Byla 2-1529/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Reina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir R. Pavasario firmos „Romasta“ ieškinius atsakovui UAB „Reina“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

7Ieškovai Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Alytaus apskrities VMI) ir R. Pavasario firma „Romasta“ prašė iškelti atsakovui UAB „Reina“ bankroto bylą. Ieškiniai grįsti atsakovo nemokumu. Alytaus apskrities VMI duomenimis atsakovo įsiskolinimą valstybės ir savivaldybių biudžetams sudaro 585 536,37 Lt dydžio mokestinė nepriemoka, kurios didžiausią dalį – 508 129,33 Lt – sudaro pridėtinės vertės mokestis. R. Pavasario firmos „Romasta“ teigimu, atsakovas jam yra skolingas 5 945,45 Lt.

8Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi bankroto bylą iškėlė. Teismas nurodė, kad atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonės turimo turto vertė yra 1 453 735 Lt dydžio, iš kurių ilgalaikio turto vertė sudaro 642 740 Lt, o trumpalaikio turto – 810 995 Lt. Įmonės materialaus turto vertė siekia 19 804 Lt, kurių pagrindinę dalį – 14 800 Lt – sudaro transporto priemonių vertė. Įmonė deklaruoja, kad jos finansinį turtą sudaro 571 819 Lt atidėti mokesčiai. Balanso duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 1 449 740 Lt dydžio, iš kurių 794 962 Lt yra per vienerius metus mokėtina suma, o 654 778 Lt sudaro ilgalaikiai įsipareigojimai. Pagal kreditorių sąrašą pradelstų įmonės įsipareigojimų suma siekia 1 923 216,63 Lt. Įmonė taip pat skolinga savo darbuotojams. Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 585 536,37 Lt. Ši suma priskirtina prie pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nėra įtraukta į įmonės pateiktą kreditorių sąrašą. Įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įmonė neturi. Įvertinęs nurodytą, teismas sprendė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl padarė išvadą, jog įmonė yra nemoki ir tai sudaro pagrindą iškelti bankroto bylą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorių reikalavimams užtikrinti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas, CPK 177, 178 straipsniai).

9II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

10Atsakovas UAB „Reina“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neištyrė visų svarbių aplinkybių, nevisiškai atskleidė bylos esmę, todėl priėmė nepagrįstą nutartį:

111. Teismas rėmėsi tik įmonės balansu, tačiau jis neatspindi realios situacijos. Tą sąlygojo tokios priežastys: pirma, dėl ekonominės krizės įmonė, siekdama nedidinti iš veiklos patiriamų nuostolių, ją minimizavo; antra, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Lazdijų skyriaus (toliau – VSDFV Lazdijų skyrius) veiksmų ankstesnis bankroto bylos iškėlimas užsitęsė daugiau kaip metus, per kuriuos įmonė negalėjo vykdyti veiklos bei tęsti derybų su kreditoriais dėl jos atstatymo; trečia, įmonės balansinį turtą sudarė lizinguojamas turtas, kuris lizingo bendrovių vienašališko sutarčių nutraukimo metu buvo iš dalies išpirktas, o po sutarčių nutraukimo sudarė mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.

122. Teismas nevertino svarbių aplinkybių: informacijos apie esamą situaciją ir priemones veiklai stabilizuoti nuoseklaus teikimo ieškovams, derybų su didžiausiais kreditoriais dėl sutarčių sąlygų keitimo, įsiskolinimo akcininkui, kurio terminas nėra praleistas ir sudaro 36 procentus visų kreditorinių įsiskolinimų, veiklos minimizavimo bendru sutarimu atleidžiant darbuotojus, pastangų surasti sprendimus esamai situacijai stabilizuoti ir debitoriniams įsiskolinimas išieškoti, taip pat atsiskaitymo su VSDFV Lazdijų skyriumi pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

133. Teismas tinkamai neišanalizavo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir turto santykio, aplinkybių, nulėmusių finansinės būklės pablogėjimą (ar šie pablogėjimai laikini, ar ir ateityje padėtis blogės). Neįvertinta, kad įsiskolinimas Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado ne iš darbinės veiklos. Bankroto bylos iškėlimas eilinį kartą stabdo derybų procesą ir galimybę atstatyti įmonės mokumą.

14Ieškovas Alytaus apskrities VMI prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pats atsakovas atskirajame skunde pripažino esantis nemokus bei nurodė to priežastis. Atsakovo direktoriaus ir savininko vengimas patiems kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo suponuoja prielaidą, kad atsakovas turi skolininkų, iš kurių tikimasi atgauti skolas ir jas panaudoti ne kreditorių reikalavimams tenkinti arba patenkinti vieno kreditoriaus reikalavimą, pažeidžiant kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Pažymi, kad vienintelis atsakovo akcininkas yra jo direktoriaus žmona.

15R. Pavasario firma „Romasta“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

16III. Apeliacinio teismo argumentai

17Atskirajame skunde keliamas teismo sprendimo pripažinti įmone nemokia ir iškelti jai bankroto bylą pagrįstumo klausimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius v. UAB „Andovos paslaugos“, bylos Nr. 2-842/2008; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje VSDFV Klaipėdos skyrius v. UAB „Sinekūra“, bylos Nr. 2-1031/2008).

18Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto nemokumo fakto. Iš tiesų, atskirajame skunde apeliantas iš esmės net neginčija teismo konstatuotų turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, o teikia paaiškinimus apie prastą finansinę padėtį lėmusias aplinkybes, taip pat pastangas atkurti įmonės veiklą.

19Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aplinkybės, lėmusios apelianto nemokumą, neturėjo įtakos sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo nustatytas turto ir pardelstų įsipareigojimų santykis, net darant prielaidą, kad apelianto argumentas, jog 36 procentai įsipareigojimų yra akcininkui ir jie nėra pradelsti, yra daugiau nei pakankamas konstatuoti apeliantą esant nemokiu Įmonių bankroto įstatymo prasme. Pažymėtina, kad ieškovas Alytaus apskrities VMI, prieš kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo suteikęs daugiau kaip pusę metų laiko veiklai atnaujinti ir įsipareigojimams įvykdyti (b. l. 8-9, 13, 20), tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, apeliantas nuolat teigia, kad stengiasi susitarti su kreditoriais, atnaujinti įmonės veiklą (b. l. 8, 14-19), tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių sėkmingas pastangas. Taigi galima daryti išvadą, kad apeliantas yra nemokus ir nėra jokių ženklų, kad artimoje ateityje jo finansinė padėtis galėtų esmingai pagerėti. Tai konstatavus, pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai