Byla 2-1100-553/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fudis“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Amarita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fudis“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Fudis“ iškėlė bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Projektų investicijos“. Minėta teismo nutartimi BUAB „Fudis“ kreditoriams buvo nustatytas 45 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti finansinius reikalavimus. Nutartis įsiteisėjo, todėl bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą 103 370,91 Eur sumai, netvirtinti UAB „Amarita“ trečios eilės finansinio reikalavimo 26 366,99 Eur sumai.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino iš dalies: patvirtino BUAB „Fudis“ kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus pagal bankroto administratoriaus pateiktą prašymą 103 370,91 Eur sumai. BUAB „Fudis“ bankroto administratoriaus UAB „Projektų investicijos“ įgalioto asmens J. K. ginčijamo UAB „Amarita“ finansinio reikalavimo BUAB „Fudis“ bankroto byloje tvirtinimo klausimą skyrė nagrinėti teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 30 d. 11.00 val.
  2. Teismas nurodė, kad bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo 103 370,91 Eur sumai yra pagrįstas, nes iš pateikto kreditorių sąrašo nustatė, jog įmonės administratorius pateiktus kreditorinius reikalavimus pripažįsta, jų neginčija, yra juos patikrinęs pagal turimus duomenis, taip pat teismui pateikti kreditorių finansinius reikalavimus patvirtinantys dokumentai. Dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jog administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Amarita (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį (skunde nurodyta 2018 m. balandžio 4 d. data) ir įpareigoti pirmos instancijos teismą BUAB „Fudis“ kreditorių Z. B., A. B. ir D. D. kreditorinio finansinio reikalavimo BUAB „Fudis“ bankroto byloje tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų tinkamai įvertinti objektyvūs kreditorių ir skolininkų reikalavimai. Įpareigoti UAB „Fudis“ bankroto administratorių pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus: 1) buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius (Didžiąsias knygas) už 2014, 2015, 2016, 2017 metus, siekiant pateikti teismui tinkamus įrodymus: a) detalizuotus buhalterinės „grynųjų pinigų kasos“ apyvartos žiniaraščius už 2014, 2015, 2016, 2017 metus; b) buhalterinės sąskaitos apyvartos žiniaraščius „gautos-suteiktos įmonei paskolos“ už 2014, 2015, 2016, 2017 metus; c) buhalterinės sąskaitos apyvartos žiniaraščius „palūkanos už gautas-suteiktas paskolas (2014, 2015, 2016, 2017 metus); d) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas. FR 0711 deklaraciją (Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas). Skundas grindžiamas šiais argumentas:
    1. Keliant bankroto bylą įmonės vadovė teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus be vyr. buhalterio-finansininko parašo. Galimai direktorė pateikė tikrovės neatitinkančius finansinius dokumentus ar juos suklastojo. Direktorė Z. B., jos vyras ir susijęs asmuo D. D. yra akcininkai, paskolinę įmonei piniginių lėšų ir taip ketinantys tapti didžiausiais kreditoriais, turinčiais lemiamą kreditorių susirinkimo balsą.
    2. Iš į bylą pateiktų ieškovės paaiškinimų dėl finansinės situacijos ir bankroto procedūros ne teismo tvarka vykdymo nustatyta, kad direktorei, jos vyrui ir susijusiam asmeniui D. D. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei atsirado žymiai anksčiau, nei 2017 m. lapkričio 15 d., kuomet direktorė pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesikreipdama anksčiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau vykdydama nuostolingą veiklą direktorė tyčia didino įsiskolinimus kreditoriams.
    3. Vertinant, kad Z. B., jos vyro ir susijusio asmens D. D. kreditoriniai reikalavimai yra grindžiami jų, kaip akcininkų suteiktos paskolos įmonei aplinkybėmis, skaičiuojant už suteiktas paskolas palūkanas ir netinkamai tvarkant įmonės apskaitos dokumentus, tokie kreditoriniai reikalavimai yra nesąžiningi ir neteisėti prieš kitus kreditorius, todėl, apelianto įsitikinimu, toks kreditorių sąrašas negali būti tvirtinamas.
    4. Reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jos patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius ir juos dar kartą tikrina teismas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai patvirtino kreditorių sąrašą, vadovaudamasis tik UAB „Fudis“ bankroto administratoriaus subjektyvia pateikta informacija, nes administratorius nepateikė objektyvios finansinės atskaitomybės statuso apie skolininką. Z., B., jos vyro ir D. D. kreditoriai reikalavimai turėtų būti sprendžiami, visapusiškai išnagrinėjus pirmosios instancijos teismui pateiktus objektyvius įrodymus, finansinius dokumentus, nustačius teikiamų paskolų pinigų kilmę bei tikslus.
  1. BUAB „Fudis“ bankroto administratorius UAB „Projektų investicijos“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bendrovės finansinių ataskaitų nepasirašius buhalteriui, tokie dokumentai savaime nėra laikytini negaliojančiais. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti minėtų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų teisingumu. Bankroto administratorius neįžvelgė apskaitos dokumentų neteisingumo ar klastojimo požymių. Administratoriaus nuomone, pirminių buhalterinės atskaitomybės dokumentų pakako įsitikinti, kad 103 370,91 Eur dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai yra pagrįsti, todėl administratorius nematė pagrindo jų netvirtinti.
    2. Aplinkybė, kad paskolas įmonei suteikė jos akcininkai ar įmonės vadovas, savaime nėra pagrindas įmonei šių paskolų negrąžinti. Administratorius, patikrinęs buhalterinės apskaitos dokumentus ir galėdamas daryti išvadą, kad skolintos sumos faktiškai buvo perduotos įmonei, neįžvelgė pagrindo nesutikti su minėtų asmenų finansinių reikalavimų tvirtinimu įmonės bankroto byloje.
    3. Apelianto argumentai, susiję su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimu, taip pat argumentai dėl pareigos atsiradimu atkurti nuosavą kapitalą akcininkų įnašais, nėra niekaip susiję su kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimu įmonės bankroto byloje.
    4. Sprendžiant kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą nėra reikšminga ta aplinkybė, kokį balsų skaičių, patvirtinus konkretaus kreditoriaus finansinį reikalavimą, šis kreditorius įgis kreditorių susirinkime. Aplinkybė, kad patvirtinus finansinį reikalavimą kreditorius gali įgyti balsų daugumą, nėra pagrindas tokio reikalavimo netvirtinti.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  1. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenustatė. Apeliantas savo argumentus išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, o byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti bei padaryti išvadą dėl šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria BUAB „Fudis“ kreditorių sąraše buvo patvirtinti Z. B., A. B. ir D. D. kreditoriniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi patvirtino bankroto administratoriaus pateiktą ir neginčijamą BUAB „Fudis“ kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus, iš jų trečios eilės kreditorių sąraše patvirtino Z. B. 9 000 Eur, A. B. 42 724,16 Eur ir D. D. 16 574,28 Eur dydžio kreditorinius reikalavimus. Teismas nutartyje nurodė, kad iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad bankroto administratorius pateiktus kreditorinius reikalavimus pripažįsta, jų neginčija, yra juos patikrinęs pagal turimus duomenis, taip pat teismui pateikti kreditorių finansinius reikalavimus patvirtinantys dokumentai.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. B. kreditoriniam reikalavimui pagrįsti buvo pateiktos 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. birželio 5 d., 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarytos paskolos sutartys dėl bendros 9 000 Eur paskolos sumos, o A. B. kreditoriniam reikalavimui pagrįsti buvo pateiktos 2014 m. spalio 14 d., 2016 m. birželio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d. sudarytos paskolos sutartys dėl bendros 34 573,91 Eur paskolos sumos. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ginčijamus kreditorinius reikalavimus, bankroto administratorius į bylą nepateikė.
  5. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai patvirtino nurodytų asmenų kreditorinius reikalavimus, nes vadovavosi tik UAB „Fudis“ bankroto administratoriaus pateikta subjektyvia informacija ir netyrė įmonės finansinių dokumentų, nesiaiškino skolinamų pinigų kilmės ir paskolų tikslo, o tai ypač reikšminga, atsižvelgiant į tai, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi netinkamai, o paskolas įmonei suteikę asmenys yra jos akcininkai.
  6. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų ir argumentų, susijusių su ginčijamų reikalavimų pagrįstumu, neanalizavo ir dėl jų vertinimo skundžiamoje nutartyje nepasisakė, nes sprendžiant atskiruoju skundu ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą atitinkama apelianto pozicija nebuvo žinoma, nurodytus argumentus apeliantas išdėstė tik atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties.
  7. Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-706/2016). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
  8. Apelianto ginčijami patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra kildinami iš paskolos santykių, o dalis A. B. kreditorinio reikalavimo yra įvardinama kaip avansinis mokėjimas. Todėl nagrinėjamuoju atveju teisiškai reikšminga yra tai, ar paskolos sutartyse nurodytos pinigų sumos buvo perduotos įmonei, kokiu pagrindu įmonei paskolą suteikė D. D., ar suteiktos paskolos atvaizduotos įmonės buhalterijoje, už kokį laikotarpį apskaičiuoti delspinigiai A. B., kokiu pagrindu šis asmuo buvo atlikęs avansinį mokėjimą ir t. t. Nurodytos aplinkybės įprastai gali būti patvirtintos arba paneigtos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau tokie dokumentai į bylą nebuvo pateikti, ištirti ir įvertinti. Tokiu būdu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netyrė ir nevertino BUAB „Fudis“ kreditorių Z. B., A. B. ir D. D. reikalavimų pagrįstumo juos pagrindžiančių įrodymų pakankamumo aspektu.
  9. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais CPK 327 straipsnyje nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; kt.).
  10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ginčijamų kreditorinių reikalavimų pagrįstumui įvertinti būtinų aplinkybių, apsiribodamas bankroto administratoriaus pateiktų įrodymų vertinimu, todėl yra pagrindas sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog liko neatskleista bylos esmė. Byloje iš esmės nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, lemiančios Z. B., A. B. ir D. D. finansinio reikalavimo pagrįstumą bei dydį, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir klausimą dėl Z. B., A. B. ir D. D. finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Fudis“ bankroto byloje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  11. Iš naujo spręsdamas dėl Z. B., A. B. ir D. D. finansinių reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas privalo išsiaiškinti visas esmines aplinkybes, susijusias su atitinkamo kreditorinio reikalavimo susiformavimu. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Todėl nagrinėjamuoju atveju teismas privalo ne tik patikslinti suinteresuotų asmenų pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, bet ir imtis aktyvių priemonių tokiems įrodymams surinkti.

6Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

7panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fudis“ kreditorių Z. B., A. B. ir D. D. reikalavimai, ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai