Byla 1A-654-175/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4Nukentėjusiojo E. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. K. priteista 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

61.

7A. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, laisvės atėmimo vietoje – ( - ) dušo prausyklų patalpoje, ( - ), neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, pagal kriminalinę subkultūrą grasindamas prieš nukentėjusiojo valią priversti jį išeiti į žemesnę nuteistųjų neformalią grupę („įmesti į gaidyną“), grasindamas panaudoti fizinį smurtą, smarkiai sumušti („paleisti per malkinę“), atvirai savo naudai vertė E. V. perduoti 500 Eur už tai, jog aplinkiniams nuteistiesiems nebūtų paskleista informacija, kurios atskleidimas nepageidautinas, jog nukentėjęs ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) yra davęs parodymus prieš nuteistąjį Š. R., ir kad nukentėjęs E. V. ( - ) galėtų saugiai atlikti ( - ) rajono apylinkės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tęsdamas nusikalstamą veiką nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 metų vasario mėnesio vidurio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laisvės atėmimo vietoje – ( - ) esančiose gyvenamosiose bei buitinėse patalpose (valgykloje, prie tvoros tarp pirmojo ir ketvirtojo sektorių) ne mažiau kaip penkis kartus, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, neturėdamas teisėto pagrindo, panaudodamas psichinę prievartą, pagal kriminalinę subkultūrą grasindamas prieš nukentėjusiojo valią priversti jį išeiti į žemesnę nuteistųjų neformalią grupę („įmesti į gaidyną“), grasindamas panaudoti fizinį smurtą, smarkiai sumušti („paleisti per malkinę“), atvirai savo naudai vertė E. V. perduoti 500 Eur, už tai, jog aplinkiniams nuteistiesiems nebūtų paskleista informacija, kurios atskleidimas nepageidautinas, jog nukentėjęs ikiteisminiame tyrime Nr. ( - ) yra davęs parodymus prieš kitą nuteistąjį Š. R., ir kad nukentėjęs E. V. ( - ) galėtų saugiai atlikti ( - ) rajono apylinkės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. prievartavo turtą.

82.

9Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad A. K. veiksmai pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo E. V. ir liudytojos J. J. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

103.

11Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

123.1.

13Skunde teigiama, kad neįrodyta, jog A. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 2, 4, 5 dalių nuostatas. Teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas.

143.2.

15Skunde nurodoma, kad jokių patikimų įrodymų, kad A. K. prievartavo nukentėjusiojo turtą, surinkta nebuvo. Kaltinamasis aktas grįstas liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie apie nusikaltimo aplinkybes nežino nieko. Teismo posėdyje apklausti liudytojai savo ankstesnių parodymų neprisiminė, jie buvo garsinami. Parodymai yra tik perrašyti, bet neįvertinti, todėl neaišku, kokią įtaką jie turėjo teismo sprendimui. Liudytojo D. A. parodymai nevertinti, nors jais paneigiama bet kokia A. K. galimybė susitikti su E. V.. Pataisos namų teritorijoje ir patalpose yra vaizdo kameros, tačiau joks A. K. ir nukentėjusiojo susitikimas neužfiksuotas. Absoliučiai A. K. teisinančiais parodymais laikytini R. P., R. S. parodymai. Be to, tyrimas buvo pradėtas ne dėl A. K., o dėl T. R. galimos nusikalstamos veikos. Nuosprendyje teismas remiasi tik E. V. parodymais, kuriuos vadina detaliais, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad E. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytoja J. J. yra nukentėjusiojo motina, kuri bylos aplinkybes žino tik iš sūnaus pasakojimų ir laiškų. Esant artimiems giminystės ryšiams, liudytoja yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi nukentėjusiojo naudai, todėl jos parodymai turėjo būti vertinami itin kruopščiai, jie nėra savarankiškas įrodymų šaltinis.

163.3.

17Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad nors prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą grįsdamas šį prašymą neva naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir siekiu maksimaliai konkretizuoti nusikalstamos veikos padarymo vietą, reikalavimų skaičių, buvo pakeista tik viena data – vietoje sausio 14 d. įrašyta sausio 7 d. Liko neaišku, kaip buvo konkretizuota nusikalstamos veikos padarymo vieta ir reikalavimų skaičius. Kaltinimas visiškai nekonkretus, abstraktus, todėl akivaizdžiai atimantis galimybę gintis. Nuosprendyje nepasisakius dėl akivaizdžių prieštaravimų, esminių, įrodinėtinų bylos aplinkybių keitimo, nemotyvavus buvo parodytas teismo išankstinis apsisprendimas ir šališkumas. Teismas nuosprendyje neanalizavo apklaustų asmenų parodymų, nelygino jų su kita bylos medžiaga, savo išvadų nemotyvavo ir iš viso nenurodė, kuriuos duomenis laiko kaltės įrodymu, o kuriuos atmeta ir kodėl.

184.

19Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

205.

21Nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. Jarašiaus skundas atmetamas.

226.

23Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas advokatas Antanas Jarašius iš esmės neigia savo ginamojo kaltę, ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms.

247.

25Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliaciniame skunde teisingai teigiama, jog dalis skundžiamame nuosprendyje nurodytų A. K. kaltę pagrindžiančių, taip pat jį, anot apelianto, teisinančių įrodymų buvo tik perrašyti, neatlikus jų įvertinimo juos lyginant tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Visgi, nors pirmosios instancijos teismas nepateikė visapusiško įrodymų vertinimo taisykles atitinkančio įrodymų vertinimo, iš bylos medžiagos matyti, kad teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taigi priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Dėl to nustatytas BPK pažeidimas nėra esminis. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija nenustatė. Tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius A. K. veiksmuose pirmosios instancijos teismas atskleidė tinkamai.

268.

27Nors nuteistasis A. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta, teigdamas, jog nevertė nukentėjusiojo savo naudai perduoti 500 eurų, panaudodamas prieš jį psichinę prievartą, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo E. V., liudytojų J. J., S. D., N. P. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais duomenimis – 2016 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros, 2016 m. spalio 24 d. parodymų patikrinimo vietoje, 2016 m. liepos 16 d. daiktų apžiūros protokolais, 2016 m. sausio 15 d. E. V. telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje užfiksuota informacija, ( - ) kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės 2017 m. gruodžio 13 d. pažyma. Nukentėjusysis, apklaustas 2017 m. kovo 13 d. teisiamajame posėdyje, parodė, jog nuteistasis A. K., sužinojęs, kad E. V. yra liudijęs prieš Š. R. kitoje baudžiamojoje byloje, 2016 m. sausio 7 d. dušo prausyklų teritorijoje reikalavo iš jo 500 eurų, grasindamas „įmesti jį į gaidyną“ (t. y. priversti išeiti į žemesnę nuteistųjų neformalią grupę), „paleisti per malkinę (t. y. panaudoti fizinį smurtą). Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog pinigus turėjo sumokėti per dvi savaites, pervedant juos į banko sąskaitą, kurios numeris buvo užrašytas raštelyje. Šį raštelį nukentėjusiajam perdavė bausmę tame pačiame lokaliniame sektoriuje atlikęs M. Č.. Kadangi minėti pinigai nebuvo pervesti, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2016 m. vasario mėnesio vidurio A. K. iš nukentėjusiojo pinigų reikalavo dar 5-6 kartus ( - ) valgykloje ir prie tvoros. Apie tokį neteisėtą reikalavimą E. V. nurodė telefonu bei laiškuose pranešęs mamai J. J.. Iš esmės analogiškas nusikalstamos veikos aplinkybes E. V. parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino jas parodymų patikrinimo vietoje metu.

289.

29Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atliekantis A. K. reikalavo iš jo pinigų, grasindamas paskelbti nepageidautiną informaciją, jog nukentėjusysis yra liudijęs prieš Š. R., patvirtino ir liudytoja J. J.. Iš liudytojo N. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai, matyti, kad jis, nors ir nenurodė, jog iš nukentėjusiojo pinigų reikalavo būtent nuteistasis A. K., tačiau parodė, jog girdėjo, kad asmenys iš kito lokalinio sektoriaus reikalavo pinigų iš nukentėjusiojo E. V., dėl to, kad pastarasis buvo davęs parodymus prieš kitą asmenį. Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiamas liudytojas S. D., kaip ir liudytojas N. P., negalėjo įvardinti asmens, kuris be T. R. reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, tačiau patvirtino, jog perduoti pinigines lėšas E. V. vertė ne tik T. R., tačiau ir kitas asmuo, atlikęs bausmę kitame nei nukentėjusysis lokaliniame sektoriuje. Šių liudytojų parodymai, iš esmės patvirtina nukentėjusiojo versiją, jog iš jo pinigų reikalauti A. K. pradėjo gavęs informacijos, jog E. V. kitoje baudžiamojoje byloje yra davęs parodymus, nenaudingus Š. R.. Nors nei S. D., nei N. P. konkrečiai neįvardijo A. K., kaip asmens, kuris atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau abu liudytojai analogiškai teigė, jog tai buvo asmuo, atlikęs laisvės atėmimo bausmę kitame nei nukentėjusysis lokaliniame sektoriuje. Atkreiptinas dėmesys, jog A. K. bausmę atliko būtent kitame nei E. V. ( - ) lokaliniame sektoriuje. Nors pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad nei vienas iš šių liudytojų asmeniškai negirdėjo kaip skundžiamame nuosprendyje nurodytu nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje nuteistasis A. K., naudodamas psichinę prievartą, reikalavo E. V. perduoti jo naudai 500 eurų, tačiau vertinant bendrame kontekste su kitais įrodymais, šie jų parodymai yra reikšmingi, kaip patvirtinantys nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą, todėl jie pagrįstai priskirtini prie A. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų.

3010.

31E. V. parodymus, jog iš pataisos namų jis skambindavo mamai J. J. (buvusi V.) ir telefoninių pokalbių metu pasakojo apie vykdomą turto prievartavimą, patvirtina byloje esanti telefoninių pokalbių apskaitos kortelė. Iš joje užfiksuotų duomenų matyti, jog pirmą kartą E. V., perkeltas į paprastąją grupę, mamai skambino 2016 m. sausio 16 d., t. y. po to, kai A. K. 2016 m. sausio 7 d. nukentėjusiajam pareiškė neteisėtą turtinę pretenziją. 2016 m. sausio 21 d. nukentėjusysis mamai parašė laišką, kuriame nurodė, jog V. klasiokas (taip pat įvardijamas ir kaip Š. V. klasioko draugelis), gyvenantis ( - ), reikalauja jo pinigų už tylėjimą. Tame pačiame laiške E. V. nurodė ir tai, jog į pataisos namus bausmę atlikti atvyko V. 2016 m. vasario 9 d. laiške taip pat minima, jog pinigų iš jo reikalauja Š. draugelis. 2016 m. balandžio 4 d. laiške mamai E. V. konkrečiai įvardijo, jog jį perduoti pinigus vertė Š. draugas A. K.. Laiške taip pat pažymėta, jog į pataisos namus bausmę atvyko atlikti Š., kuris informavo kitą pataisos namuose bausmę atlikusį nuteistąjį, jog E. V. yra liudijęs prieš jį. Išanalizavus minėtų laiškų turinį, taip pat įvertinus tą aplinkybę, jog A. K. gyvenamoji vieta yra ( - ), teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiojo laiškuose Š., Š. ir V. įvardijamas vienas ir tas pats asmuo – Š. R., o jo klasioku, draugeliu, reikalavusiu iš nukentėjusiojo pinigų, įvardijamas asmuo yra būtent A. K.. Šiame kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog aplinkybė, kad pirmieji laiškai parašyti ir išsiųsti mamai buvo gerokai anksčiau nei nukentėjusysis kreipėsi į pareigūnus (į pareigūnus E. V. kreipėsi 2016 m. kovo 31 d.), rodo, kad nukentėjusysis nebuvo kieno nors įtakotas ar turėtų asmeninį suinteresuotumą apkalbėti A. K.. Be to, akivaizdu, kad pirmieji laiškai nebuvo rašyti sąmoningai, siekiant vėliau juos panaudoti kaip įrodymus, pagrindžiančius A. K. kaltę, kadangi priešingu atveju nukentėjusysis būtų stengęsis kuo detaliau nurodyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konkrečiai įvardinti asmenį, kuris vertė perduoti jį pinigus, panaudodamas psichinę prievartą.

3211.

33( - ) kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės 2017 m. gruodžio 13 d. pažymoje nurodoma, jog M. Č. bausmę ( - ) atliko nuo ( - ) iki ( - ) pagal 2015 m. rugpjūčio 21 d. direktoriaus įsakymą paskirtas į ( - ) būrį, kuriame bausmę atlikti paskirtas buvo ir E. V.. Šios informacijos pagrindu teismas neturi pagrindo netikėti E. V. parodymais, jog A. K. perdavė jam raštelį su nurodytu banko sąskaitos numeriu, į kurį turėjo būti pervesta neteisėtai iš nukentėjusiojo reikalaujama pinigų suma, per tame pačiame lokaliniame sektoriuje bausmę atlikusį M. Č.. Įvertinus paminėtų įrodymų visumą, apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl A. K. dalyvavimo atliekant skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus.

3412.

35Teisėjų kolegija atmeta apeliaciniame skunde keliamą abejonę dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo ir prieštaringumo. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė skirtingą datą, kada A. K. pradėjo prievartauti turtą, tačiau šis parodymų neatitikimas nėra esminis, suteikiantis pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi, todėl jais neturėjo būti vadovaujamasi priimant A. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiojo parodymų visumą, konstatuoja, kad jie savo esme buvo nuoseklūs viso proceso metu, o apelianto akcentuojamas neatitikimas, vertinant objektyviai, nepakeičia nukentėjusiajam išsakyto neteisėto reikalavimo ir grasinimo esmės. Apeliaciniame skunde taip pat siūloma kritiškai vertinti liudytojos J. J. parodymus, tačiau vien tai, kad ši liudytoja yra susijusi su nukentėjusiuoju artimais giminystės ryšiais, nesudaro pakankamo pagrindo netikėti ir nesivadovauti jos duotais parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog ši liudytoja davė parodymus įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, jos parodymai sutampa tarpusavyje, atitinka kituose įrodymų šaltiniuose fiksuotą informaciją.

3613.

37Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojų D. A., R. P. ir S. S. duotus parodymus, tačiau šių liudytojų nurodytos aplinkybės, apygardos teismo manymu, nepaneigia nukentėjusiojo bei kitų liudytojų aukščiau aptartų parodymų ir negali būti vertinamos kaip nuteistojo kaltę paneigiantys įrodymai. Sutiktina, jog D. A. parodymais iš esmės paneigiama bet kokia nukentėjusiojo ir nuteistojo galimybė bendrauti pataisos namuose, kadangi jie bausmę atliko skirtinguose lokaliniuose sektoriuose, o judėjimas juose yra kontroliuojamas taip, kad skirtinguose lokaliniuose sektoriuose bausmę atliekantys nuteistieji negalėtų susitikti, tačiau šiais liudytojo parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai, kadangi juos paneigia nukentėjusiojo ir paties nuteistojo parodymai bei parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys. Tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis, apklausiami pirmosios instancijos teisme, parodė, jog jie turėjo galimybę bendrauti per tvorą, skiriančią 4 ir 1 lokalinį sektorius (ši tvora užfiksuota ir parodymų patikrinimo vietoje protokole), taip pat valgykloje, kurioje nukentėjusysis dirbo. Nuteistasis A. K. patvirtino ir tą aplinkybę, jog nukentėjusysis galėjo ateiti į tą pačią dušo prausyklą. Tuo tarpu liudytojų R. P. ir R. S. parodymai nėra niekaip susiję su skundžiamame nuosprendyje aprašoma nusikalstama veika, kadangi minėti liudytojai buvo apklausiami ne apie aplinkybes, susijusias su 2016 m. sausio-vasario mėnesiais pataisos namuose vykusiais įvykiais, už ką skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas A. K., o apie 2016 m. kovo 30 d. E. V. prašymą perrašyti jį į kitą būrį ir tokio prašymo priežastis.

3814.

39Atsakant į apelianto skundo argumentą, jog ( - ) teritorija, jos patalpos yra stebimos vaizdo kameromis, tačiau joks A. K. ir nukentėjusiojo susitikimas nebuvo užfiksuotas, visų pirma pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu ( - ) administracija būtų pateikusi vaizdo įrašą su pataisos namų teritorijoje veikiančių stebėjimo kamerų užfiksuotu vaizdu, kuriuo remiantis būtų galima patikrinti, ar A. K. ir E. V. kontaktavo nuosprendyje nurodytu nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje. Taigi teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog joks A. K. ir nukentėjusiojo susitikimas ( - ) teritorijoje nebuvo užfiksuotas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu A. K. ar jo gynėjas nepateikė prokurorui ar teismui prašymo dėl tokio papildomo įrodymo išreikalavimo, nors tokią teisę turėjo. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nusikalstamos veikos tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nukentėjusiojo, paties A. K. parodymus bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, atlikti papildomus procesinius veiksmus, t. y. išsireikalauti vaizdo įrašą su pataisos namų teritorijoje veikiančių stebėjimo kamerų užfiksuotu vaizdu, jei nusikaltimo padarymo vieta, apskritai, buvo stebima vaizdo kameromis ir šis įrašas yra išlikęs, analizuoti jame užfiksuotus duomenis, apygardos teismo vertinimu, nebuvo tikslinga.

4015.

41Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, tačiau kaltinime pakeistas tik nusikaltimo padarymo laikas, vietoje 2016 m. sausio 14 d. nurodant 2016 m. sausio 7 d. Anot apelianto, liko neaišku kaip buvo konkretizuota nusikalstamos veikos padarymo vieta ir nukentėjusiajam pateiktų reikalavimų skaičius. Su tokia apelianto pozicija skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali. Iš bylos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta ir pareikštų reikalavimų skaičius konkretizuotas, taip pat nusikalstamos veikos padarymo laikas pakeistas atsižvelgus į nukentėjusiojo E. V. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu.

4216.

43Be kita ko, apeliaciniame skunde kritikuojamas ir nuteistajam pareikštas kaltinimas, nurodant, jog jis yra abstraktus, todėl akivaizdžiai atimantis galimybę A. K. gintis. Plačiau šio skundo argumento apeliantas nedetalizuoja, taigi lieka neaišku kokie tiek pirminiame, tiek pakeistame kaltinime esantys trūkumai, anot apelianto, sutrukdė A. K. gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos nuomone, netiksliai pirminiame kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas bei nekonkretizuotas reikalavimų skaičius, ( - ) gyvenamųjų ir buitinių patalpų pavadinimas, nesutrukdė nuteistajam realizuoti savo teisės į gynybą. Tiek pirminiame, tiek pakeistame kaltinime, aprašant A. K. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodyta kokiu būdu (atvirai), kokio asmens naudai (savo), koks turtas (500 eurų) buvo verčiamas perduoti, taip pat kuo pasireiškė psichinės prievartos prieš nukentėjusįjį panaudojimas, taigi visos svarbiausios nusikalstamos veikos aplinkybės, kaltinime buvo nurodytos. Pažymėtina ir tai, kad po to, kai prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pateikė prašymą pakeisti kaltinimą teisme, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, apie tai nedelsdamas pranešė nagrinėjimo teisme dalyviams, šio prašymo kopijas išsiuntė A. K. ir jo gynėjui, taip pat įteikė A. K. ir 2018 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu, pranešė apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai, tačiau šia teise A. K. ir jo gynėjas nepasinaudojo. Taigi šioje situacijoje nuteistajam buvo sudarytos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis tiek pačiam, tiek per gynėją nuo keičiamų kaltinime nurodytų veikos esminių faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai dėl teisės į gynybą suvaržymo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

4417.

45Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliantas pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su tuo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje paliko ne kaltinamajame akte, o vėlesniame prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą nurodytas veikos faktines aplinkybes ir tokio sprendimo papildomai nemotyvavo.

4617.1.

47Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-388/2014). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017).

4817.2.

49Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nešališkumo principo pažeidimu nelaikytina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo nuostata, jog išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos tiek kaltinamajame akte, tiek prašyme pakeisti kaltinimą nurodytos veikos faktinės aplinkybės (BPK 256 straipsnio 1 dalis), neįpareigoja teismo, sprendžiant asmens kaltės klausimą, motyvuotai pasisakyti kodėl nuosprendžiu konstatuojama, jog nusikalstama veika buvo padaryta būtent kaltinamajame akte ar vėlesniame prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas paliko vėlesniame kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, tokio sprendimo atskirai nemotyvavo, tačiau tai savaime nereiškia, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, tuo pačiu buvo pažeisti rungimosi bei lygiateisiškumo principai. Kaip jau buvo minėta, tiek A. K., tiek jo gynėjas buvo tinkamai informuoti apie prokuroro prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, jiems buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl pakeistų faktinių veikos aplinkybių, taigi tiek kaltinimo, tiek gynybos šalims suteiktos lygios teisės. Jokių kitų pirmosios instancijos teismo šališkumą liudijančių faktų apeliantas nenurodė, teismo išankstinio nusistatymo nuteistojo atžvilgiu, suinteresuotumo priimant jam nepalankų sprendimą ar tendencingą proceso organizavimą nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas, todėl darytina išvada, kad A. K. teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.

5018.

51Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53nuteistojo A. K. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto... 4. Nukentėjusiojo E. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. K.... 5. Teisėjų kolegija... 6. 1.... 7. A. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. sausio 7 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo... 8. 2.... 9. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė... 10. 3.... 11. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas prašo Kauno apylinkės teismo... 12. 3.1.... 13. Skunde teigiama, kad neįrodyta, jog A. K. dalyvavo padarant nusikalstamą... 14. 3.2.... 15. Skunde nurodoma, kad jokių patikimų įrodymų, kad A. K. prievartavo... 16. 3.3.... 17. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad nors prokuroras pateikė prašymą... 18. 4.... 19. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo... 20. 5.... 21. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato A. Jarašiaus skundas atmetamas.... 22. 6.... 23. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas... 24. 7.... 25. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis... 26. 8.... 27. Nors nuteistasis A. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo... 28. 9.... 29. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog tuose pačiuose pataisos namuose... 30. 10.... 31. E. V. parodymus, jog iš pataisos namų jis skambindavo mamai J. J. (buvusi V.)... 32. 11.... 33. ( - ) kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės 2017 m. gruodžio 13 d.... 34. 12.... 35. Teisėjų kolegija atmeta apeliaciniame skunde keliamą abejonę dėl... 36. 13.... 37. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojų D. A., R. P. ir S. S.... 38. 14.... 39. Atsakant į apelianto skundo argumentą, jog ( - ) teritorija, jos patalpos yra... 40. 15.... 41. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teisminio nagrinėjimo metu prokuroras... 42. 16.... 43. Be kita ko, apeliaciniame skunde kritikuojamas ir nuteistajam pareikštas... 44. 17.... 45. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl pirmosios instancijos teismo... 46. 17.1.... 47. Teismo nešališkumo principo esmė – nagrinėjantis bylą teismas negali... 48. 17.2.... 49. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nešališkumo principo pažeidimu... 50. 18.... 51. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 53. nuteistojo A. K. gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą...