Byla 2A-678-613/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Aušros Maškevičienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Z. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys akcinės bendrovės Nordea Bank Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, ir trečiojo asmens „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ( - ) su atsakove sudarytą santuoką, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuoką prašė palikti santuokines pavardes, padalyti santuokos metu įgytą butą, po santuokos nutraukimo padalyti prievoles ir įsipareigojimus ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kartu sutuoktiniai nebegyvena daugiau kaip 10 metų.
  2. Akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“ pareiškė savarankišką reikalavimą, patikslintu ieškiniu prašė solidariai iš V. G. ir Z. G. priteisti 3212,81 Eur skolos.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, sudarytą ( - ) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. G. ir Z. G., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes, šalims viena kitai išlaikymo nepriteisė, po santuokos nutraukimo priteisė Z. G. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Rover 416“, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė solidariai iš šalių 3212,81 Eur skolą bei 48 Eur bylinėjimosi išlaidas AB „Klaipėdos energija“ ir paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą dėl 15 798,95 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovės, pažymėjo, jog ieškovas nepaneigė, jog tarp šalių neegzistavo susitarimas, jog, ieškovui mokant paskolą bankui už butą ir buto komunalinius mokesčius, atsakovė iš jo nereikalauja išlaikymo vaikui, todėl ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės atmetė.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimo gautas ieškovo V. G. (toliau – apeliantas) apeliacinis skundas. Apeliantas prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas apelianto ieškinys, ir iš atsakovės Z. G. priteisti 12 652,05 Eur kompensaciją už įvykdytą prievolę pagal akcinės bendrovės Nordea Bank 2005-09-01 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK05/0908L ir 3 146,90 Eur išlaidas, susijusias su bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymu ir išsaugojimu, taip pat iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog pusė sumokėto 41 Eur žyminio mokesčio priteistina apeliantui iš atsakovės, tačiau rezoliucinėje dalyje apeliantui nepriteista 20,50 Eur žyminio mokesčio.
    2. Bet koks apelianto ar atsakovės prašymas nustatyti (paankstinti) santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimą LR CK 3.67 straipsnio 1 ir 2 dalių prasmėmis šioje byloje negalimas, nes skundžiamo sprendimo dėl santuokos nutraukimo rezoliucinėje dalyje yra pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė.
    3. Apeliantas moka bankui kreditą už butą, kuris yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė kredito nemoka, tačiau yra buto bendraturtė, apeliantui iš atsakovės turi būti priteista 12 652,05 Eur kompensacija už kredito sutarties vykdymą laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2016-09-01, nes solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kito nenumato įstatymai ar sutartis.
    4. Atsižvelgiant į tai, jog butas, kurį šalys pasidalijo taikos sutartimi, priklauso šalims po lygiai, t. y. po 1/2 buto dalį, iš atsakovės apeliantui turi būti priteista 3 146,90 Eur kompensacija už išlaidas padalytam turtui išlaikyti ir išsaugoti. Apeliantas yra sumokėjęs: 1) 74,00 Lt (23,43 Eur) žyminį mokestį byloje su išieškotoja UAB „Laukininkų valda“ (2012-04-04 mokėjimo nurodymas); 2) 306,00 Lt (88,62 Eur) vykdymo išlaidų antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei vykdomojoje byloje su išieškotoja UAB „Laukininkų valda“ (vykd. b. Nr. 0075/13/00460); 3) 1131,71 Lt (327,77 Eur) žyminį mokestį byloje su UAB „Laukininkų valda“ (2012-02-29 mokėjimo nurodymas); 4) 1000,00 Lt (289,62 Eur) įmoką AB „Klaipėdos energija“

      5(2010-03-02 kvitas); 5) 3967,63 Lt (1149,11 Eur) antstolei B. Tamkevičienei vykdomojoje byloje su išieškotoja AB „Klaipėdos energija“ (vykd. b. Nr. 0005/11/00722); 6) 1180,40 Lt (341,87 Eur) pagal teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-10172-889/2011 su išieškotoja AB „Klaipėdos vanduo“; 7) 681,86 Eur antstolei B. Tamkevičienei vykdomojoje byloje su išieškotoja AB „Klaipėdos vanduo“ (vykd. b. Nr. 0154/15/00912); 8) 880,18 Eur antstoliui J. Petrikui vykdomojoje byloje su išieškotoja AB „Klaipėdos vanduo“ (vykd. b. Nr. 0172/12/01349); 9) 6347,59 Lt (1838,39 Eur) antstoliui A. Selezniovui vykdomojoje byloje su išieškotoja AB „Klaipėdos energija“ (vykd. b. Nr. 0010/12/02252); 10) 421,11 Eur antstoliui A. Selezniovui vykdomojoje byloje su išieškotoja AB „Klaipėdos vanduo“ (vykd. b. Nr. 0010/16/01478); 11) 251,83 Eur išieškotų pinigų antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei skirtumą vykdomojoje byloje su išieškotoja UAB „Laukininkų valda“ (vykd. b. Nr. 0075/16/00345).

  2. Teisme taip pat gautas atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovė apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas mokėjo mokesčius už šalių bendrosios jungtinės nuosavybės būdu įgytam butui teikiamas komunalines paslaugas ir kredito įmokas bankui kaip sūnui tenkančio mokėti išlaikymo dalį nuo to momento, kai ieškovas išėjo gyventi atskirai nuo 2006-12-30, ir tokiu būdu ieškovas, mokėdamas mokesčius už butui teikiamus komunalinius patarnavimus bei mokėdamas kredito įmokas, kompensavo nepilnamečiam sūnui, vėliau, sūnui tapus pilnamečiam, ir pilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį.
    2. Tarp apelianto ir atsakovės buvo žodinis susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos – mokesčių už komunalinius patarnavimus ir kredito už butą įmokų mokėjimo, būtent dėl tokio susitarimo buvimo ir ieškovo tokio susitarimo laikymosi dešimt metų iki tol, kol jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovė ir šalių sūnus, tapęs pilnametis, neturėjo jokio pagrindo kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti išlaikymą nepilnamečiam ir pilnamečiam vaikui.

6Teismas konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
  2. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
  3. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog pusė sumokėto 41 Eur žyminio mokesčio priteistina apeliantui iš atsakovės, tačiau rezoliucinėje dalyje apeliantui nepriteista 20,50 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu ir, atsižvelgusi į tai, jog šalys taikos sutartimi (b. t. 2, b. l. 133) susitarė, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuoja, jog ši Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimo dalis keistina, nurodant, jog apeliantui iš atsakovės priteistina 20,50 Eur.
  4. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvu, jog šalys nagrinėjamu atveju negali prašyti teismo nustatyti (paankstinti) santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimo.
  5. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.513.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-398/2013).
  6. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog šalys galėtų prašyti teismo nustatyti santuokos nutraukimo turtinių padarinių atsiradimą, tačiau, kadangi toks prašymas nepateiktas, teisėjų kolegija plačiau dėl šio argumento nepasisako.

8Dėl apeliantui priteistinos kompensacijos

  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam iš atsakovės nepriteisė 15 798,95 Eur kompensacijos, nes jis mokėjo kreditą bankui, taip pat patyrė išlaidų bendrosios jungtinės nuosavybės turtui išlaikyti. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka iš dalies.
  2. Atsakovė su apelianto argumentais dėl kompensacijos priteisimo nesutinka, nurodo, jog šalys buvo susitarusios, jog apeliantas prie šalių vaiko išlaikymo prisidės būtent mokėdamas būsto kredito įmokas bei kai kuriuos mokesčius už bendram šalių butui teiktas paslaugas.
  3. Iš byloje esančių aplinkybių nustatyta, jog apeliantui išsikrausčius gyventi atskirai, su ieškove gyventi liko tuo metu dar nepilnametis šalių sūnus. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.156 str.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Vadovaudamasi CK 3.155 straipsnio 2 dalimi, 3.156 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors apeliantas išėjo gyventi atskirai nuo šeimos, jo pareiga prisidėti prie tuo metu nepilnamečio vaiko išlaikymo neišnyko.
  4. Atsakovė teigia, jog šalys susitarė, kad apeliantas prie vaiko išlaikymo prisidės mokėdamas būsto kreditą bei kai kuriuos mokesčius bendram šalių butui išlaikyti, todėl atsakovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Apeliantas nesutinka, jog buvo su atsakove tokį susitarimą sudaręs, todėl prašo priteisti jam visas išlaidas, kurias jis patyrė mokėdamas kreditą už butą bei mokesčius šalių bendram butui išlaikyti.
  5. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  6. Tarp bylos šalių faktinė situacija, jog apeliantas moka kreditą už šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyjamą butą bei kai kuriuos mokesčius butui išlaikyti, buvo susiklosčiusi nuo gyvenimo skyrium pradžios iki apelianto kreipimosi į teismą dienos, t. y. apeliantas nesikreipė į atsakovę dėl dalies jo sumokėtų kredito įmokų bei išlaidų bendrosios jungtinės nuosavybės turtui išlaikyti, taip pat nesikreipė į teismą dėl šių sumų priteisimo, atsakovė dėl to nesikreipė į apeliantą ir neprašė prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, taip pat nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis dėl įrodymų vertinimo, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad šalys buvo susitarusios, jog apeliantas mokėdamas kreditą už butą bei padengdamas kai kurias su šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu susijusias išlaidas tokiu būdu prisidės prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl apelianto reikalavimo dalis, t. y. reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už sumokėtą kreditą už butą ir išlaidas bendram butui išlaikyti už laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki šalių vaiko pilnametystės (( - )), atmestina.
  7. Atsakovė taip pat nurodo, jog gyvendama šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute jį remontavo, remonto išlaidos sudaro ne mažiau kaip 1593 Eur.
  8. Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnis nustato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip jau minėta, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, jog nors atsakovė nurodo, jog ji nesitikėjo, jog jai prireiks buto remonto išlaidas pagrindžiančių įrodymų, remontas atliktas seniai, ji neišsaugojo buto remonto išlaidas pagrindžiančių dokumentų, dėl to negalėjo pateikti teismui, tačiau įrodinėti remontui patirtas išlaidas ji turėjo galimybę ne tik surinktomis sąskaitomis, čekiais ar kitais dokumentais, kuriuos turėjo būtent buto remonto metu, tačiau taip pat pasitelkdama kompetentingus trečiuosius asmenis, galinčius pateikti atlikto remonto vertės vertinimą, tačiau atsakovė elgėsi pasyviai neteikdama įrodymų apie buto remontui patirtas išlaidas, apsiribojo tik nurodymu, kad tokios išlaidos buvo patirtos, ir savo subjektyviu vertinimu, kokio dydžio šios išlaidos galbūt buvo patirtos, todėl, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų aplinkybėms, jog ji remontavo butą ir dėl to patyrė išlaidų, kurių dalį privalo atlyginti apeliantas, pagrįsti, teisėjų kolegija šį atsakovės argumentą atmeta kaip neįrodytą.
  9. Teisėjų kolegija pagrįsta laiko apelianto reikalavimo dalį priteisti jo sumokėtą kredito dalį bei mokesčius bendram šalių butui išlaikyti už laikotarpį po to, kai šalių vaikas sulaukė pilnametystės.
  10. Konstatavus, kad apeliantas, turėdamas pareigą prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, būtent mokėdamas būsto kreditą bei kai kuriuos su butu susijusius mokesčius prisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, pažymėtina, kad apelianto pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo baigėsi šalių vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 str. 1 d.). Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui teisę kreiptis į teismą dėl reikalingo išlaikymo priteisimo turi tik pats pilnametystės sulaukęs vaikas, tačiau ne vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, šiuo atveju – atsakovė.
  11. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
  12. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus, konstatuoja, jog atsakovė nepagrįstai skaičiuoja apeliantui pagal jų žodinį susitarimą dėl prisidėjimo prie vaiko išlaikymo kitu būdu (mokant kredito įmokas bei kai kuriuos mokesčius, susijusius su buto išlaikymu) tenkančias mokėti sumas po vaiko pilnametystės, o apelianto reikalavimo dalis dėl kompensacijos už jo sumokėtą kredito dalį bei mokesčius bendram šalių butui išlaikyti už laikotarpį po to, kai šalių vaikas sulaukė pilnametystės, yra pagrįsta, todėl tenkintina. Apeliantas yra pateikęs duomenis, jog jis iki 2016-02-01 sumokėjo 24 169,90 Eur (t. 1, b. l. 13), iš byloje esančio banko mokėjimo grafiko (t. 1, b. l. 14) matyti, jog laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-09-01 už šalims priklausantį butą mokėtinas kreditas yra 1134,20 Eur, tai iš viso apeliantas yra sumokėjęs 25 304,10 Eur, pusė sumokėto kredito turėtų apeliantui padengti atsakovė, kaip buto, kurio įsigijimui kreditas suteiktas, bendraturtė, t. y. atsakovei tenkanti kredito su palūkanomis už butą dalis iki 2016-09-01 sudaro 12 652,05 Eur (25 304,10 Eur/2). Atsakovė pateikė apskaičiavimą, jog vaikui esant nepilnamečiam nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki vaiko pilnametystės apeliantui tenkanti šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo suma yra 9 637,15 Eur, todėl apeliantui iš atsakovės priteistina 3 014,90 Eur (12 652,05 Eur – 9 637,15 Eur) dydžio kompensacija.
  13. Apeliantas taip pat prašo iš atsakovės priteisti pusę mokesčių, kuriuos jis sumokėjo bendram butui išlaikyti. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nepaneigė tarp šalių buvus susitarimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos, todėl laikotarpiu iki ( - ) apelianto sumokėti mokesčiai už šalims bendrosios jungtinės teise priklausančio buto išlaikymą apeliantui nepriteistini. Apeliantas yra nurodęs, jog laikotarpiu po ( - ) už butą jis yra sumokėjęs šiuos mokesčius: 1) 681,86 Eur antstolei B. Tamkevičienei vykdomojoje byloje su išieškotoja AB „Klaipėdos vanduo“ (vykd. b. Nr. 0154/15/00912); 2) 421,11 Eur antstoliui A. Selezniovui vykdomojoje byloje su išieškotoja AB „Klaipėdos vanduo“ (vykd. b. Nr. 0010/16/01478) ir 3) 251,83 Eur išieškotų pinigų antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei skirtumą vykdomojoje byloje su išieškotoja UAB „Laukininkų valda“ (vykd. b. Nr. 0075/16/00345). Pažymėtina, jog apeliantas nėra pateikęs įrodymų apie B. Tamkevičienės 2015 metais iš apelianto išieškomas sumas. Byloje yra duomenys, jog antstolė B. Tamkevičienė iš apelianto vykdė išieškojimą 2011 metais, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ši skola susidarė šalių vaikui esant nepilnamečiui, mokesčiai, kuriuos išieškojo antstolė B. Tamkevičienė, laikytini apeliantui tenkančia prievole šia forma (sumokant mokesčius už butą) prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Dėl 681,86 Eur sumokėjimo antstolei B. Tamkevičienei 2015 metais apeliantas nepateikė jokių įrodymų, todėl šis apelianto reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.). Apeliantas taip prašo priteisti iš atsakovės 421,11 Eur antstoliui A. Selezniovui vykdomojoje byloje su išieškotoja AB „Klaipėdos vanduo“. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog šis įsiskolinimas yra susidaręs laikotarpiu nuo 2015-03-31 iki 2015-11-30 (civilinė byla 2-1678-676/2016). Tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo laikotarpiu atsakovas šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame bute negyveno. Atsižvelgiant į tai, jog minėtame bute gyveno atsakovė, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto reikalavimas priteisti 421,11 Eur iš apelianto išieškotą skolą išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Apeliantas taip pat prašo iš atsakovės priteisti 251,83 Eur išieškotų pinigų antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei skirtumą vykdomojoje byloje su išieškotoja UAB „Laukininkų valda“. Iš byloje esančios antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės 2016-06-23 pažymos Nr. 0075/16/00345 „Apie vykdymo eigą“ (t. 2, b. l. 70) nustatyta, jog skola išieškotojai „Laukininkų valda“ išieškota iš V. G. ir Z. G. solidariai, todėl konstatuotina, jog apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovės 251,83 Eur išieškotų pinigų antstolei A. Rimaitei Žičkuvienei skirtumą vykdomojoje byloje su išieškotoja UAB „Laukininkų valda“ yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
  14. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo būdo, tačiau neįvertino aplinkybių, jog apeliantas turėjo pareigą vaiką išlaikyti tik iki vaiko pilnametystės, taip pat nepagrįstai laikė įrodytomis aplinkybes, susijusias su buto remonto išlaidomis, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantui nepriteistina kompensacija už apelianto mokėtą kredito dalį, tenkančią mokėti atsakovei, kaip buto bendraturtei, už butą bei mokesčius, sumokėtus už šalims priklausančio buto išlaikymą, laikotarpiu nuo ( - ), dėl to priėmė iš dalies neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), apeliantui iš atsakovės priteisiant 3 436,01 Eur kompensaciją (3 014,90 Eur apelianto sumokėtą už atsakovę dalį kredito laikotarpiu nuo ( - ) iki 2016-09-01 bei 421,11 Eur iš apelianto išieškotą skolą išieškotojos AB „Klaipėdos vanduo“ naudai).

9Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantas pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 41,00 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 4), 1100 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 130), taip pat už reikalavimą dėl 15 798,95 Eur kompensacijos priteisimo apeliantui pirmosios instancijos teismas 2016-09-12 nutartimi 473,97 Eur žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 116–123).
  2. Atsižvelgiant į tai, jog šalys dėl santuokos nutraukimo ir buto padalijimo susitarė taikiai, apeliantui iš ieškovės priteistina 20,50 Eur žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos apeliantui iš atsakovės priteisimo, laikytina, jog iš viso patenkinta 40 proc. apelianto ieškinio reikalavimų, todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, apeliantui iš atsakovės priteistina 440 Eur (1100 Eur x 40 proc.) advokato pagalbai apmokėti, atitinkamai atmetus 60 proc. apelianto ieškinio reikalavimų atsakovei iš apelianto priteistina 660 Eur (1100 Eur x 60 proc.) advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantui iš atsakovės priteistina 460,50 Eur (20,50 Eur + 440 Eur), o atsakovei iš apelianto 660 Eur, atlikus nurodytų sumų įskaitymą, iš apelianto atsakovei priteistina 199,50 Eur. Iš apelianto priteistina 284,38 Eur (473,97 Eur x 60 proc.) žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovės priteistina 189,59 Eur (473,97 Eur x 40 proc.) žyminio mokesčio valstybei.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

  1. Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, prašė jam atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas šį apelianto prašymą tenkino, atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą teikiant apeliacinį skundą. Kadangi apeliaciniu skundu ginčijama 15 798,95 Eur suma, tai už apeliacinio skundo padavimą turėjo būti sumokėtas 473,97 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsakovė pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto apeliacinis skundas buvo dėl 15 798,95 Eur sumos, o patenkinta reikalavimų už 3 436,01 Eur, laikytina, jog patenkinta 22 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl iš apelianto valstybei priteistina 369,70 (473,97 Eur x 78 proc.) Eur, atsakovei iš apelianto priteistina 312 (400 Eur x 78 proc.) Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Iš atsakovės valstybei priteistina 104,27 (473,97 Eur x 22 proc.) Eur žyminio mokesčio.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimą pakeisti:

13Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimo dalį, kuria atmestas V. G., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo ir priteisti V. G. iš atsakovės Z. G., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), 3 436,01 Eur kompensaciją;

14Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimo dalį, kuri tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos bei iš šalių priteistos išlaidos valstybei už ieškinio padavimą ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

15priteisti atsakovei Z. G. iš apelianto V. G. 199,50 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų;

16priteisti iš apelianto V. G. 284,38 Eur žyminio mokesčio už ieškinį valstybei;

17priteisti iš atsakovės Z. G. 189,59 Eur žyminio mokesčio už ieškinį valstybei.

18Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

19Priteisti iš apelianto V. G. atsakovei Z. G. 312 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

20Priteisti už apeliacinio skundo padavimą iš apelianto V. G. 369,70 Eur žyminio mokesčio valstybei.

21Priteisti iš atsakovės Z. G. 104,27 Eur žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai