Byla 2K-388/2014
Dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Gintaro Godos ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. ir nuteistojo R. A. gynėjo advokato Žilvino Mišeikio kasacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžio.

3Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme.

4Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

5Priteista iš R. A.: 2767 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti I. Š., 9900,68 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti V. Š., 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti J. Š., 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti A. Š., 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti K. Š., 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti K. M..

6Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nuosprendžiu nuteistojo R. A. ir nuteistojo R. A. gynėjo advokato Ž. Mišeikio apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies: pakeista Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis, kuria R. A. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė ir jam už šio nusikaltimo padarymą paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8R. A. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 11 d., apie 00.19 val., Jurbarko r., Girdžių sen., kelio Stragutė–Eržvilkas–Bebirva 35 kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,39 promilės etilo alkoholio), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz CLS 320“ (valst. Nr. ( - )), priklausantį L. B., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkto reikalavimus, t. y. pasirinkdamas važiavimo greitį privalėjo važiuoti neviršydamas tame kelio ruože didžiausio leistino 90 km/h greičio, atsižvelgdamas į savo paties vairavimo įgūdžius ir važiavimo sąlygas privalėjo važiuoti tokiu greičiu ir tokia trajektorija, kad kiekvienu momentu suvaldytų transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio, nelygiame kelyje nesuvaldė automobilio, kuris nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo kūno sumušimo, lydimo kaukolės pamato ir dešinio momenkaulio lūžimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo ir po minkštaisiais smegenų dangalais, į skilvelius, kamieno sumušimo įvyko E. P. mirtis; nuo kūno sumušimo, lydimo kaukolės pamato kaulų lūžimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimų, įvyko R. Š. mirtis (žuvo du žmonės); K. M. ir D. K. padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, nes dėl sužalojimų pobūdžio sveikata jiems sutrikdyta mažiau nei dešimčiai dienų.

9Nuteistojo R. A. kasaciniame skunde ir nuteistojo R. A. gynėjo advokato Ž. Mišeikio kasaciniame skunde nurodyti argumentai yra iš esmės analogiški, todėl išdėstomi kartu. Kasatoriai prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. A. nutraukti. R. A. taip pat prašo, jeigu baudžiamoji byla nebūtų jam nutraukta, panaikinti teismų sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

10Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos. Remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išdėstytais išaiškinimais, kasatoriai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalį kaltinamasis turi teisę, jog jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kasatoriai teigia, kad jiems kilo abejonių dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjo R. Klimaičio bylos nagrinėjimo objektyvumo (nešališkumo) ir tai pagrindžia šiomis aplinkybėmis: nors byloje yra daug neaiškumų dėl to, kas įvykio metu vairavo automobilį, teisėjas R. Klimaitis padarė kategorišką išvadą, kad dėl įvykio kaltas R. A.; 2013 m. gegužės 7 d. posėdyje teismas nagrinėjo bylą dėl svarbių priežasčių nedalyvaujant R. A. pasirinktam gynėjui advokatui Ž. Mišeikiui, nepagrįstai paskyręs valstybės nemokamos teisinės pagalbos garantuojamą gynėją; kuris per trumpą laiką negalėjo spėti tinkamai susipažinti su byla; R. A. su juo nebuvo susitikęs, nederino savo pozicijos, todėl jo teisės nebuvo tinkamai ginamos ir minėtame posėdyje jis nebuvo teismo tinkamai apklaustas, taip pažeidžiant BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę duoti paaiškinimus; teismas pažeidė ir BPK 50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą kito gynėjo skyrimo tvarką (kaltinamajam nebuvo pasiūlyta keisti gynėją, neišaiškinta kito gynėjo skyrimo tvarka), dėl tokių teisėjo veiksmų buvo pažeistos ir BPK 292 straipsnio 1 dalies bei 242 straipsnio 1 dalies nuostatos ištirti visus byloje esančius įrodymus; priimtu nuosprendžiu teismas ikiteisminio tyrimo metu R. A. taikytas kardomąsias priemones (dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje) pakeitė į suėmimą teismo salėje nenurodydamas tokio sprendimo motyvų nesant duomenų, kad jis bėgs, slapstysis ar kitais būdais kenks tyrimui; teismas nemotyvuotai R. A. paskyrė maksimalią bausmę, nepagrįstai neigiamai vertino tai, kad jis atsisakė duoti parodymus, neatsiprašė nukentėjusiųjų, neatlygino žalos; 2013 m. gegužės 24 d. Jurbarko miesto ir rajono laikraščio „Mūsų laikas“ publikacijoje teisėjas R. Klimaitis pateikė savo požiūrį į priimtą nuosprendį: „man įrodymų užteko. Aš jį pripažinau kaltu“, „būtų užtekę 2–3 posėdžių“, ir tai parodo, kad teisėjas dar prieš bylos nagrinėjimą turėjo išankstinį nusistatymą; teisėjui yra iškelta civilinė byla dėl galbūt nepagrįstų kardomųjų priemonių R. A. skyrimo, ir publikacijoje teisėjas dėl šios bylos pasisakė: „Jis pats apskundė mane, kad aš pažeidžiau jo teises, neteisėtai suėmiau...“. Šios minties semantinis ir lingvistinis aiškinimas leidžia daryti išvadą apie teisėjo vykdomą „sąskaitų suvedimą“, nemotyvuotai R. A. paskiriant maksimalią bausmę; teismas neatsižvelgė į didelį žuvusiųjų neatsargumą (važiavo neprisisegę diržų, būdami apsvaigę) ir priteisė per dideles sumas neturtinei žalai atlyginti. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad paprastai už žmogaus žūtį neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 80 000 iki 100 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173/2010). Tuo tarpu dėl R. Š. mirties keturiems nukentėjusiesiems priteisė iš viso 160 000 Lt. Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo K. M. priteista pernelyg didelė suma – 15 000 Lt. Pagal teismų praktiką neturtinė žala, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra nuo 2000 (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-40/2009) iki 10 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-64/2009).

11Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo išnagrinėjo formaliai, padarydamas nepakankamai motyvuotas išvadas, legitimizavo apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą iš esmės pažeidus BPK nuostatas, ir tai yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

12Kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad teismai, priimdami nuosprendžius, nepašalino visų abejonių (pažeidė in dubio pro reo principą), neištyrė ir tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neįvertino visų bylos įrodymų, neanalizavo teisinančių aplinkybių, todėl iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 331 straipsnio reikalavimus ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl R. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Visas abejones ir nepašalintus prieštaravimus teismai vertino R. A. nenaudai, todėl pažeidė ir nekaltumo prezumpciją (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinių skundų tiek, kiek buvo prašoma (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

13Kasatoriai teigia, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog būtent įvykio metu, o ne anksčiau ar kitą dieną, R. A. vairavo savo seseriai L. B. priklausiusį automobilį „Mercedes Benz CLS 320“. Priešingai, liudytojui R. S., dirbančiam Jurbarko policijos komisariate, atvykus į įvykio vietą ir paklausus, kas vairavo mašiną, R. A. nurodė į K. M., kuris linktelėjo galvą; liudytoja E. P.–K. parodė, kad K. M. sesuo sakiusi, jog jos broliui reikia advokato; iš to galima daryti išvadą, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo K. M. (kuris keitė parodymus). Be to, ekspertų A. Jokšo, I. Gransko duotuose paaiškinimuose, specialisto išvadoje Nr. G 189/11(10) nėra neabejotinai nurodyta, kas vairavo automobilį; specialisto išvadoje Nr. G 238/11(10) konstatuota, jog „didesnė tikimybė, kad sužalojimų padarymo metu jis (R. A.) galėjo sėdėti keleivio pozicijoje“; Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad „eismo įvykio metu automobilį galėjo vairuoti tiek R. A., tiek K. M.“.

