Byla 2A-1400/2014
Dėl turtinės žalos atlyginimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Trans“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1023-553/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Trans“ ieškinį atsakovams A. Z., D. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „VM Logistics“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Big Trans“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics“, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 329 099,34 Lt žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, kuriais naudojamos konfidencialios žinios ir informacija apie ieškovo klientus, bendradarbiavimo su jais sąlygas, t. y. nesudarinėti sutarčių su TOO Kompanija Metex, Import-Export V. N., TOO WFG Corporation, TOO ART Potolok, TOO „Kompanija SK Izhstroj“, TOO FET Group, TOO Technoprom-teks, UAB Green Works industry“, Zlatogor Part Service TOO, TOO NRC Group, TOO Gold World, TOO Profair processing, Mais TOO, Flint Group Findland OY, IP Beisenova K.D, HA SERV OU, EOS-WERKE GUNTHER GmbH, MEDEN-INMED Sp.z.o.o, OOO „EXCLUSIVE PARQUET“, Luga-Nova GmbH, Master Kraska, NS TRADE, TRADEWAYS CZ, o jei tokios sutartys jau sudarytos – jas nutraukti; priteisti iš atsakovų solidariai 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 4, b. l. 32-43). Nurodė, kad ieškovas yra pervežimo paslaugas teikianti bendrovė, veiklą vykdanti nuo 2008 m. Nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. vasario 24 d. bendrovėje paslaugų pardavimo vadybininko pareigose dirbo A. Z., kuris buvo atsakingas už įmonės paslaugų pardavimą, santykių plėtojimą ir kontaktų užmezgimą su klientais, sutarčių pasirašymą. Šis darbuotojas 2012 m. vasario 15 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir 2012 m. vasario 24 d. darbo sutartis nutraukta. A. Z. iš karto pradėjo dirbti V. M. IĮ, kuri 2012 m. balandžio 6 d. pertvarkyta į UAB „VM Logistics“, kurios veiklos rūšys ir tikslai tapo tokie pat kaip ir ieškovo. A. Z. į atsakovo įmonę perėjo dirbti kartu su D. B., nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. vasario 27 d. dirbusiu UAB „Big Trans“ vadybininko pareigose. Ieškovo teigimu, nuo 2012 m. kovo mėnesio bendrovė neteko dalies savo klientų: įmonės Metex, WFG Corporation, OY FLINT Group, Technoprometeks, ART Potolok, EXCLUSIVE PARKQUET, NRC Group, Import-Export Vladimir FOLTI, FET Group ir kitų, nes atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir tuo pažeidė sutartinius ir įstatyminius reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad su A. Z. ir D. B. buvo pasirašyti nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimai, kurie buvo inkorporuoti į darbo sutartis. UAB „Big Trans“ yra patvirtintas Komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas, su kuriuo abu darbuotojai supažindinti. A. Z. ir D. B. nesilaikė teisėtumo reikalavimo ir pažeidė savo pareigas: perėjo dirbti pas atsakovą, užsiimantį tapačiu verslu; išsinešė ir panaudojo ieškovo komercines paslaptis savo ir UAB „VM Logistics“ naudai gauti, perviliojo ieškovo klientus, o UAB „VM Logistics“ – perviliojo buvusius ieškovo darbuotojus, kurie žinojo visas ieškovo komercines paslaptis, ir tokiu būdu įgijo pranašumą. Ieškovo teigimu, atsakovų neteisėtus veiksmus taip pat įrodo tai, kad UAB „VM Logistics“ naudoja tą pačią darbo schemą kaip ieškovas (krovinius perkrauna Latvijos sandėlyje LATPAS, naudojasi Kazachstano valstybės ekspeditoriaus „Temir Ekspedicija“ paslaugomis), naudoja to paties turinio sutartis (sutarties su METEKS turinys yra analogiškas UAB „Big Trans“ naudojamų sutarčių turiniui), siūlo klientams geresnes sutarčių sąlygas (atsisakė baudų už krovinio savalaikio nepristatymą, nustatė mažesnį delspinigių dydį, nenustatė iškrovimo terminų ir taikomų prastovų). Nurodyti atsakovų veiksmai sukėlė ieškovui turtinę žalą, nes netekęs bendradarbiavimo su nurodytais klientais, neteko dalies pajamų. Todėl solidariai prašo priteisti iš atsakovų 329 099,34 Lt žalos atlyginimui, nurodydamas, kad A. Z. padarė 120 920,73 Lt žalos, D. B. - 169 454,42 Lt žalos ir jie abu kartu, pasisavindami iš ieškovo duomenų bazės ten esančius klientus, paradė 38 724,19 Lt žalos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinio netenkino (t. 5, b.l. 266-276). Teismo vertinimu, ieškovas, teigdamas, jog UAB „VM Logistics“ perviliojo ieškovo darbuotojus A. Z. ir D. B., neįrodinėjo jokių aplinkybių, kurias teismas galėtų vertinti, kaip atitinkamą atsakovo atliktą nesąžiningos konkurencijos veiksmą. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „VM Logistics“ kokiu nors sąžiningai konkurencijai prieštaraujančiu būdu būtų siūlęs nutraukti šiems darbuotojams darbo santykius su ieškovu ir pereiti dirbti į atsakovo įmonę, kad A. Z. ir D. B. būtų rengęsi pereiti dirbti pas atsakovą ar tarp pastarųjų asmenų būtų nustatyti kokie nors ankstesni ryšiai. Ieškovas neįrodinėjo ir aplinkybių, kad A. Z. ir D. B. išsiskyrė patirtimi ar ypatingais sugebėjimais, kurie buvo reikšmingi ieškovui, ir kad dėl to atsakovo įmonė įgijo pranašumą. A. Z. UAB „Big Trans“ dirbo mažiau nei metus laiko, o D. B. – pusantrų metų, su atsakovu UAB „VM Logistics“ darbo santykius šie asmenys nutraukė taip pat nesulaukę nė vienerių metų. Ieškovas apsiribojo prielaidų, susietų su tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, pateikimu, nurodydamas, kad buvusių darbuotojų viliojimą patvirtina aplinkybės, jog jie išėjo iš darbo, įsidarbino pas atsakovą, kuris, įtakojamas šių darbuotojų, atliko įmonėje pertvarkymus ir ėmė verstis tokia pat ūkine veikla kaip ir ieškovas. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes paneigia rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad V. M. IĮ, kuri buvo pertvarkyta į UAB „VM Logistics“, viena iš veiklos sričių jau nuo 2005 metų buvo veikla transporto sferoje, kurios pagrindinė sritis – krovinių vežimas keliais. Aplinkybę, kad atitinkamos veiklos vykdymas (pradėjimas ją vykdyti) niekaip nėra susijęs su A. Z. ir D. B. įsidarbinimu atsakovo įmonėje, patvirtina ne tik V. M. IĮ nuostatai, tačiau ir realių pervežimo paslaugų suteikimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai apie tokių paslaugų teikimą įvairiems subjektams 2010, 2011 metais. Ieškovo nurodytos aplinkybės apie A. Z. ir D. B. perėjimą dirbti į atsakovo įmonę galėtų būti reikšmingos tik tuomet, jeigu būtų nustatyta, jog šių asmenų įsidarbinimas suteikė UAB „VM Logistics“ akivaizdų pranašumą, pakenkiant UAB „Big Trans“ galimybėm konkuruoti. Tačiau tokių aplinkybių ieškovas neįrodė.

7Ieškovo patvirtintame Komercinę paslaptį sudarančių žinių sąraše yra nurodyta, kad komercinę paslaptį sudaro žinios apie klientus, atstovus, tarpininkus, tiekėjus, vartotojus ir vežėjus. Ieškovas, teigdamas, kad buvo pervilioti jo klientai, rėmėsi išrašais iš UAB „Big Trans“ klientų duomenų bazės, pažymomis apie negautas pajamas iš klientų, su kuriais dirbo A. Z. ir D. B. bei pažyma dėl klientų priskyrimo. Tačiau įrodymus - sutartis, patvirtinančias aplinkybes, kad su nurodytais subjektais ieškovą siejo konkretūs verslo santykiai, ieškovas pateikė tik dėl TOO Profair processing, OOO „EXCLUSIVE PARQUET“ ir TOO FET Group. Apie buvusius realius ieškovo verslo santykius santykinai galima spręsti ir iš ieškovo pateiktų ataskaitų, sudarytų laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 8 d. iki 2012 m. vasario 24 d., patvirtinančių tokius santykius su: TOO Gold World, TOO Kompanija Metex, TOO Technoprom-teks, TOO ART Potolok, TOO WFG Corporation, TOO FET Group, EOS-WERKE GUNTHER GmbH, IP Beisenova K.D, Mais TOO, OOO „EXCLUSIVE PARQUET“, MEDEN-INMED Sp.z.o.o, TOO Profair processing, Flint Group Findland OY, TRADEWAYS CZ ir NS TRADE. Dėl likusių klientais įvardintų įmonių ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu šios įmonės yra priskiriamos prie ieškovo klientų. Atsakovas atkreipė dėmesį į 2013 m. balandžio 4 d. išrašą iš UAB „Big Trans“ klientų duomenų bazės, kuriame klientų tarpe yra nurodyta įmonė TOO Flavourland, ir pateikė teismui įrodymus, kad ši įmonė niekada neturėjo jokių santykių su ieškovu. Todėl, teismo vertinimu, ieškovo pateikti duomenys iš klientų duomenų bazės nėra pakankamai patikimi. Bet kuriuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai tepagrindžia epizodinius TOO Gold World, TOO Kompanija Metex, TOO Technoprom-teks, TOO ART Potolok, TOO WFG Corporation, TOO FET Group, EOS-WERKE GUNTHER GmbH, IP Beisenova K.D, Mais TOO, OOO „EXCLUSIVE PARQUET“, MEDEN-INMED Sp.z.o.o, TOO Profair processing, Flint Group Findland OY, TRADEWAYS CZ ir NS TRADE paslaugų pirkimo iš ieškovo atvejus, nes iš jų turinio nėra jokio pagrindo spręsti apie ilgalaikius šalių įsipareigojimus bendradarbiauti ir tokios pareigos pažeidimą dėl nesąžiningos atsakovų konkurencijos. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo informaciją apie ieškovo nurodytus klientus pripažinti ieškovo komercine paslaptimi. Atsakovas, teigdamas, kad klientų savo paslaugoms teikti ieško transporto ir krovinių biržoje www.cargo.lt, pateikė teismui 2012 m. gegužės 5 d. Naudotojo sutartį Nr. 8441, sudarytą su UAB „Eurospektras“ dėl naudojimosi tinklapyje www.cargo.lt. sukurta duomenų baze bei kitomis www.cargo.lt. teikiamomis paslaugomis. Iš šios sutarties matyti, kad jos pagrindu atsakovas turėjo teisę transporto ir krovinių biržoje siūlyti paslaugų teikimą bet kuriam nurodytoje sistemoje registruotam subjektui, jų tarpe ir ieškovo nurodytoms įmonėms. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkama informacija iš esmės yra vieša ir prieinama kiekvienam subjektui, sudariusiam sutartį su šios duomenų bazės administratoriumi UAB „Eurospektras“, teismas vertino, kad ji neatitinka komercinės paslapties požymių.

8Be to, ieškovas, reikalaudamas atlyginti patirtus nuostolius ir uždrausti atsakovui atlikti neteisėtus veiksmus, kaip perviliotus klientus nurodė įmones: TOO ART Potolok, TOO Technoprom-teks, UAB Green Works industry, Zlatogor Part Service TOO, TOO Gold World, Mais TOO, IP Beisenova K.D, EOS-WERKE GUNTHER GmbH ir MEDEN-INMED Sp.z.o.o, tačiau jokių įrodymų, kad su šiomis įmonėmis atsakovas būtų turėjęs verslo santykių ir gavęs iš to pajamų, teismui nepateikė. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad ieškovo patirti nuostoliai, susiję su negautomis pajamomis iš šių subjektų, yra padaryti atsakovų neteisėtais veiksmais. Iš atsakovo UAB „VM Logistics“ Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų nustatyta, kad su TOO NRC Group, TOO Profair processing, TOO WFG Corporation ir Flint Group Findland OY sutartiniai santykiai prasidėjo iki A. Z. ir D. B. perėjimo dirbti į UAB „VM Logistics“, o įrodymų, kad šie darbuotojai kokiu nors būdu bendradarbiavo su UAB „VM Logistics“ iki įsidarbinimo šioje įmonėje, ieškovas nepateikė. Dalis kitų nurodytų įmonių - TOO Kompanija Metex, TOO WFG Corporation, TOO „Kompanija SK Izhstroj“, TOO NRC Group ir TOO Profair processing - patvirtino, jog jie patys kreipėsi paslaugų į UAB „VM Logistics“, gavę atitinkamas partnerių rekomendacijas. Šių aplinkybių ieškovas taip pat nenuginčijo, kaip ir aplinkybių, kad A. Z. ir D. B. niekada nedirbo su Luga-Nova GmbH bei Master Kraska. Todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sieti A. Z. ir D. B. perėjimo dirbti į UAB „VM Logistics“ su ieškovo negautomis pajamomis iš šių įmonių. Teismas sutiko su atsakovų argumentu, kad vien faktas, jog atsakovas UAB „VM Logistics“ turi epizodinių sutartinių santykių su ieškinyje nurodytomis įmonėmis, kurios nėra saistomos jokių išimtinių bendradarbiavimo su ieškovu sutarčių ir yra viešai registruotos www.cargo.lt sistemoje kaip potencialūs bet kurio panašias paslaugas teikiančio tiekėjo klientai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovai A. Z. ir D. B. atskleidė, o atsakovas UAB „VM Logistics“ pasinaudojo ieškovo UAB „Big Trans“ komercine paslaptimi, kaip tai suprantama Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

9Ieškovas neįrodė ir aplinkybių, kad jo taikyta darbo schema, krovinius perkrauna Latvijos sandėlyje LATPAS ir naudojantis Kazachstano valstybės ekspeditoriaus „Temir Ekspedicija“ paslaugomis, yra ieškovo komercinė paslaptis, kurią atskleidė A. Z. ir D. B. ir pasinaudojo UAB „VM Logistics“. Atsakovai pateikė įrodymus, kad ieškovo taikoma darbo schema yra visuotinai žinomas krovinių pervežimo būdas, kurį taiko daugelis pervežimo kompanijų. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, su OOO „Latspas“ sandėliu sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu (t. 4, b. l. 18-31, t. 5, b. l. 55-56), atsakovas UAB „VM Logistics“ pateikė duomenis, kad dirba su 5 sandėliais, kurių tarpe yra ir OOO „Latspas“ (t. 2, b. l. 224) bei kad Kazachstano regione dirba su keturiolika ekspeditorių, kurių vienas TOO „Temir Ekspedicija“ (t. 5, b. l. 58-70). Kokiu būdu atsakovo paslaugų pirkimas iš nurodytų subjektų pažeidžia ieškovo teises ir kenkia jo galimybėms konkuruoti, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas naudojo ieškovo sutarties pavyzdžius, lygiagrečiai teigiant, kad atsakovas siūlė kitokias sutarties sąlygas ir tuo pažeidė ieškovo teises, pripažintini taip pat nepagrįstais ir prieštaraujančiais vienas kitam. Ieškovas neįrodė, kad jo naudotų sutarčių turinys skiriasi nuo standartinių atitinkamos rūšies sutarčių tokiu būdu, kad ieškovo naudotos sutartys teikė jam pranašumą konkuruojant, o atsakovas, panaudojęs panašaus turinio sutartį, nepagrįstai suvaržė ieškovo teises ir sąlygojo nuostolių atsiradimą.

10Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų priteisti 329 099,34 Lt nuostolių atlyginimą bei palūkanas, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisakė. Tačiau pažymėjo, kad ieškovas netinkamai įrodinėjo patirtus nuostolius, jų sumą apskaičiuodamas iš savo negautų ir atsakovo gautų pajamų sumos, neišskaičiuojant, nepagrindžiant ir neįrodant grynojo pelno bei nepateikiant įrodymų, kad negautos pajamos buvo realios. Taip pat nenustačius, kad atsakovai atliko ieškovo teises pažeidžiančius veiksmus, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja realus tokių veiksmų atlikimo pavojus ir grėsmė jų sąlygotai žalai atsirasti. Nepagrįstas draudimas atsakovui UAB „VM Logistics“ ieškoti naujų klientų ir sudarytų sutarčių nutraukimas apribotų įstatymo saugomą sąžiningos konkurencijos laisvę. Teismas sprendė, kad ieškovas UAB „Big Trans“ neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl ieškinio netenkino (CPK 178 str.). Teismas sprendė, kad 11 000 Lt suma atstovavimo išlaidoms atlyginti yra pagrįsta ir protinga. Todėl iš ieškovo atsakovui priteisė 11 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.). Atsakovų prašymo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino (CPK 95 str. 2 d., 178 str.).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas UAB „Big Trans“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovų solidariai 184 836,86 Lt žalą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b.l. 1-15). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei pažeidė civilinio proceso normas, turėjusias esminės reikšmės neteisingo, neteisėti ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Apelianto klientai vis dar būtų teikę užsakymus apeliantui, jeigu A. Z. ir D. B. nebūtų pažeidę darbo sutarčių ir neteisėtai atskleidę UAB „VM Logistics“ apelianto komercinių (gamybinių) paslapčių, o UAB „VM Logistics“ nebūtų neteisėtais būdais įgijęs informacijos, kuri yra apelianto komercinė paslaptis bei ėmęsis nesąžiningos konkurencinės veiklos apelianto atžvilgiu. Atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalą apeliantui.
  2. Apeliantas įrodė, kad jo nurodyta informacija, kuria atsakovai pasinaudojo, atitinka komercinės paslapties sampratą. A. Z. ir D. B. buvo įpareigoti saugoti apeliantui priklausančias komercines paslaptis, neatskleidžiant jų tretiesiems asmenims, taip pat ir UAB „VM Logistics“. Šia informacija buvo pasinaudota, todėl apeliantui padaryta žala. Be to, nesąžiningos konkurencijos bylose nėra reikalaujama įrodyti, kad išėję darbuotojai pasižymėtų kokiais nors išskirtiniais sugebėjimais, teismų praktikoje nenustatyta, kad tik tokie darbuotojai galėtų neteisėtai atskleisti buvusio darbdavio konfidencialią informaciją.
  3. A. Z. ir D. B., dirbdami vadybininkais pas apeliantą, turėjo prieigą tokiai informacijai kaip: duomenys apie klientus (asmens kodai, kontaktai), užsakovai, krovinių siuntėjai (kontaktiniai asmenys, telefonai), krovinių gavėjai (kontaktiniai asmenys, telefonai), krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinio savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos ir atsiskaitymo terminai bei kt. Todėl atsakovai žinojo šią informaciją ir galėjo ja naudotis bei atskleisti ją UAB „VM Logistics“. Pavyzdžiui, iš 2010 m. lapkričio 29 d. Krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais sutarties su apelianto klientu TOO FET Group matyti, kad ji apsprendžia bendrąsias užsakovo/vežėjo teises ir pareigas, nustato šalių atsakomybę, apmokėjimo tvarką ir konfidencialumą. Sutartyje nurodyta, kad „Abi šalys sutinka vykdyti sutarties sąlygas su reikiamu konfidencialumu ir neatskleisti tretiesiems asmenims jokios informacijos apie sąlygas, nurodytas paraiškose arba prekių lydimuosiuose dokumentuose. Užsakovas garantuoja, jog be rašytinio Vežėjo sutikimo nekontaktuos su trečiaisiais asmenimis, kurių paslaugomis naudojasi Vežėjas, vykdydamas šios sutarties sąlygas 12 mėnesių laikotarpyje po konkretaus gabenimo, kuriame dalyvavo pasitelkti tretieji asmenys (10.1 p., 10.2 p.). Taip pat sutarties 11.1 punkte nurodyta, kad „ši sutartis galioja nuo jos pasirašymo dienos, nurodytos sutartyje, neterminuotai“. Todėl teismo argumentai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai tepagrindžia epizodinius TOO Gold World, TOO Kompanija Metex, TOO Technopromteks, TOO ART Potolok, TOO WFG Corparation, TOO FET Group, EOS-WERKE GUNTHER GmbH, IP Beisenova K.D., Mais TOO, OO EXCLUSIVE PARQUET, MEDEN-INMED Sp.z.o.o, TOO Profair processing, Flint Group Findland OY, TRADEWAYS CZ ir NS TRADE paslaugų pirkimo iš apelianto atvejus yra nepagrįsti.
  4. Atsakovai po darbo santykių su apeliantu nutraukimo naudojosi tokia pačia darbo schema kaip apeliantas – krovinius perkraudavo Latvijos sandėlyje LATPAS. UAB „VM Logistics“ bendradarbiavimo sutartį su LATPAS sudarė 2012 m. balandžio 11 d., t. y. tą pačią dieną, kai A. Z. ir D. B. pradėjo dirbti UAB „VM Logistics“. Taip pat UAB „VM Logistics“ kaip ir apeliantas naudojosi būtent Kazachstano valstybės ekspeditoriaus „Temir Ekspedicija“ paslaugomis, kas įrodo, kad atsakovai pasinaudojo apelianto įdirbiu, o sutartį su šiuo ekspeditoriumi sudarė 2012 m. balandžio 12 d., t. y. kitą dieną, kai A. Z. ir D. B. pradėjo dirbti konkurento įmonėje. Be to, atsakovai, žinodami apelianto sutarčių sąlygas, pasiūlė klientams bendradarbiauti su UAB „VM Logistics“ palankesnėmis sąlygomis, nes buvo atsisakyta baudų už savalaikį krovinio nepristatymą, nustatytas mažesnis delspinigių dydis, nebuvo nustatytų iškrovimo terminų ir taikomų prastovų.
  5. Net jei internete galima rasti dalį apelianto nurodytų klientų, nereiškia, kad tokia informacija yra vieša šios bylos kontekste, nes viešai galima gauti tik bendrą informaciją apie įmonę, bet ne jos, kaip potencialaus kliento pervežimui iš Europos į Aziją, nurodymą – saugotinus duomenis apie įmones, kas suteikia apeliantui konkurencinį pranašumą. 2012 m. gegužės 5 d. naudotojo sutartis, sudaryta atsakovo su UAB „Eurospektras“ nereiškia, kad atsakovai apelianto klientus surado naudodamiesi būtent www.cargo.lt duomenų baze. Byloje nėra įrodymų, kad koks nors apelianto klientas būtų skelbęs informaciją apie save www.cargo.lt duomenų bazėje. Be to, atsakovai teigia, kad klientai patys kreipėsi į UAB „VM Logistics“.
  6. Informacija apie sutartines krovinių vežimo kainas, kainos sudėtines dalis (mokesčius vežėjams, derybų dėl kainos su klientu rezultatus ir pan.), atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį ir turinį, laikytina komercine paslaptimi, nes šios informacijos pagrindu formuojama kainų politika, kurios pagrindu įmonės konkuruoja kainų lygmenyje. Todėl ši informacija savaime gali suteikti konkurencinį pranašumą ir laikoma turinčia komercinę vertę (CK 1.116 str. 1 d.). Be to, apeliantas savo konfidencialią komercinę paslaptį sudarančią informaciją buvo apsaugojęs tiek slaptažodžiais, tiek papildomais įmonės vidaus dokumentais (patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas bei papildomos nuostatos įtraukos į darbo sutartis). Iš darbo sutarčių ir jų priedų matyti, kad A. Z. ir D. B. buvo supažindinti ir žinojo apie įpareigojimą saugoti apelianto komercines paslaptis; įsipareigojo saugoti apelianto konfidencialią, komercinę paslaptį sudarančią informaciją tiek darbo sutarties galiojimo metu, tiek po darbo sutarties su bendrove pasibaigimo, nenaudoti, neperduoti, neskelbti ir kitaip neatskleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims informacijos, sudarančios apelianto komercines paslaptis.
  7. Teismo nurodyta aplinkybė, kad TOO NRC Group, TOO Profair processing, TOO WFG Corporation ir Flint Group Findlant OY sutartiniai santykiai su UAB „VM Logistics“ prasidėjo iki A. Z. ir D. B. perėjimo dirbti pas atsakovą, tik patvirtina, kad minėti asmenys, dar nenutraukę darbo santykių su apeliantu, neteisėtai pradėjo perdavinėti informaciją UAB „VM Logistics“, kuri pasinaudojo apelianto komercine paslaptimi – duomenimis apie klientus, skatino apelianto klientus vežti krovinius ne per apeliantą, o per UAB „VM Logistics“, t.y. siekė pervilioti apelianto klientus.
  8. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas, draudžiantis atskleisti komercines paslaptis, A. Z. baigėsi 2013 m. vasario 24 d., o D. B. – 2013 m. vasario 27 d. Atsakovai buvo susaistyti įsipareigojimais neatskleisti apeliantui priklausančios komercinės paslapties, todėl atsakovams pasinaudojant apeliantui priklausančia komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti, neteisėtumas yra įrodytas. Taip pat aplinkybė, jog atsakovai negalėjo nesuvokti savo veiksmų neteisėtumo, pripažintina kaip įrodanti jų kaltę. Apelianto teigimu, atsakovai pažeidė CK 1.116 straipsnį, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, darbo sutarties nuostatas dėl konfidencialumo pareigos.
  9. Apelianto patirti nuostoliai apsireiškė per negautų pajamų dydį, nes atsakovams pradėjus plėtoti neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą – teikti analogiškas paslaugas apelianto klientams, visiškai nutrūko apelianto gaunami užsakymai ir pajamos iš klientų Metex, Import-Export Vladimir FOLTI, WFG Corporation, ART Potolok, Kompanija SK Izhstroj TOO, FET Group, Technopromteks, UAB Green Works industry, Zlatogor Part Service TOO, NRC Group, Gold World, Profair processing, MAIS TOO, OY FLINT Group, IP Beisenova K.D, HA SERV (KZ), EOS-WERKE GUNTHER GmbH, MEDEN-INMED, „EXCLUSIVE PARQUET“. Padaryta žala skaičiuojama kaip apelianto negautas ekspedicinis pelnas: apeliantas dėl D. B. priskirtų klientų negavo 119 374,20 Lt, o dėl A. Z. – 65 462,66 Lt pajamų. Apeliantas prarado rinkos dalį – visai neteko užsakymų iš klientų, su kuriais dirbo išimtinai A. Z. ir D. B., todėl apeliantas dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų negavo 184 836,86 Lt pajamų. Negautos pajamos, skirtingai nei nurodė teismas, skaičiuojamos atėmus ekspedicines išlaidas bei žala skaičiuojama tik iš negauto ekspedicinio pelno. Visi pirminiai apelianto buhalteriniai dokumentai bei paskaičiavimai buvo pateikti UAB „Nepriklausomas auditas“, kuris remiantis šiais duomenimis patikrino lentelėse nurodytų sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir dydį.
  10. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad UAB „VM Logistics“ gauta nauda iš perviliotų klientų sudaro 144 262,48 Lt. Kadangi apelianto negautų pajamų suma yra didesnė (184 836,86 Lt) ir apima atsakovų gautą turtinę naudą (144 262,48 Lt), todėl apeliantas prašo iš atsakovų solidariai priteisti būtent didesnę sumą - 184 836,86 Lt.

13Atsakovai A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b.l. 23-45). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas neįrodė nei atsakovų neteisėtų veiksmų, įskaitant ir to, kad atsakovams buvo patikėta apelianto komercinę paslaptį sudaranti informacija, nei apelianto tariamai patirtos žalos negautų pajamų forma.
  2. Apeliaciniu skundu neskundžiama sprendimo dalis, kuria konstatuota, kad UAB „VM Logistics“ neviliojo buvusių apelianto darbuotojų, todėl apeliantas pripažino šią aplinkybę. Ši aplinkybė taip pat paneigia skunde pateikiamus išvedžiojimus, jog atsakovai A. Z. ir D. B. neišsiskyrė patirtimi ar ypatingais sugebėjimais, yra kuo nors susiję su tariamu konfidencialios apelianto informacijos atskleidimu.
  3. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog V. M. IĮ buvo pertvarkyta į UAB „VM Logistics“ siekiant tapti apelianto konkurentu ar nesąžiningai konkuruoti, nes bendrovė buvo pertvarkyta siekiant pakeisti savo vykdomos veiklos teisinę formą. Be to, bendrovės pertvarkymas ipso facto nesudaro pagrindo konstatuoti kokių nors neteisėtų veiksmų konkurencijos teisės prasme.
  4. Apelianto teiginiai apie neva nesąžiningą UAB „VM Logistics“ konkuravimą ar apelianto klientų perviliojimą yra nepagrįsti. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų geros ūkinės praktikos ar normalių verslo papročių neatitinkantį UAB „VM Logistics“ elgesį. Klientai buvo ir yra laisvi pasirinkti reikiamų paslaugų tiekėją, todėl sprendimus dėl krovinių pervežimo būdo ar pervežėjo pasirinkimo priėmė savarankiškai. Vien tai, kad su viena iš įmonių apeliantas buvo sudaręs neterminuotą sutartį, negali reikšti išimtinio šios įmonės ir kitų įmonių glaudaus bendradarbiavimo su apeliantu. Faktas, kad UAB „VM Logistics“ teikė paslaugas tiems klientams, kuriems paslaugas teikė ir apeliantas, nereiškia kokių nors nesąžiningų atsakovo veiksmų konkurencijos teisės požiūriu.
  5. Su apelianto nurodytais ūkio subjektais ZLATOGOR PART SERVICE TOO, GOLD WORLD, TECHNOPROM TEKS, UAB „Green Works industry“, ART POTOKOL, MEDEN-INMED, MAIS TOO, IP BEISENOVA K.D ir EOS-WERKE GUNTHER atsakovas UAB „VM Logistics“ niekada neturėjo ir neturi jokių sutartinių santykių. Todėl apelianto reikalavimas priteisti neva negautas pajamas iš šių subjektų yra nepagrįstas.
  6. Iš pateiktų apelianto bendradarbiavimo su nurodytais klientais suvestinių (pažymų dėl negautų pajamų) matyti, kad šie klientai apelianto paslaugomis naudojosi, o kai kurie iš jų vis dar naudojasi tik fragmentiškai: net 14 iš 19 nurodytų klientų apelianto paslaugomis naudojosi vos vieną-du kartus per 10-15 mėnesių, kitų apelianto vykdytų reisų klientams dažnumas siekia vos kartą per 2-3 mėnesius. Šie duomenys patvirtina, kad nurodyti apelianto klientai yra atsitiktiniai, todėl jų sutartinių santykių su apeliantu pasibaigimas nulemtas priežasčių, nesusijusių su atsakovais. Be to, apelianto pateiktos pažymos įrodo, jog UAB „VM Logistics“ negavo jokių pajamų iš ZLATOGOR PART SERVICE TOO, GOLD WORLD, TECHNOPROM TEKS, UAB „Green Works industry“, ART POTOKOL, MEDEN-INMED, MAIS TOO, IP BEISENOVA K.D ir EOS-WERKE GUNTHER GmbH.
  7. Komercinių paslapčių apibūdinimas darbo sutarčių 9.4 punkte bei kita informacija, nurodyta darbo sutartyse kaip konfidenciali (komercinė paslaptis), neatitinka CK 1.116 straipsnio nustatytos ir teismų praktikoje išplėtotos komercinės paslapties sampratos. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog A. Z. ir D. B. neva atskleidė apelianto komercines paslaptis, nes interneto tinklapiuose viešai pateikiama ir prieinama informacija negali sudaryti apelianto komercinės paslapties. Pats faktas, jog UAB „VM Logistics“ turi sutartinių santykių su kai kuriais iš apelianto nurodytais klientais, kurie yra viešai registruoti www.cargo.lt sistemoje kaip potencialūs bet kurio paslaugų teikėjo klientai, nereiškia, kad A. Z. ir D. B. atskleidė kokią nors informaciją, kuri pagal taikytinus teisės aktus ir teismų praktiką galėtų būti laikoma komercine apelianto paslaptimi.
  8. Apelianto nurodyta darbo schema galėtų būti saugoma apelianto naudai kaip komercinė paslaptis tik tuo atveju, jei apeliantas įrodytų, kad tai yra jo sukurtas darbo atitinkamoje srityje įdirbis (know-how), kuris nėra žinomas rinkoje, t.y. apeliantas turėtų įrodytų, kad niekas iki jo tokios darbo schemos šioje rinkoje nenaudojo. Tačiau apelianto nurodyta darbo schema yra visuotinai žinoma ir tapusi atitinkamos rinkos standartu. Be to, UAB „VM Logistics“ sutarčių su klientais sąlygos skiriasi nuo apelianto sutarčių sąlygų. Tai, kad UAB „VM Logistics“ su klientais sudarytose sutartyse numatytos sąlygos yra palankesnės, nepagrindžia apelianto reiškiamų reikalavimų.
  9. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriuos būtų galima laikyti pagrindo apelianto nurodomiems nuostoliams kilti, t.y. UAB „VB Logistics“ neatliko jokių veiksmų, kurie konkurencijos teisės prasme laikytini nesąžiningu konkuravimu, o A. Z. ir D. B. nėra atskleidę jokios konfidencialia laikytinos apelianto informacijos. Nesant neteisėtų veiksmų, atsakovai neturi ir pareigos atlyginti bet kokius apelianto deklaruojamus nuostolius.
  10. Apelianto reikalavimas dėl nuostolių priteisimo apskritai net negalėtų būti tenkinamas, nes prašomi priteisti nuostoliai nėra pagrįsti realiomis ir neišvengiamai negautomis pajamomis, nėra pagrįsti teisės aktų nustatytais privalomais dokumentais, kurių pagrindu galima nustatyti ūkinių operacijų teisingumą bei neatspindi realių apelianto nuostolių negautų pajamų forma, nes apeliantas nepateikė jokių dokumentų ar duomenų, iš kurių būtų matyti apelianto išlaidų apskaičiavimas, sąnaudų, mokesčių ar kitų mokėjimų, kurie neišvengiamai būtų sąlygoti šių pajamų, išskaičiavimo.
  11. Net jei apeliantas ir patyrė kokių nors finansinių praradimų, kurių atlyginimo reikalaujama šioje byloje, tai tokie praradimai yra tiesiogiai susiję ne su atsakovų, o su paties apelianto kaip verslo subjekto, prisiimančio ūkinės veiklos vykdymo riziką, veiksmais ar neveikimu.
  12. Apeliaciniame skunde faktiškai pakeistas reikalavimų dalykas ir vietoje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu reikštų reikalavimų priteisti kartu tiek jo tariamai negautas pajamas, tiek neva atsakovų gautą naudą, pareiškė savo turiniu naują reikalavimą priteisti apelianto tariamai negautas pajamas, į jas įskaitant atsakovų neva gautą naudą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

17Byloje pareikštas (patikslintas) ieškinys dėl nuostolių, padarytų komercinės paslapties atskleidimu, nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo grindžiamas CK 1.116 straipsniu, Konkurencijos įstatymo bei bendrosiomis CK civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis (t. 4, b.l. 32-43). Pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovai – fiziniai asmenys būtų atskleidę komercines apelianto (ieškovo) paslaptis ir jų įsidarbinimas pas atsakovą UAB „VM Logistics“ suteikė pastarajam akivaizdų konkurencinį pranašumą tuo pačiu pakenkiant apelianto galimybėms konkuruoti; nėra pagrindo pripažinti, jog informacija apie apelianto klientus yra komercinė paslaptis; neįrodyta, jog su dalimi apelianto nurodomų klientų UAB „VM Logistics“ apskritai būtų turėjusi verslo santykius, o su kita dalimi klientų apeliantas būtų turėjęs stabilesnius bendradarbiavimo santykius. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas ieškinį atmetė. Apeliantas nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

18Lietuvos apeliaciniame teisme bylos nagrinėjimo dieną gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde nebuvo pateiktos visos skundžiamo sprendimo panaikinimui reikšmingos aplinkybės. Tačiau įstatymas imperatyviai nustato, kad apeliacinį skundą, pasibaigus jo padavimo terminui, keisti (papildyti) draudžiama (CPK 323 str.). Todėl teisėjų kolegija nesivadovauja apelianto papildomai pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Kita vertus, juose dėstoma dauguma tų pačių aplinkybių ir jų vertinimai, nurodytų ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija pasisakys ta pateiktų paaiškinimų apimtimi, kiek ji sutampa su apeliacinio skundo motyvais ir argumentais.

19Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Pagal bendrąsias CK normas civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 str.). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.).

21Dėl komercinės paslapties

22Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, nustatė, kad atsakovai A. Z. ir D. B. darbo pas apeliantą metu buvo įsipareigoję darbo sutarčių galiojimo laikotarpiu saugoti komercines paslaptis, nenaudoti trečiųjų asmenų interesais jokios informacijos, susijusios su darbu ar pareigomis ar kitaip prieinamos ir priklausančios apeliantui, išlaikyti visišką žinių, kurias jie gavo dirbdami pas apeliantą, slaptumą, neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su apeliantu ar jo klientais, saugoti komercines paslaptis bei visą kitą konfidencialią informaciją ir po darbo santykių pasibaigimo. Apeliantas komercinėmis paslaptimis, be kita ko, pripažino tiekėjų ir vartotojų sąrašus, ūkinės veiklos organizavimą. Dėl to byloje iš esmės ginčo nėra. Atsakovai nurodė (inter alia atsiliepime į apeliacinį skundą), jog informacija apie klientus nagrinėjamoje byloje neatitinka jurisprudencijoje pripažįstamų požymių, tik kuriems esant duomenys gali būti pripažįstami komercine paslaptimi (neviešumas, atitinkamas apsaugos lygis, komercinės vertės turėjimas). Pirmosios instancijos teismas, minėta, faktiškai sutiko su tokia pozicija. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia pozicija, nepaisant atsakovų ir skundžiamame sprendime teismo išdėstytų argumentų šiuo aspektu tiek ankstesnės, tiek paskutinės teisminės praktikos kontekste yra neteisinga.

23Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų, formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, pagrįsdama informacijos apie klientus priskyrimą komercinėms ūkio subjekto paslaptims, konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovo klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra ieškovo klientai. Tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinama apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas; tai taip pat yra informacija apie pervežimo geležinkelių transportu paslaugas teikiančias įmones, kokias pervežimo paslaugas jos gali pasiūlyti ieškovui, kas jose faktiškai priima su veikla susijusius sprendimus, kokios yra suderėtos pervežimų nuolaidos, pakrovimo, transportavimo, terminų, apmokėjimo sąlygos ir kita. Akivaizdu, kad tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Pažymėtina, kad paminėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl klientų kaip komercinės paslapties pobūdžio informacijos tarp ūkio subjektų, užsiimančių iš esmės ta pačia veikla (krovinių pervežimais) kaip ir nagrinėjamoje byloje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai informaciją apie apelianto klientus vertino kaip nepatenkančią į komercinių paslapčių ratą.

24Dėl įrodymų, susijusių su komercinės paslapties (ne)atskleidimu, vertinimo

25Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovai A. Z. ir D. B. buvo viliojami pereiti pas atsakovą UAB „VM Logistics“, atskleidė šiam atsakovui komercines apelianto paslaptis, o jų įsidarbinimas būtų suteikęs UAB „VM Logistics“ akivaizdų pranašumą tuo pačiu pakenkiant ieškovo galimybėms konkuruoti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įrodymų ir faktinių aplinkybių visumos kontekste yra pagrindas, sutinkant su apeliantu, daryti priešingas išvadas kaip labiau tikėtinas.

26Atsakovai A. Z. ir D. B. darbo sutartis su apeliantu nutraukė faktiškai tuo pačiu metu (prašymai dėl darbo sutarties nutraukimo pateikti atitinkamai 2012 m. vasario 15 d. ir 22 d., darbo sutartys nutrauktos 2012 m. vasario 24 d. ir 27 d.). Šiame kontekste teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats apelianto darbuotojų (atsakovų) perėjimas dirbti pas konkurentą savaime nereiškia įstatymų nuostatų pažeidimo ir nėra sąlyga civilinės atsakomybės atsiradimui. Sutiktina ir su tuo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog UAB „VM Logistics“ kokiu nors būdu būtent perviliojo minėtus apelianto darbuotojus. Faktinių bylos aplinkybių vertinimo kontekste labiau tikėtina, kad jie ir savo iniciatyva dėl kokių nors priežasčių turėjo ketinimus nutraukti darbo sutartis su apeliantu netgi anksčiau nei buvo atleisti, nes iš bylos duomenų matyti, jog informacija apie apelianto klientus buvo atskleidžiama ne tik po A. Z. ir D. B. darbo santykių su apeliantu nutraukimo, bet dar ir anksčiau. Tokią išvadą galima daryti iš to, kad 2012 m. sausio mėn. buvo sudaryta V. M. IĮ (vėliau tapusios UAB „VM Logistics“) ir apelianto kliento TOO Kompanija Meteks sutartis, kuri savo turinio struktūra ir formuluotėmis yra iš esmės analogiška apelianto anksčiau sudarytos sutarties su FET Group struktūrai ir formuluotėms (t. 3, b.l. 246-250, t. 5, 88-95). Beje, šis klientas, pakankamai aktyviai iki tol bendradarbiavęs su apeliantu – 8 užsakymai per 15 mėn. (t. 1, b.l. 31),– vėliau su apeliantu verslo santykių (bent jau iki ieškinio pareiškimo) neatkūrė. Pradedant 2012 m. vasario 28 d., t.y. dar iki atsakovams įsidarbinant (2012 m. balandžio 10 d.) UAB „VM Logistics“ ši bendrovė jau išrašė PVM sąskaitas faktūras buvusiems apelianto klientams TOO NRC group, TOO „Profair Proccesing“, Wealth Finance Group Corporation, Flint Group Finland OY (vėliau ir daliai kitų) (t. 3, b.l. 20-24). Pažymėtina, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog V. M. IĮ, beje, tapusi UAB „VM Logistics“ tuojau po atsakovų A. Z. ir D. B. darbo santykių nutraukimo su apeliantu, būtų iki 2012 m. turėjusi užsakymų iš minėtų klientų (kaip ir dalies kitų apelianto klientų tapusių konkurento klientais vėliau). Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pakankamą pagrindą manyti, kad su kai kuriais apelianto klientais – ir būtent tais, su kuriais pas apeliantą dirbo atsakovai - UAB „VM Logistics“ kontaktų pradėjo ieškoti dar 2012 m. pradžioje, nes akivaizdu, kad sąskaitų išrašymas yra sietinas su jau sudarytų sutarčių vykdymu. Vėliau – atsakovams A. Z. ir D. B. įsidarbinus UAB „VM Logistics“ – 2012 m. balandžio 11 d., t.y. jau pirmąją jų darbo UAB „VM Logistics“ dieną ši bendrovė sudaro sutartį su Latvijos bendrove SIA „Latsplas“ dėl krovinių sandėliavimo (t. 4, b.l. 18-30), sekančią dieną - su Kazachstano valstybėje veikiančiu ekspeditoriumi „Temir ekspedicija“ (t. 4, b.l. 3-17) , t.y. su bendrovėmis, kurių paslaugomis jau nuo anksčiau naudojosi apeliantas, bet nesinaudojo UAB „VM Logistics“.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011, kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą minėta, kad tokios (kaip nagrinėjama) kategorijos bylose įrodinėjimas turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gaunant pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sisteminis vertinimas aukščiau paminėtų faktinių aplinkybių, susijusių su dalies buvusių apelianto klientų per santykinai trumpą, faktiškai sutampantį su atsakovų A. Z. ir D. B. darbo keitimo pereinant pas konkurentą laikotarpiu ir tuojau po to atsiradimu UAB „VM Logistics“, šios bendrovės sutarčių su kitomis apelianto veiklos schemoje buvusiomis bendrovėmis sudarymu jau pirmosiomis buvusių apelianto darbuotojų darbo UAB „VM Logistics“ dienomis, sutapimų apimtis leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad jų yra pernelyg daug, jog juos laikyti atsitiktiniais, ir komercinė paslaptis ne tik buvo atskleista, bet ir ja pasinaudota UAB „VM Logistics“ veikloje. Beje, pastebėtina, kad inicijavus šią bylą abu buvę apelianto darbuotojai tą pačią dieną (2013 m. sausio 10 d.) paliko UAB „VM Logistics“ ir tą pačią dieną jau įsidarbino dar kitoje bendrovėje, kurioje A. Z. tapo direktoriumi (t. 2, b.l. 16, 43).

28Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais (inter alia nurodomais ir atsiliepime į apeliacinį skundą), nurodė, kad apeliantas nepateikė ilgalaikį bendradarbiavimą su savo nurodomais klientais patvirtinančių sutarčių, dalis jo nurodomų klientų apskritai neturėjo verslo santykių su UAB „VM Logistics“. Iš esmės šie teiginiai savaime yra teisingi. Bet ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių nebuvimas per se nepaneigia, kad nebuvo neteisėtai atskleista ir pasinaudota komercine paslaptimi. Tuo tarpu tokie veiksmai suponuotų atsakomybę pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį, nes šios normos pagrindu atsakomybė galima nebūtinai tik siejant ją su nesąžininga konkurencija. Kita vertus, šiuo atveju apeliantas ir atsakovas UAB „VM Logistics“ yra konkurentai pervežimų rinkoje, o atsakovas naudojosi komercine apelianto paslaptimi. Sutiktina, kad neatmestini galimi atsitiktiniai kai kurių klientų sutapimai pas konkurentus, juo labiau, nesant ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių. Tačiau kiekvienu atveju reikšminga, ar tie sutapimai iš tiesų yra tik atsitiktiniai ir bylos aplinkybės neteikia manyti priešingai, t.y. apie nusistovėjusius bendradarbiavimo santykius ir be tokių sutarčių. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo A. Z. ir D. B. vien per jų santykinai neilgą darbo laikotarpį pas apeliantą kuruoti ginčui aktualūs klientai teikė užsakymus nuo 1 iki 10 kartų, t.y. net ir be ilgalaikių rašytinių ilgalaikių bendradarbiavimo sutarčių nebūtų pagrindo manyti, kad visi jie ir tebuvo tik atsitiktiniai, pavyzdžiui, TOO Kompanija Meteks – 8 kartus, OY Flint Group – 10 kartų (t. 1, b.l. 31, 32). Atsakovai teigia ir teismas nurodė, kad klientų paieškai atsakovai naudojosi vieša www.cargo.lt duomenų baze. Tačiau toks aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, bent jau iš dalies akivaizdžiai negali būti pagrįstas - sutartis su UAB „Eurospektras“ dėl naudojimosi šia baze buvo sudaryta tik 2012 m. gegužės 5 d. (t. 1, b.l. 190-192), kai tuo tarpu dar iki tol (nuo 2012 m. pradžios), t.y. nesant šios sutarties UAB „VM Logistics“, minėta, jau buvo teikusi paslaugas daliai buvusių apelianto klientų. Pagaliau ir patys atsakovai yra teigę bei į bylą teikė įrodymus, kad dalis ginčui aktualių klientų sudarė sutartis su UAB „VM Logistics“ būtent savo iniciatyva dar iki minėtos 2012 m. gegužės 5 d. sutarties sudarymo. Šiame kontekste teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovų pateiktus klientų rašytinius paaiškinimus apie jų iniciatyva sudarytas sutartis su UAB „VM Logistics“ (t. 2, b.l. 19-32). Visų pirma, akivaizdu, kad jie teikti atsakovų prašymu. Antra, jie visi vienodai abstrakčiai teigia taip pasielgę dėl gautų gerų atsiliepimų iš partnerių, tačiau nė vienas iš jų taip pat vienodai nenurodo konkretaus rekomendavusio subjekto.

29Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jei kiekviena iš aptartų faktinių aplinkybių atskirai paimta ir galėtų būti vertinama kaip pakankamai kvestionuotina, tai vertinant visumoje eilės jų sutapimas per santykinai trumpą laiką leidžia daryti išvadą, kad komercinė apelianto paslaptis buvo atskleista ir ja nesąžiningai pasinaudota konkurencinėje veikloje (CK 116 str. 3 d., ginčo laikotarpiui aktualia redakcija Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 3 p., 4 d., CPK 185 str.).

30Dėl padarytos žalos

31Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius neteisėtų veiksmų nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Kartu pažymėjo, kad apeliantas netinkamai įrodinėjo patirtus nuostolius, neįrodinėjo nuostolių grynojo pelno pavidalu.

32Minėta, kad neteisėtų veiksmų aspektu apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodomos. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014).

33Apeliantas ieškinyje savo nuostoliais nurodė tiek negautas pajamas, tiek UAB „VM Logistics“ gautą naudą (apeliaciniame skunde apeliantas prašo priteisti tik negautas pajamas, kurios, anot jo, savo dydžiu viršija atsakovo gautą naudą). Tiek viena, tiek kita apeliantas grindė audito bendrovės „Nepriklausomas auditas“ apskaičiuotu ekspediciniu pelnu (t. 4, b.l. 44-46, t. 5, b.l. 72-77). Taigi, iš šių duomenų nėra aiškus grynasis pelnas ir šia prasme pirmosios instancijos teismas teisus nurodydamas, kad apeliantas nepagrindė savo reikalavimo grynojo pelno įrodymo aspektu. Kita vertus, tai nereiškia, kad ši aplinkybė, esant pareikštam reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo, apskritai neturėjo būti nustatinėjama vien dėl to, kad apeliantas savo nuostolius skaičiavo kitu, gal būt, jam palankesniu būdu. Teismas turėjo pareigą, naudodamasis jam suteiktomis procesinėmis priemonėmis, savarankiškai išsiaiškinti ir nustatyti reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes. Minėta, kad šios kategorijos bylose ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimas yra specifinis ir gana sudėtingas tiek nustatant civilinės atsakomybės sąlygas apskritai, tiek žalos dydį konkrečiai. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl netinkamo įrodinėjimo ieškinys galėtų būti atmestas tik tuo atveju, jei apeliantui išaiškinus jo pareigą įrodinėti netektą grynąjį pelną, jis tokius įrodymus teikti atsisakytų apskritai. Tuo tarpu jei teikiami įrodymai nepakankami arba abejotini, kasacinis teismas šios kategorijos bylose žalos dydžio nustatymui kaip vieną iš galimų būdų nurodo ir teismo teisę paskirti ekspertizę (CPK 212–219 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant duomenų, jog apeliantas būtų atsisakęs teikti įrodymus dėl netekto grynojo pelno, netenkinti ieškinio dėl netinkamo įrodinėjimo teismui nebuvo pagrindo.

34Taigi, pirmosios instancijos teismas bylos dalies dėl žalos dydžio faktiškai nenagrinėjo ir šioje dalyje jos esmės neatskleidė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių, reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įvertinus išdėstytą apeliaciniame skunde apelianto pakitusią poziciją dėl reikalaujamų nuostolių ir jos argumentaciją, iš naujo nagrinėjant bylą žalos dydžio nustatymo dalyje būtina išsiaiškinti konkretų ieškinio dalyką – pirmosios instancijos teisme apeliantas prašė priteisti ir negautas pajamas, ir UAB „VM Logistics“ gautą naudą, o apeliaciniu skundu, nors ir įvertinama atsakovo gautos naudos suma, prašoma priteisti tik negautas pajamas tuo motyvu, kad, anot apelianto, pastaroji suma yra didesnė (nors neatmestina, kad įvertinant tik atsakovo klientais tapusius buvusius apelianto klientus ši suma gali tapti ir mažesnė). Tokia dviprasmiška apelianto pozicija daro neaiškiomis nagrinėjimo ribas, t.y. ar žalos dydžiui turėtų būti nustatinėjamos aplinkybės dėl jo negautų pajamų, ar dėl UAB „VM Logistics“ gautos naudos, ar dėl abiejų nuostolių atlyginimo būdų.

35Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias komercines paslaptis bei nesąžiningą konkurenciją, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko nepagrįstai nekonstatavo civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi teismas neatskleidė bylos esmės padarytos žalos dydžio nustatymo dalyje, iš į bylą pateiktų duomenų nustatyti jos dydį apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės dėl būtinybės teikti iš esmės naujus įrodymus teisme faktiškai nenagrinėtu aspektu dėl grynojo pelno, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (CPK 326 str. 1d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

36Šalys pateikė prašymus dėl priteisimo jų turėtų išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, jų priteisimo klausimas nespręstinas, šios išlaidos bus paskirstytos bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

37Apeliantas neskundė sprendimo dalies, viršijančios 184 836,86 Lt sumą. Todėl yra pagrindas manyti, kad apeliantas byloje siekia būtent tokio rezultato. Todėl tenkintinas atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas prašymas sumažinti jų atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. taikyto bei to paties teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi sumažinto turto arešto mastą. Atsižvelgiant į tai, turto arešto mastas mažintinas iki 184 900 Lt sumos (CPK 145 str. 2 d.).

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1515-553/2013 (dabartinis – Nr. 2-1023-553/2014) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Big Trans“, įmonės kodas 301718533, reg. Subačiaus g. 7, Vilnius, naudai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų A. Z. ( - ), D. B. ( - ) ir uždarosios akcinės bendrovės „VM Logistics“ ( - ) turto arešto mastą iki bendros 184 900 Lt sumos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Big Trans“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinio... 7. Ieškovo patvirtintame Komercinę paslaptį sudarančių žinių sąraše yra... 8. Be to, ieškovas, reikalaudamas atlyginti patirtus nuostolius ir uždrausti... 9. Ieškovas neįrodė ir aplinkybių, kad jo taikyta darbo schema, krovinius... 10. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo tenkinti... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovas UAB „Big Trans“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo... 13. Atsakovai A. Z., D. B. ir UAB „VM Logistics“ atsiliepimu į apeliacinį... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 17. Byloje pareikštas (patikslintas) ieškinys dėl nuostolių, padarytų... 18. Lietuvos apeliaciniame teisme bylos nagrinėjimo dieną gauti apelianto... 19. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Pagal bendrąsias CK normas civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme... 21. Dėl komercinės paslapties... 22. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais,... 23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai... 24. Dėl įrodymų, susijusių su komercinės paslapties (ne)atskleidimu, vertinimo... 25. Teismas sprendė, kad neįrodyta, jog atsakovai A. Z. ir D. B. buvo viliojami... 26. Atsakovai A. Z. ir D. B. darbo sutartis su apeliantu nutraukė faktiškai tuo... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 28. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovų argumentais (inter alia... 29. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jei kiekviena iš aptartų faktinių... 30. Dėl padarytos žalos ... 31. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius neteisėtų veiksmų... 32. Minėta, kad neteisėtų veiksmų aspektu apeliacinės instancijos teismas daro... 33. Apeliantas ieškinyje savo nuostoliais nurodė tiek negautas pajamas, tiek UAB... 34. Taigi, pirmosios instancijos teismas bylos dalies dėl žalos dydžio... 35. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 36. Šalys pateikė prašymus dėl priteisimo jų turėtų išlaidų už advokato... 37. Apeliantas neskundė sprendimo dalies, viršijančios 184 836,86 Lt sumą.... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 39. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti ir... 40. Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje...