balų), jis yra atmetamas ir tolimesnėse konkurso procedūrose nedalyvauja.

25Teismas sutinka su perkančiosios organizacijos paaiškinimais, jog konkurso metu perkamų paslaugų kokybė tiesiogiai priklauso nuo paslaugų tiekėjo siūlomos koncepcijos kokybės. Pirmasis ,,Koncepcijos kokybės“ (T2) kriterijaus parametras (P1) ,,Esamos situacijos analizė, problematika, paslaugų esmė, siektini tikslai ir uždaviniai bei laukiami rezultatai“ renkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą padeda įvertinti siūlomų paslaugų kokybę, nes paslaugų tiekėjas turi pateikti išsamią situacijos analizę, problematiką, pagrįstai susietą su paslaugų tikslais ir uždaviniais ir laukiamais rezultatais. Pasiūlyme turi būti išsamiai aprašoma paslaugų esmė, pademonstruojamas tikslų bei uždavinių suvokimas, detaliai nurodomos ir pagrindžiamos paslaugų sutartis užduotys, planuojami rezultatai pagrindžiami ir detalizuojami, išsamiai pagrindžiama kaip siūlomos paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Pagal detalųjį pirmojo parametro aprašymą, parametras yra numatytas išskirtinai perkamų paslaugų kokybei vertinti, o ne skirtas tiekėjų kvalifikacijai vertinti. Tokis reikalavimas, pasak perkančiosios organizacijos, buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad konkursą laimėjęs tiekėjas turės savo pasiūlyme aprašytas paslaugas kokybiškai įgyvendinti per itin trumpą laiką ir pateikti visiems Lietuvos gyventojams itin aktualią informaciją apie euro įvedimą. Euro įvedimas Lietuvoje bus vienas svarbiausių įvykių valstybei, žmonėms ir verslui. Tai reiškia, kad euro įvedimas bus didžiulis iššūkis valstybei, kuri privalo užtikrinti, kad euro įvedimo procesas būtų sklandus, skaidrus ir aiškus. Euro įvedimui būtina tinkamai pasirengti, privaloma užtikrinti, kad ir gyventojai, ir verslas būtų tinkamai informuoti, kainos būtų perskaičiuojamos ir apvalinamos skaidriai. To ir siekiama informacine kampanija, kurios viena svarbiausių dalių yra su euro įvedimu susiję renginiai. Jei konkurso laimėtoju būtų pripažintas nepilną ir neaiškų pasiūlymą pateikęs paslaugų teikėjas, būtų nepasiektas perkamų paslaugų tikslas.

26Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti pasiūlymų vertinimo kriterijai, kurie yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (VPĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Perkančioji organizacija sprendimą dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus turi priimti dar prieš pradėdami rengti pirkimo dokumentus, kadangi nuo to priklauso pirkimo sąlygų nuostatos, susijusios su pasiūlymų vertinimu. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į konkretaus pirkimo ypatybes ir į tai, kuris vertinimo būdas leistų geriau pasiekti viešųjų pirkimų tikslą, t. y. sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

27Konkurso komisija, vadovaudamasi Konkurso sąlygomis, 2014 m. gegužės 29 d. posėdyje įvertino visų konkurso dalyvių pasiūlymus pagal pasiūlymuose pateiktą informaciją ir kiekvieną Konkurso sąlygų nurodytą kriterijaus parametrą, atsižvelgdama į Konkurso sąlygų 10 priede pateiktą ekonominio naudingumo kriterijų vertinimų skalę ir aprašymą.

28Ieškovo techniniam pasiūlymui skirti balai ir detalus jų pagrindimas pagal kiekvieną vertinimo kriterijaus parametrą pateikti ieškovui 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. (20.2)-6K-1404615 ,,Dėl atsakymo į prašymą“. Konkurso komisija ieškovo pasiūlymą pagal koncepcijos ,,Kokybės kriterijus“ T2) primą parametrą (P1) ,,Esamos situacijos analizė, problematika, paslaugų esmė, siektini tikslai ir uždaviniai bei laukiami rezultatai“ įvertino 3,83 balo. Konkurso komisija nustatė, kad nepateikta esamos situacijos analizė. Pasiūlymo atitikimas konkurso sąlygoms pagal šį kriterijų yra tik formalus. Paslaugų esmė aprašyta, tačiau renginių turinys, svarbiausios žinutės, kurios turėtų pasiekti gyventojus, nėra pristatytos ir motyvuojamos, nėra atskleidžiama, kaip siūlomi sprendimai atitinka tikslinių auditorijų interesus ir perkančiosios organizacijos poreikius. Renginių tikslai ir laukiami rezultatai, siūlomas renginių turinys pateikti, tačiau nesusieti su esamos situacijos analize (pavyzdžiui, išskirtų gyventojų grupių poreikiais, aktualiomis pristatyti temomis, prikimo objekto problematika, euro įvedimo patirtimi kaimyninėse šalyse, galimomis rizikomis ir kt.), t. y. nėra motyvuoti ir pagrįsti. Kadangi perkamų paslaugų tikslas yra suteikti betarpišką, išsamią ir aiškią informaciją apie euro įvedimą Lietuvoje tikslinėms auditorijoms, atsižvelgiant į jų poreikius, todėl kyla abejonių dėl pasiūlymo rengėjo problematikos, paslaugų esmės, siektinų tikslų ir uždavinių bei laukiamų projekto rezultatų suvokimo.

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog perkančioji organizacija, turėjusi teisę nustatyti pasiūlymo vertinimo kriterijus, pagal atskirus parametrus, išsamiai ir argumentuotai įvertino ieškovo pateiktą pasiūlymą, o vėliau ir pateiktą pretenziją, tuo tarp ieškovas tik formaliai nurodė, kad vertinat ieškovo pasiūlymą kaip visumą, o ne tik pagal vieną kriterijų, aiškiai matoma, kad ieškovas suvokia projekto esmę, reikšmę, problematiką, ir yra tinkamai pasiruošęs bei turi pakankamą patirtį tokio projekto sėkmingam įgyvendinimui.

30Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Dėl to vertinimo kriterijai turi būti taikomi objektyviai ir visiems vienodai (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. Sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725). Lygiateisiškumo principas suponuoja tai, kad ribojama galimybė aiškinti ir keisti konkurso sąlygas bei draudžiama tiekėjams keisti pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai – atsižvelgti į tokius tiekėjų pasiūlymų pakeitimus.

31Pareiga perkančiajai organizacijai vertinti pasiūlymų tinkamumą, remiantis objektyvumo principu, pagrįsta skaidrumo imperatyvu, ribojančiu perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimo laisvę, bei veiksminga kitų tiekėjų interesų gynybai. Laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, visų dalyvių pateiktų pasiūlymų atitiktis pirkimo sąlygoms turi būti vertinama tiksliai pagal šių sąlygų turinį. Lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti. Lygiateisiškumo ir skaidrumo principai pažeidžiami tuomet, kai perkančioji organizacija vieno tiekėjo pasiūlymą vertina pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus bei tvarką, o kitam daro išimtis, tiekėjo kvalifikacijos ar pasiūlymo vertinimui taiko kitokius kriterijus arba netaiko pirkimo dokumentuose numatytų kriterijų (2012 m. birželio 8 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012 UAB „Corpus A“ ?. Turto valdymo ir ūkio departamentui prie VRM).

32Teismas, susipažinęs su perkančiosios organizacijos pasiūlymų vertinimo protokolu, nenustatė, kad perkančioji organizacija būtų vertinusi ieškovo pasiūlymą pagal kitokius kriterijus nei visų kitų tiekėjų pasiūlymus, todėl sprendžia, jo nėra pagrindo naikinti viešųjų pirkimų komisijos sprendimo, kuriuo ieškovo pasiūlymas buvo atmestas. Teismas tokią išvadą daro pritardamas perkančiosios organizacijos nurodytoms aplinkybėms, jog ieškovas nei pretenzijoje, nei ieškinyje iš esmės nenurodė konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su tokiu konkurso komisijos vertinimu, ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais argumentais, patvirtinančiais, kad komisijos sprendimas dėl ieškovo pasiūlymo vertinimo yra nepagrįstas.

33Ieškovas ir ieškinyje nenurodo, kad jo pateiktas pasiūlymas pagrįstas išsamia situacijos analize, problematika pagrįstai susieta su paslaugų tikslais ir uždaviniais ir laukiamais rezultatais, išsamiai aprašyta paslaugų esmė, pademonstruotas tikslų bei uždavinių suvokimas, detaliai nurodomos ir pagrindžiamos paslaugų sutarties užduotys, pagrįsti planuojami rezultatai, išsamiai pagrįsta kaip siūlomos paslaugos atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiais perkančiosios organizacijos sprendimus nenurodo jokių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pagrindų ar perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismas, įvertinęs formalųjį pasiūlymų vertinimo aspektą, akivaizdžių konkurso pasiūlymų vertinimo trūkumų nenustatė, egzistuoja pagrindas ieškovų ieškinį atmesti. Teismas taip sprendžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovas neįrodė kokiais būtent perkančiosios organizacijos veiksmais buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai. Nenustačius akivaizdžių konkursui pateiktų projektų vertinimo pažeidimų, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti perkančios organizacijos priimto sprendimo.

34Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-4238 straipsniais, teismas

Nutarė

35ieškovo UAB „Projektų vadybos institutas““ ieškinį atmesti.

36Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. ieškovas UAB ,,Projektų vadybos institutas“ ieškiniu kreipėsi į teismą,... 3. Atsakovas Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimu į ieškinį... 4. Trečiasis asmuo UAB ,,Idea prima“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 5. Ieškinys atmetamas. ... 6. Atsakovas perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 7. Pirkimo dokumentų II skyriaus ,,Pirkimo objektas“ 12 punkte nustatyta, kad... 8. Ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymą visai paslaugų... 9. Perkančioji organizacija 2014 m. gegužės 12 d. posėdyje, susipažino su... 10. Nesutikdamas su pasiūlymo atmetimu ieškovas perkančiajai organizacijai... 11. CPK 4231 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų bylas teismas... 12. Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas,... 13. Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje nurodo, kad, sprendžiant... 14. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik... 15. Priešingas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, ypač V skyriaus,... 16. Kaip jau buvo minėta, pretenzijoje, adresuotoje perkančiajai organizacijai,... 17. Vertinant ieškovo pretenzijos ir ieškinio pagrindų tapatumą, akivaizdu, kad... 18. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka neginčijo Konkurso sąlygų, taip pat... 19. Kadangi ieškovas dalyje reikalavimų nesilaikė išankstinės viešųjų... 20. Minėta, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tiekėjams taikomas... 21. Ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovo... 22. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas... 23. Perkančiosios organizacijos patvirtintų Konkurso sąlygų 73 punkte nurodyti... 24. Konkurso sąlygų 10 priede ,,Ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo skalė... 25. Teismas sutinka su perkančiosios organizacijos paaiškinimais, jog konkurso... 26. Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti... 27. Konkurso komisija, vadovaudamasi Konkurso sąlygomis, 2014 m. gegužės 29 d.... 28. Ieškovo techniniam pasiūlymui skirti balai ir detalus jų pagrindimas pagal... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog perkančioji... 30. Perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi... 31. Pareiga perkančiajai organizacijai vertinti pasiūlymų tinkamumą, remiantis... 32. Teismas, susipažinęs su perkančiosios organizacijos pasiūlymų vertinimo... 33. Ieškovas ir ieškinyje nenurodo, kad jo pateiktas pasiūlymas pagrįstas... 34. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259... 35. ieškovo UAB „Projektų vadybos institutas““ ieškinį atmesti.... 36. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...