14Kasatoriai nurodo ir tai, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nustatydami priežastinį ryšį kaip būtiną nusikalstamos veikos požymį dėl R. A. pareikštų kaltinimų ir kilusių padarinių ir tai yra pagrindas naujai formuoti teismų praktiką KET pažeidimų bylose. Neteisingas priežastinio ryšio nustatymas prieštarauja bendram baudžiamojo proceso tikslui, įvardytam BPK 1 straipsnyje. Kasatoriai, remdamiesi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2012, 2K-38/2008 išdėstytais išaiškinimais, nurodo, kad teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar šie pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, jog keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų, o būtent dėl to jie iškrito iš automobilio ir žuvo; apeliacinės instancijos teismas šį klausimą aptarė neišsamiai. Byloje ypatingą dėmesį buvo būtina skirti priežastinio ryšio analizei dar ir dėl to, kad iš bylos duomenų negalima vienareikšmiškai teigti, kas vairavo automobilį. Byloje nenustatyta, kad vairuotojo padaryti KET pažeidimai patys savaime, nesant nukentėjusiųjų padarytų KET pažeidimų, būtų sukėlę asmenų mirtį. Nors kiekvienas vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, prieš pradėdamas važiuoti lyg ir turėtų nurodyti savo keleiviams prisisegti saugos diržus, tačiau tokios teisinės pareigos galiojantys teisės aktai nenumato (išskyrus autobusų vairuotojams, KET 202 punktas). ATPK 134 straipsnis numato atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir (ar tik) keleiviams, pažeidusiems naudojimosi saugos diržais tvarką. KET 60 punktas taip pat reikalauja: „važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus“. Pagal teismų praktiką asmenys, kurie važiuodami kaip keleiviai automobiliuose su įrengtais saugos diržais jų neužsisegdavo, traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnį. Taigi neteisinga baudžiamąja tvarka spręsti tik vairuotojo atsakomybės klausimą, kai keleiviai taip pat atsakingi už savo veiksmus ir gyvybę. Nukentėjusiojo neatidumas pripažįstamas sąlyga, naikinančia būtinąjį priežastinį ryšį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2009). Baudžiamoji atsakomybė nekyla nustačius atsitiktinį ryšį tarp veikos ir padarinių arba paprastą ryšį plačiąja prasme, kada veika gali būti tik susijusi su padariniais, tačiau tarp jų yra įsiterpę kiti veiksniai (priežastys), turėję įtakos atitinkamiems padariniams kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-120/2010, 2K-394/2010, 2K-597/2011). Šioje byloje galima kalbėti tik apie atsitiktinį priežastinį ryšį dėl nukentėjusiųjų žūties. Diržo neužsisegimas keleiviui (KET 60 ir 202 punktai) ne tik turėtų būti pagrindinė premisa, mažinanti neturtinės žalos atlyginimą, bet ir baudžiamosios atsakomybės nekilimą vairuotojui. Kasatoriams nesuprantama, kodėl teismų praktikoje nekeliamas keleivio, kaip eismo dalyvio, kaltumo laipsnio klausimas, o apsiribojama tik formaliomis matematinėmis metodikomis, kurios skirtos nustatyti neturtinę žalą keleiviams, kurie kaip ir vairuotojai pažeidžia KET. Taip pat neaišku, kodėl administracine tvarka keleiviai yra vienareikšmiškai atsakingi už savo veiksmus (diržų neprisisegimą), tuo tarpu baudžiamosiose bylose už jų sąmoningus veiksmus privalo atsakyti vairuotojas, nors jie, kaip eismo dalyviai, yra atsakingi už saugų eismą ir savo veiksmus.

15Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad keleiviai ne tik neprisisegė saugos diržų, tačiau ir nedrausmino vairuotojo, jam važiuojant neleistinu greičiu. Taigi, kasatorių manymu, yra pagrindas naujai formuoti teismų praktiką, į baudžiamąja tvarka nagrinėtino priežastinio ryšio grandinę įtraukiant ir keleivių padarytus KET pažeidimus neužsisegant diržų. Vadovaujantis teismo medicinos specialistų išvadomis dėl nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų, jų mirties priežastį negalėjo sukelti saugos diržų poveikis, jie mirė išlėkę iš automobilio ir atsitrenkę į išorinės aplinkos daiktus ar paviršių. Tai reiškia, kad vairuotojo veiksmai galėjo sukelti tik lengvo pobūdžio sužalojimus, o ne mirtį, nes ji įvyko tik dėl to, jog keleiviai nesirūpino savo saugumu, neprisisegė saugos diržų. Kita vertus, kasatorių manymu, nors jei ir būtų nustatyta, kad automobilį vairavo R. A., jam baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 6 dalį negalėtų kilti, nes tarp veikos ir padarinių nėra būtinojo priežastinio ryšio, t. y. į priežastinio ryšio eigą įsiterpė teisiškai reikšmingi veiksmai (keleivių diržų neprisisegimas), o skundžiamais nuosprendžiais buvo iš esmės „legalizuotas“ atsitiktinis priežastinis ryšys.

16Kasatorių manymu, skundžiamoje byloje vairuotojas negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes nenustatytas būtinasis priežastinis ryšys. Byloje nustatytomis aplinkybėmis akivaizdus priežastinio ryšio grandinės nutrūkimas ( lot. novus actus interveniens doktrina) dėl sąmoningų, savanoriškų, esant laisvai nevaržomai valiai pačių keleivių veiksmų (jei jie būtų buvę su saugos diržais, būtų išvengę mirties nepriklausomai nuo vairuotojo veiksmų). Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Nagrinėjamu atveju R. A. kaltė pripažinta formaliai ir tai taip pat yra pagrindas naikinti teismų nuosprendžius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161/2008, 2K-436/2010, 2K-474/2011).

17Be to, nuteistojo R. A. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. A. bausmę, o apeliacinės instancijos teismas, nors ją ir sumažindamas, pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, o šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui R. A. paskyrus bausmę, artimą sankcijoje numatytam maksimaliam jos dydžiui, tokios atitikties nėra, nes: R. A. teisiamas pirmą kartą, dirba, apibūdinamas teigiamai, jam inkriminuotas neatsargus nusikaltimas, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, šiurkštesnių KET pažeidimų bylose sukeliami žymiai sunkesni padariniai nei skundžiamoje byloje, todėl paskirta bausmė yra neteisinga ir turi būti švelninama, paskiriant švelnesnę, nei sankcijos vidurkis, bausmę, jos vykdymą atidedant, arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, nes tik taip bus pakankamai efektyviai pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis).

18Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu prašo nuteistojo R. A. ir jo gynėjo kasacinius skundus atmesti.

19Prokurorė nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog nagrinėjant šią bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta procesinių pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Nors apeliaciniuose ir kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, tačiau šiuose skunduose kasatoriai nesutinka būtent su įrodymų vertinimu ir nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad teisėjas būtų įvertinęs įrodymus ne pagal savo vidinį įsitikinimą arba kad teisėjo įrodymų vertinimas būtų pagrįstas neišsamiu ar šališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu arba nesivadovaujant įstatymu. Skunduose dėstomi argumentai dėl prašymų netenkinimo, nenusišalinimo bei teisėjo žiniasklaidai duotų komentarų po nuosprendžio paskelbimo nepagrindžia kasacinių skundų teiginio, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta šališko pirmosios instancijos teismo. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir nuosprendyje juos aptarė, pagrindė, kodėl ir kuriais remiasi, konstatavo priežastinį ryšį tarp R. A. padarytų KET pažeidimų ir dėl jų kilusio eismo įvykio, kurio metu žuvo du žmonės ir dar du buvo sužeisti, nurodė, į kurias aplinkybes atsižvelgia skirdamas bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus apeliacinius skundus patikrino bylą, nutartyje išsamiai ir argumentuotai aptarė juose nurodytas aplinkybes, pagrindė, kodėl ir kuriais bylos duomenimis remiasi nuosprendyje. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio buvimo apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad: „nagrinėjamoje byloje, kaip ir kitose panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, pagrindinė keleivių mirties priežastis buvo ne tai, kad jie nebuvo prisisegę saugos diržų, o tai, kad įvyko eismo įvykis. Be to, paties BK 281 straipsnio sudėties konstrukcija numato, kad kaltu pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį pripažįstamas būtent tas asmuo, dėl kurio veiksmų pažeidžiant KET taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Nagrinėjamos bylos kontekste akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad nukentėjusieji asmenys nebuvo prisisegę saugos diržų, o dėl R. A. veiksmų, kuriais buvo pažeisti KET reikalavimai, dėl ko įvyko eismo įvykis“. Apeliacinės instancijos teismas labai išsamiai pasisakė ir pagrįstai atmetė apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nurodydamas, kad: „nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas R. A. baudžiamąją bylą, buvo šališkas, t. y. turėjo išankstinį nusistatymą, buvo tendencingas. Apeliaciniuose skunduose išdėstytos priežastys, kurios, apeliantų manymu, rodo teismo šališkumą, nei atskirai, nei kaip visuma neparodo, kad teisėjas R. Klimaitis buvo šališkas. Pirmosios instancijos teismo teisėjo padarytos išvados dėl R. A. kaltės, kardomosios priemonės pakeitimo, paskirtos bausmės dydžio, priteistos neturtinės žalos dydžio, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, neparodo teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo išvadas, nuosprendyje nurodė, dėl kokių motyvų priima tam tikrus sprendimus, dėl kurių privalo pasisakyti surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo padarytos išvados dėl kaltės, bausmės, kardomosios priemonės ar neturtinės žalos atlyginimo parodo, jog nuosprendį byloje priėmė šališkas teismas. Ta aplinkybė, kad teisėjas R. Klimaitis po nuosprendžio paskelbimo davė interviu laikraščiui bei šio interviu tekstas taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad teisėjas R. Klimaitis nagrinėjant bylą buvo šališkas. Tos aplinkybės, kad nuosprendžio surašymo metu teisėjui R. Klimaičiui buvo pareikštas nušalinimas ir buvo kreiptasi į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo atsakovu nurodant teisėją R. Klimaitį, taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad teisėjas R. Klimaitis buvo šališkas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad teisėjas R. Klimaitis, nuosprendžio surašymo metu gavus prašymą dėl nusišalinimo, tapo šališku subjektyviąja ar objektyviąja prasme. Teisėjas tinkamai priėmė sprendimą nenusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio surašymo byloje“. Nesant baudžiamojoje byloje BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžių panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais.

20Nukentėjusieji V. Š., J. Š., K. Š., A. Š., K. M. ir I. Š. atsiliepimu į nuteistojo R. A. ir jo gynėjo kasacinius skundus prašo juos atmesti, nes juose pateikti argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o nurodomas pagrindas dėl įrodymų vertinimo nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nukentėjusieji nurodo, kad teismai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nors nuteistasis ir jo gynėjas tai trukdė padaryti vilkindami procesą, nesąžiningai naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis. Teismai savo procesiniuose dokumentuose tiksliai nurodė visas faktines įvykio aplinkybes, padarytas išvadas parėmė byloje surinktais įrodymais. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, jokių abejonių dėl to, kas vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu, nekilo: be liudytojų parodymų, tai patvirtinta paties nuteistojo rašytu dokumentu, kitais įrodymais. Teismas patikrino visas versijas dėl to, kas galėjo vairuoti automobilį, ir priėjo prie vienos išvados, jog neginčijamai įrodyta, kad automobilį vairavo R. A.. Abiejų instancijų teismai įvertino surinktus įrodymus, o kasacinės instancijos teismas neturi pareigos jų naujai vertinti. Nukentėjusieji nesutinka ir su kasatorių argumentu dėl teismo šališkumo. Teismas, pakeisdamas kardomąją priemonę į suėmimą, elgėsi teisėtai, užtikrindamas ir greitesnį bylos nagrinėjimą, nes nuteistasis su gynėju vilkino procesą, ignoravo savo nedalyvavimą teismo posėdžiuose patvirtinti atitinkamos formos dokumentais. Nuteistojo pradėti teisminiai procesai buvo nukreipti siekiant nušalinti teisėją, dar labiau vilkinti procesą. Taip pat akivaizdu, kad teismas turėjo teisę skirti bausmę sankcijos ribose, nes buvo sukelti itin sunkus padariniai, vairuotojas buvo neblaivus. Žiniasklaidoje nušviestas eismo įvykis (po teisminio nagrinėjimo) negali būti pagrindas pripažinti teisėją šališku. Taip pat civilinių ieškinių tenkinimas nerodo teismo šališkumo, nes tai padaryti jį įpareigoja įstatymas, o priteistas dydis yra įrodymų vertinimo dalykas. Nukentėjusiųjų manymu, kasacinių skundų argumentai dėl priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių yra hipotetinio pobūdžio, neparemti įrodymais, juo labiau kad tai susiję su įrodymų vertinimu. Nukentėjusiesiems nesuprantami ir kasacinių skundų argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta, nes teismas skyrė bausmę neviršydamas sankcijos ribų, atsižvelgė, kad žuvo du žmonės, du – sužaloti, nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nuteistasis kaltės nepripažino, nesigailėjo.

21Kasaciniai skundai atmetami.

22Dėl priežastinio ryšio nustatymo

23Priežastinis ryšys eismo saugumo pažeidimų bylose suprantamas kaip ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių. Tai yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į vieningą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą.

24Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės nustatinėti faktus ir iš naujo vertinti įrodymus. Tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-410/2008, 2K-158/2009, 2K-179/2009, 2K-468/2009). Taigi kasacinių skundų teiginius kolegija nagrinės tiek, kiek šie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

25R. A. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Šiame BK straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė apsvaigusiam nuo alkoholio asmeniui, padariusiam KET pažeidimus, jeigu dėl jų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nagrinėjamu atveju apsvaigusiam nuo alkoholio R. A. pažeidus KET žuvo net du žmonės, o kitiems dviem žmonėms padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

26Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, nuo padarinių grįždami prie pavojingos veikos, atsižvelgdami į automobilio valdymo aplinkybes, KET pažeidimų pobūdį, konkrečias jų padarymo aplinkybes, į tai, kad R. A. pažeidė net keturis KET punktus: vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,39 promilės girtumas), nepasirinko saugaus greičio (įvykio metu važiavo ne mažesniu kaip 116 km/h greičiu), nesuvaldė automobilio, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (nebuvo užsisegęs saugos diržo ir nereikalavo, kad saugos diržus užsisegtų visi keleiviai), neužtikrino priimtinos automobilio judėjimo trajektorijos, dėl to automobilis nučiuožė nuo kelio ir apvirto. Automobilio virtimo metu dėl kūno sumušimo (kaukolės pamato lūžimų ir kraujo išsiliejimo po smegenų dangalais) žuvo automobilio gale sėdėję neprisisegę saugos diržų keleiviai R. Š. ir E. P., o automobilio priekinėje sėdynėje sėdėjusiam saugos diržu prisisegusiam K. M. ir automobilio užpakalinėje sėdynėje sėdėjusiam neprisisegusiam diržu D. K. dėl įvairių kūno sužalojimų buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai.

27Iš bylos aplinkybių matyti, kad, automobiliui slystant šonu, trenkiantis į gruntą ir verčiantis ne mažiau kaip vieną kartą (360 laipsnių kampu), penki asmenys, iš kurių tik automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjęs K. M. buvo prisisegęs saugos diržą, patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus. K. M. patyrė netgi didesnės apimties kūno sužalojimus, negu be saugos diržo vairavęs automobilį R. A.. Šios aplinkybės rodo, kad ne saugos diržų nenaudojimas lėmė patirtų traumų sunkumą, o konkrečios automobilio nuvažiavimo nuo kelio ir virtimo aplinkybės, kurias sukėlė automobilio vairavimas. Iš įvykio vietos apžiūros nuotraukų (1 tomas, b. l. 11) akivaizdžiai matyti, kad automobilio virtimo metu labiausiai nukentėjo automobilio užpakalinė dalis, kurioje būtent ir sėdėjo abu žuvusieji keleiviai ir laimingo atsitiktinumo dėka tik odos nubrozdijimus veide, pilve ir galvos sumušimą patyręs nukentėjusysis D. K..

28Taigi ne keleivių naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai (KET 60 ir 202 punktuose numatytų taisyklių nesilaikymas), o būtent nuteistojo R. A. prieštaraujantis KET neatsargus elgesys – nesaugus, netinkamas automobilio valdymas, buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo ir kitų žmonių žūties bei sužalojimo priežastis. Eismo įvykis, susijęs su dviejų žmonių mirtimi, nebūtų įvykęs, jei automobilis būtų valdomas nepažeidus KET. Išties priežastinio ryšio grandinę gali nutraukti naujo veiksmo įsikišimas (lot. novus actus interveniens novus (arba nova causa interveniens). Šis terminas priežastinio ryšio nustatymo metodikoje vartojamas tada, kai atsiranda akivaizdūs, realūs pašaliniai, nenumatyti įvykiai, kurie nutraukia priežastingumo grandinę tarp veikos ir padarinių. Tačiau šioje byloje teismai pagrįstai tokių pašalinių nenumatytų aplinkybių nenustatė.

29Taigi nėra pagrindo išvadai, kad teismų išvados dėl priežastinio ryšio nustatymo nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tinkamai nemotyvuotos.

30Dėl teismo šališkumo

31Kasaciniuose skunduose iš esmės pakartoti argumentai dėl pirmosios instancijos teisėjo šališkumo, kurie buvo išdėstyti R. A. ir jo gynėjo prašymuose nušalinti bylą nagrinėjusį teisėją, o vėliau papildyti naujais argumentais, išdėstytais apeliaciniuose skunduose.

32Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009).

33Teismų praktikoje yra išaiškinta ir kasaciniuose skunduose teisingai nurodyta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008). Objektyvusis nešališkumas, kuris dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu, reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas.

34Nagrinėjamoje byloje dėl visų kasaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti apylinkės teismo teisėjo R. Klimaičio asmeninį tendencingumą ar daryti išvadas apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu.

35Pirmosios instancijos teisme padedamas advokato R. A. du kartus (2013 m. vasario 19 d. ir 2013 m. balandžio 29 d.) reiškė nušalinimą teisėjui R. Klimaičiui iš esmės argumentuodamas tuo, kad 2012 m. spalio 5 d. teisėjas, neatvykus kaltinamajam ir nepateikus jo neatvykimą pagrindžiančių dokumentų, priėmė nutartį R. A. pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą. Šie nušalinimai teismo posėdyje išspręsti įstatymo nustatyta tvarka, laikantis BPK 59 straipsnyje nurodytų taisyklių, pirmosios instancijos teismo nutartyse nurodyti motyvai, kodėl teisėjui pareikštas nušalinimas atmestas. Atsižvelgtina ir į tai, kad, išaiškėjus pateisinamai nuteistojo neatvykimo į teismą priežasčiai, pats teisėjas 2012 m. spalio 11 d. priėmė nutartį panaikinti R. A. suėmimą ir paliko galioti anksčiau paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones.

36R. A. pasirinktam gynėjui Ž. Mišeikiui pirmosios instancijos teisme vykusio bylos proceso (nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2013 m. sausio 23 d.) metu dėl nedarbingumo ir užimtumo kitose bylose negalint atvykti nė į vieną iš šešių teismo posėdžių, teisėjas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, paskyrė advokatą, teikiantį valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Po dar vieno gynėjo paskyrimo kitas teismo posėdis buvo surengtas 2013 m. vasario 19 d., kurio metu ir vėliau nuteistasis R. A. advokatui, teikiančiam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nušalinimo nereiškė. Šis advokatas teisme dalyvavo įrodymų tyrimo metu ir baigiamosiose kalbose. Išties byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs teisėjas pasiūlytų R. A. pačiam pasirinkti kitą gynėją, tačiau teisėjo pareiga, numatyta BPK 50 straipsnio 4 dalyje, sietina su tais atvejais, kai kaltinamojo gynėjas daugiau kaip tris dienas iš eilės negali dalyvauti posėdžiuose. Iš 2013 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad BPK 22 straipsnio 2 dalyje numatytos kaltinamojo teisės (tarp jų ir teisė turėti gynėją) R. A. buvo išaiškintos, jis jas suprato ir viso proceso metu nepateikė jokių prašymų paskirti konkretų kitą gynėją.

37Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, turinti jurisdikciją išnagrinėti baudžiamąją bylą tiek teisės, tiek fakto aspektu, išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą dalyvaujant R. A. pageidaujamam advokatui, atliko įrodymų tyrimą, pagal nuteistojo pasirinkto gynėjo ir nuteistojo apeliacinių skundų argumentus iš naujo vertino bylos įrodymus, išklausė baigiamąsias kalbas ir nuosprendyje išdėstydama argumentus tiek dėl įrodymų vertinimo, tiek dėl paskirtos bausmės, neturtinės žalos dydžio iš dalies patenkino paduotus apeliacinius skundus. Šio teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo atlikti procesiniai veiksmai dėl kardomosios priemonės pakeitimo, šio teisėjo pasisakymas apie rezonansą rajone turinčios baudžiamosios bylos proceso eigą ir rezultatus po bylos išnagrinėjimo nesudaro jokių prielaidų manyti, kad teisėjas buvo šališkas.

38Pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo įžvelgti niekaip neduoda pagrindo ir tas faktas, kad šis teisėjas BPK numatyta tvarka surašė apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė nuteistojo kaltumą, paskyrė R. A. BK numatytą bausmę, išsprendė neturtinės žalos atlyginimo ir kitus pagal BPK būtinus teismui išspręsti klausimus.

39Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

40Pagal kasaciniuose skunduose nurodomus prieštaravimus nėra pagrindo pripažinti, kad bylos įrodymų tyrimas ir jų vertinimas teismų atliktas nesilaikant BPK 20 straipsnio ir kitų kasaciniuose skunduose nurodytų BPK straipsnių reikalavimų.

41Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai ištyręs visus esminę reikšmę turinčius įrodymus, įvertinęs jų turinį tiek atskirai, tiek atsižvelgęs į bylos įrodymų visetą. Nuosprendis pagrįstas tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusių nukentėjusiųjų D. K., dalimi K. M. parodymų, kurie patvirtino, kad būtent R. A. vairavo automobilį „Mercedes Benz CLS 320“ (kuris priklausė jo seseriai L. B.) ir sukėlė eismo įvykį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad D. K. viso bylos proceso metu vienodai nurodė asmenų sėdėjimo automobilyje tvarką (R. A. sėdo už vairo, K. M. – šalia vairuotojo, o automobilio gale – E. P., D. K. ir R. Š.). Apkaltinamojo nuosprendžio 85 lape išdėstytos teismo išvados, kodėl vienais bylos duomenimis dėl automobilio vairavimo ir jame buvusių asmenų sėdėjimo aplinkybių teismas tiki, o kitus bylos duomenis atmeta. Apeliacinės instancijos nuosprendžio 5 – 6 lapuose papildomai nurodyta, kokių patikimų įrodymų šaltinių pagrindu daromos išvados, kad automobilį vairavo būtent R. A.. Priešingai kasatorių tvirtinimui, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė liudytojų R. S., E. P.–K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus (kurie, pasak kasatorių, patvirtina, kad automobilį vairavo K. M.), tačiau jie dėl savo turinio neprieštarauja teismų nustatytoms įrodytomis pripažintoms bylos aplinkybėms.

42Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas, dar kartą išdėstęs ir išanalizavęs ginčijamus įrodymus, išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl sprendė, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nešališkai, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir konstatavo, kad nuteistojo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Šis teismas taip pat iš dalies sutiko su apeliantų argumentais dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant R. A. bausmę. Taigi šio teismo priimtame sprendime į visus esminius apeliantų argumentus buvo atsakyta, pakankamai motyvuotai paaiškinant, kodėl jie atmetami arba iš dalies tenkinami, tai atitinka BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

43Dėl BK nuostatų taikymo skiriant R. A. bausmę

44R. A. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas R. A. bausmę, o apeliacinės instancijos teismas, nors ją ir sumažindamas, pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.

45KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, KET pažeidimų pobūdį, o jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – į tokio apsvaigimo laipsnį, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po eismo įvykio, į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

46Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo R. A. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nustatyta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė paskirta nesilaikant BK 41 ar 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir yra neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kokios bylos aplinkybės, susijusios su R. A. asmenybe, nukentėjusiųjų elgesiu prieš eismo įvykį bei veikos pavojingumu (nenustatyta sunkinančių R. A. atsakomybę aplinkybių), leido nuteistajam sušvelninti maksimalų, BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. R. A. BK bendrosios ir specialiosios dalies normos pritaikytos tinkamai, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

47Pagal susiformavusią teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, ir paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-770/2005, 2K-73/2008, 2K-188/2009, 2K-8/2010, 2K-25/2010, 2K-89/2010, 2K-101/2010, 2K-271/2010, 2K-118/2011, 2K-433/2011.)

48Kolegijai nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių naikinimo ar keitimo pagrindų, kasaciniai skundai atmetami.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

50Nuteistojo R. A. ir šio nuteistojo gynėjo advokato Žilvino Mišeikio kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu R. A.... 4. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu,... 5. Priteista iš R. A.: 2767 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti... 6. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 7. Teisėjų kolegija... 8. R. A. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės... 9. Nuteistojo R. A. kasaciniame skunde ir nuteistojo R. A. gynėjo advokato Ž.... 10. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą... 11. Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas argumentus dėl pirmosios... 12. Kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad teismai, priimdami... 13. Kasatoriai teigia, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog būtent įvykio... 14. Kasatoriai nurodo ir tai, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 15. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad keleiviai ne tik... 16. Kasatorių manymu, skundžiamoje byloje vairuotojas negali būti traukiamas... 17. Be to, nuteistojo R. A. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios... 18. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 19. Prokurorė nurodo, kad, priešingai nei teigia kasatoriai, baudžiamojoje... 20. Nukentėjusieji V. Š., J. Š., K. Š., A. Š., K. M. ir I. Š. atsiliepimu į... 21. Kasaciniai skundai atmetami.... 22. Dėl priežastinio ryšio nustatymo... 23. Priežastinis ryšys eismo saugumo pažeidimų bylose suprantamas kaip ryšys... 24. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis... 25. R. A. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.... 26. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, nuo padarinių grįždami... 27. Iš bylos aplinkybių matyti, kad, automobiliui slystant šonu, trenkiantis į... 28. Taigi ne keleivių naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimai (KET 60 ir... 29. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad teismų išvados dėl priežastinio ryšio... 30. Dėl teismo šališkumo... 31. Kasaciniuose skunduose iš esmės pakartoti argumentai dėl pirmosios... 32. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas... 33. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir kasaciniuose skunduose teisingai... 34. Nagrinėjamoje byloje dėl visų kasaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių... 35. Pirmosios instancijos teisme padedamas advokato R. A. du kartus (2013 m.... 36. R. A. pasirinktam gynėjui Ž. Mišeikiui pirmosios instancijos teisme vykusio... 37. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,... 38. Pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo įžvelgti niekaip neduoda... 39. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1... 40. Pagal kasaciniuose skunduose nurodomus prieštaravimus nėra pagrindo... 41. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė išsamiai... 42. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje... 43. Dėl BK nuostatų taikymo skiriant R. A. bausmę... 44. R. A. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 45. KET pažeidimų bylose skirdami bausmes teismai turi atsižvelgti į BK 54... 46. Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad... 47. Pagal susiformavusią teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo... 48. Kolegijai nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Nuteistojo R. A. ir šio nuteistojo gynėjo advokato Žilvino Mišeikio...