Byla 2-1506-905/2012
Dėl statybos pripažinimo savavališka, savavališkai pastatytos statinio dalies nugriovimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

2teismo posėdžio sekretorė Aurelija Pečiulytė,

3dalyvaujant prokurorei E. M.,

4atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui J. R.,

5atsakovui Povilui L. D.,

6atsakovei J. D.,

7atsakovų P. L. D. ir J. D. atstovui advokatui R. M.,

8tretiesiems asmenims J. L. ir J. V.,

9trečiojo asmens Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui A. V.,

10trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei M. S.,

11trečiojo asmens Valstybinės energetikos inspekcijos atstovui V. V.,

12trečiojo asmens J. J. atstovui advokatui M. S.,

13žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Povilui L. D. ir J. D., tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, J. J. (J. J.), J. L., G. R. ir J. V., dėl statybos pripažinimo savavališka, savavališkai pastatytos statinio dalies nugriovimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu.

14Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

15Ieškovas 2012 m. vasario 3 d. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. 1091-1000-6018, dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m ploto statybą savavališka ir įpareigoti savininkus P. L. D. bei J. D. savo lėšomis per šešių mėnesių terminą statinius nugriauti bei sutvarkyti statybvietę; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduotą gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-207.

16Ieškovo teigimu, gyvenamojo namo dalis pastatyta be reikiamų statybą leidžiančių dokumentų, taip pat pažeidžiant teisės aktus, reglamentuojančius pripažinimą tinkamais naudoti, be to, namo dalis pastatyta ne statytojų faktiškai naudotame namų valdos sklype. Darytina išvada, kad gyvenamojo namo dalis pastatyta savavališkai (Statybos įstatymo 3 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad gyvenamojo namo dalis yra laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje, pripažintina, kad šio pastato dalies statybos teisėtumo įvertinimas ir jo nugriovimo klausimo išsprendimas teisme gali būti laikomas viešuoju interesu. Ieškovo nuomone, šiuo atveju taikytinas Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – statinio nugriovimas. Alternatyvus savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, leidžiantis įteisinti statybą, netaikytinas, nes tai prieštarautų Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias statytojo teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik tada, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Anot ieškovo, pripažinus statybą savavališka, kartu turi būti pripažintas negaliojančiu ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Toks savavališkai pastatytų statinių pripažinimas tinkamais naudoti prieštaravo Statybos įstatymo 24 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) ir statybos techninio reglamento 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27.1 punkto ir šio reglamento 3 priedo 1, 2 punktų imperatyviems reikalavimams (pateikti statybos leidimą ar nustatyta tvarka suderintą supaprastintą projektą). Be to, toks savavališkai pastatytų statinių pripažinimas tinkamais naudoti prieštaravo CK 4.103 straipsnio 1 dalies imperatyviai nuostatai draudžiančiai naudotis ar disponuoti savavališkai pastatytu statiniu. Ginčijamu aktu komisija pripažino tinkamu naudoti gyvenamąjį namą ir pagalbinius statinius (lauko tualetą, betono taką ir šulinį).

17A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad inspekcija gavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. lapkričio 24 d. raštą, kuriuo prašoma pateikti išvadas dėl J. J. prašymuose keliamų klausimų, susijusių su P. L. D. ir J. D. vykdytų statybos darbų teisėtumu. Į šį prokuratūros raštą inspekcija atsakė 2011 m. gruodžio 7 d. ir 30 d. raštais, todėl, atsakovo nuomone, šioje byloje būtina patikrinti, ar ieškinys pareikštas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Kadangi ginčijamu aktu pripažinti tinkami naudoti ne tik gyvenamasis namas, bet ir lauko tualetas, betono takas bei šulinys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir šių statinių teisėtumas ieškiniu neginčijamas, tai nėra pagrindo naikinti visą aktą. Taip pat spręstina, kad ieškinio reikalavimas nugriauti 129,58 kv. m gyvenamojo namo tam, kad būtų atlaisvinta 4 kv. m valstybinės žemės, yra adekvatus ir proporcingas. Atsakovo nuomone, atsakovais šioje byloje turėtų būti traukiami visi gyvenamojo namo bendraturčiai; teismo sprendimu įpareigojus nugriauti namo dalį, tokį sprendimą turėtų vykdyti visi namo bendraturčiai.

18Atsakovai J. D. ir P. L. D. prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad gyvenamojo namo statybai reikalingos projektinės dokumentacijos rengimu, pripažinimu tinkamu naudoti rūpinosi P. L. D.. Ginčijamą aktą tvirtinusios komisijos pirmininkės J. L. 2012 m. vasario 2 d. paaiškinime nurodyta, kad komisijai statytojai pateikė nustatyta tvarka suderintą projektą, kad pateiktų dokumentų apimtis atitiko statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27.1 punkte nustatytą privalomų pateikti dokumentų apimtį, todėl darytina išvada, jog statytojai turėjo visą privalomą projektinę dokumentaciją ir namo statyba buvo teisėta. Be to, jeigu paaiškėtų, kad namo statyba neteisėta, tai nereiškia, jog vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimas yra tik namo nugriovimas, nes įstatymai numato galimybę įteisinti savavališkai pastatytus statinius; juolab kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kurios kompetencijai priskirtinas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros vykdymas, nurodė, jog namas užima tik 4 kv. m valstybinės žemės, užimta valstybinė žemė atitinka laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, statybos darbai nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų ir statytojams yra galimybė šią žemę įsigyti. Atsakovų nuomone, ieškinio reikalavimo nugriauti namą negalima išnagrinėti, kol nebus baigta administracinė namo savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra. Ieškovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą aktui ginčyti, nes inspekcija 2011 m. gruodžio 7 d. raštu pateikė prokuratūrai informaciją apie namo rekonstrukcijos aplinkybes.

19Trečiasis asmuo J. J. su ieškiniu sutiko; nurodė, kad jis 2006 m. namo bendrasavininkiams buvo davęs sutikimą rekonstruoti jiems priklausančią namo dalį, tačiau po 2011 m. kovo 16 d. atlikto patikrinimo sužinojo, jog buvo apgautas, nes atsakovai (kiti namo bendrasavininkiai) namą ne rekonstravo, o praktiškai pasistatė naują namą, išnaudojo praktiškai visą sklypo užstatymo tankį ir intensyvumą, o tam J. J. nebuvo davęs sutikimo.

20Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį tenkinti; nurodė, kad tarnybos specialistai 2012 m. vasario 1 d. atliko žemės sklypo, esančio Vilniuje, ( - ), patikrinimą, kurio metu nustatė, jog sklypo bendrasavininkiai šiaurinėje ir pietinėje dalyje užėmė valstybinę žemę, pastatydami joje atraminę sienelę ir tvorą. Taip pat nustatyta, kad žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje šalia pastato pastatyta nauja tvora, kuri sklypo bendrasavininkiams neleidžia laisvai naudotis žemės sklypu. Taigi atsakovai P. L. D. ir J. D., neturėdami raštiško sutikimo, valstybinėje žemėje pastatė ginčo statinį ir taip pažeidė Statybos įstatymo 3, 12, 28 straipsnius, 35 straipsnio 2 dalį. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė J. D. 2012 m. vasario 22 d. pateikė prašymą dėl valstybinės žemės ploto, užimamo namo dalimi, išsipirkimo. Kadangi planuojamos teritorijos plotas viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 9.6 punkte įtvirtintą dydį, tai įsiterpęs žemės sklypas gali būti formuojamas tik nustatyta tvarka rengiant teritorijos detalųjį planą. Tarnybos nuomone, šiuo atveju žemės sklypo, esančio Vilniuje, ( - ), savininkams siūlytina inicijuoti teritorijos detalųjį planą.

21Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prašė ieškinį tenkinti ir bylą nagrinėti nedalyvaujant departamento atstovui. Departamentas nurodė, kad pastatas, esantis Vilniuje, ( - ), nėra Kultūros vertybių registre registruota nekilnojamoji kultūros vertybė, tačiau patenka į kultūros paveldo vietovės Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną. Į departamento Vilniaus teritorinį padalinį nebuvo kreiptasi nei dėl statinio projektavimo sąlygų išdavimo, nei dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų išdavimo; taip pat departamentui nebuvo pateikta statinio projekto ir tokiam projektui departamento tarnautojas Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nėra pritaręs.

22Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad savivaldybės administracija nėra išdavusi atsakovams P. L. D. ir J. D. statybą leidžiančio dokumento namo rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui.

23Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad inspekcijos atstovas netikrina, ar statinys pastatytas statytojui priklausančiame žemės sklype, nes tai nėra inspekcijos kompetencija.

24Trečiasis asmuo J. L. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ginčijamą aktą tvirtinusiai komisijai buvo pateikti visi pagal teisės aktus būtini dokumentai.

25Tretieji asmenys Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, G. R. ir J. V. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

26Teismo nustatytos aplinkybės

27P. L. D. ir J. D. 2006 m. gegužės 17 d. notariškai patvirtintu įsipareigojimu įsipareigojo atlyginti J. J. visus nuostolius, atsiradusius rekonstruojant jiems nuosavybės teisėmis priklausančią gyvenamojo namo dalį ar dalį kitų statinių, esančių Vilniuje, ( - ); taip pat įsipareigojo sumokėti pusę gyvenamojo namo sienos kainos, jeigu jie panaudos šią sieną (T. 2, b. l. 87, 95).

282008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-207 (toliau sprendime – ginčijamas aktas) nurodyta, kad komisija, paskirta Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-9973, dalyvaujant statytojams J. D., P. L. D. ir J. J., pripažino tinkamais naudoti gyvenamąjį namą, lauko tualetą, betono taką, šulinį ir tvorą, esančius Vilniuje, ( - ) (T. 1, b. l. 14).

29Ginčijamo akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. D., P. L. D. ir J. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisės į atitinkamas gyvenamojo namo, betono tako, šulinio ir lauko tualeto dalis (T. 1, b. l. 15-19). Registro duomenų banko išraše taip pat nurodyta, kad: nuo 2008 m. vasario 13 d. gyvenamojo namo bendras plotas 300,37 kv. m, užstatytas plotas 209 kv. m; gyvenamasis namas padidintas kapitaliai remontuojant ir kad gyvenamojo namo, betono tako, šulinio bei lauko tualeto kadastrinius matavimus atliko UAB „Senamiesčio kurantai“ (T. 1, b. l. 15, 18, 20).

30J. D., P. L. D. ir J. J. 2008 m. sausio 30 d. susitarimu, kuris pateiktas VĮ Registrų centrui, susitarė dėl gyvenamojo namo naujų nuosavybės teisės dalių ir patalpų paskirstymo. Susitarime nurodyta, kad J. D. nuosavybės teisėmis perėjo iš viso 64,21 kv. m, t. y. 214/1000 dalių, P. L. D.– 125,72 kv. m, t. y. 418/1000 dalių, J. J.– 110,44 kv. m, t. y. 368/1000 dalys namo (T. 1, b. l. 24). Pagal registro 2007 m. kovo 14 d. duomenis (kurie fiksuoti 1999 m. gruodžio 31 d.) gyvenamojo namo užstatytas plotas buvo 149 kv. m, bendras plotas – 170,79 kv. m; J. D. ir P. L. D. nuosavybės teisėmis priklausė po 18/100 dalių, J. J.– 64/100 dalys šio namo (T. 2, b. l. 80, 82).

310,1035 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniuje, ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso J. D. (481/1035 dalis) ir J. J. (554/1035 dalys) (T. 1, b. l. 22). Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 16 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatyta, kad sklypo, esančio Vilniuje, ( - ), pietrytinėje dalyje užimta valstybinė žemė, kurioje stovi statinio dalis, atraminė sienelė, garažo dalis; šiaurinėje dalyje taip pat užimta valstybinė žemė, kuri aptverta medine tvora (T. 1, b. l. 123-124). Iš statinių išdėstymo plano, sudaryto pagal 2008 m. sausio 21 d. kadastrinių matavimų duomenis, matyti, kad gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), kampas kerta žemės sklypo pietinę ribą (T. 1, b. l. 30). Iš statinių išdėstymo plano, sudaryto pagal 2010 m. birželio 22 d. kadastrinių matavimų duomenis, matyti, kad žemės sklypo pietinę ribą kerta gyvenamojo namo dalis ir garažo dalis, be to, už sklypo šiaurinės ribos pastatyta tvora (T. 2, b. l. 32).

32Byloje nėra duomenų (išskyrus ginčijamame akte „proforma“ įrašytus standartinio pobūdžio teiginius apie „statytojo pateiktą statinio projektą ir kadastrinių matavimų duomenis“, taip pat išskyrus ginčijamą aktą pasirašiusių komisijos narių (trečiųjų asmenų) paaiškinimus, jog būtini dokumentai buvo (arba turėjo būti) pateikti pasirašant ginčijamą aktą), patvirtinančių, kad iki ginčijamo akto pasirašymo atlikti gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), (toliau sprendime – gyvenamasis namas) statybos, t. y. kapitalinio remonto ir (arba) rekonstrukcijos darbai, buvo vykdomi turint norminių teisės aktų nustatyta tvarka išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo ginčijamo akto pasirašymo iki teismo posėdžio, kurio metu duoti trečiųjų asmenų (komisijos narių) paaiškinimai, praėjo daugiau negu keturi metai, be to, teisme teikdami paaiškinimus buvę komisijos nariai nurodė, kad nelabai atsimena konkrečias akto pasirašymo aplinkybes (įskaitant ir reikalingų dokumentų pateikimą ir (ypač) pateiktų dokumentų turinį). Dėl to teismas trečiųjų asmenų, pasirašiusių ginčijamą aktą, paaiškinimais nesiremia kaip nepakankamais ir nelaiko nustatyta faktinę aplinkybę, jog aktą pasirašiusiai komisijai iš tikrųjų buvo pateikti visi akte nurodyti dokumentai (arba kad komisijai pateikti dokumentai buvo atitinkantys nustatytus reikalavimus). Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti atitinkamą kompetenciją turinčių institucijų (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Kultūros paveldo departamento, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) raštai taip pat patvirtina, jog aptariamiems statybos darbams projektai, leidimai, sutikimai ir pan. nebuvo derinti ir (arba) išduoti, taip pat nebuvo gauta valstybinės žemės patikėtinio funkcijas vykdžiusių institucijų sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo dalį, esančią valstybės žemėje (pavyzdžiui, b. l. 9-11, 31, 62, 92, 95-98, kt.). Konstatuodamas statybą leidžiančios dokumentacijos nagrinėjamu atveju nebuvimą, teismas atsižvelgia ir į kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pagal kurią būtent statytojui(-ams) tenka pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą, taip pat nustatyta tvarka gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai); todėl būtent statytojui(-ams) ir tenka procesinė pareiga įrodyti šių Statybos įstatymo reikalavimų tinkamą įvykdymą (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. R. G., bylos Nr. 3K-3-300/2011).

33Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2011 m. birželio 6 d. rašte Nr. (1.27.V)-2V-607, adresuotame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, nurodyta, kad atlikti gyvenamojo namo statybos, rekonstrukcijos darbai nepažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų paveldosaugos reikalavimų (T. 1, b. l. 106).

34Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 1T-(8.5)-96 panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos 2010 m. spalio 13 d. raštu Nr. SS/6-167 priimtą sprendimą leisti prijungti apie 206 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės prie žemės sklypo, esančio Vilniuje, ( - ); įpareigojo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją aptarti su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ar jos nuomone apie 1500 kv. m ploto valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu; taip pat Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją įpareigojo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priėmus sprendimą, kad valstybinės žemės plotas laikytinas įsiterpusiu, informuoti besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) nuomininkus apie galimybę pirkti arba nuomoti valstybinės žemės plotą (T. 1, b. l. 153-156). Šiame Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendime konstatuota, kad tais atvejais, kai įsiterpusio (valstybinės) žemės ploto dydis viršija nustatytus maksimalius parduodamų ar išnuomojamų įsiterpusių žemės plotų dydžius ir žemės plotas išsidėstęs siaura juosta prie besiribojančio žemės klypo ribų arba įsiterpusį žemės plotą sudaro šlaitai ar griovos ir įsiterpęs žemės plotas negali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, savivaldybės tarybai pritarus, apskrities viršininko sprendimu (nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu) parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės sklypo dydis gali būti didinamas ir siūlomas pirkti arba nuomoti visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės nuomininkams. Nustatęs, kad valstybinės žemės plotas (1500 kv. m) yra įsiterpęs tarp privačių, valstybinės žemės (Rasų kapinių) sklypų ir Geležinės gatvės ir kad šį plotą sudaro šlaitai, griovos, nėra pravažiavimo, todėl jis negali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius nusprendė, jog turėjo būti kompleksiškai sprendžiamas viso laisvos valstybinės žemės ploto (apie 1500 kv. m) suformavimas prie besiribojančių sklypų, o ne leidžiama prijungti tik dalį (apie 206 kv. m) valstybinės žemės ploto prie sklypo, esančio Vilniuje, ( - ).

352011 m. spalio 12 d. įvykusio pasitarimo dėl teritorijos greta žemės sklypo ( - ), Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0072:155, formavimo protokole įformintas nutarimas, kad teritorija greta žemės sklypo Vilniuje, ( - ), atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipsis į žemės sklypo savininkus siūlydama inicijuoti rengti teritorijos detalųjį planą; detaliuoju planu suformuotas įsiterpęs žemės sklypas galės būti parduotas besiribojančių sklypų savininkams (T. 1, b. l. 158).

36J. D. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2011 m. gegužės 4 d. prašymą leisti jai išsipirkti pageidaujamos 0,5 a valstybinės žemės plotą realia kaina; prašyme be kita ko nurodyta, jog „brolis vykdė namo rekonstrukciją“ (T. 2, b. l. 88). Taip pat J. D. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2012 m. vasario 22 d. prašymą leisti išsipirkti užimtą valstybinės žemės plotą arba pakeisti sklypo ribas arba pateikti išsamią informaciją apie galimą sprendimą (T. 1, b. l. 159).

37J. J. notariškai patvirtintu 2011 m. lapkričio 5 d. raštu informavo P. L. D., J. D., Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Nacionalinę žemės tarnybą, Kultūros paveldo departamentą ir VĮ Registrų centrą apie tai, kad J. J. panaikina (atšaukia) savo 2006 m. gegužės 17 d. notariškai patvirtintą sutikimą, duotą P. L. D. ir J. D. gyvenamojo namo rekonstrukcijai (T. 2, b. l. 99).

38Dėl aplinkybių, reikšmingų Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio ieškinio senaties termino taikymui ar netaikymui, teismas nustatė, kad:

39- Vilniaus apygardos prokuratūra 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimu nutarė, nenustačius teisinio pagrindo, atsisakyti kreiptis į teismą dėl J. J. prašyme išdėstytų aplinkybių. Nutarime nurodyta, kad šiuo atveju priemonių dėl valstybinės žemės neteisėto užėmimo ir neteisėtos statybos valstybinėje žemėje padarinių šalinimo ėmėsi institucijos, kurių kompetencijai priskirtas tokių pažeidimų šalinimas (T. 2, b. l. 158-160).

40- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (7.9)-2D-16284 informavo Generalinę prokuratūrą, kad, be kita ko, neaišku, ar sutikimo-neprieštaravimo dėl statybos darbų nėra davusi Vilniaus apskrities viršininko administracija. Rašte taip pat nurodyta, jog, gavusi ir išnagrinėjusi administraciniam sprendimui priimti reikalingą informaciją iš Nacionalinės žemės tarnybos, inspekcija apie nagrinėjimo išvadas informuotas Generalinę prokuratūrą (T. 1, b. l. 103-105).

41- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (7.9)-2D-17636 informavo Generalinę prokuratūrą, kad inspekcija, neturėdama tam pakankamai duomenų, negali priimti pagrįsto administracinio sprendimo dėl bendraturčių atliktų gyvenamojo namo dalies statybos darbų teisėtumo ir kad inspekcijos vykdyta statybos valstybinė priežiūra užbaigiama (T. 1, b. l. 9-11, 118-120). Šis inspekcijos raštas Generalinėje prokuratūroje gautas 2012 m. sausio 2 d. (T. 1, b. l. 9).

42- Nagrinėjamas ieškinys teisme gautas 2012 m. vasario 3 d.; iš žymos ant pašto voko matyti, kad ieškinys pašto įstaigai įteiktas 2012 m. vasario 2 d. (T. 1, b. l. 2, 32).

43Aplinkybių teisinis įvertinimas

44Dėl bylos pobūdžio ir nagrinėjimo ribų

45Šioje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai susiję tiek su administraciniais teisiniais santykiais (pripažinti negaliojančiu aktą), tiek su civiliniais teisiniais santykiais (pripažinti statybą savavališka ir įpareigoti nugriauti statinio dalį). Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti praktika (pavyzdžiui, 2009 m. sausio 5 d. nutartis, bylos Nr. T-2009-01; 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, bylos Nr. T-2009-04; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, bylos Nr. T-2009-05) teikia pagrindą išvadai, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

46Viena vertus, Civilinio proceso kodekso nuostatos, kasacinio teismo išplėtota jų aiškinimo ir taikymo praktika, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (pavyzdžiui, CPK 179 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SEVEN entertainment“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-345/2010; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/2006) įtvirtina daugiau teismo procesinių teisių ir pareigų nagrinėjant civilines bylas, kuriose ginamas viešasis interesas. Kita vertus, šioje civilinėje byloje viešasis interesas ginamas (tik) tuo aspektu, kad „nustatytas savavališkos statybos ir jos neteisėto įteisinimo valstybinėje žemėje atvejis, sudarantis prielaidas savavališkai pastatytų statinių savininkams be teisinio pagrindo naudoti laisvos valstybinės žemės fondo žemę prie šių statinių, taip patenkinti savo asmeninius interesus valstybės turto sąskaitą“, kad „valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus“ (T. 1, b. l. 5), taip pat tuo aspektu, kad „jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, kaip buvo ir nagrinėjamu atveju pripažįstant tinkamais naudoti savavališkus statinius, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms“ (T. 1, b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad į šios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka gyvenamojo namo ir (arba) žemės sklypo, esančių Vilniuje, ( - ), bendraturčių tarpusavio santykiai (pavyzdžiui, dėl nuosavybės teisės dalių į namą ir (arba) žemės sklypą, dėl žemės sklypo ar namo naudojimo tvarkos, dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo-prijungimo sąlygų ir pan.). Dėl to byloje dalyvaujančių asmenų pateikti argumentai ir nurodytos aplinkybės, susijusios su namo ar žemės sklypo bendraturčių tik tarpusavio santykiais, šioje byloje nagrinėjamos tik tiek, kiek tai gali būti susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir viešojo intereso gynimu.

47Dėl statybos pripažinimo savavališka

48Šioje byloje teismo sprendimas priimamas praėjus daugiau negu keturiems metams nuo ginčijamo akto pasirašymo dienos ir, akivaizdu, statybos darbų užbaigimo. Kadangi ieškiniu prašoma pripažinti ginčijamą aktą negaliojančiu, taip pat statybą pripažinti savavališka, tai, teismo vertinimu, šių ieškinio reikalavimų išsprendimui taikytinos būtent ginčijamo akto, kuriuo įformintas statybos darbų užbaigimas, pasirašymo metu galiojusios materialiosios teisės normos.

49Ginčijamo akto pasirašymo metu galiojusioje Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X-857 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) buvo nustatyta, kad savavališka statinio statyba – tai statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 16 punkto (2005 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-589 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) pirmojoje pastraipoje buvo nustatyta, kad komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus reglamento 3 priede išvardytus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. To paties reglamento 16 punkto trečiojoje pastraipoje buvo nustatyta, kad trūkstant reglamento 3 priede išvardytų dokumentų, jiems neatitinkant nustatytų reikalavimų bei pastebėjus statinio neatitikimus šiems dokumentams, komisija pateikia statytojui (užsakovui) šių trūkumų ir neatitikimų sąrašą, pasirašytą komisijos narių (pagal kompetenciją) ir komisijos pirmininko; pašalinus sąraše išvardytus neatitikimus, statytojas (užsakovas) suderina su komisija naują statinio pripažinimo tinkamu naudoti datą. Reglamento 27.1 punkte (2006 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. D1-290 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. birželio 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) buvo įtvirtinta statytojo pareiga komisijai pateikti: pripažįstant tinkamu naudoti kapitališkai suremontuotą arba ūkio būdu rekonstruotą statinį – reglamento 3 priedo 1, 2, 15 punktuose nurodytus dokumentus (t. y., atitinkamai, statinio projektą, statybos leidimą, kai jis privalomas, ir kadastrinių matavimų bylą).

50Pirmiau nurodytos teisės normos teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškiniu ginčijamų statybos darbų atlikimui, t. y. gyvenamojo namo bendro ploto padidinimui 129,58 kv. m (nuo 170,79 iki 300,37 kv. m), buvo būtini tiek statinio projektas, tiek statybos leidimas (taip pat statinio kadastrinių matavimų byla). Byloje kilus ginčui dėl šių dokumentų egzistavimo ir (arba) jų pateikimo ginčijamą aktą pasirašiusiai komisijai, teismas dar kartą atkreipia dėmesį į šiame sprendime jau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pagal kurią būtent statytojui(-ams) tenka procesinė pareiga įrodyti Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintų reikalavimų (turėti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą) tinkamą įvykdymą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. R. G., bylos Nr. 3K-3-300/2011). Akivaizdu, kad atsakovai P. L. D. ir J. D., kaip statytojai, arba atsakovas P. L. D., kaip vienintelis statytojas (šią aplinkybę P. L. D. nurodė 2012 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje), šios procesinės pareigos nagrinėjamu atveju neįvykdė, t. y., kilus ginčui teisme, neįrodė, jog norminių teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengtas ir patvirtintas statinio projektas, taip pat nustatyta tvarka gautas statybos leidimas. Be to, sprendime jau taip pat nurodyta, kad valstybės ir savivaldybės institucijos, kurių kompetencijai buvo priskirtas pirmiau nurodytų statybos dokumentų derinimas ir (arba) išdavimas, papildomai patvirtino, jog tokių dokumentų institucijos nederino ir (arba) neišdavė. Dėl to darytina išvada, kad ginčijamu aktu įforminta gyvenamojo namo statyba, t. y. namo bendro ploto padidinimas 129,58 kv. m kapitaliai remontuojant (b. l. 20), atlikta be statinio projekto ir statybos leidimo, todėl yra savavališka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).

51Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas pripažinti gyvenamojo namo dalies, kuria 129,58 kv. m padidintas namo bendras plotas, statybą savavališka yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

52Dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu

53Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 35 punkto trečiojoje pastraipoje (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) buvo nustatyta, kad, jeigu statinys, vadovaujantis neteisėtu jo pripažinimo tinkamu naudoti aktu, jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šis aktas gali būti atšauktas, teismui pripažinus statinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre negaliojančiu. Atsižvelgdamas į įsakymo, kaip tokio, teisinę galią kitų norminių teisės aktų (Konstitucijos, įstatymų, nutarimų, kt.) atžvilgiu, teismas sprendžia, kad pirmiau nurodyta įsakymo nuostata negali būti vertinama procesinis įpareigojimas ieškovui pirmiau kreiptis į teismą dėl statinio įregistravimo pripažinimo negaliojančiu ir tik po to reikšti reikalavimą dėl akto pripažinimo negaliojančiu, juolab kad įsakyme kalbama apie akto „atšaukimą“, o ne jo pripažinimą negaliojančiu teismine tvarka.

54Šiame sprendime jau padaryta išvada, kad ginčijama statyba atlikta be statinio projekto ir statybos leidimo. Jau vien ši aplinkybė teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčijamas aktas komisijos narių pasirašytas pažeidžiant akto pasirašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 15 punkto, 16 punkto 1, 3 pastraipų, 17 punkto, 27.1 punktų nuostatas. Dėl to, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), teismas detaliau nenustatinėja ir nesprendžia kaip teisiškai nereikšmingų aplinkybių, susijusių su konkrečių statybos dokumentų (statinio projekto, statybos leidimo ir (arba) kadastrinių matavimų bylos) pateikimu ar nepateikimu komisijai, taip pat aplinkybių, susijusių su komisijai pateiktų dokumentų turiniu (ar komisijai pateiktų dokumentų, jeigu tokių buvo pateikta, turinys atitiko faktines aplinkybes), juolab kad sprendžiant dėl ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu neturi teisinės reikšmės tai, dėl kieno konkrečiai (komisijos narių ar statytojo) kaltės nebuvo pateikta būtinų dokumentų arba buvo pateikta netinkamų dokumentų.

55Teismas pripažįsta teisiškai pagrįstu atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu visą ginčijamą aktą. Šia prasme pažymėtina, kad ginčijamu aktu pripažinti tinkami naudoti ir lauko tualetas, betono takas bei šulinys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškiniu neginčijamas šių statinių teisėtumas, aptariami statiniai neužima valstybinės žemės ploto. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad akte nurodyti lauko tualetas, betono takas bei šulinys būtų neteisėtai pastatyti (rekonstruoti ar kapitaliai remontuoti). Pažymėtina ir tai, kad netgi nugriovus savavališkai pastatytą gyvenamojo namo dalį, ginčijamame akte kaip pagalbiniai įvardyti statiniai ir toliau išliktų kaip gražinto į pirminę būklę (t. y. iki savavališkos statybos) gyvenamojo namo pagalbiniai statiniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 28 punkte buvo įtvirtinta galimybė statytojo prašymu pripažinti tinkamus naudoti ir nesudėtingus I grupės statinius. Taigi darytina išvada, kad lauko tualeto, betono tako bei šulinio pripažinimas tinkamais naudoti nepažeidžia viešojo intereso, todėl atitinkama ginčijamo akto dalis paliktina galioti.

56Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu pripažinimo tinkamu naudoti aktą tenkintinas iš dalies, pripažįstant negaliojančia tik tą akto dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas.

57Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo

58Šiame sprendime jau atkreiptas dėmesys į tai, kad nuo ieškiniu ginčijamų veiksmų atlikimo iki teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau negu keturi metai. Per šį laikotarpį keitėsi savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentavusios teisės normos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimas – įpareigoti nugriauti gyvenamojo namo dalį – yra nukreiptas į ateitį (siekiama ateityje, t. y. įsiteisėjus teismo sprendimui, pašalinti šiuo metu egzistuojančius savavališkos statybos padarinius), teismas sprendžia, kad aptariamam ieškinio reikalavimui taikytinos tos materialiosios teisės normos-sankcijos, kurios galioja būtent teismo sprendimo priėmimo metu, o ne galiojusios ieškinio pateikimo ar juolab savavališkos statybos vykdymo metu.

59Šioje byloje nenustačius, kad savavališkos statybos būtų vykdytos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nėra prielaidų spręsti dėl Statybos įstatymo 281 straipsnio nuostatų taikymo ginčo santykiams. Taigi nagrinėjamu atveju spręstina dėl Statybos įstatymo 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.) normų taikymo. Be to, byloje nėra duomenų apie J. J. dalyvavimą vykdant šioje byloje aktualią savavališką statybą, todėl spręstina tik dėl atsakovų P. L. D. ir J. D., kaip statytojų ir (arba) bendraturčių, įgijusių nuosavybės teises į savavališkos statybos padarinius (be kita ko, bendraturčių 2008 m. sausio 30 d. susitarime nurodytas patalpas), atsakomybės dėl savavališkos statybos (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60Tokia procesinė situacija, kai ieškinį viešajam interesui ginti teisme tiesiogiai pareiškė prokurorė (o ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai Statybos įstatymo 28 straipsnio 1-5 dalyse nustatyta išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka), teismo vertinimu, atitinka Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalį, kuria vadovaujantis į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo ar išardymo taip pat gali kreiptis asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Taigi prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, netaikytinos Statybos įstatymo 28 straipsnio 1-5 dalių normos.

61Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą:

621) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba

632) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

643) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

65Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalį, priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.

66Nagrinėjamu atveju vykdydamas pirmiau nurodytus Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus reikalavimus, teismas atsižvelgia į tai, kad:

67- savavališka statyba atlikta turint J. J., kaip namo bendraturčio, 2006 m. gegužės 17 d. sutikimą namo rekonstrukcijai;

68- visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas savavališkomis statybomis grindžiamas iš esmės (tik) tuo, kad pastatyto namo dalis užima apie 4 kv. m laisvos valstybinės žemės plotą (o viešasis interesas, kurio pažeidimas ieškinyje grindžiamas valstybės institucijos ar pareigūno atliktais teisės aktų pažeidimais, apgintas šiuo teismo sprendimu pripažįstant negaliojančia ginčijamo akto dalį);

69- Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. 1T-(8.5)-96 konstatuota, jog aptariamas valstybinės žemės plotas (1500 kv. m) yra įsiterpęs tarp privačių, valstybinės žemės (Rasų kapinių) sklypų ir Geležinės gatvės ir kad šį plotą sudaro šlaitai, griovos, nėra pravažiavimo, todėl jis negali būti suformuotas ir funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas; jog turi būti kompleksiškai sprendžiamas viso laisvos valstybinės žemės ploto suformavimas prie besiribojančių sklypų;

70- 2011 m. spalio 12 d. įvykusio pasitarimo dėl teritorijos greta žemės sklypo ( - ), Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0072:155, formavimo protokole įformintas nutarimas, kad teritorija greta žemės sklypo Vilniuje, ( - ), atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipsis į žemės sklypo savininkus siūlydama inicijuoti rengti teritorijos detalųjį planą; detaliuoju planu suformuotas įsiterpęs žemės sklypas galės būti parduotas besiribojančių sklypų savininkams;

71- nors atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas ir prašė ieškinį tenkinti, tačiau departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2011 m. birželio 6 d. rašte Nr. (1.27.V)-2V-607, adresuotame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, pažymėta, kad atlikti gyvenamojo namo statybos, rekonstrukcijos darbai nepažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų paveldosaugos reikalavimų;

72- atsakovai P. L. D., kaip namo bendraturtis, ir J. D., kaip namo ir žemės sklypo bendraturtė, yra pateikę prašymus leisti jiems pirkti tam tikrus laisvos valstybinės žemės plotus, t. y. siekia įteisinti statybos padarinius;

73Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad įpareigojimas nugriauti statinio dalį (129,58 kv. m bendro ploto) būtų akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga sankcija ginant viešąjį interesą, kuris nagrinėjamu atveju pažeidžiamas namo kampui užimant (tik) apie 4 kv. m laisvos valstybinės žemės, kurioje negali būti suformuotas ir funkcionuoti atskiras žemės sklypas, t. y. užimta valstybinė žemė (įvykdžius teisės aktų nustatytus reikalavimus) anksčiau ar vėliau prijungtina prie besiribojančių sklypų. Tokią išvadą pagrindžia ir šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto (2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 323 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. kovo 27 d.) nuostatos, reglamentuojančios atitinkamų laisvos valstybinės žemės plotų pardavimą besiribojančių privačios žemės sklypų savininkams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad faktiškai pastatyto gyvenamojo namo statyba būtų iš viso negalima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, juolab kad nėra ir duomenų, leidžiančių manyti, jog aptariama statyba prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

74Atskirai (dar kartą) pažymėtina, kad spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti (ar neįpareigoti) nugriauti gyvenamojo namo dalį, teismas neatsižvelgia į aplinkybes, kurios susijusios išimtinai tik su namo ir (arba) žemės sklypo bendraturčių tarpusavio santykiais ir kurios, teismo vertinimu, nesusijusios su viešojo intereso gynimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į šios bylos nagrinėjimą buvo įtraukti visi gyvenamojo namo (ir žemės sklypo) bendraturčiai, kurie nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl savavališkos statybos padarinių (CPK 45 straipsnio 2 dalis, 46 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to, teismo vertinimu, išėjimas už pareikšto ieškinio ribų (siekiant apginti ir privačius bendraturčių interesus) reikštų CPK 12, 13 straipsniuose įtvirtintų rungimosi ir dispozityvumo principų pažeidimą – bendraturčių tarpusavio ginčai gali (ir turi) būti išnagrinėti atskiroje civilinėje byloje, kurioje, be kita ko, būtų taikomi ir kitokie (negu įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje) ieškinio senaties terminai arba pirmiau nurodytas terminas būtų taikomas (netaikomas) kitaip. Šioje byloje paaiškėję duomenys, susiję su bendraturčių nesutarimais dėl laisvos valstybinės žemės įsigijimo tvarkos-sąlygų, neturi teisinės įtakos atsakovų P. L. D. ir J. D. teisėms įsigyti laisvą valstybinę žemę, nes ši teisė, laikantis įstatymų, gali būti įgyvendinama ir be J. J., kaip bendraturčio, sutikimo (tai dar kartą patvirtina, jog bendraturčių tarpusavio santykiai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas).

75Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Aptariamo termino nustatymas priskirtinas teismo diskrecijai, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, t. y. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kadangi laisvos valstybinės žemės pirkimo klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai (galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas) ir tam reikalinga atlikti, be kita ko, teritorijos detaliojo planavimo darbus, tai, teismo vertinimu, atsakovams P. L. D. ir J. D., kaip statytojams ir (arba) kaip įgijusiems nuosavybės teises į savavališkai pastatytas tam tikras namo dalis (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatytinas 1 metų terminas reikiamų dokumentų parengimui ir (arba) gavimui. Per nurodytą terminą reikiamų dokumentų neparengus ir (arba) negavus, taikytina Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalis, t. y. tiems patiems atsakovams nustatytinas ieškinyje nurodytas 6 mėnesių terminas nugriauti savavališkai pastatytą(-as) namo dalį(-is). Atsakovams ir to nepadarius, savavališkai pastatyta gyvenamojo namo dalis nugriaunama jų lėšomis.

76Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti nugriauti savavališkos statybos padarinius iš esmės tenkintinas, su išlyga, kad prieš įpareigojant atsakovus pašalinti savavališkos statybos padarinius, jiems suteiktina Statybos įstatyme įtvirtinta galimybė statyboms įteisinti.

77Dėl ieškinio senaties termino

78Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką senaties terminas, taikytinas prokurorui pareiškusiam ieškinį viešajam interesui ginti, prasideda nuo to momento, kai surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad viešasis interesas pažeidžiamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-677/2005; 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2009).

79Šiame sprendime jau nurodytos (nustatytos) aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimu atsisakyti kreiptis į teismą, su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (7.9)-2D-16284 išdėstytomis inspekcijos abejonėmis dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos išduoto ar neišduoto sutikimo-neprieštaravimo dėl statybos darbų, taip pat aplinkybės, susijusios su inspekcijos 2011 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. (7.9)-2D-17636 turiniu ir šio rašto gavimu Generalinėje prokuratūroje 2012 m. sausio 2 d., teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškinys pareikštas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio senaties termino. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinys pašto įstaigai įteiktas 2012 m. vasario 2 d. (CK 1.122 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas nepraleistas, todėl netenkintinas atsakovų prašymas šį terminą taikyti.

80Apibendrindamas sprendime nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies: pripažintina negaliojančia ginčijamo akto dalis dėl gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudotis, paliekant galioti tą ginčijamo akto dalį, kuria pripažinti tinkamais naudoti gyvenamojo namo pagalbiniai statiniai – lauko tualetas, betono takas ir šulinys; gyvenamojo namo (dalies) statyba pripažintina savavališka; atsakovai P. L. D. ir J. D. (kaip statytojai ir (arba) kaip savavališkai pastatytų namo dalių bendraturčiai), įpareigotini atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje nurodytus veiksmus.

81Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos papildomu sprendimu, priimtu teismo iniciatyva (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

82Vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, 28 straipsnio 7, 8, 9 dalimis,

Nutarė

83Ieškinį tenkinti iš dalies.

84Pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m.

85Pripažinti gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. 1091-1000-6018, dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m bendro ploto statybą savavališka.

86Įpareigoti atsakovus Povilą L. D. (a. k. ( - ) ir J. D. (a. k. ( - ) per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, reikalingus gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), unikalus Nr. 1091-1000-6018, statybai įteisinti. Nurodytiems atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, įpareigoti atsakovus Povilą L. D. ir J. D. savo lėšomis per šešis mėnesius nuo pirmiau nurodyto vienerių metų termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Jeigu atsakovai Povilas L. D. ir J. D. nurodytų įpareigojimų neįvykdys, tai, pasibaigus šešių mėnesių terminui savavališkos statybos padarinių šalinimui ir statybvietės sutvarkymui, leisti savavališkos statybos padarinius pašalinti bei statybvietę sutvarkyti atsakovų Povilo L. D. ir J. D. lėšomis.

87Kitą ieškinio dalį atmesti.

88Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,... 2. teismo posėdžio sekretorė Aurelija Pečiulytė,... 3. dalyvaujant prokurorei E. M.,... 4. atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovui J.... 5. atsakovui Povilui L. D.,... 6. atsakovei J. D.,... 7. atsakovų P. L. D. ir J. D. atstovui advokatui R. M.,... 8. tretiesiems asmenims J. L. ir J. V.,... 9. trečiojo asmens Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovui... 10. trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei M. S.,... 11. trečiojo asmens Valstybinės energetikos inspekcijos atstovui V. V.,... 12. trečiojo asmens J. J. atstovui advokatui M. S.,... 13. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 14. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 15. Ieškovas 2012 m. vasario 3 d. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti... 16. Ieškovo teigimu, gyvenamojo namo dalis pastatyta be reikiamų statybą... 17. A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė ginčą spręsti... 18. Atsakovai J. D. ir P. L. D. prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad... 19. Trečiasis asmuo J. J. su ieškiniu sutiko; nurodė, kad jis 2006 m. namo... 20. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį tenkinti;... 21. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prašė ieškinį tenkinti ir... 22. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ginčą... 23. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prašė ginčą spręsti... 24. Trečiasis asmuo J. L. prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad... 25. Tretieji asmenys Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, G. R. ir... 26. Teismo nustatytos aplinkybės... 27. P. L. D. ir J. D. 2006 m. gegužės 17 d. notariškai patvirtintu... 28. 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.4-207... 29. Ginčijamo akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. D., P.... 30. J. D., P. L. D. ir J. J. 2008 m. sausio 30 d. susitarimu, kuris pateiktas VĮ... 31. 0,1035 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniuje, ( - ), bendrosios dalinės... 32. Byloje nėra duomenų (išskyrus ginčijamame akte „proforma“ įrašytus... 33. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2011 m. birželio... 34. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu... 35. 2011 m. spalio 12 d. įvykusio pasitarimo dėl teritorijos greta žemės sklypo... 36. J. D. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai 2011 m. gegužės 4 d. prašymą... 37. J. J. notariškai patvirtintu 2011 m. lapkričio 5 d. raštu informavo P. L.... 38. Dėl aplinkybių, reikšmingų Administracinių bylų teisenos įstatymo 33... 39. - Vilniaus apygardos prokuratūra 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimu nutarė,... 40. - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. gruodžio 7... 41. - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2011 m. gruodžio 30... 42. - Nagrinėjamas ieškinys teisme gautas 2012 m. vasario 3 d.; iš žymos ant... 43. Aplinkybių teisinis įvertinimas... 44. Dėl bylos pobūdžio ir nagrinėjimo ribų... 45. Šioje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai susiję tiek su... 46. Viena vertus, Civilinio proceso kodekso nuostatos, kasacinio teismo išplėtota... 47. Dėl statybos pripažinimo savavališka... 48. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas praėjus daugiau negu keturiems... 49. Ginčijamo akto pasirašymo metu galiojusioje Statybos įstatymo 2 straipsnio... 50. Pirmiau nurodytos teisės normos teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškiniu... 51. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas... 52. Dėl pripažinimo tinkamu naudoti akto pripažinimo negaliojančiu... 53. Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos... 54. Šiame sprendime jau padaryta išvada, kad ginčijama statyba atlikta be... 55. Teismas pripažįsta teisiškai pagrįstu atsakovo Valstybinės teritorijų... 56. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas... 57. Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo... 58. Šiame sprendime jau atkreiptas dėmesys į tai, kad nuo ieškiniu ginčijamų... 59. Šioje byloje nenustačius, kad savavališkos statybos būtų vykdytos pagal... 60. Tokia procesinė situacija, kai ieškinį viešajam interesui ginti teisme... 61. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismas sprendimu gali... 62. 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti... 63. 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;... 64. 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu... 65. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį teismas, spręsdamas klausimą,... 66. Nagrinėjamu atveju vykdydamas pirmiau nurodytus Statybos įstatymo 28... 67. - savavališka statyba atlikta turint J. J., kaip namo bendraturčio, 2006 m.... 68. - visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas savavališkomis statybomis... 69. - Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 25 d.... 70. - 2011 m. spalio 12 d. įvykusio pasitarimo dėl teritorijos greta žemės... 71. - nors atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Kultūros paveldo... 72. - atsakovai P. L. D., kaip namo bendraturtis, ir J. D., kaip namo ir žemės... 73. Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, teikia pagrindą... 74. Atskirai (dar kartą) pažymėtina, kad spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų... 75. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu... 76. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais,... 77. Dėl ieškinio senaties termino... 78. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką... 79. Šiame sprendime jau nurodytos (nustatytos) aplinkybės, susijusios su Vilniaus... 80. Apibendrindamas sprendime nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 81. Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos papildomu sprendimu, priimtu teismo... 82. Vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, 28 straipsnio 7, 8, 9... 83. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 84. Pripažinti negaliojančia gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), 2008 m.... 85. Pripažinti gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, ( - ), unikalus Nr.... 86. Įpareigoti atsakovus Povilą L. D. (a. k. ( - ) ir J. D. (a. k. ( - ) per... 87. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 88. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...