Byla 2-417-440/2016
Dėl neturtinės žalos pacientui atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Redai Krisiukėnienei, dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovui advokatui V. F., atsakovei viešajai įstaigai „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ atstovui advokatui A. Z., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ ir akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“ Lietuvos filialui, tretiesiems asmenims N. R., J. Ž., A. L. dėl neturtinės žalos pacientui atlyginimo,

Nustatė

21. Ieškovė I. K. pareiškė ieškinį prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Respublikinės Šiaulių ligoninės ir akcinės draudimo bendrovės „Baltikums“ Lietuvos filialo 43000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2013 m. kovo 26 dieną apie 21 valandą iš maždaug trijų metrų aukščio nukrito ant nugaros, ant žemės ir susižalojo. Išsikvietė greitąją pagalbą ir apie 23 val. greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo atgabenta ir apžiūrėta viešojoje įstaigoje ( toliau –VšĮ) Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir skubos tvarka stacionarizuota į Ortopedijos-traumatologijos centrą. VšĮ Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centro išrašytame siuntime, pateiktame Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriui buvo nurodyta, kad jai diagnozuojama krūtininės dalies stuburo trauma. Stacionarizuojant ją ligoninėje buvo nurodyta kitokia diagnozė - šoninis kairės pusės pneumotoraksas (ligos kodas TLK-10-AM)-S.27.0, krūtinės ląstos ir galvos sumušimas. 2013 m. kovo 27 d. 11 valandą gydytoja ortopedė traumatologė J. Ž. išrašymo iš stacionaro formoje pažymėjo, kad stacionare jai tyrimo ir gydymo planai įvykdyti, indikacijų tolimesniam gydymui stacionare nėra ir pacientė išrašyta į namus.

32. Praėjus daugiau nei dvejoms savaitėms 2013 m. balandžio 16 d. 5 val. 45 min. ji greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo pristatyta į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyrių dėl intensyvaus skausmo. Ją apžiūrėjo gydytoja Ž. J., vėliau neurochirurgas A. M. ir asmens ambulatorinio gydymo kortelėje nurodė, kad jai skubos tvarka būtina atlikti ir aprašyti stuburo krūtinės 5,6,7 ir 8 slankstelių KT tyrimą dėl stuburo slankstelių lūžimo ir, nustačius lūžimus, nurodė stacionarizuoti į neurochirurgijos skyrių. Po to gydytojas radiologas D. M. įvertino jai atliktą stuburo KT tyrimą ir nustatė krūtinės 5-jo slankstelio daugybinį skeveldrinį kompresinį lūžimą su poslinkiu ir skeveldra kaule, bei pažymėjo, kad galimas krūtinės 6-jo slankstelio lankų lūžimas, nustatyti seni krūtinės 8,9,11 slankstelių kompresiniai lūžimai. 2013 m. gegužės 14 d. gydytojas neurochirurgas V. N. išrašymo iš stacionaro formoje pažymėjo, kad buvę skausmai aprimo, neurologinės simptomatikos nebėra, kojose tirpimas sumažėjo, kontrolinėse rentgenogramose antrinio poslinkio nebuvo, išrašė ją iš ligoninės ir nukreipė sanatoriniam gydymui.

43. 2013 m. liepos 3 d. atvyko į VšĮ Šiaulių respublikinę ligoninę su VšĮ Šiaulių centro poliklinikos siuntimu dėl stuburo MBR tyrimo atlikimo ir tolimesnio gydymo. Apžiūrėjęs ją neurochirurgas V. N. nustatė diagnozę - krūtinės 4,5,6,7 ir 8 slankstelių lūžimai, stuburo krūtininės dalies nepilnas trauminis mielitas, apatinių galūnių paraparezė. 2013 m. liepos 4 d. gydytoja radiologė J. J. įvertino jai atliktą stuburo MBR tyrimą ir gydymo istorijoje pažymėjo, kad krūtinės 3-8 slankstelių lygyje buvo išreikšta kifozė, krūtinės 4 slankstelio kompresinė deformacija su anterolisteze, stuburo kanalas stenozuotas iki 6,0 mm, krūtinės 8 slankstelio nežymi kompresija, tarpslanksteliniai tarpai pažemėje, diskai dehidratuoti, krūtinės 4-7 slankstelių lygyje 6 cm ilgyje buvo plati mielopatija, tarpslankstelinės angos susiaurėjusios. Išvada - krūtinės 4 ir 8 slankstelių deformacija, mielopatija. 2013 m. liepos 9 d. buvo užfiksuota, kad ji atsisakė tolimesnio stacionarinio gydymo ir buvo išrašyta į namus.

54. 2014 m. sausio 2 d. Šiaulių II teritorinis skyrius išdavė Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 024579, kurioje konstatuota, kad nuo 2013-12-05 iki 2015-12-04 jai nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros ( pagalbos) poreikis bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. 2014 m. balandžio 11 d. jai išduotas Neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 004307, kuriame nurodyta, kad jos specialiųjų poreikių lygis yra didelis. Ieškovė įsitikinusi, kad šios pasekmės jai kilo todėl, kad greitosios medicininės pagalbos tarnybai pristačius ją į ligoninę dėl gydytojų aplaidumo nebuvo atlikti visi būtini tyrimai, dėl ko netinkamai nustatyta diagnozė ir paskirtas netinkamas gydymas. Dėl to kilo komplikacijos ir atsirado praktiškai nebeatitaisomos pasekmės jos sveikatai.

65. Ieškinį grindžia nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei 2014 m. rugsėjo 10 d. Nr. D17-199-(1.27) Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus (toliau - akreditavimo tarnyba) Kontrolės Nr. D11-468/2014 ataskaita. (toliau - ataskaita). Joje konstatuojama, kad 2013 m. kovo 27 d. - 2013 m. liepos 3 d. laikotarpiu jai, kaip pacientei, VšĮ Šiaulių respublikinėje ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Ataskaitoje yra nurodoma, kad aplaidžiai savo pareigas vykdė minėtos ligoninės gydytoja ortopedė traumatologė J. Ž., Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas R. M., gydytojas neurochirurgas A. N., Neurochirurgijos skyriaus vedėjas A. D., neurochirurgijos skyriaus vedėjas A. M.. Taip pat ieškovė vadovaujasi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai Tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos l.e.p. direktoriaus R. G. 2014-09-19 priimtu įsakymu Nr. T1-1324 „Dėl pacientei I. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, kuriuo nustatyta, kad jai nuo 2013-03-27 iki 2013-07-03 VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus ir taip buvo pažeista jos, kaip pacientės, teisė į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

76. Dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų jai buvo padaryta neturtinė žala, kuri pirmiausia pasireiškė didžiuliais ilgalaikiais fiziniais skausmais. Šį skausmą patyrė dėl paties sunkus kūno sužalojimo, taikytų, tiksliau netaikytų gydymo būdų ir priemonių. Skausmas yra nuolat atsinaujinantis, kai organizmas gauna didesnius fizinius krūvius. Ši negatyvi būsena yra ilgalaikio pobūdžio, jos ankstesnė sveikatos būklė praktiškai nebeatkuriama. Šiuo metu yra priversta nuolat nešioti specialų stuburo įtvarą. Dėl to atsirado daug nepatogumų, tapo priklausoma nuo kitų asmenų, nes nebegali įgyvendinti kai kurių teisių, išvykti iš namų dėl asmeninių turtinių ar neturtinių reikalų, reikalinga kito asmens pagalba apsirūpinant būtiniausiomis priemonėmis, taip pat tvarkant namų turtą ir ūkį ir t.t. Patyrė dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, emocinę depresiją ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Nurodė, kad dėl prašomos priteisti 43000 Eur neturtinės žalos draudimo kompanija turėtų atlyginti jai įstatyme nustatyto maksimalaus dydžio žalos atlyginimą o likusioji dalis priteistina iš VšĮ „Šiaulių respublikinė ligoninė.

87. Atsakovė VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pacientas pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos. Ieškovė neteisėtus atsakovo veiksmus įrodinėja vieninteliu rašytiniu įrodymu - akreditavimo tarnybos Nr. Dl 1-468/2014 ataskaita. Ataskaitoje yra pateikta tik valstybės tarnautojų nuomonė, kuri nepripažintina oficialiu rašytiniu įrodymu ir kuri paneigta gydytojų specialistų išvadomis, teiktomis Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ( toliau - komisija). Komisijai išvadas pateikė dviejų tretinio (aukščiausiojo) lygio sveikatos priežiūros įstaigų specialistų komisijos. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad atsakovės medicinos personalo neteisėta veika (veikimas ar neveikimas) lėmė ieškovės neįgalumą, o tuo pačiu ir ieškovės patirtą žalą. Priešingai, ieškovės pateiktoje VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos atsakymuose į pateiktus klausimus nurodyta, kad ieškovei išsivystė nugaros smegenų pakenkimo simptomai dėl vėlyvų potrauminių stuburo lūžio komplikacijų (progresuojanti kifotinė stuburo deformacija, progresuojantis nugaros smegenų suspaudimas ir pakenkimas, mielopatija su apatinių galūnių silpnumu). Minėti simptomai nebuvo sukelti pirminio stuburo pakenkimo, kuris, gal būt, įvyko traumos metu, jie priskirtini prie vėlyvųjų komplikacijų, kurias reikia tirti ir gydyti atsiradus simptomams. Komisija nurodė, kad gydant ieškovę nebuvo padaryta diagnostikos ar gydymo klaidų, kurios galėjo tiesiogiai sąlygoti ieškovės neįgalumą. Neįrodžius priežastinio ryšio ieškinys negali būti tenkinamas.

98. Teismo posėdžio metu atsakovės VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ atstovas Ž. V. paaiškino, kad tuo metu buvusiai klinikinei situacijai buvo atliktos adekvačios apžiūros. Pažymėjo, kad A. ir M. yra radiologai jie betarpiškai nebendrauja su pacientu. Buvo atliktos rentgenogramos, tiesa nepritaikytos stuburui bet buvo krūtinės dalies apžvalginė rentgenograma, dėl įtariamų šonkaulių lūžio buvo atliktas tyrimas. Nebuvo požymių kurie leistų įtarti stuburo pažeidimą, nukritus iš trijų metrų pirmiausia kreipiamas dėmesys į gyvybę užtikrinančių organų būklę, galvos smegenų, kaklinės stuburo dalies, dubens, pilvo pažeidimus, kurie galėtų įtakoti staigią mirtį. Paciento apibūdinimas užveda ant kelio, padeda nustatyti diagnozę. Negalima teigti, kad nebuvo atlikta tai, kas fiksuota medicininiuose dokumentuose. Greitosios pagalbos siuntimas yra tik informacija apie įvykį. Pacientui atvykus į gydymo įstaigą svarbiausia yra betarpiškas bendravimas su pacientu. Per 6-12 valandų gali išryškėti vidaus organų trauminiai pažeidimai, todėl ligonis turi būti stebimas. Budintis gydytojas A. L. sudarė gydymo planą, paskyrė gulimą režimą ir nuskausminančius vaistus. Kad ligonė negalėjo pasirašyti nepatvirtina, kad jai buvo pagrindo įtarti stuburo pažeidimų. Jei gydymo eigoje reikalingi gydymo plano pakeitimai, planas keičiamas, koreguojamas. J. Ž. nepaskyrė stuburo radiologinių tyrimų atsižvelgiant į esamą klinikinę situaciją. Neurochirurgo konsultacija buvo paskirta įtarus galvos smegenų traumą. Tikėtina, kad ji nebuvo atlikta todėl, kad atlikus galvos smegenų tomografiją matėsi, kad ji nebetikslinga. J. Ž. turi ortopedo traumotologo licenziją, kuri įgalina vertinti rentgeno nuotrauką. Mano, kad iš esmės ieškovei grįžus į namus, ar ta diagnozė nustatyta iškart ar po beveik trijų savaičių situacija nepasikeitė, buvo nuspręsta taikyti konservatyvų gydymą, vartoti analgetikus. Vėliau buvo akcentuotas kaulų išretėjimas, ir išsiskyrė specialistų nuomonės dėl operacijos tikslingumo. Pasekmės atsirado dėl pačios traumos ne dėl to, kad iš karto nebuvo nustatyti stuburo pažeidimai. Lūžus stuburui lūžio vėlyvosios komplikacijos vis tiek atsiranda, nes įvyko faktas. Ieškovei buvo nurodyta, kad ji kreiptųsi į gydymo įstaigą bet ji nesikreipė. Jei būtų buvę nustatyta iš karto būtų buvęs nustatytas gulimas režimas ir analgetikai. Kiekviena operacija yra rizikinga, tik specialistai galėtų atsakyti ar pasekmės liko po atliktos operacijos. Mano, kad pasekmės galėtų būti ir tos pačios, esant kaulų retėjimui skausmai gali išlikti ilgą laiką. Gali turėti įtakos ir ankstesni stuburo lūžimai, bet ar turėjo įtakos vienareikšmiškai negalima pasakyti. Nemano, kad buvo nemandagiai su paciente bendraujama, jai nepaaiškinama.

109. Atsakovė akcinė draudimo bendrovė (toliau –ADB) „Baltikums“ Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pateikė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą, Dėl I. K. pareiškimo Nr. 56-47 ir jis laikomas oficialu rašytiniu įrodymu bei turi prezumpcijos galią. Komisija savo sprendime konstatavo, kad pagal gydytojų specialistų išvadas, gautais dokumentais padaryta išvada, kad neteisėta kalta veika, kuria būtų pakenkta I. K. sveikatai atsakovės įstaigoje nagrinėtu atveju padaryta nebuvo. Taip pat komisija konstatavo, kad ieškovė pirmojo stacionarizavimo metu, neišsakė stuburo traumai būdingų nusiskundimų, skausmų ar kitų simptomų, o objektyvių klinikinių stuburo lūžimo požymių taip pat nebuvo. Ieškovei, atsiradus indikacijoms, buvo pasiūlytas chirurginis gydymas, tačiau ieškovė jo atsisakė ir savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę komisija nustatė, kad savavališku pasišalinimu iš gydymo įstaigos ieškovė nevykdė pareigos rūpintis savo sveikata ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais, bei tai, kad išsivystę stuburo smegenų pakenkimo simptomai atsirado dėl vėlyvų potrauminių stuburo lūžio komplikacijų, kurie nebuvo sukelti pirminio stuburo pakenkimo įvykusio traumos metu. Galutinė komisijos išvada yra ta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovės įstaigoje ieškovei I. K. buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai ir kad žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo. Ieškovė byloje kitų įrodymų, kuriais būtų galima paneigti komisijos išvadą nepateikė. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos - numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konkrečias aplinkybes mano, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei I. K. buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai ir kad žalos asmens sveikatai padaryta nebuvo. Taip pat, kadangi nėra konstatuota atsakovės respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų kaltė, bet kokia jos forma gydant ieškovę, dėl to nėra teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų bet kokio dydžio neturtinę žalą. Draudimo atstovas V. M. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė grįžusi iš gydymo įstaigos pati gydėsi, nesikreipė į gydymo įstaigą ir dėl stuburo skausmų, pažeidimo kreipėsi tik po kelių savaičių. Ieškovė neįrodė gydytojų kaltės, priežastinio ryšio, neįrodė prašomos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo.

1110. Trečiasis asmuo gydytoja N. R. paaiškino, kad dirba gydytoja chirurge, neprisimena konkrečių aplinkybių. Tačiau pagal gautus dokumentus yra labai nustebusi, kad ieškovė beveik tris savaites nesikreipė į gydymo įstaigą. Pagal jos surašytus medicininius dokumentus, gali pasakyti, kad viską surašė, tai ką nustatė. Paaiškino, kad pirmiausia jei pati pacientė yra sąmoninga, ji nurodo, ką konkrečiai jaučia, kur skauda bet ji niekuo nesiskundė. Ji viską surašė pagal pacientės paaiškinimus. Buvo greitosios medicininės pagalbos siuntimas, atsižvelgė į tai, kad siuntime nurodoma krūtininės dalies stuburo trauma, bet ir pati apžiūrėjo. Ji gulėjo neštuvuose, apžiūrėjo stuburą, jis nebuvo skausmingas, pacientė nesakė, kad nugarą skauda. Ji buvo nukreipta pas traumatologą ir neurochirurgą dėl galvos traumos, ji pacientei paskyrė krūtinės ląstos rentgenogramą dėl laisvo oro ir skysčio ir galvos kompiuterinę tomografiją dėl traumos. Dar buvo skirtas vaistas Kaktoprilis nuo aukšto kraujo spaudimo. Apžiūrint nebuvo jokios neurologijos dėl stuburo.

1211. Trečiasis asmuo gydytojas A. L. nurodė, kad kiek prisimena, tąkart buvo budinčiu gydytoju ortopediniame traumatologiniame skyriuje. Pacientė skundėsi stipriu krūtinės ir galvos skausmu. Pakaušyje buvo guzas. Tarpumentės, stuburo skausmo ji nenurodė, nebuvo galūnių tirpimo. Paprastai tokiu atveju baiminamasi vidinių kraujavimų į krūtinės ir pilvo ertmę. Pacientė buvo apžiūrėta, buvo atlikta krūtinės apžvalginė rentgenograma, ji mato visą ląstą, nebuvo nustatyti didesni pažeidimai. Paskui jei žmogus skundžiasi kažkokiu tašku, tada daromos pritaikomosios nuotraukos. Pabendravus su paciente įtarimų, kad ji galėjo patirti konkrečius stuburo pažeidimus, nebuvo. Buvo skirta ramybė ir analgetikai nuo skausmo. Konkretesnių duomenų, kokie buvo ligos istorijoje nebeprisimena. Išskirti stuburo negalima, stuburo trauma yra bendra krūtinės trauma. Po 6-12 val. svarbu kuo pacientė skundėsi, ar jai tirpo galūnės, ar skundėsi tarpumentės skausmu, ūmus kvėpavimo nepakankamumas galėjo išryškėti. Jo pamaina baigėsi 8 val. ryte.

1312. Trečiasis asmuo gydytoja J. Ž. paaiškino, kad ryte jai pradėjus darbą buvo susirinkimas, aptariami pristatyti pacientai, vertinamos rentgenorogramos, aptariami gydymo planai, susipažįstama su ligos istorija, po to prasideda vizitacija. Pacientė buvo apžiūrėta, ji įvertino kokia pacientės buvo būklė. Buvo kartojama rentgenograma, pakitimų nerasta. Pacientė buvo išleista ambulatoriniam gydymui, buvo supažindinta, pasirašė ir su viskuo sutiko. Jei žmogus neišsako skundų nėra galimybės jo visapusiškai ištirti ir numatyti, kas gali atsitikti. Pablogėjus sveikatai ji turėjo kreiptis į sveikatos įstaigą.

1413. Liudytojas P. B. paaiškino, kad kai I. K. nukrito ant žemės, ant nugaros, ji nesakė kas konkrečiai skauda, sakė skauda kūną, prašė pažiūrėti ar juda kojų pirštai, pajudino kojų pirštus, po to sakė tirpsta kojos. Jis iškvietė greitąją pagalbą, viską papasakojo, medikai jai neleido keltis, įkėlė į neštuvus ir nuvežė ją į Akmenės ligoninę. Ji neleido jam važiuoti, sakė nieko čia baisaus nėra, ką jis veiks visą naktį. Ryte pasakė atvažiuoti į Šiaulius jos parsivežti, pasakė, kad jai viskas gerai. Kai jis atėjo į palatą ji pasakė, kad niekas neskauda. Važiuojant ją paguldė mašinoje, ji sakė, kad skauda, sėdėti negalėjo, važiuojant vieškeliu sakė, kad purto. Kai ją nešė iš mašinos į namus dejavo, sakė, kad skauda krutinę, vakare buvo išbalusi. Kitą dieną pradėjo sakyti, kad nejaučia kojų pirštų galų, skauda krutinę. Ji nesikreipė į gydytojus nes sakė, kad jai viską ištyrė, manė, kad jai skausmas praeis. Bet skausmas nepraėjo, važiavo pas jos šeimos gydytoją ir parvežė vaistų nuo skausmo. Bet jai skausmas didėjo, pradėjo šalti kojos, kad ir apklodavo ją šilčiau vis tiek jai buvo šalta kojoms, sakė nejaučia pirštų galų. Kadangi jai blogėjo jis vėl iškvietė greitąją pagalbą.

1514. Liudytojas gydytojas neurochirurgas B. Š. paaiškino, kad neprisimena konkrečių aplinkybių bet jei sako ieškovė, kad konsultavosi ir kad jis jai nepatarė operuotis, taip ir galėjo būti. Neprisimena ar su juo gydytojai neurochirurgai konsultavosi dėl konkrečios pacientės ar jai tikslinga, ar ne atlikti operaciją, nes daug yra įvykių. Kai žmogus krenta ant nugaros ir trenkiasi pakaušiu , tai nėra labai būdinga kompresinio lūžimo trauma. Dažniausiai kompresiniai lūžimai, stuburkaulio sužemėjimas įvykus dėl ašinio stuburo apkrovimo, dažniau gali atsitikti kitomis aplinkybėmis, dažniau būna jei žmogus serga kaulų retėjimu, ostoporoze. Dominuoja lokalus skausmas, pulpuojant stuburą galima įtarti stuburo pažeidimą, bet negalima diagnozuoti. Išklausius pacientą daromos apžvalginės nuotraukos. Bet pirmiausia turi pasakyti pati pacientė kaip ji jaučiasi. Jei žmogus sąmoningas, jis pats ir pasako, jei nesako nėra pareigos daryti visų kiek tik įmanoma apžvalginių nuotraukų, tyrimų. Jei greitosios medicinos pagalbos siuntime yra nurodyta, kad pacientei yra įtariama krūtininės dalies stuburo dalies trauma, gydytojas privalėtų atlikti apžvalginę stuburo rentgenogramą. Jei ji neinformatyvi, jei trūksta informacijos, reikia daryti iš naujo. Jei nesimato ir neįtaria sužalojimų nereikia daryti papildomo tyrimo. Magnetinis rezonansas šiuo atveju nebuvo būtinas, nes atliekamas tuo atveju jei yra neurologiniai pažeidimų simptomai, jutimo, motorikos sutrikimai. Dėl ieškovei vėliau nustatytų stuburkaulių lūžimo, nurodė, kad stuburkaulio lūžimo diagnozės nėra komplikacijos yra dignozės patikslinimas.

16Ieškinys atmestinas.

1715. Byloje pateikti medicininiai duomenys, kuriuose nurodoma, kad 2013 m. kovo 26 d. apie 21 val. ieškovė iš maždaug trijų metrų aukščio nukrito ant nugaros ant žemės ir susižalojo. I. K. atvežta į Šiaulių respublikinės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, atvežta VšĮ Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Greitosios medicinos pagalbos siuntime 2013-03-26 22.55 val. nurodyta diagnozė: krūtininės dalies stuburo trauma, trauminė galvos smegenų liga, krūtinės sumušimas. 2013-03-26 23.00 val. pacientę apžiūrėjo chirurgė N. R., nurodoma , kad pacientė apie 21 val. nukrito iš apie 3 m aukščio, be sąmonės nebuvo, skundėsi, jog skauda krūtinės ląstą, stuburo neskauda. Objektyviai: sąmoninga, orientuota. Būklė patenkinama. Vyzdžiai simetriški, nistagmo nėra. Liežuvis drėgnas su plonu apnašu. Pakaušyje iš dešinės apie 5 cm diametro poodinė hematoma. Sprandas laisvas, kvėpavimas iš kairės nusilpęs, yra daug karkalų. Šonkauliai nuo VI iki X iš abiejų pusių skausmingi. Pilvas minkštas, neskausmingas. Palpuojant stuburą - neskausmingas. Skirta krūtinės ląstos rentgenograma dėl laisvo oro ir skysčio, šonkaulių lūžimo ir galvos KT dėl traumos.

1816.2013-03-27 radiologo konsultacija, gydytoja J. I. Atlikus įvertinta krūtinės ląstos rentgenograma Nr. 10265: plaučių piešinys pagausintas, šaknys fimozinės, dešinėje sustorėjusi tarpskiltinė pleura. Sinusai, diafragma be pakitimų. Širdis be pakitimų, aorta sklerozuota. Matomų šonkaulių lūžių nėra. Pleuros ertmėse oro nėra. Krūtininiame stubure distrofiniai-degeneraciniai pakitimai. Atlikta ir įvertinta galvos smegenų KT: subarachnoidiniai tarpai praplėsti - degeneraciniai pakitimai. Dešinėje viršugalvyje poodinė hematoma. Išvada: smegenų tankio pakitimų nestebima. Dešinės mastoidinės celės pritemusios, kauliukai fiksuoti -uždegimo požymiai (dešinio mastoidito požymiai). Skubos tvarka 2013-03-26 23.20 val. stacionarizuota į Ortopedijos-traumatologijos centro Ortopedijos-traumatologijos skyrių. Diagnozė stacionarizuojant: pneumothorax lateral sin., contusio thoracis, capitis.

1917. 2013-03-27 0.05 val. apžiūrėta budinčio gydytojo ortopedo traumatologo, sudarytas tyrimo ir gydymo planas. 2013-03-27 8.10 val. dėl įtarto pneumotorakso ir/ar šonkaulių lūžių skirta atlikti rentgenograma. Atlikus įvertinta: neigiamos dinamikos nestebima. 2013-03-27 pacientė jautėsi patenkinamai, skundų neturėjo, nesant indikacijų tęsti gydymą stacionare, išrašyta į namus. Rekomenduota analgetikai pagal reikalą, stebėti bendrą būklę, kūno temperatūrą, pablogėjus nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. ( gydytoja J. Ž.).

2018. 2013-04-16 5.45 val. ieškovė į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvežta VšĮ Akmenės greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Diagnozė: nepatikslinta juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų radikulopatija. Intensyvus skausmas, tirpsta pėdos. 2013-04-16 5.50 val. apžiūrėta chirurgo: pėdos šiltos, arterijų pulsacija gera. Chirurginio susirgimo nerasta. Skirta terapeuto konsultacija dėl lumbalgijos, bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, dėl nugaros traumos - gydytojo neurochirurgo konsultacija. Skirta atlikti stuburo krūtininės dalies Th5- Th8 KT dėl galimo slankstelių lūžimo, o juos nustačius -stacionarizuoti į Neurochirurgijos skyrių. Atlikta ir įvertinta stuburo Th3 - L2: skoliozė, spondiliozė, formuojasi kifozė, osteochondrozė. Th5 daugybinis skeveldrinis, kompresinis lūžimas su poslinkiu ir skeveldra kanale - stenozė. Th6 panašu į lankų lūžimą šalia slankstelio kūno. Th8, Th9, Thll seni kompresiniai pakitimai. Pacientė stacionarizuota į neurochirurgijos skyrių. Objektyviai: skausmingos Th5 - Th8 slankstelių sritys, galūnėse jutimo ir motorikos sutrikimų nebuvo, sausgysliniai refleksai simetriški, teigiami abipus, dubens organų funkcija normali, patologinių refleksų nekonstatuota. Sudarytas tyrimų planas - kaulų tankio ir laboratoriniai tyrimai, gydymui - gulimas režimas, ortopedinis korsetas, medikamentinis gydymas skausmui mažinti, bei nurodė, kad bus sprendžiama dėl tolesnės gydymo taktikos. 2013-04-17 gydytojas neurochirurgas V. N. pažymėjo, kad pacientei skausmai aprimo, neurologinių simptomų nebuvo bei nurodė, kad pacientės būklė aptarta su LSMU ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos vadovu gydytoju neurochirurgu B. Š., patartinas tolesnis konservatyvus gydymas. Pagrindas: nebuvo neurologinės simptomatikos (mielopatijos požymių), o dėl senų kompresinių lūžimų ir lėtinės stuburo slankstelių patologijos (ostepenija T-1,5 ir pan.), operacija būtų buvusi labai sudėtinga, pažeidžianti (grubi) ir buvo realesnė pooperacinių komplikacijų tikimybė negu operacijos nauda. Vėliau atlikta pilvo organų echoskopija - be žymesnių pakitimų. Konsultuota fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, skirta gydomoji mankšta. Konstatuota, kad kojose parezių nėra. Skirtas reabilitacinis gydymas judėjimo - atramos profilio sanatorijoje.

2119. 2013-07-03 ieškovė VšĮ Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytojos 2013-06-13 siuntimu dėl kojų tirpimo, silpnumo pakartotinai stacionarizuota į ligoninės neurochirurgijos skyrių. Apžiūrėta gydytojo neurochirurgo, objektyviai: skausmingumas ties Th3-Th6 sritimi. Stebimi paviršiniai jutimo sutrikimai nuo Th5 segmento. Kojose jėga proksimaliai ir distaliai 3-4 balai. Babinskio simptomas abipus silpnai teigiamas. Sausgysliniai kojų refleksai pagyvinti. Dubens organų funkcija normali. Sudarytas tyrimo ir gydymo planas. 2013-07-03 atlikta ir įvertinta stuburo krūtininės dalies KT: būklė po stuburo traumos, Th5 slankstelio kompresinio lūžimo. Slankstelio kūnas suplokštėjęs, nuslinkęs į priekį. Jo užpakaliniame krašte matosi kaulinis fragmentas dešinėje stenozuojantis stuburo kanalą bei užspaudęs dešinės pusės nervinę šakelę. Lūžio srityje susiformavo kifozė. 2013-07-04 atliktas ir įvertintas stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas. Išvada: Th5, Th8 kompresinė slankstelių deformacija. Mielopatija. Ieškovei atliktas bendras kraujo tyrimas, biocheminiai kraujo tyrimai, šlapimo tyrimas, nustatyta kraujo grupė. Skyriuje gydymo eigoje ieškovės sveikatos pablogėjimo nefiksuota, skirtas gydymas Ketolgen esant skausmui. Nurodoma, kad I. K. buvo numatytas operacinis gydymas, tačiau ieškovė 2013-07-08 iš skyriaus išvyko.

2220. VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijoje nurodoma, kad 2013-08-12 atlikta Th4-Th6 slankstelio transpedikulinė fiksacija bei Th5 slankstelio dekompresinė laminektomija. Panaudota titaninė XIA konstrukcija. 2013-05-15 atlikta Th4-Th6-Th7 transpedikulinė fiksacija. Prailginta sistema bei koreguota sraigtų padėtis. Pooperaciniame periode išlikus skausmingam sindromui, atlikus kontrolinę KT stebėta fiksacinės sistemos nepakankamumas. Pritaikytas ortopedinis korsetas. Išlieka paraparezė. Rekomenduota tęsti kineziterapiją, reabilitacines procedūras, KUL neurologo konsultacija, bei radiologinė kontrolė po dviejų mėnesių. Iš ieškovės asmens sveikatos istorijos matyti apie ieškovės lankymąsi 2013-10-31 VšĮ Šiaulių centro poliklinikoje, jos nusiskundimus dėl stuburo traumos. 2013-11-27 atliktos neurologo konsultacijos, išduotas siuntimas reabilitologo konsultacijai.

2321. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomasis draudimas vykdomas pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo taisykles. Byloje pateiktas ADB Baltikums Lieuvos filialo privalomojo daruadimo liudijimas ( Polisas) serija BCSĮLT Nr. 000146, galiojantis nuo 2013-03-01 iki 2014-02-28, numatyta minimali daudimo suma vienam įvykiui – 50 000 Lt.

2422. Sprendžiant dėl pareikšto ieškovės ieškinio atsižvelgtina į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kuris nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad dėl pacientui padarytos turtinės ir neturtinės žalos padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, turi teisę LR CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

2523. Bylos duomenimis 2014-06-09 ieškovė kreipėsi į VšĮ Respublikinę ligoninę dėl jai netinkamai teiktų paslaugų kokybės laikotarpyje nuo 2013-03-26,27. Gydymo įstaiga 2014-05-06, 2014-05-14 pateikė ieškovei atsakymą, kad neteisėti gydytojų veiksmai nenustatyti, įvykis yra nedraudiminis.

2624. 2014-06-06 ieškovė kreipėsi į Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyrių nurodydama, kad jai buvo nustatyta netinkama diagnozė, taikytas netinkamas gydymas ir prašydama įvertinti jai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. 2014-09-10 minėtos tarnybos Kontrolės Nr. D11-468/2014 ataskaitoje nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2013-03-27 iki 2013-03-03 laikotarpiu ieškovei VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant konkrečių nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Ataskaitoje nurodoma, dėl ortopedės traumatologės J. Ž., Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo R. M., gydytojo neurochirurgo A. N., Neurochirurgijos skyriaus vedėjo A. D., Neurochirurgijos skyriaus vedėjo A. M. konkrečių pareigų neatlikimo.

2725. 2014-09-19 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai Tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos l.e.p. direktoriaus pareigas R. G., atsižvelgdamas į 2014-09-10 parengtą Kontrolės Nr. D11-468/201 ataskaitą įsakymu Nr. Tl-1324 „Dėl pacientei I. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, nustatė, kad ieškovei nuo 2013-03-27 iki 2013-07-03 VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus bei pacientės I. K. teisę į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

2826. 2014-11-19 ieškovė dėl žalos dydžio nustatymo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2015-01-30 atsakyme pasirašytame gydytojų nurodoma, kad 2013-03-27 ieškovei stuburkaulių lūžių neįtarta, todėl mano, kad pagrindo daryti pritaikomąją krūtinės stuburo dalies rentgenogramą ar kitą tyrimą, nebuvo. Gydymo įstaigoje teikiant ieškovei medicinines paslaugas klaidų nebuvo padaryta.

2927. 2015-03-26 atsakyme pasirašytame gydytojų dr.doc. V. U., dr. G. T. , D. K. į klausimus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nurodoma, kad pripažįsta nustatytas medicininės dokumentacijos pildymo klaidas, tačiau neįžvelgia diagnostikos ar gydymo klaidų, kurie galėjo tiesiogiai sąlygoti pacientės invalidizaciją.

3028. 2015-05-07 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė sprendimą Nr. 56-47 ir nurodė, kad neteisėta kalta veika, kuria būtų pakenkta I. K. sveikatai, ligoninėje nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Komisija nusprendusi, kad žala sveikatai nebuvo padaryta, prašymo atlyginti žalą netenkino.

31Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo

3229. Ieškovė reikšdama ieškinio reikalavimą iš esmės jį grindė 2014-09-10 Nr. D17-199-(1.27) Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus Kontrolės Nr. D11-468/2014 ataskaita. Kurioje nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2013-03- 27 - 2013-07-03 laikotarpiu ieškovei VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant konkrečių nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. (nurodoma 24 punkte) Taip pat 2014-09-19 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai Tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos l.e.p. direktoriaus pareigas R. G. įsakymu Nr. Tl-1324 „Dėl pacientei I. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ ( nurodoma 25 punkte).

3330. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (LR CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (LR CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.246, 6.247,6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (LR CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

3431. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011.). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013,nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

3532. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-163/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

3633. Konkrečiu atveju teismas atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką konkrečiose bylose ieškovei priminė pareigą įrodinėti, siūlė apsvarstyti dėl prašymo skirti ekspertizę, akcentavo, kad byloje reikalingos specialios žinios. Tačiau ieškovė ekspertizės nepageidavo, nors pačios ieškovės, jos atstovo vertinimu byloje pateikti duomenys yra prieštaringi. Pažymėtina, kad dar parengiamojo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas nurodė, kad pagrindiniai įrodymai yra medicininiai įrodymai ir, kad teismui pateikti dokumentai yra prieštaringi. Bet ieškovės vertinimu, kadangi valstybinių institucijų išvados nėra privalomos, teismui pačiam teks išanalizuoti ir įvertinti ar sveikatos priežiūros paslauga ieškovei buvo kokybiška. Ieškovės, jos atstovo manymu gal ekspertų išvada ir būtų reikalinga, bet ekspertizės išvados teismo nevaržo, ieškovė mano remtis į bylą pateiktais dokumentais. Be, to ieškovei tektų mokėti už ekspertizę, formuluoti klausimus, kuriems reikia specialių žinių, o ieškovė tokių žinių neturi. Prašymo skirti ekspertizę nereiškė ir atsakovai.

3734. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė negali pasinaudoti teise teikti įrodymus, prašyti ekspertizės bei už jos atlikimą sumokėti ne dėl objektyvių aplinkybių. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ieškovės formuluotus klausimus atskiroms institucijoms, į jos nurodytus argumentus, į paaiškinimus teismo posėdžių metu, be to įvertinus, kad yra atstovaujama advokato, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė nesugeba pasinaudoti savo teisėmis. Taip pat byloje nėra duomenų apie sunkią ieškovės materialinę padėtį dėl ko ji nebūtų galėjusi sumokėti už ekspertizės atlikimą, nes ieškovė nurodė, kad ji ūkininkavo. Galiausiai 2015-10-22 posėdyje dėl siūlymo byloje atlikti ekspertizę, ieškovė nurodė, kad mano, kad ekspertizė butų ne jos naudai, ji remsis byloje esančiais įrodymais.

3835. Paskutiniame 2016-01-26 teismo posėdyje ieškovė patikslindama nurodė, kad ieškinio reikalavimus grindžia minėtos ataskaitos išvadomis dėl gydytojų veiksmų 2013-03-26, 2013-03-27 dienomis ir konkrečiomis ataskaitos išvadomis iki 4.3 punkto. ( nurodoma 24 punkte) Ataskaitoje nurodyti kokie administraciniai pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Dokumentų pildymo, ne pildymo kokybės nesieja su pasekmėmis. Su pasekmėmis sieja tik tuos aktus kurie nustatė pareigas. Be to, paskutiniame posėdyje ieškovė sukonkretindama ir nurodydama kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė gydytojų kaltė, dėl to, kad ieškovei nebuvo nustatyti konkretūs stuburo krūtininės dalies slankstelių lūžiai 2013-03-26 ir 2015-03-27 nurodė, kad gydytoja N. R. jos neapžiūrėjo, netikrino nugaros, be to turėjo ją supažindinti su įrašais, kuriuos ji surašė, nes ieškovė nežinodama kas surašyta nieko negalėjo nuneigti. Dėl gydytojo A. L. nurodė, kad jis tik išklausė ją, bet jos neapžiūrėjo. Dėl gydytojos J. Ž. nurodė, kad negali tvirtinti bet mano, kad gydytoja J. Ž. jos neapžiūrėjo, jos manymu jai seselė pasakė, kad ją išleidžia į namus, o ne gydytoja. Neneigia, kad jai pasakė, kad jeigu kas blogai kreipkitės atgal į ligoninę. Ieškovė nurodė, kad išvažiuojant iš ligoninės skausmas buvo šioks toks. Namuose būdama galvojo, kad sveiksta bet jai tik blogėjo. Praėjus apie trims savaitėms 2015-04-16 buvo atvežta į ligoninę antrą kartą. Nurodė, kad ją gydė gydytojas V. N., ji dėl gydymo antrą kartą gydytojams neturi pretenzijų. Antrą kartą ligoninėje buvo paskirti tyrimai, paskirti vaistai nuo skausmo, gulimas režimas, paskirta nešioti korsetą. Paskui ją išsiuntė į sanatoriją. Dėl trečio karto 2015-07-03 atvykimo į ligoninę ir dėl gydymo neturi pretenzijų, be to pati išėjo iš ligoninės, pasakiusi, kad nebesioperuos. Manė, kad jai reikia geresnių gydytojų, tuomet nuvažiavo konsultuotis pas B. Š., kuris nepatarė operuotis, o po dviejų savaičių, kadangi jai skaudėjo, silpo kojos, važiavo į ( - ) ir ten buvo operuota gydytojo V. G.. Po operacijos gydytojas pasakė, kad jos kaulai buvo silpni, išretėję. Jai iki 2015-12-05 buvo nustatytas neįgalumas, dėl neįgalumo pratęsimo dar nesikreipė ir jis nėra pratęstas. Be to papildomai teismo posėdyje nurodė, kad turi pretenzijų medikams ir dėl galvos tyrimų, dėl sutrikusios klausos.

3936. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą.

4037. Teismui ištyrus ir įvertinus byloje ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, išklausius trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimus yra pagrindo spręsti, kad medicininiuose dokumentuose nurodyti įrašai atitinka faktines aplinkybes. Be to iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. XIII-6513paciento ID 150361 matyti, kad 2013-03-26 medicininiuose dokumentuose ieškovė yra pasirašiusi, taip pat yra pasirašiusi 2013-03-27 ją išrašant iš gydymo įstaigos, nors kituose dokumentuose nurodoma, kad ji negali pasirašyti. Pažymėtina, kad nors ieškovė ir nurodo, kad gydytoja N. R. surašė ne taip, kaip ji sakė, tačiau neneigia, kad gydytojai ji viską paaiškino ir pasakė, kad skauda krutinę nes niekur daugiau neskaudėjo. Nors galvoje pakaušyje buvo guzas, bet teigia, kad jai galva neskaudėjo. Nors nurodė, kad ne tą užrašė gydytoja, bet ką konkrečiai ne taip užrašė teismui nenurodė. Išklausius ieškovę bei trečiąjį asmenį gydytoją N. R. teismui nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė nebuvo apžiūrėta, kad medicininiuose dokumentuose jos būklė apibūdinta ne iš ieškovės paaiškinimų, ar jos neapžiūrėjus. Teismas neturi pagrindo manyti kitaip, nes ieškovė panašias aplinkybes nurodė ir kitam ją apžiūrėjusiam gydytojui. Ieškovės paaiškinimais, kai ją peršvietė ir paguldė į palatą atėjęs gydytojas A. L. su ja kalbėjo grubiai, liepė viską papasakoti, ji jam viską vėl papasakojo. Teismui iš ieškovės paaiškinimų, jai nenurodant konkrečių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, kad gydytojas elgėsi su paciente grubiai. Ieškovė nurodė, kad pasakė gydytojui, kad kai nukrito, jai skaudėjo, bet ką konkrečiai, ji taip ir nenurodė. Gydytojas liepė suleisti nuo skausmo vaistus, sakė jai, kad nustatomas gulimas režimas. Po to, pasak ieškovės vėl vežė ją peršviesti ir niekas nieko jai nesakė, nieko nepaaiškino. Kaip minėta medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovė buvo apžiūrėta 2013-03-26 23.00 val. chirurgės be kitų nurodytų aplinkybių nurodoma, kad šonkauliai nuo VI iki X iš abiejų pusių skausmingi, pilvas minkštas, neskausmingas. Palpuojant stuburą - neskausmingas. Skirta krūtinės ląstos rentgenograma dėl laisvo oro ir skysčio, šonkaulių lūžimo ir galvos KT dėl traumos. Teismo posėdžio metu atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovas gydytojas Ž. V. paaiškino, kad konkrečiu atveju pirmiausia buvo kreipiamas dėmesys į gyvybę užtikrinančių organų būklę, galvos smegenų, kaklinės stuburo dalies, dubens, pilvo pažeidimus, kurie galėtų įtakoti staigią mirtį. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovė skubos tvarka 2013-03-26 23.20 val. stacionarizuota į ortopedijos-traumatologijos skyrių. Diagnozė stacionarizuojant: pneumothorax lateral sin., contusio thoracis, capitis. Ir praėjus trumpam laikui 2013-03-27 0.05 val. apžiūrėta budinčio gydytojo ortopedo traumatologo. Ryte 2013-03-27 8.10 val. dėl įtarto pneumotorakso ir/ar šonkaulių lūžių skirta atlikti rentgenograma. Atlikus įvertinta: neigiamos dinamikos nestebima. Teismo vertintina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi kokias tai pretenzijas dėl netinkamo gydytojų elgesio, pati ieškovė taip pat konkrečių aplinkybių nenurodė.

4138. Ieškovės vertinimu, jei jai neskaudėjo nugarą, tai ji ir nenurodė apie tai gydytojams, nes pats faktas, kad ji nukrito iš trijų metrų aukščio ir kad nukrito ant nugaros turėjo sukelti gydytojams įtarimų, kad ji galėjo patirti stuburo traumą. Todėl gydytojai turėjo atlikti visus tyrimus, kad nustatytų, kad yra lūžę stuburo slanksteliai. Mano, kad pirmiausia neteisingai nurodyta, kad jai sumušta krūtinė, nors kai palietė krūtinę, jai skaudėjo todėl ji tai pasakė, nugaros jai neskaudėjo ir ji nesakė, kad skauda, stuburo jai niekas netikrino. Teigia, kad jos niekas negydė. Teismo vertinimu, analizuojant trečiųjų asmenų paaiškinimus, medicininius dokumentus dėl nurodytų faktinių aplinkybių negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad jos niekas negydė, ar, kad jai neteikė medicininių paslaugų, ar kad netinkamai teikė. Ieškovę apžiūrėjo keli gydytojai ir kiekvienas padarė konkrečius įrašus medicininiuose dokumentuose, ieškovė kelis kartus pasakojo dėl patirtos traumos ir jei būtų pagrįstų įtarimų, kad ieškovei galėjo būti netinkamai nustatyta diagnozė, teismas neturi pagrindo manyti, kad nebūtų buvę imtasi papildomų priemonių, ar nebūtų buvę atlikti papildomi tyrimai.

4239.Teismo vertinimu ieškovė visą laiką teigė, kad nugaros skausmo nejautė. Nustatyta, kad ieškovė tiek greitosios pagalbos atvykusiems medikams, tiek gydytojai N. R., tiek budinčiam gydytojui A. L., tiek gydytojai J. Ž. nesakė apie skausmus nugaroje, kitokių būdingų stuburo traumai požymių gydytojai nenustatė. Liudytojas P. B. taip pat paaiškino, kad kai I. K. nukrito ant žemės, ant nugaros, ji nesakė kas konkrečiai skauda, sakė skauda kūną, prašė pažiūrėti ar juda kojų pirštai, pajudino kojų pirštus, po to sakė tirpsta kojos. Tačiau byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų nurodžiusi konkrečius nusiskundimus gydytojams, o jie nepagrįstai būtų jų medicininiuose dokumentuose nenurodę. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji galbūt nugaros skausmo nejautė dėl jai suleistų nuo skausmo vaistų. Bet į tai, liudytojas gydytojas neurochirurgas B. Š. paaiškino, kad jei būtų skaudėję būtų jautųsi skausmą, būtų jautusi ryte. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo trečiasis asmuo N. R. ieškovė ir teismo posėdyje negali konkrečiai nurodyti, kas jai skaudėjo.

4340. 2014-09-10 minėtos tarnybos Kontrolės Nr. D11-468/2014 ataskaitoje nurodoma, kad laikotarpyje nuo 2013-03-27 iki 2013-03-03 ieškovei VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant konkrečių nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Nurodoma, kad 2013-03-27 gydytoja ortopedė traumatologė J. Ž. I. K. nepaskyrė atlikti stuburo radiologinių tyrimų, pacientei nediagnozavo stuburo krūtininės dalies slankstelių lūžių, neorganizavo gydytojo neurochirurgo konsultacijos. 2013-03-27 Šiaulių ligoninės ortopedijos –traumatologijos centro vedėjas R. M. neaptarė su I. K. gydžiusia gydytoja ortopede traumatologe J. Ž. pacientės diagnozės, tyrimų ir gydymo plano, gydymo istorijoje nepasirašė po pirmu gydytojo ortopedo traumatologo A. L. įrašu, atliktu ortopedijos –traumotologijos centre bei nepatvirtino I. K. klinikinės diagnozės. Pateikiamos išvados, kad 2013-03-27 gydytoja ortopedė traumatologė J. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-11-29 įsakymu Nr. V-1080 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 147:2012 „Gydytojas ortopedas traumatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo, 13.5.111 p., 11.2 p. nuostatas. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. V-938 patvirtintos Ortopedijos - traumatologijos centro darbo proceso aprašymo procedūros 14 p. numatytą reikalavimą - palatos gydytojas ar budintis gydytojas nedelsiant apžiūri atvykusį pacientą, įvertina rentgenogramas, tyrimus, nustato preliminarią diagnozę ir gydymo planą, esant reikalui paskiria papildomus tyrimus. Nurodoma, kad 2013-03-27 gydytoja ortopedė traumatologė J. Ž. I. K. neorganizavo gydytojo neurochirurgo konsultacijos, nors 2013-03-26 Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja chirurgė N. R. pacientei paskyrė gydytojo neurochirurgo konsultaciją, tuo J. Ž. pažeidė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. V-938 patvirtintos Ortopedijos - traumatologijos centro darbo proceso aprašymo procedūros 15 p. numatytą reikalavimą- pacientai išrašomi pilnai įvykdžius gydymo planą.

4441. Išvadoje nurodoma, kad 2013-03-27 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos - traumatologijos centro vedėjas R. M. neaptarė su I. K. gydžiusia gydytoja ortopede traumatologe J. Ž. pacientės diagnozės, tyrimų ir gydymo plano bei Gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. XI11-6513 istorijoje nepasirašė po pirmu gydytojo ortopedo traumatologo A. L. įrašu, atliktu Ortopedijos - traumatologijos centre, tuo pažeidžiant VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus 2010-12-29 įsakymu Nr. V-836 patvirtintos Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos 4.4 p. numatytą reikalavimą - darbo dienomis, skyriaus vedėjo darbo valandomis, tą pačią dieną apie naujai atvykusį pacientą informuojamas skyriaus vedėjas; aptariamas ištyrimo, gydymo planas, diagnozė; jeigu skyriaus vedėjas sutinka su esamu pirmu įrašu, po juo pasirašo; kitu atveju gydymo stacionare ligos istorijoje įrašoma „skyriaus vedėjo vizitacija“ arba dedamas tokio pat turinio spaudas, po įrašu pasirašo skyriaus vedėjas ir gydytojas. 2013-03-27 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos - traumatologijos centro vedėjas R. M. ir A. D., Neurochirurgijos skyriaus vedėjas A. M. gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. XllI-8029 nepatvirtino I. K. klinikinės diagnozės, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatą -gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998-06-18 įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“, 4.7 p. nuostatą- ne vėliau kaip per tris dienas stacionare turi būti nustatyta klinikinė diagnozė, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, kurį turi patvirtinti skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus 2010-12-29 įsakymu Nr. V-836 patvirtintos Gydymo stacionare ligos istorijos pildymo tvarkos 4.12 p. numatytą reikalavimą - klinikinė diagnozė turi būti nustatyta gydančio gydytojo per tris darbo dienas, kurią tvirtina skyriaus vedėjas pasirašydamas. Ieškovės vertinimu visi nurodyti pažeidimai sukėlė jai neigiamas pasekmes, buvo pažeista jos teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl netinkamai suteiktų paslaugų 2014 m. sausio 2 dieną Šiaulių II teritorinis skyrius jai išdavė Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr. 024579, kurioje konstatuota, kad nuo 2013-12-05 iki 2015-12-04 jai nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. O 2014-04-11 išduotas Neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 004307, kuriame nurodyta, kad jos specialiųjų poreikių lygis yra didelis.

4542. Atsižvelgiant į gydytojos J. Ž. paaiškinimus, teismui nėra pagrindo ją netikėti ir spręsti, kad gydytoja neįvertino medicininiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, kad neįvertino ieškovės būklės, pakartotos rentgenogramos duomenų, kad esant įtarimams dėl galimos stuburo traumos pacientę nepagrįstai išrašė iš gydymo įstaigos. Įvertinus, kad ieškovė atvyko į gydymo įstaigą ir buvo apžiūrėta 23 val. o ryte 9 val. išrašyta į namus, ir ieškovės bei liudytojo paaiškinimus, kad ir važiuojant į namus ieškovė jautė skausmą, o sekančią dieną skausmas suintensyvėjo, gali kilti abejonių ar nepaskubėta ieškovę išrašyti iš gydymo įstaigos. Galimai jei ieškovė nebūtų buvus išleista iš gydymo įstaigos, tokiu atveju ieškovei pablogėjus savijautai, suintensyvėjus skausmui būtų buvusi didesnė galimybė operatyviau suteikti kvalifikuotą pagalbą. O konkrečiu atveju ieškovei ji suteikta tik antrą kartą 2013-04-16 atvykus į gydymo įstaigą.

4643. Tačiau nors ieškovė gydymo įstaigoje prabuvo trumpą laiką, nėra pagrindo spręsti, kad paslaugos jai buvo suteiktos netinkamai. Pažymėtina, kad teismui, kaip minėta nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad gydytoja traumatologė – ortopedė J. Ž. neanalizavo atliktų tyrimų, medicininių duomenų, neįvertino ieškovės būklės. Taip pat, kaip jau minėta ieškovė neišsakė jokių nusiskundimų ir ryte. Be to ieškovė nurodydama, kad galimai gydytoja su ja visai nebendravo ir nieko nepaaiškino, nenurodė, kad pati savo iniciatyva būtų domėjusis savo sveikatos būkle, ar nėra jos požiūriu reikalinga atlikti papildomus tyrimus, ar jai nepablogės savijauta, kaip tai gali pasireikšti ir panašiai. Ieškovė pripažino, kad jai buvo pasakyta, kad pablogėjus savijautai ji nedelsiant turi kreiptis į gydymo įstaigą. Ir kaip minėta ant konkretaus dokumento ieškovė yra pasirašiusi, kad ji susipažino. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. Ž. matė gal du kartus, bet tiksliai nežino ar tai buvo gydytoja ar seselė. Nurodė, kad nebuvo bendravimo, tik numestas receptas. Gydytoja šias aplinkybes neigia, paaiškino, kad negalėjo pacientės neapžiūrėti, nors neprisimena konkretaus atvejo, bet paprastai pacientui viską paaiškina. Dėl atsakaitoje nurodytų aplinkybių, kad 2013-03-27 gydytoja ortopedė traumatologė J. Ž. I. K. neorganizavo gydytojo neurochirurgo konsultacijos, nors 2013-03-26 Priėmimo - skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja chirurgė N. R. pacientei paskyrė gydytojo neurochirurgo konsultaciją, ir kad tuo J. Ž. pažeidė VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus 2011-11-25 įsakymu Nr. V-938 patvirtintos Ortopedijos - traumatologijos centro darbo proceso aprašymo procedūros 15 p. numatytą reikalavimą- pacientai išrašomi pilnai įvykdžius gydymo planą. Pažymėtina, kad teismui nėra pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip esminių, nes kaip nustatyta neurochirurgo konsultacija buvo paskirta dėl galvos sumušimo. Nėra pagrindo netikėti gydytojų sprendimu, kad tyrimas nebuvo tikslingas, nes nebuvo atliktas todėl, kad atlikus galvos smegenų tomografiją matėsi, kad ji nebetikslinga. Be to, ieškovė nereiškė pretenzijų dėl galvos sumušimo, iš esmės kėlė reikalavimus dėl nediagnozuotos stuburo traumos. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad J. Ž. turi ortopedo traumotologo licenziją, kuri įgalina vertinti rentgeno nuotrauką. Tai, kad konkretus įrašas medicininiuose dokumentuose atliktas vėliau, nekeičia esmės, nes nenustatyta, kad atlikus tyrimus būtų nustatyti stuburo pažeidimai ir gydytojai to nebūtų pastebėję ir nustatę.

4744. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus įsakymu 2015-01-19 buvo sudaryta gydytojų profesionalų komisija konkretiems atsakymams dėl I. K. suteiktų medicininių paslaugų, komisijai buvo pateikti medicininiai dokumentai iš visų gydymosi įstaigų, kuriose gydėsi I. K., CD diskai. Teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ieškovės argumentus paneigia byloje pateikti 2015-01-30 atsakymai į klausimus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, pasirašyti gydytojų profesionalų ortopedo traumatologo prof. R. J. K., neurochirurgijos klinikos, stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovo, dr. B. Š., gydytojos radiologės, neuroradiologės sektoriaus vadovės prof. R. G., kuriuose nurodoma, kad 2013-03-27 ieškovei stuburkaulių lūžių neįtarta, todėl mano, kad pagrindo daryti pritaikomąją krūtinės stuburo dalies rentgenogramą ar kitą tyrimą, nebuvo. Gydymo įstaigoje teikiant ieškovei medicinines paslaugas klaidų nebuvo padaryta. 2015-03-26 atsakyme į klausimus Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, pasirašytame gydytojų taip pat teismo vertinimų kvalifikuotų specialistų ortopedo traumatologo dr.doc. V. U., neurochirurgo dr. G. T., radiologės D. K., nurodoma, kad atliktų tyrimų nepakako diagnozei nustatyti, objektyvių klinikinių stuburo lūžimo požymių taip pat nebuvo. Taip pat nurodoma, kad pripažįsta nustatytas medicininės dokumentacijos pildymo klaidas, tačiau neįžvelgia diagnostikos ar gydymo klaidų, kurie galėjo tiesiogiai sąlygoti pacientės invalidizaciją.

4845. 2015-05-07 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė sprendimą Nr. 56-47 ir nurodė, kad neteisėta kalta veika, kuria būtų pakenkta I. K. sveikatai, ligoninėje nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmojo stacionarizavimo metu pacientė neišsakė stuburo traumai būdingų nusiskundimų, skausmų ar kitų simptomų. Objektyvių klinikinių stuburo lūžimo požymių taip pat nebuvo. Atsiradus indikacijoms, buvo pasiūlytas chirurginis gydymas, kurio pacientė atsisakė ir išvyko iš gydymo įstaigos, neįspėjusi medicininio personalo. Darytina išvada, kad ji nevykdė savo, kaip pacientės, pareigos, numatytos Įstatymo 12 straipsnio 2 punkte, t.y. nevykdė pareigos rūpintis savo sveikata ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais. Išsivystę stuburo smegenų pakenkimo simptomai atsirado dėl vėlyvų potrauminių stuburo lūžio komplikacijų, kurie nebuvo sukelti pirminio stuburo pakenkimo, įvykusio traumos metu. Komisija nusprendusi, kad žala sveikatai nebuvo padaryta, prašymo atlyginti žalą netenkino.

4946. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su gydytojų profesionalų argumentais, 2015-05-07 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priimtu sprendimą Nr. 56-47. Teismui yra pagrindo išvadai, kad 2014-09-10 minėtos tarnybos Kontrolės Nr. D11-468/2014 ataskaitoje pateiktos išvados, kuriose nurodoma dėl konkrečių teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimų laikotarpyje nuo 2013-03-27 iki 2013-03-03 teikiant sveikatos priežiūros paslaugas I. K. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nepaneigia 2015-05-07 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimto sprendimo Nr. 56-47. Be to pažymėtina, kad civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų - priežastinio ryšio. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, spręstina įvertinus visumą įrodymų. LR CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-7-345/2007). Teismo vertinimu minėtoje ataskaitoje nurodyti galimi administraciniai pažeidimai gali turėti įtakos gydytojų drausminei atsakomybei kilti, tačiau sprendžiant žalos atlyginimo klausimą vertintini, kaip formalūs pažeidimai ir neturėję lemiamos reikšmės konkrečioms pasekmėms, t.y. neturintys tiesioginio priežastinio ryšio su nagrinėjamoje byloje kilusiomis pasekmėmis. Teismui įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius, kad konkrečios pasekmės ieškovei kilo todėl, kad greitosios medicininės pagalbos tarnybai pristačius ją į ligoninę dėl gydytojų aplaidumo nebuvo atlikti visi būtini tyrimai, nebuvo tinkamai nustatyta diagnozė, paskirtas netinkamas gydymas, ir dėl to kilo komplikacijos ir kaip nurodo ieškovė atsirado praktiškai nebeatitaisomos pasekmės jos sveikatai.( LR CPK 178 straipsnis).

5047. Teismo vertinimu net ir esant konkrečioms byloje aplinkybėms, kad ieškovei pirmą kartą nebuvo nustatyta konkreti diagnozė, byloje nustatytos faktinės aplinkybės pagal šalių paaiškinimus, trečiųjų asmenų paaiškinimus, medicininiuose dokumentuose esančius duomenis, pateiktas išvadas, nesuteikia pakankamo teisinio pagrindo spręsti, kad konkrečios pasekmės ieškovei kilo dėl to, kad 2013-03-26 ir 2013-03-27 gydymo įstaigoje nebuvo nustatyta stuburo pažeidimo fakto ir konkrečios diagnozės. Iš liudytojo B. Š. paaiškinimų, galima spręsti, kad tuo atveju kai žmogus krenta ant nugaros ir trenkiasi pakaušiu, tai nėra labai būdinga patirti kompresinio lūžimo traumą. Jo aiškinimu tokia trauma paprastai patiriama kitokiomis aplinkybėmis, todėl pacientei nenurodžius dėl nugaros skausmo ir nesant kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindų būtų buvę galima įtarti stuburo pažeidimo nebuvo atliekami papildomi tyrimai. Taip pat nurodė, kad jei pacientei yra įtariama krūtininės dalies stuburo dalies trauma, gydytojas privalėtų atlikti apžvalginę stuburo rentgenogramą. Tai bylos duomenimis buvo atlikta. Nepriklausomai ar diagnozė būtų buvusi nustatyta iškart ar po beveik trijų savaičių situacija išliko nepakitusi, konkrečiu atveju buvo nuspręsta taikyti konservatyvų gydymą, vartoti analgetikus. Be to teismo pažymėtina, kad ieškovė pati patvirtino, kad jai atvykus 2013-04-16 ir nustačius konkrečią diagnozę dėl stuburo pažeidimo buvo taikytas konservatyvus gydymas ir paskirta vartoti analgetikai.

5148. Tačiau teismo vertinimu visiškai nepateisinamas ieškovės delsimas beveik tris savaites kreiptis į gydymo įstaigą ir jos elgesys negali būti vertinamas, kaip apdairaus ir protingo asmens. Be to, ieškovė nurodė, kad ji papasakojo aplinkybes, kad ji nukrito, kad buvo gydymo įstaigoje ir kad jai skauda nugarą ją gydančiai gydytojai prašydama išrašyti vaistų nuo skausmo. Tačiau ir ją gydanti gydytoja nenurodė ieškovei skubiai kreiptis į gydytoją, dėl galimai patirtos stuburo traumos. Neįtarė, kad ieškovė galėjo patirti stuburo traumą, kad reikalinga atlikti kokius tai papildomus tyrimus, kad nustatyti ar nėra lūžę stuburo slanksteliai. Arba ieškovė šių aplinkybių nenurodė, pati priėmė sprendimą gydytis pagal savo supratimą ir savo priemonėmis nes nurodė, kad leidosi sūnui skirtus vaistus, naudojo tepalą ir kt. Ieškovė taip pat nurodė, kad nenorėjo kreiptis į ligonę, kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuri pasakė, kad stipresnių vaistų negali išrašyti be apžiūros. Teismui yra pagrindo spręsti, kad ieškovė pati nesirūpino savo sveikata, nesielgė savo atžvilgiu rūpestingai ir atsakingai, nepasakė gydytojams apie pablogėjusią sveikatą ir nesikreipė į gydymo įstaigą. Be to, nors ieškovė teigia apie netinkamą gydytojų elgesį, kaip minėta ji jokių pretenzijų būdama gydymo įstaigoje niekam nereiškė. Teismo vertinimu iš ieškovės ir liudytojo P. B. paaiškinimų nėra pagrindo spręsti, kad ieškovę išrašius iš ligoninės 2013-03-27 ji manė, kad jai gydymo paslaugos buvo suteiktos netinkamai, nes pati sakė liudytojui, kad jai viską ištyrė ir viskas yra gerai. Kaip patvirtino liudytojas P. B. kai jis pradėjo ieškovei sakyti, kad nėra gerai ji pati sakė, kad praeis. Ieškovės aiškinimu, kai prasidėjo skausmai suprato, kad neištyrė gerai, bet kol galėjo kentėti, kentėjo, o kai sutvirtės galvojo važiuoti pas šeimos gydytoją, kad ją siųstų kitur gydytis. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas 12 straipsnis numato, kad pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. 49.Teismas atsižvelgdamas į gydytojų sudarytos komisijos atsakymus į klausimus, pateiktų duomenų visumą sutinka su pateiktais argumentais, kad konkrečios pasekmės atsirado dėl pačios traumos, o ne dėl to, kad iš karto ieškovei nebuvo nustatyti stuburo pažeidimai. Taip pat laiko pagrįstais argumentus, kad atsižvelgiant į tai, kad lūžus stuburui lūžio vėlyvosios komplikacijos vis tiek atsiranda, nes įvyko faktas. Liudytojas B. Š. dėl ieškovei vėliau nustatytų stuburkaulių lūžimo, nurodė, kad stuburkaulio lūžimo diagnozės nėra komplikacijos, yra diagnozės patikslinimas. Dėl vėlyvųjų komplikacijų, ieškovė nenurodo, kas būtų pasikeitę jei būtų iš karto nustatyta diagnozė. Byloje ieškovė neteikė duomenų, kokios pasekmės ieškovei būtų kilusios dėl paties susižalojimo fakto, jei konkreti diagnozė būtų buvus nustatyta 2013-03-26-2013-03-27. Kad ieškovei dėl patirtos traumos fakto neliktų jokių pasekmių, mažai tikėtina. Be to liudytojas B. Š. nurodė, kad operacinio gydymo nesiūlė ieškovei nes nustatytas sumažėjęs kaulų tankis. Tačiau ieškovei kitoje gydymo įstaigoje buvo atlikta operacija. Susipažinęs su VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo įstaigos medicininiu išrašu gali spręsti, kad operacija nebuvo sėkminga. Nors atsakovė nurodo, kad yra pagrindo manyti, kad neįgalumas atsirado po atliktų chirurginių operacijų, nes ieškovės būklė pablogėjo, tačiau teismo vertinimu tokioms išvadoms padaryti nėra pagrindo, nes byloje nepateikta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai leistų daryti tokias išvadas.

5249. Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus. Turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su gydytojų, turinčių specialių žinių konkrečių aplinkybių aiškinimu ir vertinimu. Teismo vertinimu ieškovė nurodytų konkrečių argumentų nepaneigė. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

5350. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (LR CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (LR CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį.

5451. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti solidariai iš atsakovų Respublikinės Šiaulių ligoninės ir ADB „Baltikums“ Lietuvos filialo 43000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad neturtinė žala pirmiausia pasireiškė didžiuliais ilgalaikiais fiziniais skausmais, kurį patyrė dėl sunkus kūno sužalojimo, dėl netinkamai taikytų gydymo būdų ir priemonių. Negatyvi būsena yra ilgalaikio pobūdžio, nes ankstesnė sveikatos būklė praktiškai nebeatkuriama, ir tai yra vienas iš kriterijų, nulemiančių didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydį bei nurodė kitus argumentus. Ieškovė nepagrindė, kodėl prašo būtent konkretaus dydžio žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių garantuojamų Konstitucijos. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas, teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas neturtinės žalos dydį nustato, atsižvelgdamas į jos padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

5552. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas. Iš keturių sąlygų tik atsakovo kaltė pagal civilinius įstatymus yra preziumuojama. Nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė negali kilti. Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, netikslingas kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas, nes, nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio su žala. Nenustačius gydytojų, teikusių ieškovei medicininę pagalbą, kaltės, ieškinys atmestinas.

5653. LR CPK 93 straipsnio 1,2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš ieškovės priteistina 13,25 Eur pašto išlaidų valstybei (LR CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).

57Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 279 straipsniais,

Nutarė

58Atmesti ieškovės I. K. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ ir akcinei draudimo bendrovei „Baltikums“ Lietuvos filialui, tretiesiems asmenims N. R., J. Ž., A. L. dėl neturtinės žalos pacientui atlyginimo.

59Priteisti iš ieškovės I. K., a.k. ( - ) 13,25 Eur ( trylika eurų 25 ct) pašto išlaidų valstybei.

60Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

61Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. 1. Ieškovė I. K. pareiškė ieškinį prašydama priteisti solidariai iš... 3. 2. Praėjus daugiau nei dvejoms savaitėms 2013 m. balandžio 16 d. 5 val. 45... 4. 3. 2013 m. liepos 3 d. atvyko į VšĮ Šiaulių respublikinę ligoninę su... 5. 4. 2014 m. sausio 2 d. Šiaulių II teritorinis skyrius išdavė Specialiųjų... 6. 5. Ieškinį grindžia nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei 2014 m.... 7. 6. Dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų jai buvo padaryta... 8. 7. Atsakovė VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“ su ieškiniu... 9. 8. Teismo posėdžio metu atsakovės VšĮ „Respublikinė Šiaulių... 10. 9. Atsakovė akcinė draudimo bendrovė (toliau –ADB) „Baltikums“... 11. 10. Trečiasis asmuo gydytoja N. R. paaiškino, kad dirba gydytoja chirurge,... 12. 11. Trečiasis asmuo gydytojas A. L. nurodė, kad kiek prisimena, tąkart buvo... 13. 12. Trečiasis asmuo gydytoja J. Ž. paaiškino, kad ryte jai pradėjus darbą... 14. 13. Liudytojas P. B. paaiškino, kad kai I. K. nukrito ant žemės, ant... 15. 14. Liudytojas gydytojas neurochirurgas B. Š. paaiškino, kad neprisimena... 16. Ieškinys atmestinas. ... 17. 15. Byloje pateikti medicininiai duomenys, kuriuose nurodoma, kad 2013 m. kovo... 18. 16.2013-03-27 radiologo konsultacija, gydytoja J. I. Atlikus įvertinta... 19. 17. 2013-03-27 0.05 val. apžiūrėta budinčio gydytojo ortopedo traumatologo,... 20. 18. 2013-04-16 5.45 val. ieškovė į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos... 21. 19. 2013-07-03 ieškovė VšĮ Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytojos... 22. 20. VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijoje... 23. 21. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams... 24. 22. Sprendžiant dėl pareikšto ieškovės ieškinio atsižvelgtina į... 25. 23. Bylos duomenimis 2014-06-09 ieškovė kreipėsi į VšĮ Respublikinę... 26. 24. 2014-06-06 ieškovė kreipėsi į Valstybės akreditavimo sveikatos... 27. 25. 2014-09-19 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai... 28. 26. 2014-11-19 ieškovė dėl žalos dydžio nustatymo kreipėsi į Pacientų... 29. 27. 2015-03-26 atsakyme pasirašytame gydytojų dr.doc. V. U., dr. G. T. , D.... 30. 28. 2015-05-07 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė... 31. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo... 32. 29. Ieškovė reikšdama ieškinio reikalavimą iš esmės jį grindė... 33. 30. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 34. 31. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi... 35. 32. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad konkrečių gydytojų... 36. 33. Konkrečiu atveju teismas atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką... 37. 34. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė negali pasinaudoti teise... 38. 35. Paskutiniame 2016-01-26 teismo posėdyje ieškovė patikslindama nurodė,... 39. 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad ieškovas... 40. 37. Teismui ištyrus ir įvertinus byloje ieškovės nurodytas faktines... 41. 38. Ieškovės vertinimu, jei jai neskaudėjo nugarą, tai ji ir nenurodė apie... 42. 39.Teismo vertinimu ieškovė visą laiką teigė, kad nugaros skausmo... 43. 40. 2014-09-10 minėtos tarnybos Kontrolės Nr. D11-468/2014 ataskaitoje... 44. 41. Išvadoje nurodoma, kad 2013-03-27 VšĮ Respublikinės Šiaulių... 45. 42. Atsižvelgiant į gydytojos J. Ž. paaiškinimus, teismui nėra pagrindo... 46. 43. Tačiau nors ieškovė gydymo įstaigoje prabuvo trumpą laiką, nėra... 47. 44. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus... 48. 45. 2015-05-07 Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė... 49. 46. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes neturi jokio... 50. 47. Teismo vertinimu net ir esant konkrečioms byloje aplinkybėms, kad... 51. 48. Tačiau teismo vertinimu visiškai nepateisinamas ieškovės delsimas... 52. 49. Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 53. 50. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes... 54. 51. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti solidariai iš atsakovų... 55. 52. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas.... 56. 53. LR CPK 93 straipsnio 1,2 dalys numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 57. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 58. Atmesti ieškovės I. K. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai... 59. Priteisti iš ieškovės I. K., a.k. ( - ) 13,25 Eur ( trylika eurų 25 ct)... 60. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam... 61. Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims....