Byla A-2202-525/2015

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Anatolijaus Baranovo teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, N. G., L. S., D. S., B. S., G. L., A. A. P., D. I., D. B. B., A. F., A. V., J. K., A. K., V. M., S. Ū., A. B. (A. B.), N. B., L. M., S. N., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl akto panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2012 m. spalio 22 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-3298(V12) (toliau – ir Aktas).

5Teigė, jog Akte nurodyti privalomieji nurodymai naikintini kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, faktinės situacijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija), Inspekcijos viešai skelbiamos pozicijos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 straipsnio 1-3 dalyse individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Dėl gyvenamojo namo (12 butų) ( - ), Vilniuje (toliau – ir Namas) gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo nurodė, kad karšto vandens tiekimo veiklos Name pareiškėjas nevykdo, nes šio namo gyventojai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinko antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“. Sprendimas dėl būdo pasirinkimo yra kolegialus visų Namo patalpų savininkų sprendimas, apie kurį pareiškėjui pranešė Namo valdytojas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. NB-RS-10-1371. 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas Namo pasirinktas 2010 m. gegužės mėnesį, todėl tokiam pasirinkimui negali būti taikomi teisės aktai, priimti po tokio sprendimo priėmimo (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) ir jų vėlesni pakeitimai, įsigalioję nuo 2010 m. lapkričio 1 d.). Apie tai pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) byloje dėl norminio teisės akto teisėtumo Nr. I-442-18/2012. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ir ŠŪĮ) 16 straipsnio 4 dalį, metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams. Tuo tarpu UAB „Vilniaus energija“ nėra Namo karšto vandens tiekėjas. Komisija viešai yra išaiškinusi, kad jei gyventojai nusprendžia apsirūpinti karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, patys gyventojai tampa atsakingi už apskaitos prietaisų patikimumą bei teisingą ir savalaikį deklaravimą. Komisijos išaiškinimas atitinka ir teisinį reglamentavimą. Pagal Matavimo priemonių techninio reglamento, patvirtinto Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d įsakymu Nr. V-31, MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punktą, skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Analogiškos nuostatos numatytos tiek iki 2009 m. sausio 7 d. galiojusios Taisyklių redakcijos 204, 212 punktuose, tiek ir nuo 2010 m. lapkričio 1 d. galiojusioje Taisyklių redakcijoje. Kai kuriuos skaitiklius savininkai įsirengė dar iki UAB „Vilniaus energija“ įsteigimo 2002 metais, kai šilumos tiekimo paslaugą Vilniaus mieste teikė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pagal 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties sąlygas, UAB „Vilniaus energija“ nuomos teisėmis perėmė tik SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausantį turtą, o butuose sustatytų skaitiklių, kurie yra butų savininkų nuosavybė, nuomos teisėmis neperėmė. Inspekcija pripažįsta, kad atitinkami karšto vandens skaitikliai yra vartotojų, o ne pareiškėjo nuosavybė. 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiems vartotojams, nei karšto vandens kainos, nei atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiai nėra ir negali būti taikomi. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, tik karšto vandens tiekėjo įrengtų ir jam priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos įskaičiuojamos į savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 17, 23.1 punktus, karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis gali būti renkamas tik nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio skaitiklio įrengimo momento. Karšto vandens kainos, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiai Namo gyventojams netaikomi. Namo gyventojai perka abi karšto vandens sudedamąsias dalis (geriamąjį vandenį ir šilumą jo pašildymui) atskirai iš šių produktų tiekėjų. Inspekcijos pozicija taikyti neteisingai kvalifikuotiems nurodymams nepanašių faktinių aplinkybių administracinę praktiką vertintina kritiškai. Be to, Inspekcijos nurodytoje LVAT praktikoje (2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A444-1178/2010) sistemiškai vertinant ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalies turinį matyti, jog kaip „atsiskaitomieji“ šiame įstatymo punkte yra įvardijami tik karšto vandens tiekėjo įrengiami ir jam priklausantys karšto vandens skaitikliai. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo pasirinkusiuose daugiabučiuose namuose gyventojams priklausantys karšto vandens skaitikliai laikomi paskirstomaisiais-neatsiskaitomaisiais, o tokiems paskirstomiesiems butuose esantiems karšto vandens skaitikliams teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas (Taisyklių 47.3.3, 51 p.). Pareiškėjas vykdo visas savo, kaip karšto vandens tiekėjo, prievoles namuose, kur yra taikomos karšto vandens kainos ir jis yra karšto vandens tiekėjas. Taip patvirtina ir nevienkartiniai karšto vandens tiekėjo siūlymai 1-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą taikančių namų vartotojams parduoti jiems priklausančius karšto vandens skaitiklius, informuoti apie jiems priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros būklę bei, esant poreikiui, leisti organizuoti tokių skaitiklių metrologinę patikrą. Namo gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo momentu galiojusių Taisyklių redakcijos 365 punktas nustatė, jog iki 2010 m. gegužės 1 d. apie priimtą sprendimą raštu informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėją, t. y. buvo reikalaujama tik informuoti tiekėjus apie priimtą sprendimą, o ne pateikti patį sprendimą (kaip tai numatė vėlesnės Taisyklių redakcijos nuo 2010 m. lapkričio 1 d. nuostatos). 2014 m. kovo 19 d. raštu Nr. NB-RS-14-0475 UAB „Naujamiesčio būstas“ pranešė pareiškėjui, kad jis neturi (nėra išsaugojęs) Algirdo g. 18 daugumos gyventojų sprendimo dėl sutikimo pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, tačiau savo pozicijos, kad daugiabutis namas Algirdo g. 18 yra pasirinkęs apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, nepakeitė. Pareiškėjas iki 2014 m. gegužės 8 d. nėra gavęs jokių prašymų pakeisti iki šiol faktiškai taikytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Dėl antrojo Akto nurodymo paaiškino, kad teismai išaiškino, jog pareiškėjas neturi pareigos sudaryti svetimų skaitiklių patikros grafikus, kadangi toks reikalavimas yra prieštaraujantis teisės aktams. Šiuo metu yra pasikeitusi Inspekcijos pozicija dėl karšto vandens skaitiklių sąrašų sudarymo, kadangi surašydama teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą dėl daugiabučio namo, pasirinkusio 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nurodymo sudaryti skaitiklių sąrašus Inspekcija neformuluoja. Dėl trečiojo Akto nurodymo paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 2013-01-21013 pareiškėjas informavo Inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių, kad su Aktu ir jame išdėstytais nurodymais nesutinka bei teikia skundą dėl Akto nepagrįstumo.

6Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Dėl 2-ojo karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo ir tinkamo įgyvendinimo nurodė, kad patikrinimo metu nenustatyta ir pareiškėjas su skundu nepateikė jokių įrodymų, kad Namo karšto vandens vartotojai šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams pateikė Taisyklių (Taisyklių redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d.) 193.1.2 ir 193.1.3 punktuose nurodytus dokumentus ir sudarė Taisyklių 193.2.1 ir 193.2.2 punktuose nustatytas sutartis, todėl vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu nėra įgyvendintas. Namo gyventojai už šilumą karštam vandeniui ruošti bei cirkuliaciją ir už geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti neatsiskaito atskirai su šilumos tiekėju pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis ir atskirai su geriamojo vandens tiekėju pagal karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklio rodmenis, kaip tai turėtų būti, jei apsirūpinimas karštu vandeniu vyktų 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu (Taisyklių 193.2.1, 193.2.2 p.). Be to, Name nėra įrengtas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir karšto vandens ruošimo geriamojo vandens skaitiklis (kaip to reikalauja Taisyklių 168.1, 168.2 p. nuostatos), todėl nėra realios galimybės Namą aprūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu. Patikrinimo metu nustatyta ir Akte užfiksuota, kad Namo butų gyventojai už suvartotą karštą vandenį su pareiškėju atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis, t. y. Namo butuose apsirūpinimas karšto vandeniu, vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu, pareiškėjas Name yra karšto vandens tiekėjas. Dėl Akto pirmojo nurodymo paaiškino, kad teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui. Pareiškėjo elgesys, kai jis atsiskaitymams su karšto vandens vartotojais naudoja karšto vandens skaitiklių, neturinčių metrologinės patikros, rodmenis, vertintinas kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Taisyklių 181, 182, 183 p.) pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti Namo butų karšto vandens vartotojams priklausiusių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Namo butų karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas. Pareiškėjo teiginys, kad atsiskaitomieji yra tik karšto vandens tiekėjo įrengti ir jam priklausantys karšto vandens skaitikliai prieštarauja Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktui, pagal kurį, tuo atveju, jeigu matavimo priemonės rodmenys vienu ar kitu būdu yra panaudojami apskaičiuoti suvartoto karšto vandens kiekį ir nuo šio kiekio priklauso mokesčio už karštą vandenį dydis, tokia matavimo priemonė negali būti laikoma neatsiskaitomąja. Dėl Matavimo priemonių techninio reglamento MP-001 priedo „Vandens skaitikliai“ 24 punkto nuostatos, paaiškino, kad pareiškėjas savo veikloje pirmiausia turi remtis aukštesnės galios teisės akto – MĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios pareiškėjui, kaip matavimo priemonės naudotojui, nustato pareigą atlikti metrologinę karšto vandens skaitiklių, naudojamų atsiskaitymams su vartotojais, patikrą. Dėl teisminės praktikos paaiškino, kad Name aprūpinimas karštu vandeniu vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu, todėl nėra pakankamų priežasčių nukrypti nuo Inspekcijos nurodytos LVAT praktikos. Pareiškėjas turi prižiūrėti Namo butų karšto vandens skaitiklius (perimtus (nupirktus) iš vartotojų ar savo įrengtus) ir atlikti jų metrologinę patikrą. Akto antrasis nurodymas yra neatsiejamai susijęs ir logiškai išplaukiantis iš pirmojo. LVAT 2010 m. spalio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-1178/2010 ir kitose analogiškose bylose pripažino, kad Inspekcijos nurodymas sudaryti skaitiklių patikros grafikus yra teisėtas ir pagrįstas. Inspekcijai teisės aktais pavesta atlikti teisinę metrologinę priežiūrą. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Aktas pareiškėjui įteiktas pasirašytinai, iš Akto turinio buvo aišku, kokius pažeidimus nustatė Inspekcijos Vilniaus skyrius ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeisti. Be to, matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su nustatytais pažeidimais ir duotais nurodymais, Aktą apskundė teismui, todėl vien tik formalus Akto neatitikimas individualiems administraciniams aktams keliamiems reikalavimams negali būti pagrindas panaikinti Aktą. Atsakovas, vadovaudamasis teisės aktais ir atsižvelgdamas į faktinę situaciją, pagal savo kompetenciją pagrįstai ir teisėtai surašė Aktą. Akto nurodymai yra pagrįsti bei teisėti, motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami, todėl pareiškėjas turėjo juos įvykdyti bei Akte nustatytais terminais informuoti atsakovą apie jų vykdymo eigą.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

9Paaiškino, kad teisės aktuose reglamentuotas karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimas tik ŠŪĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytu 1-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu. Teisės aktai tiesiogiai nenurodo, kas turi atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą apsirūpinant karštu vandeniu 2-uoju būdu. Komisija laikosi nuomonės, kad gyventojai, kurie pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu 2-ąjį būdą, patys atsakingi už tinkamų naudoti apskaitos prietaisų įsigijimą, sumontavimą, metrologinę patikrą ir pan. Pagal Matavimo priemonių techninio reglamento MP-001 priedo 24 punktą, skaitiklių savininkai yra atsakingi už tinkamą skaitiklių techninę priežiūrą ir laiku atliktą patikrą. Energetikos ministerija akcentavo, kad karšto vandens tiekėjai atsakingi už karšto vandens prietaisų įrengimą, metrologinės patikros atlikimą ir kitokią priežiūrą tik to atveju, kai gyventojai yra pasirinkę pirkti karštą vandenį iš karšto vandens tiekėjo. Kai gyventojai apsirūpina karštu vandeniu be karšto vandens tiekėjo, šiluma ir geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti yra perkami pagal prieš karšto vandens ruošimo įrenginius sumontuoto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis ir geriamojo vandens tiekėjo prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl šalto vandens ir sutartį su šilumos tiekėju dėl šilumos vandeniui pašildyti pasirašo daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo. Visą namo įvadinių skaitiklių užfiksuotą karšto vandens ruošimui suvartotą šilumos ir geriamojo vandens kiekį pasiskirsto gyventojai. Esant 2-am apsirūpinimo karštu vandeniu būdui, dalį karšto vandens tiekėjo funkcijų atlieka daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo, pasirašydamas sutartis su geriamojo vandens ir šilumos tiekėjais, todėl darytina išvada, kad karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros atlikimą galėtų organizuoti minėtas daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

11Paaiškino, kad pareiškėjas karšto vandens tiekimo veiklos Name nevykdo, nes jo gyventojai CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Apie šį priimtą sprendimą pareiškėjui pranešė Namo valdytojas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 4396. 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdas Namo gyventojų pasirinktas dar 2010 m. gegužės mėnesį. Pagal ŠŪĮ 16 straipsnio 4 dalį, metrologinę patikrą karšto vandens tiekėjas vykdo tik jo įrengtiems ir jam priklausantiems karšto vandens skaitikliams. Karšto vandens skaitiklius savo lėšomis įsirengia ir prižiūri šilumos/karšto vandens vartotojai, o už jiems priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą ir priežiūrą yra atsakingi patys vartotojai. Teisės aktuose aiškiai nustatyta pareiga įrengti naujus, karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius tik namuose, kurių gyventojai yra pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėjo dalyvavimu. Name UAB „Vilniaus energija“ nėra karšto vandens tiekėju ir jam nepriklauso ten esantys karšto vandens skaitikliai, todėl jis neturi pareigos vykdyti Inspekcijos įpareigojimų. Sistemiškai vertinant ŠŪĮ 15 straipsnio 1 dalį bei 16 straipsnio 4 dalį, akivaizdu, jog „atsiskaitomieji“ skaitikliai šiame įstatyme yra įvardijami tik karšto vandens tiekėjo įrengiami ir jam priklausantys karšto vandens skaitikliai, o į savivaldybės nustatomą atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įskaičiuojamos tik karšto vandens tiekėjo įrengtų ir jam priklausančių skaitiklių metrologinės patikros sąnaudos. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, į kurį įskaičiuojamos metrologinės patikros sąnaudos, gali būti renkamas tik nuo karšto vandens tiekėjui priklausančio skaitiklio įrengimo momento. Komisijos nustatytos karšto vandens kaip kompleksinio produkto kainos Namo gyventojams netaikomos, kaip ir netaikomi nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiai. Namo gyventojai perka abi karšto vandens sudedamąsias dalis (geriamąjį vandenį ir šilumą jo pašildymui) atskirai iš šių produktų tiekėjų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3052-121/2011 nagrinėjant 1-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą nustatė, jog tie subjektai, kurie nėra karšto vandens matavimo prietaisų savininkai, negali daryti įtakos jų patikros atlikimui, todėl Inspekcijos įpareigojimas tokiam subjektui sudaryti skaitiklių patikros grafiką yra naikintinas.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Paaiškino, kad nors pareiškėjas teigia, kad gyventojai buvo pasirinkę 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą, tačiau nepateikė jokių tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų, išskyrus Namo administratoriaus 2010 m. gegužės 27 d. raštą. Pastarasis raštas pareiškėjo teiginio dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo neįrodo, nes iš jo neįmanoma nustatyti, ar Namo gyventojų sprendimas priimtas laikantis CK 4.85 straipsnio reikalavimų. 2010 m. Namo administratorius nesurengė Namo butų savininkų balsavimo procedūros dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo ir jokio sprendimo šiuo klausimu 2010 m. priimta nebuvo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Namo gyventojai nėra išreiškę valios ir priėmę sprendimo dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, todėl ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo Namo karšto vandens tiekėju. Inspekcija pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog Namo šilumos tiekėjas šilumos apskaitai naudojo šilumos ir karšto vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, kurie neturėjo galiojančios metrologinės patikros. Dėl šilumos tiekėjo (pareiškėjo) kaltės nuo 2008 m. iki šiol yra nesutvarkyta karšto vandens apskaita trečiųjų asmenų butuose ir dėl to į bendro naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energiją yra įtraukiama šilumos energija, suvartota neapskaitytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti. Šilumos tiekėjas UAB „Vilniaus energija“ pažeidžia vartotojų teises, nes tiekdamas šilumą ir karštą vandenį, šilumos energijos apskaitai naudoja šilumos ir karšto vandens skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, nors nei šie skaitikliai, kurie šiuo atveju laikytini atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais, nei nuotolinio duomenų perdavimo įranga neturi galiojančios metrologinės patikros ir nebuvo metrologiškai patikrinti kaip sistema. Dėl nurodytų priežasčių už karštą vandenį ir šilumos energiją yra atsiskaitoma pagal nelegalius skaitiklius su nuotoliniu duomenų perdavimu, kurių rodmenis sąskaitoms išrašyti draudžia Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 424 22 punktas. Be to, šilumos tiekėjas neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1504 1.2, 1.3, 2.1, 2.2 punktų reikalavimų ir neperėmė vartotojams priklausiusių skaitiklių, bei iki 1999 m. gruodžio 31 d. Namo butuose savo lėšomis neįrengė karšto vandens ir šilumos skaitiklių. Tokie šilumos tiekėjo veiksmai (neveikimas) įrodo didelį jo aplaidumą tiekiant šilumą ir karštą vandenį Namui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad energetikos įmonės, tiekiančios šilumą daugiabučiams namams, šilumą tiekia namams ir (ar) butams, jeigu vartotojai nepageidauja kitaip ir atsižvelgiant į tai, kad nei vienas Namo vartotojas nėra pageidavęs kitaip, laikytina, kad šiuo atveju šilumos ir karšto vandens tiekėjas atsako už butų šildymo ir karšto vandens paslaugą ne iki šio namo įvado, o iki kiekvieno buto, nesvarbu, kas prižiūri šildymo sistemas, nes atsakovas, kaip šilumos ir karšto vandens tiekėjas, turi individualias sutartis su kiekvienu buto savininku.

14Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir J. K. pateikė prašymus bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiais policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė sutinkantis su Inspekcijos Aktu.

16Paaiškino, kad pagal 2009 m. kovo 13 d. Šilumos pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 20601/02-10-ST2-60 ir 2013 m. sausio 28 d. papildomą susitarimą prie sutarties Nr. 2, patalpų, esančių Algirdo g. 18, Vilniuje, karšto vandens sistemos tipas – dvivamzdė karšto vandens tiekimo sistema be vonios šildytuvų, o papildomo susitarimo 4 punkte nurodyta, kad kitos 2009 m. kovo 13 d. Šilumos pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. 20601/02-10-ST2-60 nuostatos nekeičiamos. Nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginį, jog nuo 2010 metų gegužės mėnesio galėjo keistis Namo karšto vandens tiekimo ir atsiskaitymo būdas. Inspekcijos nurodymas pareiškėjui taikyti MĮ 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus reikšmingas, nes atsiskaitymuose su vartotojais turi būti taikomi vandens ir šilumos energijos suvartojimo kiekių įvertinimo kriterijai, tame tarpe atsižvelgiant į butuose Nr. 2, 3, 6, 9 ir 12 faktiškai gyvenančių asmenų skaičių, įvertintos techninės sąlygos bute Nr. 5 dėl atsisakymo vartoti karštą vandenį.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu (t. I, b. l. 158-171) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė.

19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi (II t., b. l. 17-33) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikino ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20III.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu (VI t., b. l. 1-14) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė.

22Teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius pagal vartotojos prašymą 2012 m. spalio 2 d. atliko patikrinimą, kaip UAB „Vilniaus energija“, tiekdama Namui (12 butų) šilumą ir karštą vandenį, laikosi teisinės metrologijos reikalavimų. Atlikęs patikrinimą, 2012 m. spalio 22 d. surašė Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PA-3298 (V12), kuriame nustatė, kad: 1) Namo šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis SKS-3-U2, skaitiklio patikrą 2011 m. balandžio mėn. atliko AB Vilniaus metrologijos centras, patikros žymuo VMC 254349, šilumos skaitiklis ir matavimo ruožas užplombuoti metrologinę patikrą atlikusios įstaigos ir UAB „Vilniaus energija” plombomis, plombavimas atliktas pagal teisės aktų reikalavimus; 2) Namo šilumos punkte sumontuota matavimo ir duomenų perdavimo sistema RIS Nr. 01, kuri prijungta prie šilumos skaitiklio SKS-3-U2 Nr. 004738, sistemos patikrą 2012 m. liepos mėn. atliko AB Vilniaus metrologijos centras, sistema Namo įvadinio šilumos skaitiklio duomenis kaupia ir perduoda nuotoliniu būdu; 3) Namo šilumos punkte nesumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis, todėl Namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti nenustatomas pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis, kaip nustatyta Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2010, Nr. 127-6488) 182 p.; 4) Namo butuose Nr.1, 4, 7, 8, 10, 11 įrengti karšto vandens skaitikliai Kaden, Minomess ir Rubikon, kurie yra butų savininkų nuosavybė, skaitiklių tipai įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, skaitikliai techniškai tvarkingi, UAB „Vilniaus energija” atlieka naudojamų skaitiklių kontrolę, skaitikliai užplombuoti UAB „Vilniaus energija” plombomis ir naudojami atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį; butams Nr. 2, 3, 6, 9, 12 mokestis už karštą vandenį skaičiuojamas pagal nustatytą normatyvą, patvirtintą Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26; butas Nr. 5 karšto vandens tiekimo atsisakė. Konstatavęs, kad Namo butuose Nr.1, 4, 7, 10 ir 11(iš viso 6 skaitikliai) įrengti karšto vandens skaitikliai, naudojami butų sunaudoto karšto vandens kiekiui nustatyti ir už jį atsiskaityti, neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų, Akte atsakovas padarė išvadą, kad tuo pažeisti MĮ 17 straipsnio 2 dalies reikalavimai, ir tuo pagrindu, vadovaujantis MĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos metrologijos inspekcijos nuostatų 11.5 punktu, pareiškėjui davė šiuos privalomuosius nurodymus: 1) vadovaujantis MĮ 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2102 m. lapkričio 12 d. informuoti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių.

23Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis Name nevykdo karšto vandens tiekimo veiklos, nes šio namo gyventojai CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka 2010 metų gegužės mėnesį pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal kurį gyventojai iš šilumos tiekėjo (pareiškėjo) perka tik šilumą karštam vandeniui ruošti, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“, teismas sistemiškai aiškindamas teisinį reguliavimą (ŠŪĮ 2 str. 2 d., 15 str. 1 d., Taisyklių (2009 m. gruodžio 25 d. redakcija) 162, 362-365 p., Taisyklių (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. lapkričio 1 d.) 184-185 p., 192-193 p., EĮ 12 str. 6 d.), galiojusį ginčo santykių metu ir atsižvelgdamas į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014 pateiktus išaiškinimus, darė išvadą, kad 2010 m. gegužės mėnesį priimto Namo gyventojų sprendimo pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą priėmimo faktas pats savaime nėra pakankamas esamo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pakeitimui, o anksčiau galiojusi apsirūpinimo karštu vandeniu tvarka galėjo būti laikoma pakeista tik Namo gyventojams sudarius naujas sutartis su šilumos ir geriamojo vandens tiekėjais.

24Teismas priminė, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, o kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas.

25Teismas rėmėsi CK 4.85 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pažymėjo, kad nors UAB „Vilniaus energija“ teigia, kad Namo gyventojai buvo pasirinkę 2-ąjį karšto vandens ruošimo būdą, tačiau jis nepateikė jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, išskyrus pareiškėjui adresuotą Naujamiesčio būsto 2010 m. gegužės 27 d. raštą Nr. NB-RS-10-1371, kuriuo pranešama, kad daugiabutis namas Algirdo g. 8, Vilniuje, pasirinko 2-ąjį karšto vandens tiekimo būdą be karšto vandens tiekėjo (I t., b. l. 18-19). Teismas vertino, kad minėtas namo administratoriaus raštas pareiškėjo nurodytos aplinkybės neįrodo, nes iš šio rašto turinio negalima nustatyti, ar Namo gyventojų sprendimas yra priimtas laikantis CK 4.85 straipsnio reikalavimų, t. y. jog sprendimas dėl apsirūpinimo kartu vandeniu būdo pasirinkimo buvo priimtas daugiau nei pusės Namo gyventojų valia. Be to, 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. kovo 19 d. raštuose Namo administratorius UAB „Naujamiesčio ūkis“ pats patvirtino neturintis informacijos apie Namo gyventojų priimtą sprendimą pasirinkti 2-ajį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (II t., b. l. 80-81, 109). Trečiojo suinteresuoto asmens D. S. teigimu, Namo gyventojai sprendimo dėl Namo apsirūpinimo karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu nėra ir nebuvo priėmę (II t., b. l. 72-78, III t., b. l. 68-75). Pažymėta, kad pareiškėjo prašymu Namo administratoriaus UAB „Naujamiesčio ūkis“ 2014 m. gegužės mėnesio 21 d. atliktos Namo butų savininkų apklausos (balsavimo raštu) dėl pasirinkto apsirūpinimo karštu vandeniu būdo patvirtinimo ar pakeitimo, kurios metu Namo butų savininkų dauguma patvirtino Namo butų savininkų priimtą sprendimą nuo 2010 m. gegužės 1 d. pasirinkti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, rezultatai negali būti taikomi atgal ir galioja tik į ateitį, todėl nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi (II t., b. l. 110-111, III t., b. l. 28-40).

26Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 4 dalies nuostatomis, butų savininkų sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad dalis Namo gyventojų (butai Nr. 1, 4, 7, 8, 10 ir 11) turi skaitiklius (iš viso – 6 skaitikliai), kurie užplombuoti „Viliaus energija“ plombomis ir šie skaitikliai naudojami atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį; daliai gyventojų (butai Nr. 2, 3, 6, 9 ir 12) mokestis už karštą vandenį skaičiuojamas pagal Komisijos nustatytą normatyvą; buto Nr. 5 gyventojams mokėjimai už suvartotą karštą vandenį neapskaitomi, nes šio buto gyventojai nuo karšto vandens tiekimo atsisakė (I t., b. l. 105-106, 107-109). Taigi, šiuo metu Namo butų savininkai karštu vandeniu apsirūpina trimis skirtingais būdais, nors tuo atveju, jeigu Namo butų savininkų dauguma 2010 m. gegužės būtų priėmusi sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 4 dalies nuostatomis, minėta situacija būtų negalima.

27Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad Namo gyventojai, 2010 m. gegužės mėnesį priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-u karšto vandens tiekimo būdu, pasirinko ir įgaliojo atstovą, kuris su teikiamų paslaugų teikėjais pasirašytų atitinkamas sutartis, būtų atsakingas už šilumos ir geriamojo vandens paskirstymą ir išlaidų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti išdalijimą, taip pat pakeitė sudarytas šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis, sudarė naujas sutartis su vandens tiekėju, karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, kaip to reikalavo Taisyklių 361, 362 punktai, byloje nėra pateikta.

28Taip pat pažymėta, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Akto surašymo metu Namo šilumos punkte nebuvo sumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis ir Namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti nebuvo nustatomas pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis. Taigi, net darant prielaidą, kad Namo butų savininkų dauguma 2010 m, gegužės mėnesį priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, laikytina, kad šiuo atveju pats pareiškėjas neįvykdė Taisyklėse numatytos pareigos įrengti Name karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklį.

29Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Namo butų savininkai 2010 m. gegužės mėnesį CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, o tuo atveju, jeigu toks sprendimas ir buvo priimtas – kad šiuo atveju yra atlikti visi Taisyklėse numatyti būtini veiksmai tam, kad būtų tinkamai įgyvendintas sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu antru karšto vandens tiekimo būdu. Remiantis tuo, konstatuota, kad nagrinėjamu atveju Namo butuose apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta pirmu karšto vandens tiekimo būdu iš karšto vandens tiekėjo – pareiškėjo, kadangi už sunaudotą karštą vandenį vartotojai atsiskaito pagal butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių rodmenis būtent su pareiškėju.

30Pažymėta, jog pareiškėjas neginčija Akte nustatytų faktinių aplinkybių, jog Namo butų Nr. 1, 4, 7, 8, 10 ir 11 gyventojai už suvartotą karštą vandenį atsiskaito pagal jų butuose įrengtų ir jiems nuosavybės teise priklausančių techniškai tvarkingų karšto vandens skaitiklių, įrašytų į Lietuvos matavimo priemonių registrą, rodmenis, šių skaitiklių kontrolę atlieka UAB „Vilniaus energija“ ir jie užplombuoti UAB „Vilniaus energija“ plombomis. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad minėti skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų.

31Vadovaujantis teisės aktų (ŠŪĮ (redakcija nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d.) 2 str. 4, 5 d., 16 str. 4, 5 d., Taisyklių (2012 m. rugsėjo 27 d. redakcija) 167, 171 p.) nuostatomis ir nustačius, kad šiuo atveju Name apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta pirmu karšto vandens tiekimo būdu iš karšto vandens tiekėjo – pareiškėjo ir Namo butų Nr. 1, 4, 7, 8, 10 ir 11 butų gyventojai už karšto vandens tiekimą atsiskaito pagal jų butuose esančius kašto vandens skaitiklių rodmenis, teismas darė išvadą, kad už nurodytų skaitiklių įrengimą, techninės būklės užtikrinimą, matavimų tikslumą ir patikros organizavimą yra atsakingas šilumos tiekėjas. Taigi pareiškėjas, būdamas faktiniu karšto vandens tiekėju Name, turi pareigą prižiūrėti ir atlikti karšto vandens apskaitos prietaisų minėtuose Namo butuose patikrą ir atlikti kitas teisės aktuose jam, kaip karšto vandens tiekėjui, numatytas pareigas.

32Teismas taip pat rėmėsi MĮ (2006 m. spalio 30 d. redakcija) 15 straipsniu, 17 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Nuostatų 10.2.1, 11.5 punktais.

33Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, todėl teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją atlikti Akte nustatytus Privalomuosiuos nurodymus. Privalomieji nurodymai yra teisėti, atitinkantys atsakovo kompetenciją ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Skundžiamas Aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

34IV.

35Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 19-27), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

371) Skundžiamas Aktas lakoniškas, jame neužsimenama apie Inspekcijos nustatytą tikrinto Namo apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (ŠŪĮ 15 str. 1 d.), kitus svarbius Aktu nustatytinus faktus.

382) Patikrinimo metu pareiškėjas Name karšto vandens tiekimo veiklos nevykdė, nes Namo gyventojai CK 4.85 str. nustatyta tvarka pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, Name nebuvo karšto vandens tiekėjo įrengtų karšto vandens skaitiklių, visi Namo butuose esantys karšto vandens skaitikliai yra įsirengti pačių butų savininkų ir priklauso jiems nuosavybės teise. Už gyventojams priklausančius karšto vandens skaitiklius karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis nėra skaičiuojamas, Komisijos nustatytos karšto vandens kainos Namo vartotojams nebuvo ir nėra taikomos, nėra taikomi jokios kitų teisės aktų nuostatos, susijusios su karšto vandens tiekėjo veikla. Pareiškėjo Namo gyventojam siunčiamose sąskaitose renkamas mokestis tik už vandens pašildymą, šalto vandens dedamoji nerenkama, tai patvirtina, jog namo gyventojai faktiškai karštu vandeniu apsirūpina be karšto vandens tiekėjo, jiems nustatyta mažesnė geriamojo vandens pašildymo kaina be karšto vandens tiekėjo. Remiantis Namo bendratučių sprendimu ir individualiomis šilumos pirkimo-pardavimo sutartimis (rašytinėmis ir konkliudentiniu pagrindu), gyventojams siunčiamose sąskaitose nurodoma, kad Name UAB „Vilniaus energija“ nėra karšto vandens tiekėja ir neadministruoja geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenų. Nurodo, kad Name techniškai neįmanoma įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio. Tokią situaciją reglamentuoja Taisyklių nuostatos. Name atskiras šilumos apskaitos prietaisas Namo šildymui (įrengtas nuosekliai po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso) buvo įrengtas 2012 m. lapkričio 28 d., ir jo rodmenys nuo 2012 m. gruodžio 1 d taikomi šilumos paskirstymui. Komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai numato kaip skaičiavimo būdu paskirstyti šilumą (pvz.: atskirti šildymo ir karšto vandens ruošimo sąnaudas) ir tuo atveju kai yra tik vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas ir/ar papildomų šilumos skaitiklių nėra.

393) Dėl teismo argumento, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Namo gyventojai buvo pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, išskyrus jam adresuotą UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010 m. gegužės 27 d. raštą, paaiškino, kad pagal pasirinkimo momentu galiojusių Taisyklių redakcijos 365 punktą, buvo reikalaujama tik informuoti tiekėjus apie priimtą sprendimą, o ne pateikti patį sprendimą. Apie sprendimą pasirinkti apsirūpinimą karštu vandeniu būdą lydinčių protokolų pateikimą šilumos tiekėjui teisės aktai neužsimena. 2014 metais bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad administratorius nėra išsaugojęs balsavimo protokolų, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Naujamiesčio būstas“, prašydamas pateikti papildomą informaciją, susijusią su Namo pasirinktu apsirūpinimo karštu vandeniu būdu, kuriuo prašė tikslu išsiaiškinti ir pašalinti abejones dėl Namo gyventojų pasirinkto/pageidaujamo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, pakartotinai organizuoti Namo butų patalpų susirinkimą arba apklausą dar 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. NB-RS-10-1371 praneštam šio klausimo gyventojų sprendimui patvirtinti arba pakeisti, kadangi iki 2014 m. balandžio 1 d. pareiškėjas jokių prašymų pakeisti iki šiol faktiškai taikytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą Name nėra gavęs. Teigti, kad pareiškėjas nepakankamai tikrino administratoriaus patvirtintą informaciją nėra teisinga, nes teisės aktai nenumato pareigos šilumos tiekėjui kontroliuoti ir prižiūrėti daugiabučių namų administratoriaus veiklą. Atkreipia dėmesį, jog jau po 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo praėjus 5 mėnesiams (2010 m. spalio 25 d. ) patvirtintos naujos Taisyklės, numačiusios papildomus reikalavimus apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimui, tačiau Namo administratorius/Namo bendrasavininkai papildomai pareiškėjo apie pasikeitusią Namo gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo (pasirinkimo įgyvendinimo) situaciją, neinformavo, tuo suformuodamas status quo situaciją. Tiek UAB „Naujamiesčio būstas“, tiek pareiškėjas laikė atlikę visus teisės aktų (Taisyklių 193 punkto) keliamus reikalavimus 2-ojo būdo taikymui. Teismas pateikė naują požiūrį į faktiškai susiklosčiusių sutartinių santykių formalizavimą ir, jei būtina, tokiu atveju pareiškėjas ir Namo administratorius yra pasirengę įforminti savo santykius pagal teismo iškeltus reikalavimus teismo nustatytinu terminu, bet tai negali būti pagrindu pripažinti 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą netinkamai įgyvendintu nagrinėjamos administracinės bylos su Inspekcija ginčo Namo atžvilgiu Akto surašymo laikotarpiu (2012 m. spalio 22 d.). Esant CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintai Namo bendraturčių valiai, reikia žvelgti į istoriškai nuo 2010 m. gegužės 1 d. susiklosčiusių ir šalių akceptuotų santykių turinį ir šiuo atveju faktiškai susiklosčiusių santykių turinys turėtų vyrauti prieš dalinį formos neišlaikymą arba skiriamas terminas įforminimui.

404) Ignoruojant vartotojų CK 4.85 straipsnyje tvarka priimtus sprendimus, bei nusprendus, kad visą laikotarpį (nuo pat 2010 m. gegužės 1 d.), sprendimus dėl 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo priėmusiuose namuose turėtų būti taikomas 1-asis apsirūpinimo kartu vandeniu būdas, tai reikštų mokėtinų sumų padidėjimą dešimtims tūkstančių Vilniaus miesto vartotojų, CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkusių 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

415) Įsiteisėjusios administracinių teismų praktikos dėl bylų, kuriuose būtų atlikti Inspekcijos patikrinimai 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiuose namuose, išskyrus LVAT 2014 m. vasario 5 d. nutartimi išnagrinėtą administracinę bylą Nr. I-2444-189/2013, nėra. Remiasi LVAT 2014 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1744/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1687/2013, teigia, jog Namo gyventojų pasirinkimas pasirinkti antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą buvo išreikštas iki 2010 m. gegužės 27 d. ir tą valią administratorius pranešė 2010 m. gegužės 27 d., taigi teismas turėjo taikyti iki 2010 m. lapkričio 1 d. galiojusių, o ne vėlesnių Taisyklių nuostatas.

426) Remiasi LVAT 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-808/2014, Vilniaus apygardos teismo 2015 m vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-431/2015. Pažymi, kad pasikeitė Inspekcijos politika, nes ji, tikrindama naują objektą 2014 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 13SR-124 priėmė sprendimą nesurašant patikrinimo akto skundą pateikusiems vartotojams išaiškinti, kad vykdant teisės aktų reikalavimus Bendrovė įrengia vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius, remdamasi 2013 m. vasario 15 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos priimto sprendimo Nr. 1-1070 numatytu veiklos planu bei jame numatytais terminais. Vadovaujantis šiuo planu naudojami karšto vandens skaitikliai turi būti pakeisti tiekėjui nuosavybės teise priklausančiais, metrologiškais patikrintais karšto vandens skaitikliais iki 2017 m. kovo 1 d. Teismas neatsižvelgė ir į Komisijos atsiliepime nurodytos argumentus ir oficialius viešus išaiškinimus.

43Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 54-59), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

44Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

451) Akto nurodymai yra pagrįsti bei teisėti, motyvai adekvatūs, aiškūs ir pakankami.

462) Atlikto patikrinimo metu nustatyta ir Akte užfiksuota, kad apeliantas komerciniams atsiskaitymams su Namo butų gyventojais už jų sunaudotą karštą vandenį faktiškai naudoja metrologiškai nepatikrintus karšto vandens skaitiklius, t. y. Namo butuose faktiškai apsirūpinimas karšto vandeniu vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu. Tai patvirtina pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita Nr. G208/59154, kuri išrašyta pagal karšto vandens skaitiklio Nr. 0608077-KV-1 rodmenis ir 2010 m. lapkričio 24 d. karšto vandens skaitiklių patikrinimo aktas, kuriame pareiškėjas nurodo mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis. Namo gyventojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu yra neįgyvendintas. Kadangi apeliantas savęs nelaiko karšto vandens tiekėju, akivaizdu, kad Name nebuvo karšto vandens tiekėjo įrengtų karšto vandens skaitiklių su galiojančia metrologinė patikra (skaitikliai nuosavybės teise priklauso gyventojams) ir karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokestis gyventojams nėra skaičiuojamas.

473) Atkreipia dėmesį, kad iki naujos redakcijos Taisyklių įsigaliojimo, teisės aktai nenustatė detalios tvarkos, kaip turi būti įgyvendintas gyventojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu. LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011 pažymėjo, kad „Įvertinus tai, jog, kaip minėta, Šilumos ūkio įstatyme nėra detalizuota sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu būdu, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, realizavimo tvarka, inter alia vartotojų ir šilumos bei geriamojo vandens tiekėjų santykiai, kiek tai susiję su apsirūpinimo karštu vandeniu šiuo būdu įgyvendinimu, darytina išvada, jog nurodyti santykiai galėjo ir turėjo būti sureguliuoti Energetikos ministerijos tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“. Sąlygas, kaip turėtų būti įgyvendinamas vartotojų pasirinkimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu nustato Taisyklių 193 punktas, taip pat aktualus Taisyklių 168 punktas. Patikrinimo metu nustatyta ir Akte užfiksuota, jog Namo šilumos punkte nesumontuotas karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklis, todėl Namo suvartotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti nenustatomas pagal karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio rodmenis. Akivaizdu, kad Apeliantas, surinkdamas mokesčius už suteiktą paslaugą naudoja butuose įrengtų nuosavybės teise gyventojams priklausančių metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Taisyklių 193.4 punkte numatyta, kad, kol buitiniai karšto vandens vartotojai nepateikia šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams Taisyklių 193.1 punkte nurodytų dokumentų, ir nesudaro Taisyklių 193.2 punktuose nustatytų sutarčių, laikoma, kad vartotojų sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu įgyvendintas netinkamai. Taigi, nors ir Namo gyventojai priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens teikimo būdu, šis gyventojų sprendimas faktiškai nėra įgyvendintas, kadangi pareiškėjas neįgyvendino Taisyklių 168.2 punkto reikalavimo ir Name karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio neįrengė, taip nesudarė techninių galimybių 2-ojo karšto vandens tiekimo būdo įgyvendinimui. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014, mano, jog atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir galiojantį teisinį reguliavimą, turi būti laikoma, kad atsiskaitymui už sunaudotą karštą vandenį yra naudojami karšto vandens skaitikliai be galiojančios metrologinės patikros. Vykdant karšto vandens apskaitą apeliantas yra karšto vandens tiekėjas. Namo butų gyventojai karštu vandeniu apsirūpina 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu ir su pareiškėju už sunaudotą karštą vandenį atsiskaito pagal butuose įrengtų metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Be to, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiame Name techniškai neįmanoma įrengti karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio, tuo patvirtindamas, jog Namo gyventojų pasirinktas 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdas nėra įgyvendintas. Neįrengus karšto vandens ruošimo šilumos skaitiklio nėra galimybės išmatuoti šilumos kiekio, sunaudoto karštam vandeniui ruošti. Karšto vandens skaitiklis tokios funkcijos neatlieka. Pabrėžia, kad jeigu karšto vandens skaitiklis naudojamas netiesioginiam šilumos kiekio matavimui, t. y. karšto vandens kubiniai metrai (m3) pervedami į šilumos vatus (W), kurių reikia tam tikro kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti, karšto vandens skaitiklis vis tiek lieka atsiskaitymo priemone. Pagal skaitiklio rodmenis vykdomas komercinis atsiskaitymas ir jis laikomas teisinio metrologinio reglamentavimo objektu, už kurio metrologinę patikrą atsakingas paslaugos teikėjas, t. y. apeliantas.

484) Remiasi ŠŪĮ 18 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 181-183 punktais, daro išvadą, kad pareiškėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti pareiškėjas. Remiasi LVAT praktika, nurodo, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A444-1178/2010, neatsižvelgė į tai, kad namo butuose sumontuoti karšto vandens skaitikliai buvo butų savininkų nuosavybė, pažymėjo, kad „vartotojų butuose esantys karšto vandens apskaitos prietaisai yra atsiskaitomieji“, kadangi jie naudojami atsiskaitymui su karšto vandens tiekėju, o ne karšto vandens išdalinimo proporcijoms nustatyti. Taip pat konstatuota, kad vandens skaitiklis turi būti su galiojančia metrologine patikra, už kurios organizavimą yra atsakingas karšto vandens tiekėjas; šilumos tiekėjas iki 2010 m. lapkričio 1 d. privalėjo perimti vartotojams priklaususių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Bet kuriuo atveju nuo 2010 m. lapkričio 1 d. karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius bei savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti karšto vandens tiekėjas.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 60) informavo, kad palaiko savo 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. balandžio 26 d. atsiliepimuose išdėstytą poziciją.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 62-63) prašo tenkinti UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

51Atsiliepime nurodo, kad iš esmės sutinka su apelianto teiginiais, jog teismas netinkamai įvertino, išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias karšto vandens teikimą bei karšto vandens skaitiklių metrologinę priežiūrą, galiojusias atsakovui surašant Aktą, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, padarė klaidingas išvadas, dėl ko sprendimas prieštarauja imperatyviems ABTĮ reikalavimams.

52Teisėjų kolegija

konstatuoja:

53V.

54Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas (apeliantas) kartu su apeliaciniu skundu (be įgaliojimo kopijos ir žyminio mokesčio apmokėjimo kvito) pateikė taip pat ir 2013 m. birželio 26 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0608119 ir 2014 m. birželio 3 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0608065.

55Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

56Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į pateiktų dokumentų datas, nei vienos iš įstatyme paminėtų aplinkybių nenustatyta, todėl pastaruosius įrodymus priimti atsisakytina.

57Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. spalio 22 d. teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-3298(V12) (Aktas) (I t., b. l. 10-12), kuriuo pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ buvo įpareigotas 1) vadovaujantis Metrologijos įstatymas 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies nuostatomis atsiskaitymams su vartotojais naudoti tik karšto vandens skaitiklius su galiojančia metrologine patikra; 2) parengti atsiskaitymams su vartotojais už suvartoto karšto vandens kiekį naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašą, patvirtinti jį vadovo parašu bei sudaryti skaitiklių patikros grafikus; 3) apie nurodymų vykdymo eigą raštu iki 2012 m. lapkričio 12 d. informuoti inspekcijos Vilniaus apskrities skyrių, panaikinimo.

58Teisėjų kolegija pažymi, jog šis ginčas jau buvo pasiekęs Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2014 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1744/2013 (II t., b. l. 17-33) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl nagrinėjamoje byloje reikšmingi ir minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai.

59Kaip pabrėžta ir 2014 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1744/2013, byloje administracinėje ginčas tarp proceso šalių pirmiausiai kyla dėl to, ar pareiškėjas yra daugiabučio namo, esančio ( - ), Vilniuje (Namas), karšto vandens tiekėjas, nes, pareiškėjo teigimu, šio namo gyventojai 2010 metų gegužės mėnesį Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka yra pasirinkę 2–ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą iš nurodytų Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, t. y. apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai šiluma karštam vandeniui ruošti yra perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti yra perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo. Atitinkamai, karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis iš šio namo gyventojų nėra renkamas. Dėl šios priežasties pareiškėjui skirti įpareigojimai yra nepagrįsti ir adresuoti netinkamam subjektui.

60Atsižvelgiant į tai, byloje pirmiausia turi būti sprendžiama, ar Namo gyventojai yra pasirinkę 2–ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ar yra įvykdyti visi teisės aktų nustatyti reikalavimai tokio būdo pasirinkimui.

61Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime būtent šias aplinkybes ir nustatinėjo pirmiausia.

62Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, prieitai atlikus sisteminę ginčui aktulių teisės aktų nuostatų analizę ir įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog Namo butų savininkai 2010 m. gegužės mėnesį CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka priėmė sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, o tuo atveju, jeigu toks sprendimas ir buvo priimtas – kad šiuo atveju yra atlikti visi Taisyklėse numatyti būtini veiksmai tam, kad būtų tinkamai įgyvendintas sprendimas apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu. Atitinkamai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Namo butuose apsirūpinimas karštu vandeniu vyksta 1-uoju karšto vandens tiekimo būdu iš karšto vandens tiekėjo – pareiškėjo.

63Nekartodama visų pirmosios instancijos teismo argumentų, remiantis kuriais buvo prieita pastaroji išvada, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo įvardinto 2–ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo metu galiojusi ŠŪĮ (2010 m. sausio 5 d. redakcija) 15 straipsnio 1 dalis numatė, jog vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. To paties straipsnio 2 dalis numatė, jog, kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

64Šilumos ūkio įstatymą detalizavo inter alia Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (2009 m. gruodžio 25 d. redakcija). Šių Taisyklių 363 punkte buvo nustatyta, kad šilumos tiekėjai iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlo buitiniams šilumos vartotojams daugiabučiuose namuose teisės akto (Šilumos ūkio įstatymo) ir Taisyklių nustatyta tvarka priimti juose nurodytus sprendimus dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimo. Iki buitiniai šilumos vartotojai teisės akto (Šilumos ūkio įstatymo) ir Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus ir su šilumos tiekėjais sudaro, jeigu tokios sutartys nesudarytos, šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, buitiniams šilumos vartotojams ir šilumos tiekėjams taikomos teisės aktų (Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 ir Taisyklių 8 priedas) nuostatos. Taisyklių 364 punkte buvo nustatyta, kad karšto vandens tiekėjai ir geriamojo vandens tiekėjai iki 2009 m. liepos 1 d. pasiūlo buitiniams karšto vandens vartotojams daugiabučiuose namuose teisės akto (Šilumos ūkio įstatymas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priimti juose nurodytus sprendimus dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutarčių pakeitimo arba sudarymo. Iki buitiniai karšto vandens vartotojai teisės akto (Šilumos ūkio įstatymas) ir Taisyklių nustatyta tvarka priima sprendimus ir su karšto vandens tiekėjais – karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, su geriamojo vandens tiekėjais – geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartis, buitiniams karšto vandens vartotojams ir karšto vandens tiekėjams taikomos teisės aktų (Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 ir Taisyklių 9–11 priedai) nuostatos. Taisyklių 366 punkte buvo nustatyta, jog šilumos tiekėjai ir karšto vandens tiekėjai iki 2010 m. sausio 1 d. pasiūlo šilumos vartotojams ir (ar) karšto vandens vartotojams, kuriems nuosavybės teise priklauso atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai ir (ar) atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai (atitinkantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus), perduoti (parduoti) juos šilumos tiekėjams ir (ar) karšto vandens tiekėjams.

65Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog jame nedetalizuojama apsirūpinimo karštu vandeniu 2–uoju būdu įgyvendinimo tvarka, tačiau sisteminis šių nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad gyventojai turi ne tik priimti sprendimą dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, bet ir pakeisti šilumos ir karšto vandens vartojimo sutartis, sudaryti karšto vandens tiekimo sutartis su karšto vandens ar geriamojo vandens tiekėjais, jeigu keičiamas karšto vandens tiekėjas. Pareiškėjas buvo Namo ir šilumos, ir karšo vandens tiekėjas, t. y. pareiškėją ir vartotojus siejo sutartiniai šilumos ir karšto vandens tiekimo santykiai. Todėl net vertinant, jog Namo gyventojų dauguma išreiškė valią keisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turėjo keistis jų ir pareiškėjo sutartiniai santykiai, taip pat atsirasti nauji sutartiniai santykiai su vandens tiekėju dėl vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo, taip pat šilumos tam vandeniui paruošti tiekimo.

66Taigi tarp Namo gyventojų ir pareiškėjo buvo susiklostę pareiškėjo ir buitinių vartotojų šilumos ir karšto vandens tiekimo teisiniai santykiai, o buitiniai vartotojai, įgyvendindami įstatyme nustatytą teisę, siekė pakeisti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba jo tiekėją, t. y. vandenį pirkti tiesiogiai iš geriamojo vandens tiekėjo, o šilumą karštam vandeniui ruošti – iš šilumos tiekėjo. Todėl keičiant karšto vandens tiekimo būdą sutartiniams pareiškėjo ir Namo gyventojų santykiams pakeisti neužteko tik vienos šalies (gyventojų) sprendimo keisti vandens karštam vandeniui ruošti tiekėją priėmimo. Dėl geriamojo vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti daugiabučiuose namuose techninės ir teisinės specifikos Namo savininkai turėjo pasirinkti ir įgalioti atstovą, kuris su teikiamų paslaugų teikėjais pasirašytų atitinkamas sutartis, būtų atsakingas už šilumos ir geriamojo vandens paskirstymą ir išlaidų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti išdalijimą, taip pat pakeisti sudarytas šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis, sudaryti naujas sutartis su vandens tiekėju, karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (Taisyklių 361, 362 punktai).

67Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad Namo gyventojai, 2010 m. gegužės mėnesį priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju karšto vandens tiekimo būdu, pasirinko ir įgaliojo atstovą, kuris su teikiamų paslaugų teikėjais pasirašytų atitinkamas sutartis, būtų atsakingas už šilumos ir geriamojo vandens paskirstymą ir išlaidų daugiabučio namo butų savininkams apmokėti išdalijimą, taip pat pakeitė sudarytas šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis, sudarė naujas sutartis su vandens tiekėju, karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Taisyklių 361, 362 punktai, byloje nėra pateikta.

68Visa tai leidžia teigti, jog net ir vertinant, kad Namo gyventojų dauguma išreiškė valią dėl apsirūpinimo karštu vandeniu 2-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu, Namo gyventojų pasirinktas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas nebuvo tinkamai įgyvendintas, tad Namui faktiškai taikomas 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo Namo karšto vandens tiekėju, kas jam suponavo atitinkamas teises ir pareigas.

69Toks ginčui aktualių teisės aktų nuostatų ir susiklosčiusios situacijos vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2039-525/2015 pateiktą teisės aiškinimą.

70Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš esmės patvirtino Aktu nustatytų įpareigojimų pareiškėjui teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad Aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, vertina, jog ši teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pratiką šios kategorijos bylose, todėl joje išdėstytų motyvų nekartoja ir dėl to plačiau nepasisako.

71Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nesudarantys pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo laikyti neteisėtu ir/ar nepagrįstu ir dėl to jį naikinti ar keisti.

72Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

73Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

74Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

75Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

76Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus... 5. Teigė, jog Akte nurodyti privalomieji nurodymai naikintini kaip neatitinkantys... 6. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą prašė jį... 7. Dėl 2-ojo karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimo ir tinkamo įgyvendinimo... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime prašė bylą nagrinėti... 9. Paaiškino, kad teisės aktuose reglamentuotas karšto vandens apskaitos... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime... 11. Paaiškino, kad pareiškėjas karšto vandens tiekimo veiklos Name nevykdo, nes... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepime į skundą ir rašytiniuose... 13. Paaiškino, kad nors pareiškėjas teigia, kad gyventojai buvo pasirinkę... 14. Tretieji suinteresuoti asmenys A. K. ir J. K. pateikė prašymus bylą... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiais policijos... 16. Paaiškino, kad pagal 2009 m. kovo 13 d. Šilumos pirkimo ir pardavimo sutartį... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu (t. I,... 19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi (II... 20. III.... 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu (VI t.,... 22. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Inspekcijos Vilniaus... 23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis Name nevykdo karšto... 24. Teismas priminė, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2... 25. Teismas rėmėsi CK 4.85 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pažymėjo, kad nors UAB... 26. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 4 dalies nuostatomis,... 27. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad Namo... 28. Taip pat pažymėta, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Akto surašymo metu... 29. Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų... 30. Pažymėta, jog pareiškėjas neginčija Akte nustatytų faktinių aplinkybių,... 31. Vadovaujantis teisės aktų (ŠŪĮ (redakcija nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012... 32. Teismas taip pat rėmėsi MĮ (2006 m. spalio 30 d. redakcija) 15 straipsniu,... 33. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas,... 34. IV.... 35. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundą (IV t.,... 36. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:... 37. 1) Skundžiamas Aktas lakoniškas, jame neužsimenama apie Inspekcijos... 38. 2) Patikrinimo metu pareiškėjas Name karšto vandens tiekimo veiklos... 39. 3) Dėl teismo argumento, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Namo... 40. 4) Ignoruojant vartotojų CK 4.85 straipsnyje tvarka priimtus sprendimus, bei... 41. 5) Įsiteisėjusios administracinių teismų praktikos dėl bylų, kuriuose... 42. 6) Remiasi LVAT 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.... 43. Atsakovas Inspekcijos Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 44. Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:... 45. 1) Akto nurodymai yra pagrįsti bei teisėti, motyvai adekvatūs, aiškūs ir... 46. 2) Atlikto patikrinimo metu nustatyta ir Akte užfiksuota, kad apeliantas... 47. 3) Atkreipia dėmesį, kad iki naujos redakcijos Taisyklių įsigaliojimo,... 48. 4) Remiasi ŠŪĮ 18 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 181-183 punktais, daro... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą (IV... 50. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujamiesčio būstas“ atsiliepime į... 51. Atsiliepime nurodo, kad iš esmės sutinka su apelianto teiginiais, jog teismas... 52. Teisėjų kolegija... 53. V.... 54. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad... 55. Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta,... 56. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į pateiktų dokumentų datas, nei... 57. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos... 58. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis ginčas jau buvo pasiekęs Lietuvos... 59. Kaip pabrėžta ir 2014 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.... 60. Atsižvelgiant į tai, byloje pirmiausia turi būti sprendžiama, ar Namo... 61. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime būtent šias aplinkybes... 62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria... 63. Nekartodama visų pirmosios instancijos teismo argumentų, remiantis kuriais... 64. Šilumos ūkio įstatymą detalizavo inter alia Šilumos tiekimo ir vartojimo... 65. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog jame nedetalizuojama... 66. Taigi tarp Namo gyventojų ir pareiškėjo buvo susiklostę pareiškėjo ir... 67. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju duomenų,... 68. Visa tai leidžia teigti, jog net ir vertinant, kad Namo gyventojų dauguma... 69. Toks ginčui aktualių teisės aktų nuostatų ir susiklosčiusios situacijos... 70. Apeliacinė instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios... 71. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone,... 72. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 73. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 74. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“... 75. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti... 76. Nutartis neskundžiama....